- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-283-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14311-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29023-615/2019 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui antstolei R. S. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką, nustatytą atsakovės naudai, įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui įsiskolinimo apskaičiavimą pagal 2012 m. sausio 11 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 199) (toliau – Sutartis) taikant ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno skyriumi sudaręs Sutartį, pagal kurią įsigijo žemės sklypą bei įsipareigojo per 9 metų laikotarpį sumokėti įsiskolinimo likutį – 5 560,70 Eur. Ieškovas pripažino nesilaikęs sutartyje numatytos įmokų mokėjimo tvarkos, tačiau akcentavo, kad tai nesudaro teisės atsakovei piktnaudžiauti. Atsakovė nepagrįstai, nevertindama ieškinio senaties terminų skaičiavo ieškovui delspinigius, kuriems dengti panaudojo ženklias ieškovo mokamų įmokų sumas. Dėl tokio skaičiavimo ieškovas nepagrįstai pripažintas atsakovės skolininku. Atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina ir tai, kad ieškovas aiškiai nurodė mokantis įmokas už žemės sklypą, todėl mokamos sumos negalėjo būti naudojamos delspinigiams dengti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl buvo skaičiuojami delspinigiai. Kadangi tarp šalių nebuvo susitarta kitaip, įmokos buvo paskirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio nuostatomis. Dėl nepriemokos išieškojimo atsakovė kreipėsi į antstolę. Prievolių įvykdymui užtikrinti yra taikoma priverstine hipoteka. Duomenų, kad hipoteka būtų pasibaigusi, ieškovas nepateikė. Ieškovas nėra įvykdęs savo finansinių prievolių, todėl nėra pagrindo panaikinti priverstinę hipoteką. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti įsiskolinimo apskaičiavimą pagal Sutartį taikant ieškinio senatį yra įvykdytas.
3. Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepateikus dubliko, Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašyme ieškovas nurodė, kad byloje nebuvo pagrindo priimti sprendimą už akių, nes dubliką jis pateikė nepraleidęs nustatyto termino. Be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui, tačiau to laikyti prašymu negalima, nes prašymas turi būti išreikštas aiškiai. Teismas, nors ir nurodė, kad atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, visiškai nepasisakė dėl ieškovo prašomo taikyti senaties termino bei dėl ieškinyje nurodytos aktualios ir naujausios teismų praktikos tokiose bylose.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
7. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dubliką į bylą ieškovas pateikė nepraleidęs teismo šio procesinio veiksmo atlikimui nustatyto termino. Pačiam ieškovui inicijavus procesą elektronine forma, atsiliepimo į ieškinį kopija ir teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. pranešimas, kuriuo buvo nustatytas 14 dienų terminas dublikui pateikti, ieškovui 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis per EPP ir laikomi įteiktais 2019 m. rugsėjo 24 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl terminas dublikui pateikti ieškovui pasibaigė 2019 m. spalio 8 d. 24.00 val. Ieškovas iki termino pabaigos nepateikė nei dubliko, nei prašymo pratęsti teismo nustatytą terminą. Ieškovo praleidus nustatytą terminą į bylą pateiktą dubliką buvo atsisakyta priimti 2019 m. spalio 15 d. nutartimi, apie kurią ieškovas buvo tinkamai informuotas ir kurios ieškovas neskundė.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kuris prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo savo procesinį neveikimą ir CPK suponuotų šalies pareigų nevykdymą bando pateisinti sau palankia lingvistine atsakovės valios interpretacija, byloje pareikštu ieškiniu taip pat sutiko, kad byloje būtų priimtas sprendimas už akių tuo atveju, jeigu bus CPK numatyti sprendimo už akių priėmimo pagrindai, o, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškovo prašymą, teismas atsakovės valią dėl sprendimo už akių priėmimo įvertino teisingai. Ieškovui be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą į bylą nepateikus dubliko, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių.
9. Teismas nurodė, kad ieškovas prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir į civilinę bylą kartu su paminėtu prašymu nepateikė nei vieno naujo įrodymo, galinčio turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vien tik šalies nesutikimas su teismo priimtu sprendimu už akių, t. y. vien tik šalies subjektyvus nesutikimas su teismo atliktu įrodymų įvertinimu, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį negali sudaryti pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
10. Ieškovo argumentus, kad teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo prašomo taikyti senaties termino, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius bylos medžiagai. Teismas nurodė, kad sprendime buvo detaliai pasisakyta dėl to, kodėl nurodyti ieškovo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Sprendime buvo nurodyta, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimą išsimokėtinai, nenumato kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, todėl jos paskirstomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka ir jeigu pirkėjo sumokėtos įmokos užteko padengti tik palūkanas ir priskaičiuotus delspinigius, jam ir toliau skaičiuojamos palūkanos nuo visos nesumokėtos žemės sklypo kainos dalies bei delspinigiai nuo pradelstos sumokėti žemės sklypo įmokos (skolos už žemę sumos ir palūkanų).
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir patenkinti jo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes nebuvo atsakovės prašymo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį neprieštaravo sprendimo už akių priėmimui, tačiau prašymo priimti sprendimą už akių neteikė. Tai, kad sąvokos „neprieštarauti“ ir „prašyti“ nėra sinonimai, patvirtino Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo atsiliepime į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neturi jokios reikšmės, nes toks prašymas turėjo būti išreikštas atsiliepime į ieškinį.
11.2. Teismas atmetė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus dėl senaties termino taikymo kaip nepagrįstus, nurodydamas CK nustatytą įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo eiliškumą. Toks teismo motyvas yra nesuprantamas, nes ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį apskaičiuojant netesybas. Nei ieškinyje, nei prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas neginčijo įmokų paskirstymo eiliškumo. Kaip nurodyta ieškinyje bei prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius ilgiau nei 6 mėnesius. Atsakovės piktnaudžiavimą teise patvirtina aktuali teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-638/2018, 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-630-273/2019).
11.3. Byloje nėra nustatytas ieškovo piktnaudžiavimas procesu, o nepatenkinus prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtų paneigtas teisingumo principo įgyvendinimas.
12. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir nurodo sutinkanti su ginčijamos nutarties motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, tai vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
16. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, o atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Sprendimo už akių peržiūrėjimui reikšmingos dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kita vertus, vien teismo sprendimo nepagrįstumas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).
17. Sprendimas už akių nagrinėjamu atveju buvo priimtas ieškovui per teismo nustatytą terminą nepateikus dubliko (CPK 277 straipsnio 3 dalis).
18. Ieškovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde teigia, kad byloje negalėjo būti sprendimas už akių dėl to, jog nebuvo priešingos šalies (atsakovės) prašymo priimti sprendimą už akių, atsakovė atsiliepime į ieškinį tik neprieštaravo sprendimo už akių priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka.
19. Žvelgiant iš lingvistinės perspektyvos, negalima nesutikti su ieškovo teiginiu, kad žodžiai „prašyti“ ir „neprieštarauti“ reiškia iš dalies skirtingus veiksmus. Tačiau nustatant šalies procesiniame dokumente išdėstyto prašymo (pozicijos) esmę, turi būti vertinama tai, ko šalis iš tikrųjų siekė. Ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 142 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal CPK nuostatas, šaliai nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo procesinio dokumento ar neatvykus į (parengiamąjį) teismo posėdį, teismas, esant kitos šalies prašymui, turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis, 230 straipsnio 2 dalis, 246 straipsnis, 285 straipsnio 1 dalis). Kadangi pagal esamą reglamentavimą sprendimą už akių teismas gali priimti tik esant kitos šalies prašymui, todėl šaliai procesiniame dokumente nurodžius, jog neprieštaraujama sprendimo už akių priėmimui (sutinkant, kad būtų priimtas sprendimas už akių), tokią šalies poziciją aiškinant ieškovo nurodomu būdu, t. y. vertinant, kad tokiu būdu šalis tik kitų asmenų nuožiūra palieka spręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo, bet neišreiškia pageidavimo, jog būtų priimtas sprendimas už akių, susidaro situacija, kad šalies procesiniame dokumente išreikšta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo (kas, kaip minėta, privalo būti nurodyta) tampa visiškai beprasmė, nes teismas, pagal ieškovo aiškinimą, net ir esant įstatyme numatytiems pagrindams (kitos šalies pasyvumui), negali priimti sprendimo už akių. Todėl, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl tokio prašymo (pozicijos) esmės turi būti atsižvelgiama į šalies tikrąją valią, siekiamus tikslus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė šiuo atveju išreiškė būtent valią, kad teismas, atsiradus įstatyme numatytiems pagrindams, priimtų sprendimą už akių, ką patvirtina ir atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo argumentai, jog byloje negalėjo būti sprendimas už akių, nes nebuvo atsakovės prašymo priimti sprendimą už akių, yra tik ieškovui palanki lingvistine atsakovės valios interpretacija.
20. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas taip pat teigė, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ir dėl to, jog dubliką jis pateikė ir tai padarė laiku. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Atskiruoju skundu ieškovas neginčija šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos duomenimis, nustatė, kad pirmosios instancijos teismui 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nusprendus, jog pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, tą pačią dieną į aktyvią ieškovo paskyrą LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje buvo įkelta 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis ir teismo pranešimas dėl dubliko pateikimo, kuriuo ieškovui buvo nustatytas 14 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos terminas pateikti dubliką. Procesiniai dokumentai pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalies nuostatas ieškovui laikomi įteiktais 2019 m. rugsėjo 24 d., todėl teismo paskirtas terminas dublikui pateikti pasibaigė 2019 m. spalio 8 d. 24.00 val. (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Iki nustatyto termino pabaigos ieškovas nepateikė nei dubliko, nei prašymo pratęsti nustatytą terminą. Teisme 2019 m. spalio 14 d. gautą ieškovo dubliką pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti. Ši nutartis tą pačią dieną buvo įkelta į ieškovo paskyrą LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje. Ieškovas šios nutarties neskundė, atnaujinti praleistą terminą dublikui pateikti pirmosios instancijos teismo neprašė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui per nustatytą terminą nepateikus dubliko, byloje egzistavo formalus pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis).
21. Atskiruoju skundu taip pat yra keliamas klausimas ir dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytos sąlygos (šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) sprendimui už akių panaikinti egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo konstatavęs, jog ieškovas nenurodė ir nepateikė nei vieno naujo įrodymo, galinčio turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumui.
22. Kasacinėje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, jog pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008, 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, turėjo būti vertinama, ar ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių 2019 m. spalio 29 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
23. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal šalių sudarytą Sutartį atsakovas įgijo 0,0400 ha dydžio žemės sklypą bei įsipareigojo per 9 metų laikotarpį, pagal sutartyje nustatytą tvarką ir terminus, iki 2022 m. sausio 15 d. sumokėti įsiskolinimo likutį – 19 200 Lt (5 560,70 Eur). Atsakovas nesilaikė Sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos ir įmokų atsakovei nustatytais terminais nemokėjo. 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2019 m. sausio 17 d. dieną iš ieškovo gautas įmokas (iš viso 5 000 Eur) atsakovė įskaitė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl didžioji įmokų dalis buvo skirta palūkanoms ir remiantis Sutarties sąlygomis apskaičiuotiems delspinigiams dengti. 2019 m. gegužės 20 d. atsakovės prašymu ieškovo įsigytam žemės sklypui buvo įregistruota priverstinė hipoteka, o 2019 m. liepos 8 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl įsiskolinimo išieškojimo. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas perskaičiuoti skolos likutį atsižvelgiant į taikytiną sutrumpintą ieškinio senaties terminą, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Neišsprendus ginčo dėl skolos dydžio geruoju, ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas panaikinti žemės sklypui priverstinę hipoteką, nustatytą atsakovės naudai, ir įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui įsiskolinimo apskaičiavimą pagal Sutartį, taikant ieškinio senatį. Reikalavimus atsakovei ieškovas iš esmės grindė tuo, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teise ir nepagrįstai skaičiuoja delspinigius už ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį.
24. Pažymėtina, kad kasacinis teismas aiškindamas CK 1.124 straipsnyje suformuluotą ieškinio senaties sampratą yra nurodęs, jog įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles neteismine tvarka, skolininkas turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Kitoks ieškinio senaties normų aiškinimas pažeistų sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir skolininko teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą (CPK 5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017). Kad ši teisės aiškinimo taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai kreditorius įstatymo nustatyta tvarka paskirsto skolininko sumokėtas įmokas, konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2019 pažymint, jog nustačius nepagrįstą kreditoriaus delsimą reikalauti prievolės įvykdymo, turi būti taikoma ieškinio senatis mokėtiniems delspinigiams apskaičiuoti ir pagrįsta pripažįstama kreditoriaus apskaičiuotų ir skolininko įmoka padengtų delspinigių dalis, apskaičiuota už senaties terminui lygų laikotarpį.
25. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. spalio 15 d. sprendimą už akių, kuriuo atmetė ieškovo reikalavimus, nurodė, kad ieškovui nustatytu laiku neatlikus mokėjimų, atsakovė pagrįstai skaičiavo delspinigius. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ieškovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, nors šioje byloje ieškovas savo galimai pažeistas teises gynė reikšdamas būtent ieškinį dėl senaties taikymo ir toks skolininko teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, yra galimas. Kitaip tariant, sprendimu už akių nebuvo atsakyta į esminius šios bylos aspektus, o tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
26. Nepagrįstu laikytinas skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytas teiginys, kad sprendime už akių buvo detaliai pasisakyta dėl to, kodėl ieškovo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo yra visiškai nepagrįsti. Iš sprendimo už akių turinio matyti, kad jame pasisakyta tik dėl įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo eiliškumo, tačiau liko visiškai neįvertinta tai, kad atsakovė gautas įmokas paskirstydama CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, lėšas paskirstė ir delspinigiams, apskaičiuotiems už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, dengti, kas turėjo įtakos tiek atsakovės priskaičiuotų ir pripažintų apmokėtais delspinigių dydžiui, tiek ir galutiniam atsakovo įsiskolinimo, kurio išieškojimas vykdomas neteismine tvarka, dydžiui.
27. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyti argumentai kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
28. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Nutartis neskundžiama.