Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-630-273/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-16
Bylos Nr.: e2A-630-273/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-22297-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: R. K., D. K.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį

Kategorijos

2.1.5.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-630-273/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22297-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3.; 2.4.2.5.; 2.6.11.6.; 2.6.11.8.; 2.6.33.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Laurai Gintvainytei, dalyvaujant ieškovei R. K., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms L. S., N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir D. K. bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1793-475/2018 pagal ieškovų R. K. ir D. K. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įmokų paskirstymo pripažinimo negaliojančiu, priverstinės hipotekos išregistravimo ir prievolės pripažinimo įvykdyta bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovams R. K. ir D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. K. ir D. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti, kad ieškovas D. K. yra visiškai atsiskaitęs su Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, už 2006 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nupirktą 0,0768 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v.; 2) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus priskaičiuotus delspinigius neteisėtais, o atliktą įmokų paskirstymą negaliojančiu; 3) panaikinti ieškovų turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės naudai nustatytą priverstinę hipoteką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija (pardavėjas), kaip valstybinės žemės patikėtinis, ir A. Z. (pirkėjas) 2002 m. birželio 3 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas įgijo nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), įsipareigodamas atsiskaityti su pardavėju išsimokėtinai iki 2012 m. sausio 15 d. A. Z. 2006 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, atsakovei sutikus, perleido žemės sklypą ieškovui D. K., kuris įgijo visas pradinio žemės sklypo pirkėjo teises bei pareigas. Sutarties 4.1. punktu ieškovas įsipareigojo likusią nesumokėtą už žemę 5 758,14 Lt (1 667,67 Eur) sumą ir 2 procentus metinių palūkanų mokėti atsakovei tomis pačiomis sąlygomis, kaip numatyta sutartyje, t. y. kasmet po 959,69 Lt (277,95 Eur) dydžio įmoką. Vykdydami sutartį ieškovai atliko du mokėjimus: 2007 m. sausio 24 d. sumokėjo 959,69 Lt (277,95 Eur) kasmetinę įmoką ir 2008 m. vasario 6 d. – 1 074,85 Lt (311,30 Eur), iš kurių 959,69 Lt (277,95 Eur) eilinę kasmetinę įmoką bei 115,16 Lt (33,35 Eur) dydžio palūkanas. Per sutartyje nustatytą terminą (iki 2012 m. sausio 15 d.) ieškovai su atsakove neatsiskaitė. 2016 m. pareikalavę informacijos apie skolos likutį, ieškovai gavo iš atsakovės Kauno miesto skyriaus 2016 m. liepos 21 d. raštą Nr. 8SD-4484–(14.8.94) ir 2016 m. liepos 25 d. šio skyriaus specialistės J. I. patikslintą atsakymą dėl ieškovų nesumokėtų įmokų ir skolos dydžio, iš kurių ieškovai sužinojo apie 1 130,81 Eur (3 904,46 Lt) eilinių įmokų skolą už išsimokėtinai įgytą žemės sklypą, 193,72 Eur (668,87 Lt) palūkanas, paskaičiuotas iki 2016 m. liepos 25 d. ir 1 385,63 Eur (4 784,30 Lt) delspinigius. Nesutikdami su atsakovės skaičiavimais, ieškovai 2016 m. liepos 25 d. sumokėjo atsakovei 1 305,50 Eur, iš kurių 1 111,78 Eur skolą už nesumokėtas eilines įmokas ir 193,72 Eur palūkanas. Tą pačią dieną ieškovai paprašė atsakovės išduoti pažymą VĮ Registrų centrui apie pilną atsiskaitymą už išperkamą iš valstybės žemę ir paaiškino, kodėl jie nesutinka mokėti atsakovės paskaičiuotų delspinigių (dėl delspinigių šalys nebuvo susitarusios raštu). Atsakovės Kauno miesto skyriui 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 8SD-5154 (14.8.94) atsisakius išduoti pažymą apie pilną atsiskaitymą ir nurodžius ieškovų sumokėtų 1 305,50 Eur įmokų paskirstymo tvarką pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas, ieškovams su tuo nesutikus ir apskundus atsakovės Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. atsakymą (raštą) Nr. 8SD-5851- (14.8.94) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsakovei, pastaroji 2016 m. spalio 13 d. atsakymu (raštu) į ieškovų skundą Nr. 133-3111-(4.85.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“ nurodė, kad neturi teisinio pagrindo leisti ieškovams susidariusį įsiskolinimą mokėti pažeidžiant sutarties sąlygas. Nepaisant vykstančio ginčo tarp ieškovų ir atsakovės dėl priskaičiuotų delspinigių bei nuoseklaus šalių susirašinėjimo, ieškovai 2016 m. spalio 20 d. gavo dar vieną atsakovės raštą Nr. 8SD-6258-(14.8.94) „Dėl priverstinės hipotekos išlaidų apmokėjimo“, iš kurio turinio paaiškėjo, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam Perlojos g. 47, Kaune, kadastro Nr. l901/0242:204, 2016 m. rugsėjo 13 d. nustatyta ir įregistruota priverstinė hipoteka, o už hipotekos įregistravimą reikalaujama sumokėti 112,40 Eur.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovų R. K. ir D. K. 1 828,92 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pareiga mokėti 0,05 procentų delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą buvo nustatyta teisės aktu ir atsakovė, kaip valstybės turto patikėtinė, neturėjo diskrecijos teisės spręsti, ar ieškovams turėtų būti skaičiuojami delspinigiai. Ieškovų pavėluotai sumokėtos įmokos buvo paskirstytos remiantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, t. y. pirmiausiai mokėti palūkanoms pagal mokėjimo terminų eiliškumą, po to delspinigiams ir paskiausiai – pagrindinei prievolei įvykdyti. Kadangi už ginčo žemės sklypą nebuvo pilnai atsiskaityta ir iki ginčijamo sprendimo nebuvo įregistruota žemės sklypui priverstinė hipoteka, atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 23 punktu, pagrįstai atliko šiuos veiksmus. Be to, šalys ginčo sutartimi taip pat buvo susitarusios tiek dėl palūkanų, tiek dėl netesybų (delspinigių) mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priskaičiuotus delspinigius neteisėtais; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovų solidariai atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 1 014,55 Eur nesumokėtų įmokų už žemę, 112,40 Eur hipotekos įregistravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Iš ieškovų valstybės naudai priteisė po 6,82 Eur.

5. Teismas nurodė, kad nors šalys sudarydamos sutartį dėl valstybinės žemės pirkimo išsimokėtinai delspinigių dydžio konkrečiai neaptarė, tačiau delspinigių dydis ir jų apskaičiavimo tvarka buvo numatyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, kurios nustatė, kad pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 2 procentus metinių palūkanų (4.4 punktas), o asmenims, nustatytu laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos (5 punktas). Todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti netesybas nuo nesumokėtų įmokų ir mokėjimo palūkanų dalies.

6. Teismas nustatė, kad šalys ginčo sutartyse nebuvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos. Teismas pažymėjo, kad ieškovai žinojo, jog yra skolingi pagal sudarytą sutartį, tačiau patys ilgą laiką nesidomėjo susidariusiais įsiskolinimais, delsė juos atlikti. Teismas sprendė, kad toks elgesys neatitinka pakankamai rūpestingo ir protingo asmens standarto, todėl šalims nesudarius rašytinio susitarimo dėl įmokų įskaitymo tvarkos, atsakovei nesutinkant su ieškovų siūloma įmokų įskaitymo tvarka, laikė, jog atsakovė pagrįstai įskaitydama ieškovų įmokas taikė įstatyme numatyta įmokų įskaitymo tvarką (CK 6.54 str.).

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovai atsakovės paskaičiuotas įmokų sumas iš esmės ginčijo tuo pagrindu, kad jie atliko mokėjimus ir nėra skolingi, tačiau atsakovė užskaitė juos delspinigių sumoms padengti, tačiau pripažinus atsakovės veiksmus teisėtais skaičiuojant ieškovams netesybas, atsakovės prašomą priteisti 1 135,24 Eur įmokų sumą laikė pagrįsta. Tačiau teismas vertino, kad atsakovė, skaičiuodama delspinigių sumas, netaikė CK 1.125 straipsnyje įtvirtinto ieškinio senaties termino, todėl laikė, jog atsakovės suskaičiuotos sumos viršija ieškinio senaties terminą, todėl delspinigių sumas perskaičiavo, atitinkamai jas mažinant.

8. Teismas nustatęs, kad atsakovė pagrįstai įmokoms nuskaityti taikė įstatyme nustatytą tvarką bei skaičiavo palūkanas ir delspinigius, laikė, jog atsakovė taip pat turėjo teisinį pagrindą kreiptis dėl hipotekos įregistravimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovai R. K. ir D. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą dalyje dėl dalies ieškovų patikslinto ieškinio atmetimo bei dalies atsakovės priešieškinio tenkinimo ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Šalių sudarytose sutartyse nebuvo nustatyta delspinigių sankcija už netinkamą sutarties sąlygų vykdymą. Atsakovė, neįtraukusi sankcijų (delspinigių) į sutarties sąlygas ir net nenurodžiusi, jog atsiskaitymas už parduotą žemę vykdomas pagal Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisykles, reikalaudama iš ieškovų sumokėti delspinigius, vadovavosi sąlygomis, kurių pati neįtraukė į pirkimo-pardavimo sutartį, neatskleidė kitai sutarties šaliai, nors pagal Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisykles privalėjo tai padaryti;

1.2. Šiuo atveju ieškovai, būdami silpnesne sutarties šalimi, negalėjo numanyti, kokias sutartyse nenumatytas sąlygas taikys atsakovė. Be to, sutartyse nebuvo nustatyti konkretūs mokėtini palūkanų dydžiai, jų mokėjimo grafikas ir terminai, todėl darytina išvada, kad sutartyse nustatytos palūkanos atliko kompensacinę funkciją;

1.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nei 2002 m. birželio 3 d., nei 2006 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutarčių turinio ir sąlygų, nevertino, kokia pirkėjo atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą numatyta sutartyse, netyrė ir nevertino kitų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškovams nebuvo išviešintas ir žinomas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ taikymas;

1.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.206 straipsnio, 6.253 straipsnio 1, 5 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalį, kurių pagrindu civilinė atsakomybė skolininkui gali būti netaikoma arba ji gali būti sumažinta, jeigu prievolė yra netinkamai įvykdyta dėl paties kreditoriaus ar abiejų šalių (kreditoriaus ir skolininko) kaltės;

1.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pačios atsakovės veiksmai lėmė atsakovės nurodomą netinkamą sutarties vykdymą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai patys laisva valia siekė įvykdyti sutartį, sumokėjo likusią įsiskolinimo dalį ir atsakovės paskaičiuotas palūkanas. Atsakovė iki pat ginčo pradžios nereiškė ieškovams jokių pretenzijų dėl netinkamo prievolės vykdymo, neragino jų sumokėti skolą bei palūkanas ir neinformavo apie pradėtus skaičiuoti delspinigius;

1.6. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovės priskaičiuoti delspinigiai yra neteisėti, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė pagrįstai įskaitė ieškovų įmokas, taikydama CK 6.54 straipsnyje numatytą įmokų įskaitymo tvarką. Tačiau neteisėtai priskaičiuoti delspinigiai negalėjo būti „teisėtai“ įskaityti;

Žemesnės instancijos teismas

1.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo faktą, kad ieškovai buvo tinkamai atsakovės informuoti apie susidariusį įsiskolinimą bei raginami sumokėti skolą, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Be to, ieškovai niekada nesutiko mokėti priskaičiuotų delspinigių ir apie tai raštu ne kartą informavo atsakovę, pagal analogiją taip pat taikytinas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas;

1.8. Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl priverstinės hipotekos išregistravimo bei dėl hipotekos įregistravimo išlaidų priteisimo, netinkamai taikė priverstinę hipoteką reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei pažeidė bendruosius teisės principus;

1.9. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu priteisė iš ieškovų atsakovei 1 014,55 Eur nesumokėtų įmokų už žemę, t. y. nenurodė jokių skaičiavimo pagrindimų, kaip perskaičiavo jau sumokėtas ir atsakovės reikalaujamas priteisti sumas. Be to, nepagrįstai priteisti 5 procentai dydžio metinės palūkanos, kadangi šios palūkanos atsakovės naudai gali būti skaičiuojamos tik nuo atsakovės priešieškinio pateikimo dienos, t. y. 2017 m. spalio 31 d.

Atsiliepimas

10. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, o ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys rašytinio susitarimo dėl įmokų įskaitymo tvarkos nebuvo sudariusios, todėl atsakovė, įskaitydama ieškovų įmokas, pagrįstai taikė įstatyme numatytą įmokų įskaitymo tvarką (CK 6.54 str.). Taip pat tinkamai buvo įvertinti byloje surinkti įrodymai, todėl šioje dalyje priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas.

Šalies argumentai

11. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl dalyje, kurioje pritaikė ieškinio senatį, priėmė neteisėtą sprendimą;

3.2. Analogiško pobūdžio civilinėje byloje teismas, nors skolininkai ir prašė, nepritaikė senaties termino (Civilinė byla Nr. e2-645-285/2017). Pirmosios instancijos teismas neturėjo taikyti ieškinio senaties terminio ir perskaičiuoti delspinigių sumos, juos sumažinant;

Atsiliepimas

3.3. Ieškovai pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė remiasi Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-645-285/2017, kuris Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-117-638/2018, yra panaikintas ir byloje priimtas naujas sprendimas. Nurodytoje byloje ginčas išspręstas atsakovės nenaudai (analogiški sprendimai atsakovės nenaudai priimti: civilinėje byloje Nr. e2A-536-459-2016, civilinėje byloje Nr. e2A-1131-614/2016; civilinėje byloje Nr. e2A-765-253/2016). Be to, pastarųjų bylų faktinės aplinkybės, nors iš dalies ir yra panašios, bet iš esmės nesutampa su ginčo bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pateiktame skunde nėra nurodyta sprendimo, ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, patvirtinančių argumentų, materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimų.

IV. Apeliacinės instancijos nutarties ir kasacinės instancijos teismo nutarties esmė

12. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant, kad priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos skaičiuotinos nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. 2017 m. spalio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Kolegija rėmėsi CK 6.70–6.75 straipsnių, 6.245 straipsnio 1 dalies, 6.256 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgdama į tai, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys tiek su A. Z., tiek su ieškovu D. K., kuriam A. Z. perleido nuosavybės teises, sudarytos vadovaujantis Vyriausybės nutarimo Nr. 260 pagrindu; šiuo nutarimu patvirtintose Mokėjimo taisyklėse buvo nustatyti sumų sumokėjimo už perkamą žemės sklypą terminai, taip pat netesybų mokėjimo pagrindai ir jų dydis, kolegija sprendė, kad, nors šalys, sudarydamos sutartis, delspinigių dydžio neaptarė, tačiau jų dydis ir apskaičiavimo tvarka reglamentuoti įstatymu. Mokėjimo taisyklės nustatė, kad pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 2 proc. dydžio metines palūkanas (4.4. punktas), o asmenims, nustatytu laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos (5 punktas). Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti netesybas nuo nesumokėtų įmokų ir mokėjimo palūkanų dalies, yra pagrįsta.

14. Kolegija nesutiko, kad atsakovė netinkamai paskirstė gautas įmokas, todėl netinkamai nustatė ieškovų skolos dydį. Remdamasi CK 6.54 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 (24 punktas), 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-332-219/217, nustačiusi, kad šalys sutartyse nebuvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos, ieškovams buvo siunčiami priminimai (raginimai) dėl sutarčių vykdymo, kuriuose pateikta informacija apie priskaičiuotus delspinigius ir skolas, kolegija sprendė, kad nepagrįsti ieškovų argumentai, jog atsakovė nepagrįstai įskaitė įmokas, taikydama CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką. Šalių sudarytų sutarčių vykdymo eiga, kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad jos faktiškai taikė kitokią, nei įstatyme nurodyta, įmokų paskirstymo tvarką.

15. Sutarties sąlygose įmokų mokėjimo terminai yra nurodyti aiškiai ir suprantamai, ieškovai neneigia žinoję, kad privalo mokėti įmokas už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Netinkamai vykdydami sutartinius įsipareigojimus ieškovai veikė savo rizika ir prisiėmė iš to kylančias pasekmes. Kolegija nenustatė pagrindo ieškovus atleisti nuo netesybų mokėjimo pagal įstatymą ar jas sumažinti (CK 6.259 straipsnis).

16. Nustačiusi, kad su reikalavimu priteisti pagal sutartį mokėtinas sumas už įsigytą nekilnojamąjį turtą atsakovė kreipėsi 2017 m. spalio 20 d., nors paskutinė įmoka buvo nustatyta sumokėti 2011 m. (iki kitų metų sausio 15 d.), kolegija nurodė, kad esant ginčo šalies reikalavimui teismas turėjo pagrindą taikyti ieškinio senatį ir apskaičiuoti delspinigių sumą už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio (priešieškinio) dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo.

17. Atsakovė su reikalavimu priteisti iš ieškovų lėšas dėl sutarties pažeidimo kreipėsi 2017 m. spalio 20 d., priešieškinis priimtas 2017 m. spalio 23 d. protokoline nutartimi, todėl kolegija sutiko su ieškovų argumentu, jog procesinės palūkanos nuo kreditorės naudai priteistų sumų skaičiuotinos nuo reikalavimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2017 m. spalio 23 d.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

19. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įmokų paskirstymą ir ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių taikymą reglamentuojančias teisės normas, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nepriklausomai nuo to, kada nuostatos dėl hipotekos įregistravimo atsirado Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse, CK nuostatos dėl priverstinės hipotekos pardavėjo naudai buvo įtvirtintos tiek pradinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties, tiek 2006 m. liepos 17 d. sutarties ir hipotekos įregistravimo metu. Sutartyse nėra nuostatų, kurios šį klausimą reguliuotų kitaip. Remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė, pardavusi (ir perdavusi nuosavybės teises) valstybinės žemės sklypą išsimokėtinai, turėjo teisę įregistruoti hipoteką, tačiau, atsižvelgiant į hipotekos įregistravimo aplinkybes (be kita ko, į tai, kada buvo įregistruota), dėl šios teisės įgyvendinimo teisėtumo ir ieškovų pareigos apmokėti hipotekos įregistravimo išlaidas spręstina tik tinkamai nustačius ieškovų įsiskolinimo faktą ir dydį, kaip pagrindą įregistruoti hipoteką. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šis teismas turi patikrinti atsakovės apskaičiuotų 2016 m. liepos 25 d. (šią dieną iki ginčo įmokos) ieškovų mokėtinų sumų pagrįstumą, motyvuotai, taikant ieškinio senaties terminą teisingai apskaičiavus delspinigius, išspręsti ieškovų 1305,50 Eur įmokos paskirstymą bei motyvuotai nustatyti, į kokias iš ieškovų priteistinas sumas atsakovė turi teisę, t. y. kiek priteistina priešieškiniu reikalaujamos pagrindinės ieškovų nesumokėtos skolos už Žemės sklypą ir kitų susijusių sumų. Taip pat teismas turi išspręsti hipotekos įregistravimo (ne) teisėtumo ir pareigos apmokėti įregistravimo išlaidas klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo nagrinėjimo ribų

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2002 m. birželio 3 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė, kaip valstybės patikėtinė, pardavė, o pirkėjas A. Z. įgijo nuosavybėn Žemės sklypą, įsipareigodamas atsiskaityti su žemės pardavėja išsimokėtinai iki 2012 m. sausio 15 d.; A. Z. 2006 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, atsakovei sutikus, perleido Žemės sklypą ieškovui D. K., šis įsipareigojo vykdyti pradinio žemės pirkėjo prievoles, kylančias iš 2002 m. sutarties, sumokėti už Žemės sklypą likusią 5758,14 Lt (1667,67 Eur) sumą, mokėti 2 proc. dydžio metines palūkanas tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta sutartyje; 2002 m. sutartyje nustatyta kasmetinė įmoka – 959,69 Lt (277,95 Eur); ieškovai sutartinius įsipareigojimus dėl atsiskaitymo tvarkos vykdė pirmuosius dvejus metus (2007 m. sausio 24 d. sumokėjo atsakovei 277,95 Eur, 2008 m. vasario 6 d. – 311,30 Eur, iš kurių 277,95 Eur kasmetinę įmoką ir 33,35 Eur palūkanų); 2016 m. liepos 25 d. ieškovai sumokėjo atsakovei 1305,50 Eur, iš kurių, kaip jie nurodė, 1111,78 Eur skolą (nesumokėtas einamąsias įmokas) ir 193,72 Eur palūkanas, prašydami atsakovės išduoti pažymą VĮ Registrų centrui apie visišką atsiskaitymą už valstybinę žemę; atsakovė informavo ieškovus, kad 1305,50 Eur įmoka buvo paskirstyta CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, 180,93 Eur įskaityta palūkanoms, 1124,57 Eur – delspinigiams mokėti, taigi liko nesumokėta 1130,80 Eur už žemę bei 12,79 Eur palūkanų ir 261,06 Eur delspinigių; 2016 m. rugsėjo 13 d. atsakovė įregistravo Žemės sklypui priverstinę hipoteką ir pareikalavo sumokėti 112,40 Eur patirtų išlaidų atlyginimą.

22. Ieškovai R. K. ir D. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti, kad ieškovas D. K. yra visiškai atsiskaitęs su Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, už 2006 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nupirktą 0,0768 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus priskaičiuotus delspinigius neteisėtais, o atliktą įmokų paskirstymą negaliojančiu; 3) panaikinti ieškovų turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės naudai nustatytą priverstinę hipoteką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovų R. K. ir D. K. 1 828,92 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pareiga mokėti 0,05 procentų delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą buvo nustatyta teisės aktu ir atsakovė, kaip valstybės turto patikėtinė, neturėjo diskrecijos teisės spręsti, ar ieškovams turėtų būti skaičiuojami delspinigiai. Ieškovų pavėluotai sumokėtos įmokos buvo paskirstytos remiantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, t. y. pirmiausiai mokėti palūkanoms pagal mokėjimo terminų eiliškumą, po to delspinigiams ir paskiausiai – pagrindinei prievolei įvykdyti.

24. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priskaičiuotus delspinigius neteisėtais; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovų solidariai atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 1 014,55 Eur nesumokėtų įmokų už žemę, 112,40 Eur hipotekos įregistravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Iš ieškovų valstybės naudai priteisė po 6,82 Eur.

25. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant, kad priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos skaičiuotinos nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. 2017 m. spalio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Ieškovams pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

27. Kasacinis teismas išaiškino, kad nors 2002 m. birželio 3 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje nenustatyta pradinio pirkėjo pareiga mokėti delspinigius, o pagal 2006 m. liepos 17 d. sutartį ieškovas D. K., kaip pirkėjas, įsipareigojo mokėti visus pagal pradinę sutartį priklausančius mokėjimus joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įvardijant tik likusią sumokėti turto kainą ir 2 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau ieškovams tenka pareiga mokėti ir 0,05 proc. dydžio delspinigius už vėlavimą vykdyti prievoles, nes jų dydis ir apskaičiavimo tvarka buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklėse.

28. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės pateiktus skaičiavimus dėl skolos dydžio tinkamai aiškino CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, pagal kurį reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas o atsakovė paskirstydama ieškovų sumokėtas įmokas pagrįstai rėmėsi CK 6.54 straipsnio nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtas teisės normas netinkamai pritaikė neteisingai apskaičiuodamas ieškovams priklausančias sumokėti pinigų sumas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo argumentus, atsakovės prašomą priteisti skolos dydį perskaičiuoja bei pasisako dėl priverstinės hipotekos įregistravimo pagrįstumo ir ieškovų pareigos apmokėti hipotekos įregistravimo išlaidas.

Dėl atsakovės atliktų apskaičiavimų, delspinigių dydžio ir įmokos paskirstymo

29. Po 2006 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas D. K. įsipareigojo vykdyti pradinio žemės pirkėjo prievoles, kylančias iš 2002 m. sutarties, t.y. sumokėti už žemės sklypą likusią 5758,14 Lt (1667,67 Eur) sumą, mokėti 2 proc. dydžio metines palūkanas tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta sutartyje, 2002 m. sutartyje nustatyta kasmetinė įmoka – 959,69 Lt (277,95 Eur). Ieškovai 2007 m. sausio 24 d. sumokėjo atsakovei 277,95 Eur, 2008 m. vasario 6 d. – 311,30 Eur, 2016 m. liepos 25 d. – 1305,50 Eur. Ieškovės mokėtinos sumos turėjo būti užskaitomos tokia tvarka:

30. Kadangi ieškovai įsipareigojo sumokėti 1 667,67 Eur, už šią sumą atsakovė nuo 2006 m. liepos 15 d. skaičiavo palūkanas, kurių suma pirmosios įmokos sumokėjimo dieną (2007 m. sausio 24 d.), t. y. už 193 d., apskaičiuojama taip: 1 667,67 Eur x 2 proc. / 365 x 193 = 17,64 Eur. Pirmoji 277,94 Eur įmoka pagal sutartį turėjo būti sumokėta 2007 m. sausio 15 d. Vadovaujantis sutarties 4.1 punktu, ieškovai 2008 m. sausio 15 d. turėjo sumokėti ir palūkanas, kurių suma (už 184 d., nuo 2006 m. liepos 15 d. iki 2007 m. sausio 15 d.) sudarė 16,81 Eur (1 667,67 Eur x 2 proc. / 365 x 184). 2007 m. sausio 24 d. buvo atliktas 277,95 Eur mokėjimas vėluojant 9 d., delspinigiai už kurias skaičiuotini taip: (277,94 Eur pradelsta įmokos suma + 16,81 Eur pradelsta palūkanų suma) x 0,05 proc. x 9 = 1,33 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės teisė skaičiuoti delspinigius ir už pagrindinę įmoką, ir už palūkanas, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintoje Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 6 punkte. Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, turėjo teisę, išskaičiusi 18,97 Eur (17,64 Eur +1,33 Eur) sumą, pagrindinės skolos dengimui skirti 258,98 Eur (277,95 Eur - 18,97 Eur). Delspinigiai šiuo atveju apskaičiuoti už trumpesnį nei ieškinio senaties terminas laikotarpį, reikalavimas buvo patenkintas, todėl jų koreguoti teismo sprendimu nėra pagrindo. Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 1 408,69 Eur (1 667,67 Eur - 258,98 Eur), pradelstų įmokų suma - 18,96 Eur.

31. Kitą 311,30 Eur įmoką pagal sutartį ieškovai sumokėjo 2008 m. vasario 6 d. Už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 25 d. iki 2008 m. vasario 6 d. (377 d.) palūkanos apskaičiuojamos taip: 1 408,69 Eur skolos likutis x 2 proc. / 365x377 = 29,10 Eur. Konstatavusi, kad delspinigius atsakovė galėjo skaičiuoti už 6 mėn. (nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d.), teisėjų kolegija pažymi, jog pradelsto įsiskolinimo suma termino pradžioje sudarė 296,90 Eur (18,96 Eur + 277,94 Eur), t. y. skolos likutis (ar neturėtų būti pradelstų įmokų suma) 2007 m. sausio 24 d. plius kasmetinė įmoka. Be to, 2008 m. sausio 15 d. buvo suėjusi ieškovų prievolė mokėti palūkanas už laikotarpį nuo paskutinės įmokos sumokėjimo (356 d., nuo 2007 m. sausio 25 d. iki 2008 m. sausio 15 d.), kurios apskaičiuojamos taip: 1 408,69 Eur skolos likutis x 2 proc. / 365 x 356 = 27,48 Eur. Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. iki 2008 m. sausio 15 d. (162 d.) apskaičiuojama taip: 296,90 Eur x 0,05 proc. x 162 = 24,05 Eur. Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2008 m. vasario 6 d. (22 d.), kai pradelsto įsiskolinimo suma jau sudarė 324,38 Eur (296,90 Eur + 27,48 Eur), , apskaičiuojama taip: 324,38 x 0,05 proc. x 22 = 3,57 Eur. Bendra delspinigių suma sudarė 27,62 Eur (24,05 Eur + 3,57 Eur). Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, turėjo teisę, išskaičiusi 56,72 Eur (29,10 Eur + 27,62 Eur) sumą, pagrindinės skolos dengimui skirti 254,58 Eur (311,30 Eur – 56,72 Eur). Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 1 154,11 Eur (1 408,69 Eur – 254,58 Eur), pradelstų įmokų suma – 42,32 Eur (296,90 Eur – 254,58 Eur).

32. Kitą 1 305,50 Eur įmoką pagal sutartį ieškovai sumokėjo 2016 m. liepos 25 d. Atsižvelgiant į reikalavimą taikyti ieškinio senatį, palūkanas atsakovė galėjo skaičiuoti už 5 metus, t. y. nuo 2011 m. liepos 26 d. iki 2016 m. liepos 25 d. (1827 d.). Už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 26 d. iki 2016 m. liepos 25 d. palūkanos apskaičiuojamos taip: 1 183,21 Eur skolos likutis x 2 proc. / 365 x 1827 = 118,45 Eur. Konstatavusi, kad delspinigius atsakovė galėjo skaičiuoti už 6 mėn. (nuo 2016 m. sausio 26 d.), teisėjų kolegija pažymi, jog delspinigių suma už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. liepos 25 d. (182 d.), kai pradelsto įsiskolinimo suma termino pradžioje sudarė 1 154,11 Eur (42,32 Eur + 277,94 Eur + 277,95 + 277,95 +277,95), t. y. skolos likutis 2008 m. vasario 6 d. plius keturios kasmetinės įmokos, o mokėtinų palūkanų suma – 118,45 Eur, apskaičiuojama taip (1 154,11 Eur + 118,45 Eur) x 0,05 proc. x 182=115,80 Eur. Atlikusi tokius skaičiavimus atsakovė turėjo teisę, išskaičiusi 234,25 Eur (118,45 Eur + 115,80 Eur) sumą, pagrindinės skolos dengimui skirti 1 071,25 Eur (1 305,50 Eur - 234,25 Eur). Atlikus nurodytus įskaitymus, skolos likutis sudarė 82,86 Eur (1 154,11 Eur - 1 071,25 Eur), visa ši suma po 2016 m. liepos 25 d. tapo pradelsta.

33. Atsakovės priešieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovų yra priimtas 2017 m. spalio 23 d. Ieškovų mokėtinos palūkanos nuo paskutinės įmokos sumokėjimo dienos (nuo 2016 m. liepos 26 d.) iki priešieškinio priėmimo dienos 2017 m. spalio 23 d. (455 d.) sudaro 82,86 Eur x 2 proc. / 365 x 455 =2,07 Eur. Palūkanų suma už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. spalio 23 d. yra lygi skolos likutis 82,86 Eur + palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. sausio 15 d. (174 d.), t. y., 82,86 Eur x 2 proc. / 365 x 174 = 0,79 Eur, iš viso 82,86 Eur + 0,79 Eur = 83,65 Eur. Delspinigius atsakovė galėjo skaičiuoti už 6 mėn. (nuo 2017 m. balandžio 24 d. 183 d.), 83,65 x 0,05 proc. x 183 d. = 7,65 Eur delspinigiai. Iš viso ieškovai atsakovei iki priešieškinio padavimo dienos buvo skolingi 92,58 Eur, kur 82,86 Eur sudarė skola, 2,07 Eur palūkanos ir 7,65 Eur delspinigiai.

Dėl priverstinės hipotekos

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, ieškovams 2016 m. liepos 25 d. sumokėjus 1305,50 Eur, atsakovė, paskirsčiusi šią įmoką bei apskaičiavusi įsiskolinimo likutį, 2016 m. rugsėjo 13 d. įregistravo žemės sklypui priverstinę hipoteką ir reikalauja atlyginti už tai 112,40 Eur dydžio išlaidas. Atsakovė įsitikinusi, kad ji, vadovaudamasi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 23 punktu, pagrįstai atliko šiuos veiksmus, nes už Žemės sklypą nebuvo visiškai atsiskaityta ir anksčiau nebuvo įregistruota priverstinė hipoteka šiam turtui.

35. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė priverstinę hipoteką reglamentuojančias teisės normas, neegzistuoja CK 4.147 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. Atsakovė įregistravo hipoteką praėjus pusantro mėnesio nuo to, kai ieškovai 2016 m. liepos 26 d. pareiškė visiškai atsiskaitę už žemės sklypą, ir praėjus 14 metų nuo sutarties sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje pasisakė dėl priverstinę hipoteką reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ir konstatavo, kad priverstinės hipotekos įregistravimo metu (2016 m. rugsėjo 13 d.) galiojo Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos, pagal kurias, kai valstybinės žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į notarą dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo (23 punktas). Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė, pardavusi (ir perdavusi nuosavybės teises) valstybinės žemės sklypą išsimokėtinai, turėjo teisę įregistruoti hipoteką, tačiau, atsižvelgiant į hipotekos įregistravimo aplinkybes (be kita ko, į tai, kada buvo įregistruota), dėl šios teisės įgyvendinimo teisėtumo ir ieškovų pareigos apmokėti hipotekos įregistravimo išlaidas spręstina tik tinkamai nustačius ieškovų įsiskolinimo faktą ir dydį, kaip pagrindą įregistruoti hipoteką.

37. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matosi, kad atsakovė pareikšdama priešieškinį ieškovams dėl skolos priteisimo neteisingai nustatė skolos dydį, iki priešieškinio padavimo dienos ieškovai buvo skolingi atsakovei tik 92,58 Eur. Be to, iš ieškovų ir atsakovės susirašinėjimo su atsakove matosi, kad ieškovams 2016 m. liepos 25 d. sumokėjus atsakovei 1305,50 Eur įmoką, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės priskaičiuotų delspinigių, o 2016 m. rugpjūčio 19 d. ieškovai informavo atsakovę, kad su priskaičiuotais delspinigiais nesutinka ir kad neišsprendus ginčo taikiai, savo pažeistą teisę gins teisme.

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kilus ginčui dėl atsakovės apskaičiuotos atsakovų skolos ir esant faktinei skolai tik 92,58 Eur sumai, nebuvo teisinio pagrindo pasinaudojant priverstinės hipotekos institutu suvaržyti ieškovų interesus labiau nei tai yra būtina ir reikalauti apmokėti 112,40 Eur hipotekos įregistravimo išlaidų, kurios yra didesnės už faktinę skolą. Be to, 2016-10-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog buvo įrašyta žyma apie ieškovų įsiskolinimą už įgytą turtą, kuri apribojo ieškovų disponavimą žemės sklypu, taip apsaugodama atsakovės turtinį interesą. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė priverstinę hipoteką bei nepagrįstai reikalauja apmokėti hipotekos registravimo išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Byloje konstatavus, kad atsakovė nepagrįstai taikė priverstinę hipoteką bei nepagrįstai reikalauja sumokėti hipotekos registravimo išlaidas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta panaikinti hipoteką ir priteistos priverstinės hipotekos įregistravimo išlaidos panaikinama (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

40. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įmokų paskirstymą ir ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių taikymą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko netinkamai apskaičiavo ieškovų skolą, todėl sprendimo dalis dėl priteistos iš ieškovų 1 014,55 Eur įmokų dalies keistina, nustatant, kad ieškovų skola atsakovei iki priešieškinio padavimo dienos buvo 92,58 Eur, kur 82,86 Eur sudarė skola, 2,07 Eur palūkanos ir 7,65 Eur delspinigiai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

41. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vykdydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, 2018 m. liepos 18 d. ieškovė R. K. atsakovei sumokėjo 1 014,55 Eur įmokų už žemę, 112,40 Eur hipotekos įregistravimo išlaidų ir 41,66 Eur procesinių palūkanų. Priešieškinyje atsakovė prašė priteisti iš ieškovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nuo priešieškinio priėmimo dienos 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. liepos 18 d. (268 d.) procesinės palūkanos sudarė 92,58 x 5 proc. / 365 x 268= 3,40 Eur. Iš viso ieškovų skola atsakovei 2018 m. liepos 18 d. sprendimo įvykdymo dieną sudarė 95,98 Eur (92,58 Eur + 3,40 Eur). Kadangi ieškovai sumokėjo didesnę sumą, nei atsakovei priteistina skolos suma, taikytinas sprendimo įvykdymo atgręžimas ir ieškovei R. K. iš atsakovės priteistina 918,57 Eur (1014,55 Eur – 95,98 Eur) + 112,40 Eur + 41,66 Eur, iš viso 1072,63 Eur (CPK 373 str.).

42. Pritaikius sprendimo įvykdymo atgręžimą, ieškovams grąžintinas ir sumokėtas žyminis mokestis pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai paduodami ieškinio pareiškimą sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, o atsakovė pareikšdama priešieškinį buvo atleista nuo 41 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Už apeliacinį skundą ieškovai sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, o už kasacinį skundą – 31 Eur. Kadangi ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, buvo patenkinta 66,67 procentai ieškinio reikalavimų ir 5,1 procento priešieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į aukščiau nustatytas proporcijas. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti 66,67 proc., todėl iš atsakovės ieškovams priteistina 62 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

45. Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista. Iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi iš kiekvieno ieškovo priteistinas išlaidų dydis (po 1,64 Eur) yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų R. K. ir D. K. ieškinio reikalavimas panaikinti ieškovų turtui – žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės naudai nustatytą priverstinę hipoteką ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti - panaikinti ieškovų turtui – žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės naudai nustatytą priverstinę hipoteką.

Iš R. K. ir D. K. solidariai atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priteistą 1 014,55 Eur nesumokėtų įmokų už žemę sumą sumažinti iki 92,58 Eur.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovų R. K. ir D. K. solidariai atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priteista 112,40 Eur hipotekos įregistravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šiuos priešieškinio reikalavimus atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš R. K. ir D. K. priteista po 6,82 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pritaikius sprendimo įvykdymo atgręžimą, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos į. k. 188704927 priteisti ieškovei R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtus 1072,63 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt du eurus 63 centus), 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo 1072,63 Eur sumos nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į. k. 188659752 grąžinti R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 595 AB SEB banke sumokėtą 6,82 Eur žyminį mokestį.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į. k. 188659752 grąžinti D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1090 AB SEB banke sumokėtą 6,82 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos į. k. 188704927 R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė