Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei R. K. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto objektai, vienas kurių yra Kauno rajone, kitas Raseinių rajone. Šalys derėjosi dėl objektų atsidalinimo išmokant kompensaciją, tačiau nesutarė dėl kompensacijos dydžio. Ieškinį ieškovas apmokėjo 110,00 Eur žyminiu mokesčiu.

4. 2024 m. spalio 8 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio trūkumus, kadangi ieškinio reikalavimas nėra turtinis, o esant aplinkybei, kad skirtingi ieškinio reikalavimai yra teismingi skirtingiems teismams, neužkerta kelio ieškovui pasirinkti į kurį teismą kreiptis. Nepaisant to, kad ieškovas nesutiko su teismo nutartimi, įpareigojančia primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, 760,00 Eur žyminio mokesčio dalį įmokėjo ir įrodymus apie tai kartu su patikslintu ieškiniu pateikė pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nurodytina, kad teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

11. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ex officio patikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, nustatoma ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Tuo tarpu CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.

12. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ieškovas dalį ieškinio reikalavimų pareiškė teismui, kurie šiam teismui nėra teismingi, be to, laikydamas, kad ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio, nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus: pateikti teismui ieškinį tik šiam teismui teismingų reikalavimų dalyje, taip pat primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Su teismo nutartimi nesusitikdamas ieškovas atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Ieškovo vertinimu, teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, be pagrindo sprendė, kad esant susijusiems ieškinio reikalavimams, kurie yra teismingi skirtingiems teismams, nėra galimybės šių reikalavimų išnagrinėti kartu, be to, nepagrįstai ieškinį laikė turtiniu ir atsisakė spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą. Su nurodytais atskirojo skundo argumentais sutiktina.

13. Kaip matyti iš CPK reguliavimo, teismas taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą tais atvejais, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio teismingumo, ir manydamas, kad vienas iš ieškovo pareikštų reikalavimų nėra teismingas Kauno apylinkės teismui, be pagrindo šioje dalyje ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi tokiu atveju taikytinas CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, vadovaujantis kuriuo teismas atsisako priimti ieškinį (ar jo dalį) tais atvejais, kai pareikštas ieškinys (reikalavimas) neteismingas tam teismui. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas ginčo atveju turėjo pagrindą nustatyti terminą tik tam ieškinio trūkumui, kuris susijęs su žyminio mokesčio sumokėjimu, pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tačiau, įvertinus aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kuria buvo nutarta laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, pripažino, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas neturtinis, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl reiškiamų reikalavimų pobūdžio nepasisako, atitinkamai pasisakoma tik dėl pirmosios instancijos teismo atlikto ieškinio reikalavimų teismingumo aspektu vertinimo.

14. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ir kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Išimtinis teismingumas negali būti šalių susitarimu keičiamas (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu. Bet kuriuo atveju, nustačius, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto ar jo pagrindinės dalies buvimo vietos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).

16. Sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti ginčo objektą ir pobūdį. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra grindžiamas ne šeimos santykius reglamentuojančiomis, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės normomis, šis ginčas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nelaikytinas šeimos teisiniu ginču.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo atidalinti ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius trijų kambarių butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, bei žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, tokiu būdu: priteisti ieškovo naudai iš atsakovės ¼ dalį jai priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalį kitų statinių, unikalus numeris, (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Raseinių sav.. priteisti atsakovės naudai iš ieškovo T. J., ½ dalį trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kauno rajone; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 35 642,00 Eur už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.

18. Įvertinęs ieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju taikytinos CPK 31 straipsnio 1 dalies imperatyvios išimtinio teismingumo taisyklės, numatančios, kad ieškovo ieškinio teismingumą sprendžia nekilnojamojo daikto, dėl kurio yra reiškiami ieškinio reikalavimai, ar pagrindinės to daikto dalies buvimo vieta. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai yra susiję su konkrečių nekilnojamųjų daiktų – buto, žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrąja daline nuosavybe, o šios kategorijos ieškiniams taikytinos išimtinio teismingumo taisyklės (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai yra išimtinai teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, t. y. reikalavimas dėl trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, atidalijimo teismingas Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams, tuo tarpu reikalavimas dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, teismingas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.

19. Taigi, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodytų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų buvimo vieta yra keliose skirtingose vietovėse, kurios yra skirtingų teismų veiklos teritorijose. Tuo tarpu CPK nėra tiesiogiai įvardinta, kaip turi būti sprendžiama tokio pobūdžio situacija, kai pagal išimtinio teismingumo taisykles reiškiamas ieškinys teismingas keliems skirtingiems teismams. Tačiau pastebėtina, kad įstatyme numatyta ieškovo teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga (CPK 30 straipsnio 12 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas būtent šia teise ir pasinaudojo, – pasirinko ginčą spręsti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Tokį pasirinkimą motyvavo tuo, kad reikalavimas reiškiamas ir dėl nekilnojamojo turto, esančio ir Kauno rajone, be to, šio turto vertė yra didesnė, nei turto, esančio kitame regione ir dėl kurio reiškiamas kitas reikalavimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad susidūrus su tokio pobūdžio teisiniu klausimu, turi būti sprendžiama, kad ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nagrinėtinas tos apylinkės teismo, kurioje yra didžiausią vertę turinčio nekilnojamojo turto buvimo vieta, kurioje yra pagrindinė nekilnojamojo turto dalis (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-474/2009, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4787-577/2014, 2023 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-921-618/2023, kt.). Toks vertinimas atitinka ir įstatyme numatytą sąlygą, jog ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovas, be kita ko, pateikė duomenis, kuriais iš esmės ir pagrindė savo pasirinkimą ieškinį teikti konkrečiam apylinkės teismui, pagal kuriuos turto, esančio Kauno rajone vertė (ne mažesnė nei 69 800,00 Eur) didesnė nei turto, esančio Raseinių rajone vertė (ne mažesnė nei 27 430,00 Eur).

20. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovas, savo pasirinkimu kreipdamasis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nepažeidė išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės, tuo tarpu teismo nurodymas ieškovui kreiptis su atskirais ieškiniais į du teismus, prieštarauja įstatyminiam reguliavimui dėl ieškovo teisės sujungti kelis reikalavimus į vieną ieškinį ir visus pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, taip pat ir pagrindiniams civilinio proceso principams (ekonomiškumo, koncentruotumo ir kt.). Be to, ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad savarankiškų reikalavimų, teismingų skirtingiems teismams, sujungimas ir jų visų pareiškimas viename ieškinyje ieškovo valia yra leistinas, ir tokiu atveju, kai keli ieškinio reikalavimai pagal išimtinį teismingumą priskirtini skirtingiems teismams, įstatymo analogijos pagrindu teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 30 straipsnio 12 dalis) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-474/2009, 2011 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-807/2011, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-908-343/2014, kt.).

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo prielaidų atsisakyti priimti ieškinį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, kadangi ja teismas nepagrįstai atsisakė jam priskirtos kompetencijos ir apribojo asmens teises kreiptis į teismą teisminės gynybos.

22. Atskirajame skunde be to nesutinkama su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą motyvuojant tuo, kad ieškovo sumokėtas žyminis mokestis nebuvo užskaitytas. Pažymėtina, kad visi klausimai, susiję su žyminio mokesčio mokėjimu, yra sprendžiami ieškinio priėmimo stadijoje: teismas, nustatęs, kad nėra sumokėtas žyminis mokestis, ar jo sumokėta nepakankamai, nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigodamas sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį, taip pat sprendžia žyminio mokesčio atidėjimo, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, klausimus. Išsprendus visus su žyminio mokesčio mokėjimo susijusius klausimus, ir ieškinį priėmus, sumokėtas žyminis mokestis konkrečioje byloje yra užskaitomas. Ieškinį atsisakius priimti, kai sumokėta žyminio mokesčio daugiau, nei numato įstatymai, ir kitais CPK 87 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens prašymu grąžinami. Šiuo atveju, nusprendus panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, ieškovui išaiškintina teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl permokėto žyminio mokesčio dalies grąžinimo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.