Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams M. Š., B. Š., G. G., L. B., E. S., A. J., M. S. dėl turto pripažinimo daline nuosavybe ir kt.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

5. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės ieškinį atsisakyti priimti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl teismo nutarties (ne)teisėtumo

7. Viena iš pagrindinių asmens teisių, užtikrinančių kitų galimų teisių apsaugą bei gynybą nuo jų galimo pažeidimo, yra asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Civiliniame procese teisę kreiptis į teismą įtvirtina CPK 5 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau minėta nuostata suponuoja ir tai, kad ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų procesinių reikalavimų.

8. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ex officio patikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, nustatoma ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.

9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Išimtinis teismingumas negali būti šalių susitarimu keičiamas (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu. Bet kuriuo atveju, nustačius, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto ar jo pagrindinės dalies buvimo vietos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).

11. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį motyvuoja tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-7911-965/2023 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti analogišką ieškovės ieškinį tais pačiais pagrindais ir minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos nutarties teisėtumas apeliacinio teismo nebuvo patikrintas.

12. Sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti ginčo objektą ir pobūdį. Ieškinys yra grindžiamas ne šeimos santykius reglamentuojančiomis, o jungtinės veiklos (partnerystės) santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.969–6.981 straipsniai), todėl šis ginčas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nelaikytinas šeimos teisiniu ginču.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo, be kitų reikalavimų, reiškia reikalavimus dėl: gyvenamojo namo, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini); 0,3592 žemės sklypo esančio sodų (duomenys neskelbtini); 0,0699 žemės sklypo, esančio sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir jame esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo (teisinė registracija neatlikta); negyvenamos patalpos – valčių garažo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąją daline nuosavybe su mirusiuoju A. Š.. Įvertinęs ieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad darytina išvada, kad pirmosios instancijas teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju taikytinos CPK 31 straipsnio 1 dalies imperatyvios išimtinio teismingumo taisyklės, numatančios, kad ieškovės ieškinio teismingumą sprendžia nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai, be kita ko, yra susiję su konkrečių nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų, gyvenamojo namo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, negyvenamos patalpos – valčių garažo pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, o šios kategorijos ieškiniams taikytinos išimtinio teismingumo taisyklės (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės 3 iš 4 ieškinio reikalavimų, susijusių su nekilnojamaisiais daiktais, yra išimtinai teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, o vienas reikalavimas dėl nekilnojamojo daikto negyvenamosios patalpos – valčių garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Nustačius, kad ginčas kyla dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

15. Nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodytų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų buvimo vieta yra keliose skirtingose vietose. CPK nėra tiesiogiai įvardinta, kaip turi būti sprendžiama tokio pobūdžio situacija, kai pagal išimtinio teismingumo taisykles reiškiamas ieškinys teismingas keliems skirtingiems teismams. Pastebėtina, kad CPK 30 straipsnio 12 punktas, numato, jog teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko ginčą spręsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Tokį pasirinkimą motyvavo tuo, kad reikalavimas reiškiamas ir dėl nekilnojamojo turto, esančio ir Klaipėdos mieste, paveldėjimo byla vedama Klaipėdos miesto notarų biure, kad vienas iš atsakovų gyvena Klaipėdoje ir nei vienas negyvena Klaipėdos rajone. Minėta, kad nekilnojamasis turtas, esantis Klaipėdos mieste, yra negyvenamoji patalpa – valčių garažas. Iš 2022 m. balandžio 20 d. pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad B. Š. įsigijo negyvenamąją patalpą – valčių garažą už 2 000 Eur, ieškovė ieškinyje nurodo, kad negyvenamosios patalpos – valčių garažo vertė 876 Eur. Iš UAB „Lovertus“ turto vertinimo ataskaitų nustatyta, kad žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) bendra vertė 109 000 Eur (žemės sklypo 39 000 Eur, gyvenamojo namo 70 000 Eur); žemės sklypo ir jame esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) bendra vertė 50 000 Eur (žemės sklypo – 11 000 Eur, nebaigto statyti gyvenamojo namo – 39 000 Eur).

16. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, vertintina, kad ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nagrinėtinas tos apylinkės teismo, kurioje yra didžiausią vertę turinčio nekilnojamojo turto buvimo vieta, kurioje yra pagrindė nekilnojamojo turto dalis. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, dėl nutarties 15 punkte nurodytų aplinkybių, susijusių su nekilnojamojo turto vieta ir verte, tai būtų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.

17. Atskiruoju skundu taip pat pažymėta, kad apeliantė turėjo teisę pateikti procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas, bet kuriuose Klaipėdos apylinkės teismo teritorijoje esančiuose teismo rūmuose.

18. CPK 111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, išskyrus procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas. Iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose. Šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė turėjo teisę ieškinį pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

19. Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, jog Klaipėdos apylinkės teismo veiklos teritorija apima Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją, Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją ir Neringos savivaldybės teritoriją. Klaipėdos apylinkės teismą sudarančių teismo rūmų veiklos teritorijos apima:1) Klaipėdos miesto rūmų veiklos teritorija – Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją ir Neringos savivaldybės teritoriją; 2) Klaipėdos rajono rūmų veiklos teritorija – Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją, todėl, įvertinus išimtinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 31 straipsnis) bei tai, jog nekilnojamasis turtas yra tiek Klaipėdos mieste, tiek ir Klaipėdos rajone, konstatuotina, kad ši byla nors ir nepriskirtina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo kompetencijai, tačiau yra teisminga Klaipėdos apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, gavę ieškinį, teismingą Klaipėdos apylinkės teismui, tačiau nepriskirtiną jo veiklos teritorijai, turi perduoti šią bylą nagrinėti teismo rūmams, kurių veiklos teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, jo pagrindinės dalies buvimo vieta.

20. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas teismingumo klausimą nepasisako dėl ieškinio turinio ir formos atitikimo įstatymo reikalavimams (CPK 135 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimai nėra teismingi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, tačiau gavęs ieškinį, kuris priskirtinas nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, turėjo perduoti šią bylą nagrinėti pagal kompetenciją, o ne atsisakyti ieškinį priimti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.