- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2-103-1180/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05043-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- M. Š., B. Š., L. B., G. G., A. J., E. Š.
- Trečiasis asmuo
- notarė Dalia Rogovaitė
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Ričardas Varnas, Olegas Drobitkas
dalyvaujant ieškovei B. K., atsakovui M. Š. (ieškovės pusėje) ir jų atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams M. S., B. Š., L. B., G. G., A. J., E. Š. ir M. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir laidojimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo notarė Dalia Rogovaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė B. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)), bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.2. Pripažinti, kad 0,3592 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, ir nustatyti, kad B. K. priklauso ¼ jo dalis, o mirusiajam B. Š. - ¾ jo dalys;
Šalies argumentai
1.3. Pripažinti, kad 0,0699 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), ir jame esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas (teisinė registracija neatlikta) yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.4. Pripažinti, kad negyvenama patalpa - valčių garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.5. Pripažinti, kad automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), 2000 m. laidos, yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.6. Pripažinti, automobilis Kia Pregio, v/n (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos, yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.7. Pripažinti, priekaba Faro Magiko, v/n (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.8. Priteisti iš atsakovų (iš kiekvieno), išskyrus atsakovą M. Š., po 368,43 Eur laidojimo išlaidų.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 1980 m. atvažiavo į Klaipėdą mokytis (duomenys neskelbtini) Institute. Nuo 1980 m. rugsėjo mėn. iki gruodžio mėn. gyveno B. Š. bute, (duomenys neskelbtini). B. Š. buvo jos tėvų pažįstamas (ieškovės tėvai ir B. Š. sugyventinės A. G. tėvai buvo kaimynai). Nuo 1980 m. gruodžio mėn. ji apsigyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini). B. Š. pradėjo lankyti ją bendrabutyje ir nuo tada jie buvo pora. B. Š. jai sakė, kad su A. G. jis palaiko santykius tik kaip su savo sūnaus (atsakovo) B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., motina. (Duomenys neskelbtini) ieškovė kartu su B. Š. kaip pora dalyvavo jos sesers R. K. (duomenys neskelbtini) vestuvėse. (Duomenys neskelbtini) ji kartu su B. Š. kaip pora dalyvavo jos draugės B. P. vestuvėse. 1992 m. ieškovė buvo pastojusi nuo B. Š., tačiau dėl medicininių priežasčių nėštumas buvo nutrauktas. 1994 m. pabaigoje ji (ieškovė) įsigijo butą, (duomenys neskelbtini), ir nuo tada pradėjo gyventi kartu su B. Š. jos bute bei vesti bendrą ūkį. Šiame bute ji ir B. Š. buvo registruoti nuo 1996-06-11. (Duomenys neskelbtini) kartu su B. Š. kaip pora dalyvavo jos brolio K. K. vestuvėse. (Duomenys neskelbtini) kartu su B. Š. kaip pora dalyvavo jos brolio V. K. vestuvėse. 2000(duomenys neskelbtini) gimė jos ir B. Š. sūnus K., tačiau jis 2001(duomenys neskelbtini) mirė. 2002(duomenys neskelbtini) jai ir B. Š. gimė sūnus M. Š. (atsakovas). 2002(duomenys neskelbtini)kartu su B. Š. kaip pora dalyvavo jos brolio K. K. dukters G. K. vestuvėse. Vedant šeimyninį gyvenimą ir bendrą ūkį ji kartu su B. Š. bendrai įsigijo B. Š. vardu registruotą nekilnojamą ir kilnojamą ginčo turtą. Turtas įsigytas panaudojant B. Š. ir jos pinigines lėšas bei darbą. Abiejų sodo namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybose savo darbu dalyvavo ir talkino ieškovės broliai K. ir V. K. Ieškovės sesuo R. D., mama O. K. bei brolis K. K. skolino pinigų šių namų statybai. Be darbo užmokesčio ir artimųjų paramos, pinigų ji (ieškovė) gaudavo ir iš bitininkystės, bičių aviliai buvo laikomi tuose pačiuose žemės sklypuose. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, mano, yra pagrindas pripažinti, kad šalys asmeninėmis ir bendromis lėšomis, darbu bei pastangomis, esant šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) elementams (požymiams), patvirtintiems žodiniais pripažinimais bei konkliudentiniais veiksmais, bendro gyvenimo laikotarpyje sukūrė (įgijo) bendrąją dalinę nuosavybę, todėl mirusiojo vardu registruotas turtas pripažintinas ieškovės ir mirusiojo B. Š. bendrąja daline nuosavybe. Prieš kreipdamasi su ieškiniu į teismą ji bandė su atsakovais (B. Š. vaikais) susitarti taikiai, tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas. Be to, ji savo asmeninėmis lėšomis palaidojo B. Š., laidojimo išlaidos sudarė 2 579,00 Eur, o laidojimo pašalpą pasiėmė atsakovas B. Š., todėl prašo iš atsakovų (iš kiekvieno), išskyrus atsakovą M. Š. (savo sūnų), priteisti po 368,43 Eur laidojimo išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovės G. G. ir L. B., atstovaujamos advokato Ričardo Varno, pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Be kita ko, nurodo, jog jų tėvas B. Š. visada finansiškai puikiai tvarkėsi, buvo apsirūpinęs, visada viską pirko savo vardu, savo lėšomis. B. Š. finansiškai gyveno gerai, todėl tikslo pirkti su kažkuo kartu turtą neturėjo ir to nedarė, todėl visur ir savininku nurodytas jis. Tėvas niekada joms neminėjo, kad vieną ar kitą turtą jis būtų įsigijęs kartu su ieškove. Mano, jog ieškinyje nėra realiai pateikta duomenų ir nurodyta konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovės ir B. Š. bendrą ūkio vedimą. Pažymi, kad laiko leidimas kartu, bendravimas, dalyvavimas šventėse kartu nėra tolygu bendram ūkio vedimui. Dėl 0,3592 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pažymi, jog ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji prisidėjo prie šio žemės sklypo įsigijimo, nenurodė, koks buvo jos vaidmuo įsigyjant šį žemės sklypą. Iš su ieškiniu pateiktų dokumentų, o taip pat ir notarės pateiktų dokumentų matyti, kad šį žemės sklypą B. Š. pradėjo supirkinėti nuo 1994-01-29 iki 1996-07-30. Šis žemės sklypas sudarytas iš 5 žemės sklypų, kurie 1997-10-17 viršininko įsakymu buvo sujungti į vieną žemės sklypą. Visose žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse savininku yra nurodomas B. Š. Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymi, jog ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų, kaip jos pateikiami dokumentai ir išrašai patvirtina, kad ji prisidėjo prie šių namų statybos. Iš pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų nėra matyti, jog ieškovė būtų atlikusi mokėjimus, susijusius su namų statyba. O taip pat net nėra aišku, kokiam pastatui statyti buvo skirtos kvituose nurodytos medžiagos, pirkiniai. Visuose pateiktuose kvituose, kurie neva susiję su namų statyba, užsakovu, paslaugų gavėju yra nurodomas B. Š., net ir pinigų priėmimo kvituose nurodoma, kad pinigai priimti (gauti) iš B. Š. Vėliausia pateikta sąskaita yra 2015-04-22 datos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojas, vadovas buvo B. Š. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba truko nuo 1995 m. iki 2016 metų. Ieškovė nurodo, kad abiejų sodo namų statybose dalyvavo ir talkino jos broliai, jos giminaičiai skolino pinigų namų statybai, be savo darbo užmokesčio ji prisidėdavo iš bitininkystės gaunamais pinigais, tačiau ji nenurodo, kiek ir kada konkrečiai pinigų paskolino jos giminaičiai, kaip tie paskolos sandoriai buvo įforminti. Vien tai, kad ieškovės motina 2011-07-28 pervedė jai 6 000,00 Lt, 2012-08-02 – 2 000,00 Lt su prierašu „sąskaitos papildymas“, sesuo R. D. 2013-07-03 pervedė 2 500,00 Lt su prierašu „sąskaitos papildymas“, tai nėra pagrindas laikyti, kad tai buvo bendra paskola ieškovei ir B. Š. Nors ieškovė nurodo, kad prie namų statybos prisidėdavo gautomis pajamomis iš bitininkystės, pažymėtina, kad iš su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė bityno pasą gavo 2017-11-21, o bitininkystei priemones nusipirko 2018-10-17, kai tuo tarpu namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo baigtas statyti 2016 m. Todėl nėra aišku, kaip ji prisidėjo prie namo statybos lėšomis, vėliau negu vyko statybos gautomis iš bitininkystės. Didesnė tikimybė, kad B. Š. statydamas namą lėšų papildomai gavo iš jo virš 30 metų vykdomos bitininkystės veiklos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad namus B. Š. įsigijo (pastatė) kartu su ieškove. Dėl 0,0699 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad šį žemės sklypą B. Š. įsigijo 1996-03-18. Šio sklypo pirkimo-pardavimo ieškovė nėra nurodyta, o ieškovė ieškinyje nieko nenurodė, kaip ji prisidėjo prie šio žemės sklypo įgijimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė su B. Š. dėl šio žemės sklypo 2019-01-22 sudarė panaudos sutartį, kas tik patvirtina, kad nei B. Š., nei ieškovė nelaikė, kad žemės sklypas yra jų bendra dalinė nuosavybė. Todėl pagrindo teigti, kad šis žemės sklypas priklauso ir ieškovei, nėra. Dėl valčių garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymi, kad ieškovė taip pat nenurodė, kaip ji prisidėjo prie šio garažo įgijimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šio garažo įsigijimo sutartį (duomenys neskelbtini) sudarė tik B. Š. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji prisidėjo prie automobilių ir priekabos įsigijimo. Ieškovės pateiktuose automobilių techniniuose pasuose ji net nėra įrašyta kaip valdytoja. O taip pat ir pateiktuose civilinės atsakomybės draudimo dokumentuose nėra nurodyta, kad be B. Š. automobilį vairuos dar vienas papildomas žmogus. Tai, kad 2022-07-13 automobilio priekabą už 1 600,00 Eur B. Š. įsigijo sau, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) www. (duomenys neskelbtini) lt straipsnyje pateikta informacija. Atkreipia dėmesį, jog ieškinyje nepateikta jokių įrodymų, kad dėl kiekvieno aukščiau nurodyto turtinio vieneto buvo atskiras ieškovės ir B. Š. susitarimas jį įgyti bendrai. Atitinkamai ieškinyje nėra nieko pasisakyta, kodėl ieškovė nesiekė, kad turtas būtų registruojamas ir jos vardu, jeigu ir ji prie šio turto įsigijimo vienodai prisidėjo kaip ir B. Š. Mano, jog ieškovė neįrodė, kad turtas, kurį siekia pripažinti bendra jos ir B. Š. nuosavybe, buvo įgytas prisidedant ir jai. Ieškinyje ieškovė apskritai nenurodo jokių aplinkybių, kaip ji prisidėjo prie automobilių, priekabos, garažo, žemės sklypų įsigijimo. Ieškinyje galime rasti tik kelis sakinius, kuriuose nurodoma, kaip ieškovė prisidėjo prie namų statybos, tačiau su ieškiniu pateikti dokumentai nepatvirtina tokio prisidėjimo. Vien ta aplinkybė, kad tais laikotarpiai, kai B. Š. visą šį turtą įsigijo, ji bendravo ir (ar) galimai gyveno su juo, savaime nereiškia, kad B. Š. turtas tapo jos.
4. Atsakovai B. Š. bei M. S., atstovaujami advokato Oleg Drobitko, pateikė atsiliepimą į ieškinį, jų nuomone, ieškinys yra nepagrįstas, todėl prašo ieškovės ieškinį atmesti. Pažymi, jog tarp ieškovės ir palikėjo B. Š. niekada nebuvo susitarimo bendrai įgyti ginčo turtą ar investuojant kurti nekilnojamąjį turtą. Kone visas palikėjo turtas buvo įgytas iki 1998 m. arba faktiškai sukurtas dar daug metų iki pastovesnio bendravimo su ieškove. Visų byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, jog ieškovė ir B. Š. nebuvo sudarę ne tik rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, bet ir žodinės jungtinės veiklos sutarties. Jie niekada neveikė siekdami turtą kurti kartu: 1) ieškovė ir mirusysis turėjo atskirus, jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius būstus; 2) ieškovė ir mirusysis net ir 2018 m. ūkius vedė atskirai: nepaneigiamas faktas, jog mirusysis turėjo savo, o ieškovė savo atskirus bičių ūkius ; 3) ieškovė nevedė bendro bičių ūkio su mirusiuoju, o turėjo savo, atskirą, tarp šių šalių susiklosčiusį griežtą asmeninio turto atribojimą patvirtina ir mirusiojo B. Š. žemės panaudos sutarties su ieškove registravimo faktas. Mirusysis ir ieškovė nebuvo sutarę bendrai kurti nekilnojamojo turto, juo labiau, kad turtas yra atsiradęs iki jų aktyvesnio bendravimo pradžios. Palikėjas gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo 1976-03-30 iki 1994-04-13 adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva; nuo 1994-04-13 iki 1996-06-11 adresu: (duomenys neskelbtini) Lietuva; nuo 1996-06-11 iki 1999-01-08 adresu: (duomenys neskelbtini) Lietuva; nuo1999-01-08 iki (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva. Atsakovo B. Š. mama A. G. apie 1972 m. persikraustė gyventi į Klaipėdą. A. G. tetos sūnus su mirusiuoju B. Š. buvo geri draugai, taip jie ir susipažino. A. G. 1977 m. pradėjo gyventi su palikėju jo bute, (duomenys neskelbtini), o 1979 m. B. Š. leido jai deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu, kur A. G. ne tik yra iki šiol registruota, bet ir iki šios dienos faktiškai gyvena, turtą išlaiko, moka mokesčius. B. Š. bei A. G. gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį jiems 1981(duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. Š. (atsakovas). Atsakovas B. Š. kartu su tėvais gyveno iki pat šaukimo į Lietuvos kariuomenę 2000-aisiais. 1990-jųjų pradžioje dėl pasiligojimo bei reikalaujant priežiūros kartu pradėjo gyventi ir mirusiojo mama U. Š., kurią iki pat mirties 1996(duomenys neskelbtini) slaugė A. G. Atsakovų močiutės laidotuvėse ieškovė nedalyvavo. Dėl formalių priežasčių, siekiant gauti tarnybinį butą, tėvas B. Š. deklaravo savo bei savo dar nepilnamečio sūnaus B. Š. gyvenamąsias vietas pas šeimos pažįstamą, t. y. ieškovę. Abiejų jų gyvenamoji vieta ieškovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota nuo 1996-06-11 iki 1999-01-08. A. G. bei B. Š. (vyresniajam) gyvenant kartu bei jiems vedant bendrą ūkį, mirusysis apie 1994 m. gruodį pradėjo ginčo statinio (gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)) statybas bei apie 1996 m. antrojo namo ((duomenys neskelbtini)) statybas. Šiose statybose intensyviai dirbdamas bei ne vieną vasarą statybose praleidęs plušėjo dar nepilnametis atsakovas B. Š. Iš foto nuotraukų matyti, jog statiniai faktiškai užbaigti atsakovui B. Š. dar esant paaugliu (gimęs 1981 m.), tad galima spręsti, jog pastatai jau faktiškai egzistavo iki 1998 m. Ginčo sklypuose yra dar dveji pamatai būsimiems namams, kuriuos ketino statyti mirusysis B. Š., dėl šios priežasties galėjo būti medžiagų pirkimų ir po 2000-ųjų. Taip pat medžiagos galėjo būti skirtos ir B. Š. pažįstamiems, kadangi jis galėjo pigiau jų nupirkti iš tiekėjų. Atkreipia dėmesį į nuotrauką, esančią tomas I, b. l. 247, joje akivaizdžiai matomi jau pastatyti du didžiuliai ginčo pastatai. Kadangi atsakovas M. Š. nuotraukoje yra dar kūdikis, neginčytinas faktas, jog jie atsirado dar iki jo gimimo 2002 m. Galima daryti išvadą, jog romantinis ieškovės ir mirusiojo bendravimas prasidėjo apie 2001 m. Palikėjas nebuvo nutraukęs bendravimo bei ryšių su A. G., nuolat ir po 2001 m. būdavo savo namuose (duomenys neskelbtini). Palikėjas gyveno aktyvų gyvenimo būdą: buvo (duomenys neskelbtini), užėmė svarbias pareigas (duomenys neskelbtini), turėjo daug draugų bei dažnai būdavo „sode“ ((duomenys neskelbtini), ginčo pastatuose). Mirusysis, nebūdamas namuose, sakydavo, jog tai yra medžioklėje, tai nakvoja „sode“ ar būna pas draugus. Sunku nustatyti kada palikėjas pradėjo aktyviai leisti laiką ieškovės namuose. Į bylą ieškovė pateikė įrodymus, jog palikėjas mokėjo už įvairias paslaugas, teikiamas jos turto adresu laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. Galėtume vertinti, jog palikėjas su ieškove, nenutraukdamas ryšių su A. G., artimesnius ryšius palaikė jau po 2010 m. Tačiau palikėjas niekada nenustojo bendro ūkio vesti ir su A. G., kuri iki šiol gyvena jo bute. Tame pačiame bute B. Š. laikė tokius svarbius dalykus kaip (duomenys neskelbtini). Kadangi po B. Š. mirties ieškovė turėjo mirusiojo raktus, jų manymu, ji pasiėmė ir be pagrindo valdo mirusiojo dokumentų archyvą. Dėl to, kad pas ieškovę yra mirusiojo archyvas, ji ir pateikė į bylą daug mirusiojo dokumentų, sąskaitų apie jo išlaidas ir kt. Mano, jog ieškovė nuo pat ginčo pradžios yra nenuosekli nurodydama tariamo susitarimo dėl jungtinės veiklos atsiradimo (gyvenimo kartu) bei bendro ūkio vedimo su mirusiuoju laiką, t. y. ieškinyje nurodomas apsigyvenimas kartu 1994 m., tačiau ieškovės 2023-04-04 pasiūlyme dėl taikos sutarties sudarymo ieškovė nurodo, kad ji su B. Š. gyveno paskutinius daugiau nei 20 m. iki jo mirties ir vedė bendrą ūkį, vadinasi, jau po 2000 m. Be to, ieškovė pateikė teismui duomenis apie mirusiojo atliktą įvairių paslaugų užsakymą bei apmokėjimą jos turto adresu, laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m., kas leidžia manyti mirusįjį pradėjus palaikyti glaudesnius ryšius su ieškove tik po 2011 m.
5. Atsakovė A. J. taip pat pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, be kita ko, nurodo, kad jos tėvas B. Š. gyveno su A. G. Kuomet ji atvykdavo į (duomenys neskelbtini), tėvas visada ją su šeima priimdavo bute (duomenys neskelbtini). Su B. K. tėvas ją supažindino tik 2007 m. Kuomet susipažino su ieškove, jokios statybos jau nebebuvo vykdomos, kiek žino, tėvas iš savo pinigų pirko ir keitė namo langus.
6. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė B. K. paaiškino, kad atvyko į Klaipėdą kaip studentė studijuoti į universitetą. Pirmiausia ji apsigyveno pas B. Š. jo bute, (duomenys neskelbtini). Tai buvo 1980 m. Ten ji gyveno pusę metų. Kartu gyveno ir A. G. Jau tuo metu jie pradėjo gyventi kaip vyras ir moteris. Jai buvo labai nepatogu, nes kartu gyveno ir A. G., kuri pradėjo lauktis. Ji (ieškovė) 1981 m. sausio mėn. pradžioje gavo bendrabutį (duomenys neskelbtini). Jie ir toliau susitikinėjo. Kai jos kambario draugės nebūdavo, ji kartu su B. Š. gyvendavo bendrabutyje. 1994 m. pabaigoje, įsigijusi savo butą (duomenys neskelbtini), jame pradėjo kartu gyventi su B. Š. ir vesti bendrą ūkį. Pas A. G. B. Š. grįždavo dėl sūnaus. Pas A. G. gyveno ir B. Š. mama, ten jis laikė savo seifą su ginklais, tad jis nuvažiuodavo pas A. G. kelioms valandoms. Faktiškai B. Š. gyveno su ja. Tikėdamasis gauti antrą butą, prisideklaravo pas ją (ieškovę) bute. Kito vyro ji neturėjo. Jie vykdavo kartu pas gimines, į vestuves, į laidotuves. Jie viską darydavo kartu. Tik nebuvo susituokę. Jie gyveno artimai. B. Š. jai sakydavo, kad gyvena su B. motina, todėl, kad yra vaikas. Ji žinojo, kad B. Š. turi moterį. Bet jis jai sakė, kad tai nieko nereiškia. B. Š. jai sakė, kad ji yra jo žmona, jie bus ir gyvens visada kartu. A. G. žinojo, kad ji su B. Š. buvo pora. Ji su B. Š. vykdavo į jos giminės šventes, tačiau ji nevykdavo į B. Š. giminių renginius, nes vieną kartą nuvažiavusi buvo labai šaltai priimta. Ji sakydavo, kad B. Š. važiuotų vienas. Ji (ieškovė) su B. Š. pirko sodus, pirko sklypus. Ir statėsi. Jau praėjo 42 m. jų bendro gyvenimo, tad atsiminti datas nėra paprasta. Ten buvo paskyrimai. B. Š. gavo kaip darbuotojas paskyrimą iš (duomenys neskelbtini) pirmam sklypui, o vėliau aplink tuos sklypus jie formavo, kur buvo galimybė, jie pirko šalia esančius sklypus. Ant paskyrimu gauto žemės sklypo jie statėsi, po to supirkinėjo aplink esančius sklypelius. Sklypai tada kainuodavo labai mažai. Jie namie tardavosi dėl sklypų pirkimo, ar apsimoka, ar perka, sakydavo, kad pasidarys sodybą. Ir taip jie kūrėsi, plėtėsi. Su pardavėjais dėl žemės sklypų tardavosi kartu. Sklypai labai mažai kainuodavo, pagrinde mokėdavo B. Š. Jis tuo metu dirbo, gaudavo pajams, turėjo iš ko susimokėti. Ji taip pat turėjo savo sklypą, siūlė statyti jos sklype namelį, tačiau B. Š. pasiūlė parduoti jos sklypą ir viską jo sklype investuoti. Ji pardavė savo sklypą, bendrabutį ir viską ten investavo, kūrėsi ji ten, statėsi. Pagrinde už žemės sklypus mokėdavo B. Š. Ji prisidėdavo dalimis. Jai skolino pinigų motina. Jeigu trūkdavo pinigų B. Š., tada ji prisidėdavo. Ji prisidėjo prie visų sklypų. Prisidėdavo apie pusę sumos, įrodymų neturi, tai buvo žodinis jų susitarimas. Ji prašo ¼ dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes jie faktiškai pradėjo gyventi nuo 1994 m. B. Š. dalį pats pirko, pats mokėjo. Sklypai niekada nebuvo registruoti kaip bendroji dalinė nuosavybė, nes jie visada kalbėdavosi, kad jie susituoks. Kartą apie (duomenys neskelbtini) m. net buvo nuėję į santuokos rūmus paduoti pareiškimą, tačiau ji pamatė, kad jos asmens dokumento galiojimas pasibaigęs. Taip niekada ir nebenuėjo. Paskutiniais metais jie nusipirko ir žiedus, bet nesusituokė, B. Š. mirė. Su namų statybom vyko labai paprastai. Jie pagrinde dirbo, statybose dalyvavo jos brolis, kuris daug padėjo, taip pat pats B. Š. daug dirbo. Didysis namas buvo pradėtas statyti 1995 m. Blokus jie gavo veltui. B. Š. iš kažkur veltui gavo. Jie pirko plytas kartu, turi sąskaitas, pateiktos į bylą. Taip ir lipdė jie tą namą po truputį. Jie samdė žmones, darbininkus, jai duodavo pinigų, skolindavo jos motina, sesuo. Ji prisidėjo prie darbo kraudama plytas, virdama valgyti darbininkams. Daug savo darbu padėjo B. Š. pusbrolis. Namas nėra įrengtas, ten neįrengta plytų krūva, tik sienos ir stogas, be jokios vidaus apdailos. Tikisi, kad namas yra priduotas. O geltonas mažiukas namelis, esantis (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti 1996 m., yra pastatytas be leidimo statybai, be dokumentų, jis yra niekas, ten tik plytos praktiškai sukrautos. Tas namas visiškai niekinis, be dokumentų. Jis pastatytas kaip namas, o ten galima be leidimo tik sodo namelį statyti. Jai nepavyko su atsakovais taikiai susitarti, nors 42 m. gyveno su B. Š., dirbo, vedė bendrą ūkį, augino vaikus, virė, skalbė. Jis buvo faktinis jos vyras. Kad ir augino B. Ji nedraudė B. Š. bendrauti su vaikais. Ji buvo labai tolerantiškas žmogus. Ji nepretenduoja į pingines lėšas, esančias sąskaitose, kurios jų uždirbtos, ji nenori, jai nereikia. Tegul visi turi. Jai reikia tik gabaliuko žemės, kur ji vaikščiojo 42 m. Ten netvarkoma, šiukšlynas, niekas neklausia, ar reikia ką daryti, tvarkyti, ar padėti. Valčių garažą nupirko neseniai, mokėjo per pusę. Ji prisidėjo apie 500,00 Eur suma, kainavo panašiai apie 1 000,00 Eur. Įrodymų, kad prisidėjo, neturi. Valčių garažas buvo pirktas, nes B. Š. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o norint būti tos organizacijos (duomenys neskelbtini), turi turėti garažą. Automobilių kainos nedidelės. Iš pradžių B. Š. pirko vieną automobilį, kuris paseno, o tada pasitaikė jiems labai pigiai nusipirko Kia automobilį. Automobiliai nebuvo registruojami jos vardu, nes jie nebuvo susituokę. Ji važinėdavo mažiau, bet kai reikėdavo, važiuodavo. Automobilius B. Š. labiau prižiūrėdavo. Ji neturi įrodymų, kad davė pusę sumos automobilių pirkimui. Iš pradžių buvo pradėtas statyti namas (duomenys neskelbtini), vėliau liko statybinių medžiagų, tad buvo pradėtas statyti namelis (duomenys neskelbtini). Antras namukas buvo statomas, nes buvo pamatai ir liko medžiagų. Pirmiausia buvo perkamos medžiagos, buvo perkama statybos eigoje po truputį. Jie pirko plytas, cementą, poliesterį, klijus ir statėsi. Samdė žmones, kranus samdė. Kranai klojo namo pagrindą. Ten buvo dideli blokai, sunkūs, reikėjo kranų. Buvo perkamas smėlis, žvyras. Pirmiausia išpylė kelią: žvyras, smėlis, akmenys buvo klojami. Ir pradžių buvo kelias išpiltas, tada buvo galima prieiti iki namo statybos. Darbams samdė žmones, dirbo B. Š. pusbrolis, jos broliai K. ir V. padėjo. Pavyzdžiui, reikėjo plytas iškrauti. Tai jie dirbdavo prie tokių darbų. K. daugiau dirbdavo organizacinį darbą, o kitas brolis prie fizinių darbų. B. Š. mažiau laiko turėjo, nes jis būdavo darbe. Pavyzdžiui, atveždavo cementą, kurį reikia greitai kabinti, nes jis stingsta greitai, tai jos broliai padėdavo. Ji pati irgi plytas krovė. Dažniausiai veždavo pagaminusi valgyti. Pirmąjį namą statė B. Š. pusbrolis S. ir jo švogeris, jo pavardės nežino. Nematė, kad 1995 m., 1996 m. moksleiviu būdamas B. Š. dirbo prie namo statybų. B. Š. dirbo (duomenys neskelbtini), tad pigiau nusipirkdavo medžiagų. Viskas vyko labai taupiai, ieškant. Jie pasistatė, bet toliau įsirengti namus neturėjo galimybių. Viską darė, ką galėjo, su mažomis lėšomis. Namas yra iš plytų, stogas yra, elektra su jungikliais, su rozetėmis. Nėra nei grindų, nei šildymo, nei klozetų, nei durų. Vėliau jie keitė langus ir didžiojo, ir mažojo namo, kasė šulinį. Langus reikėjo keisti, nes ten buvo seni, mediniai, bėgo per juos vanduo, viduje drėko, plytos jau pūtėsi. Dėl nuotekų valymo įrenginio apmokėjimo paaiškino, kad prie mažo geltono namelio yra kaimynas pasistatęs. Tas kaimynas pasiūlė padaryti bendras nuotekas (įrengimą). Už valymo įrenginį mokėjo per pusę ji, tą gali paliudyti kaimynas. Vėliau jie pradėjo bitininkauti. B. Š. buvo bitininkų nariu, o ji neįsirašė, nes reikėjo mokėti mokestį. Kadangi buvo nesusituokę, sudarė žemės sklypo panaudos sutartį, tokiu būdu galėjo užregistruoti du bičių ūkius ir dvigubai gaudavo paramos. Ji anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) bufete. Ten buvo jos brolio K. K. kavinė, jis buvo išsinuomojęs patalpas. Ji padėdavo broliui visuomeniniais pagrindais. PVM sąskaitos faktūros buvo rašomos palikėjo vardu, jose būdavo kartais jos parašas, nes ji pasirašydavo, kai palikėjo nebūdavo, nes turėjo priimti prekes. Turi PVM sąskaitas faktūras tik dėl plytų ir dėl jungtukų. B. Š. pirkdavo stambesnius pirkinius, o ji - smulkesnius dalykus. Į bylą pateiktus čekius rado bendrame dokumentų archyve ir juos pateikė. Jie nerinko čekių, negalvojo, kad taip atsitiks. Į bylą neteikė čekių, ant kurių nebuvo jos parašų. Kai ji pradėjo su B. Š. draugauti, dirbo (duomenys neskelbtini) iki 1991 m. Ji gavo butą pagal paskyrimą iš jos darbovietės. Darbą paliko, nes buvo mažas uždarbis, todėl 1994 m. pabaigoje dirbo kavinėse, baruose, pas brolį, nes reikėjo pinigų. Ji dirbo daug kur: ir (duomenys neskelbtini), ir valytoja (duomenys neskelbtini). Dirbdama valytoja uždirbo minimalią algą. (Duomenys neskelbtini) mokykloje papildomai (duomenys neskelbtini) (antraeilėse pareigose). Ten gavo minimalų valandinį atlyginimą. Virėja dirbo pas brolį K. Ateidavo pas brolį atidirbusi valdišką darbą. Jos brolis K. artimai bendravo su B. Š. B. Š. buvo didelis brolio įteigto (duomenys neskelbtini) klubo rėmėjas, padėjo įkurti (duomenys neskelbtini) klubą. (Duomenys neskelbtini) ji dirbo daug metų. Dirbant (duomenys neskelbtini) pajamos buvo minimalios. Ji dirbdavo trijose darbovietėse paraleliai. Kur galėdavo, ten dirbdavo. Per mėnesį gaudavo minimalią algą ir prisidurdavo dirbdama pas brolį. Uždirbdavo papildomuose darbuose privačiai dešimt kartų daugiau negu (duomenys neskelbtini) įstaigoje. Papildomuose darbuose dirbo daug, tačiau epizodiškai. 2003 m. nebedirbo (duomenys neskelbtini) 2000 m. valdiškame darbe uždirbdavo ir apie tris šimtus litų. Gyventi būtų galėję gerai, jeigu nebūtų reikėję statyti. Jie taupė. Ją labai rėmė jos tėvai, sesuo. B. Š. atlyginimas buvo nedidelis. 2004 m. jis deklaracijoje nurodė, kad turėjo apie pusę milijono santaupų, nes niekas netikrindavo, galėjo rašyti, ką norėjo. Kaip galėjo būti tie milijonai, jeigu jų dabar nėra. Plytoms pirkti B. Š. skolinosi iš jos brolio K., skolinosi 4000,00 Eur arba Lt. Kai B. Š. numirė, jos brolis K. pasakė, kad jis buvo paskolinęs 4000,00 dolerių B. Š., kuris skolos negrąžino. Nebedirbdama ji gaudavo pašalpas už buto šildymą ir socialinę išmoką kaip vienišai motinai, nedirbančiai. B. Š. irgi padėdavo. Ji turėjo santaupų, jas turėjo pasidėjusi į Snoro banką, iš palūkanų ji uždirbdavo. Nebereikėjo tuo metu investuoti į statybas. Pastatė ir „užkonservavo“. Daugiau papildomai nebestatė. Kai gimė sūnus M., ji gaudavo valstybės išmokas apie tris metus. Papildomai tuo metu gaudavo pajamas iš motinos, sesers, gaudavo maisto. Būdavo jos motina duodavo apie 300,00 Eur beveik kiekvieną mėnesį grynais pinigais jai ir jos sūnui. Taip pat nuo sūnaus gimimo iki 2016 m. gaudavo iš sesers grynų pinigų kiekvieną mėnesį, neprisimena, kiek tiksliai. Reikia žiūrėti dokumentuose, kiek ji skyrė sodų sklypų įsigijimui (duomenys neskelbtini). Ji prisidėjo per pusę pinigais. Ji 1996 m. pardavė savo sklypą broliui K. už 1000,00 dolerių ir davė tuos pinigus B. Š., kuris tuos pinigus paėmė ir nupirko vieną sklypą. Tačiau to patvirtinti niekas negali. Tai galėjo būti skirta iš K. pirktam sklypui. 1995-03-30 už iš R. pirktą sklypą ji B. Š. davė visą sumą palikėjui. Už kitus sklypus pinigų B. Š. nedavė. Ji turėjo jos vardu registruotą valčių garažą toje pačioje bendrijoje, kur įsigijo ir B. Š.. Jie sutarė, kad parduos ieškovės garažą, o B. Š. įsigys savo vardu. Jos garažas buvo labai prastos būklės, o B. Š. nusipirko gerai įrengtą garažą. Jos pusbroliui atlyginimas už darbą (duomenys neskelbtini) buvo mokamas, simboliškai, mokėjo B. Š. Broliui atlyginimo nemokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teisme teismo posėdžių metu taip pat buvo išklausyti atsakovai M. S., A. J., E. Š., L. B., G. G., B. Š. ir M. Š., o taip pat liudytojai A. G., A. S., D. G., P. K., Z. M., V. K., K. K., B. P., A. J., N. A., L. J.. Teismas įvertinęs tai, jog būtent ieškovės pareiga byloje buvo įrodyti, kad tarp jos ir mirusiojo B. Š. buvo susitarimas dėl ginčo turto įgijimo / sukūrimo bendrosios dalinės nuosavybės būdu, jai geriausiai žinomos viso to aplinkybės ir būtent jos paaiškinimai yra vienas esminių įrodymų šioje byloje, siekdamas išvengti sprendime pasikartojimų, šioje dalyje atsakovų ir liudytojų paaiškinimų neaprašo, tačiau jų duoti esminiai ir reikšmės bylai turintys paaiškinimai bus aptarti motyvuojamojoje sprendimo dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys dalyje dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmestinas.
Bylos dalis dėl reikalavimo priteisti laidojimo išlaidas nutrauktina.
8. Byloje nustatyta, kad atsakovai M. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), B. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai.
9. Ieškovė B. K. ir mirusysis B. Š. niekada nebuvo sudarę santuokos.
10. Visas ginčo turtas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), valčių garažas, automobilis VW Passat, automobilis Kia Pregio, priekaba Faro Magiko – registruotas mirusiojo B. Š. vardu. Ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esantis nebaigtas statyti statinys teisiškai neregistruotas.
11. Šį visą ginčo turtą ieškovė prašo pripažinti jos ir mirusiojo B. Š. bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad ginčo turtas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis nebaigtas statyti statinys, valčių garažas, automobilis VW Passat, automobilis Kia Pregio, priekaba Faro Magiko – jai ir mirusiajam B. Š. priklauso po ½ dalį, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jai priklauso ¼ dalis, o mirusiajam B. Š. - ¾ dalys.
12. Byloje tarp ieškovės ir atsakovų išsiskyrė pozicijos, nuo kada ieškovė pradėjo pastoviai, kaip sugyventinė, gyventi su B. Š. Anot ieškovės, tai buvo nuo 1994 m. pabaigos, o atsakovai (išskyrus M. Š., kuris gimė tik 2002 m. ir galėjo paaiškinti tik vėlesnių metų aplinkybes) nurodė, kad jų tėvas B. Š. iki pat 1999 - 2000 m., kuomet augino savo sūnų B., net ir vėliau, gyveno su A. G. savo bute, (duomenys neskelbtini). Atvykusios į Klaipėdą atsakovės su šeimomis rasdavo tėvą ir apsistodavo pas jį būtent bute, (duomenys neskelbtini), o ne pas ieškovę. Atsakovas B. Š. taip pat nurodė, jog iki pat jo šaukimo į Lietuvos kariuomenę apie 1999 - 2000 m. jis gyveno su mama A. G. ir tėvu B. Š. Teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog ir pati ieškovė duodama teismui paaiškinimus nurodė, kad B. Š. grįždavo pas A. G. dėl sūnaus, B. Š. jai sakydavo, kad gyvena su B. motina, todėl, kad yra vaikas. Teismo vertinimu, šioje situacijoje itin svarbūs ir liudytojo K. K. (ieškovės brolio) parodymai apie tai, kad kuomet jis pakankamai intensyviai bendravo su B. Š. (t. y. 1994 -1998 m.), jis yra vežęs B. Š. tiek pas ieškovę (savo sesę) į namus, tiek pas A. G., anot šio liudytojo, jam buvo žinoma, kad B. Š. turėjo dvi šeimas, jis gyveno ir su B. K., ir su A. G. Byloje apklausti liudytojai L. J., N. A., Z. M., P. K. nors ir negalėjo itin tiksliai nurodyti visų bylai svarbių aplinkybių, tačiau jie parodė, jog laikotarpyje apie 1994 – 1997 / 1998 m. matė, kad B. Š. būdavo pas B. K. namuose, matė juos kartu darbuojantis (duomenys neskelbtini) prie statybų, laikė juos šeima. Taigi, byloje esant įrodymų, kad B. Š. 1994 m. ir vėliau vis dėlto palaikė artimus santykius ir su ieškove, tačiau jie niekada nebuvo sudarę santuokos, teismas privalo įvertinti, ar tarp ieškovės ir mirusiojo B. Š. buvo susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo / sukūrimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
13. Teismas atkreipia ieškovės pusės dėmesį į tai, jog nors ieškovė B. Š. viso proceso metu įvardijo savo faktiniu vyru, tačiau teisiškai jie nebuvo sutuoktiniai. Bendrai gyvenančių, tačiau santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Tačiau taip pat svarbu pažymėti, kad vien pats gyvenimo kartu faktas, kad ir trukęs pakankamai ilgą laiką, negali lemti turto priklausymo abiem sugyventiniams bendrąja daline nuosavybės teise. Sprendžiant ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Ir tik nustačius buvus susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.
Dėl ginčo žemės sklypų
14. Ginčo byloje nėra dėl to, kad ginčo žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įgyti laikotarpiu 1994 – 1996 m. (imtinai).
15. Pagal teismų praktiką, jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrąją nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
16. 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. To paties kodekso 472¹ straipsnyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti notariškai patvirtinta.
17. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė su mirusiuoju B. Š. 1994 – 1996 m. laikotarpiu būtų sudariusi notarinės formos jungtinės veiklos sutartį. Nepaisant to, teismas įvertina, ar yra byloje pateikta duomenų, kurie teismui leistų padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad buvo ieškovės ir B. Š. tarpusavio žodinis susitarimas veikti bendrai ir ginčo žemės sklypus įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.
18. Teismo posėdžio metu ieškovė teismui negalėjo nuosekliai paaiškinti, koks buvo jos ir B. Š. susitarimas dėl ginčo žemės sklypų įsigijimo bei kaip ir kokia apimtimi ji prisidėjo prie ginčo žemės sklypų įsigijimo. Pradžioje apklausiama ieškovė nurodė, jog dėl žemės sklypų įsigijimo su pardavėjais tarėsi kartu, ji prisidėjo prie visų ginčo žemės sklypų pirkimo, nurodė prisidėjusi apie pusę kainos sumos. Vėliau, užduodant patikslinančius klausimus, ieškovė nurodė, jog pirmąjį žemės sklypą B. Š. gavo paskyrimu iš darbovietės, už jį B. Š. sumokėjo pats, todėl ji į tą žemės sklypą nepretenduoja. Taip pat ji nurodė, kad ji 1996 m. pardavė savo sklypą broliui K. K. už 1000,00 dolerių ir perdavė tuos pinigus B. Š., kuris už tuos pinigus nupirko vieną sklypą, tai galėjo būti skirta iš M. K. pirktam sklypui. Taip pat ieškovė nurodė, jog 1995-03-30 už iš R. pirktą sklypą B. Š. ji davė visą sumą, o už kitus sklypus pinigų B. Š. ji nedavė.
19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 1994-01-29 B. Š. už 12,10 Lt iš Klaipėdos rajono valdybos nusipirko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi pati ieškovė posėdžio metu pripažino, kad šis žemės sklypas buvo paskirtas B. Š. darbovietės, jis šį žemės sklypą nusipirko ir už šį žemės sklypą sumokėjo 12,10 Lt pats, kuomet kartu jie dar negyveno (pasak ieškovės, jie bendrą ūkį pradėjo vesti 1994 m. pabaigoje), vertinti, kad prie šio turto pirkimo kokiu tai būdu prisidėjo ir ieškovė ir kad buvo susitarimas šį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra jokio pagrindo.
20. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog 1995-03-07 iš J. A. B. Š. nupirko už 417,00 Lt žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“; 1995-03-30 iš J. R. B. Š. nupirko už 420,00 Lt žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“; 1995-10-06 iš M. K. B. Š. nupirko už 1000,00 Lt žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“; 1996-07-30 iš V. R.B. Š. nupirko už 420,00 Lt žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Nors ieškovė pradžioje duodama paaiškinimus buvo nurodžiusi, kad prie šių žemės sklypų pirkimo prisidėjo sumokėdama pusę kainos, tokių įrodymų byloje nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės aiškinimus, kad už iš R. nupirktą sklypą ji B. Š. atidavė visą kainos sumą. Teismas pažymi, jog sklypas netgi buvo pirktas ne iš R., o iš J. R., kas teismui leidžia abejoti, ar ieškovė apskritai domėjosi sandoriais ir su kuo jie buvo sudaromi. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės aiškinimus, kad dėl ginčo žemės sklypų pirkimo su pardavėjais tarėsi ji kartu su B. Š Pažymėtina, jog ieškovė teismui ne tik negalėjo nurodyti aiškių žemės sklypų pirkimo aplinkybių, bet jos paaiškinimai net nesutampa su faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. ieškovė nurodė, kad ji 1996 m. (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 1996-12-04) pardavė savo sodo sklypą broliui K. K. už 1000,00 dolerių ir perdavė tuos pinigus B. Š., kuris tuos pinigus paėmė ir nupirko vieną sklypą, tai galėjo būti skirta iš M. K. pirktam sklypui. Tačiau, kaip jau aptarta, sklypas iš M. K. buvo nupirktas už 1000,00 Lt 1995-10-06, t. y. daugiau nei prieš metus laiko iki ieškovei parduodant savo sklypą 1996-12-04, o pinigai pardavėjui M. K. sumokėti dar prieš sutarties sudarymą (1995-10-06 pirkimo – pardavimo sutarties 2 punktas).
21. Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš L. R. B. Š. notarine pirkimo – pardavimo sutartimi nupirko 1996(duomenys neskelbtini) už 437,00 Lt. Duomenų, kad ieškovė būtų kokia nors dalimi prisidėjusi prie šio žemės sklypo pirkimo, teismui nėra pateikta. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu liudytojas K. K. parodė, kad jam B. Š. gyrėsi, kad šį sklypą jam R. perrašė už kažkokias tai B. Š. paslaugas.
22. Kaip matyti, visi ginčo žemės sklypai buvo B. Š. nupirkti / įgyti dar iki ieškovei parduodant savo sodo sklypą, todėl ieškovės paaiškinimai, neva ji 1996 m. pardavė savo sodo sklypą broliui K. K. už 1000,00 dolerių ir atidavė visus gautus pinigus B. Š. kito sklypo pirkimui, yra visiškai paneigti objektyvia (rašytine) bylos medžiaga. Byloje taip pat yra duomenys, kad ieškovė turėjo butą (duomenys neskelbtini), tačiau ji jį pardavė tik 1998-10-19, todėl vertinti, kad galbūt ieškovė galėjo suklysti ir nurodyti ne to objekto pardavimą ir ženklios pinigų sumos perdavimą B. Š., nėra pagrindo.
23. Kaip minėta, apart pačios ieškovės nenuoseklių ir nesutampančių paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų mokėjusi už ginčo žemės sklypų įsigijimą, būtų perdavusi B. Š. kokią tai dalį pinigų už nupirktus žemės sklypus ir pan. Taip pat nė vienas pakviestas liudytojas (apart K. K. nurodytų aplinkybių dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) negalėjo teismui paaiškinti tikslių aplinkybių dėl ginčo žemės sklypų įsigijimo, ieškovės ir B. Š. (ne)buvusio susitarimo, nes jiems tokios aplinkybės nežinomos.
24. Įvertinus aplinkybę, kad B. Š. ginčo žemės sklypų įsigijimo laikotarpiu dirbo, turėjo pastovias pajamas, pati ieškovė teismui nurodė, kad žemės sklypų įsigijimo kaina nebuvo didelė, teismas daro išvadą, jog už ginčo žemės sklypus mokėjo B. Š. iš savo asmeninių lėšų, o ieškovė neįrodė, kad kokia tai dalimi prisidėjo prie ginčo žemės sklypų įsigijimo, ir ji neįrodė, kad buvo jos ir mirusiojo B. Š. susitarimas ginčo žemės sklypus (ar dalį jų) įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.
25. Pažymėtina ir tai, jog iki pat B. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) ieškovė pastarajam nepareiškė jokių pretenzijų dėl žemės sklypų nuosavybės.
26. Papildomai pažymėtina, jog tokio objekto, kaip žemės sklypas, specifiškumas lemia, kad jo neįmanoma sukurti, jis įsigyjamas sandoriu. Todėl jeigu sugyventinis prie žemės sklypo įsigijimo nėra prisidėjęs savo piniginiu indėliu, toks asmuo paprastai neturi teisės pretenduoti į tokį turtinį objektą. Kita situacija, jeigu toks turtas buvo iš esmės pagerintas. Tačiau ieškovė byloje neįrodinėjo, kad savo kokiu nors darbu ar piniginėmis lėšomis prie ginčo žemės sklypų pagerinimo prisidėjo tiek, kad tai, o ne pokyčiai rinkoje iš esmės lėmė žemės sklypų vertės padidėjimą. Nors ieškovė posėdžio metu nurodė, jog tam, kad būtų galima patekti į žemės sklypus, buvo reikalinga išpilti kelią, buvo perkamas smėlis, žvyras, buvo klojami akmenys, tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo, kad ieškovė būtų pirkusi tokias medžiagas, užsakiusi, atlikusi tokius darbus.
Dėl gyvenamųjų namų
27. Pažymėtina, jog gyvenamasis namas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas abiejų šalių lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad turtas buvo iš esmės pagerintas kito asmens lėšomis, darbu (esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
28. Ieškovė posėdžių metu teikė pakankamai abstraktaus pobūdžio aiškinimus apie šio ginčo turto sukūrimą, parodydama, jog kartu su B. Š. dirbo, statė, investavo savo lėšas. Paprašyta atsakyti į patikslinančius klausimus ieškovė nurodė, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti 1995 m. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės nurodyti metai akivaizdžiai nesutampa su į bylą pačios ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais – dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ 1994(duomenys neskelbtini) ištrauka apie tai, kad (duomenys neskelbtini) (t. y. B. Š.) statosi namą (duomenys neskelbtini). Kartu dienraštyje pateikta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas ne mažiau kaip trijų aukštų išmūrytas ginčo gyvenamasis namas (dar be stogo, be langų). Vadinasi, B. Š. gyvenamąjį namą žemės sklype (duomenys neskelbtini), pradėjo statyti dar iki 1994(duomenys neskelbtini), taigi, ir iki ieškovės nurodomos bendro jų gyvenimo drauge pradžios ir bendro ūkio kūrimo nuo 1994 m. pabaigos. Liudytojas N. A. parodė, jog B. Š. jam buvo pasakojęs, kad pirmojo namo statybas pradėjo dar 1993 – 1994 m.
29. Ieškovė taip pat teismui nurodė, jog kartu su B. Š. ji pirko plytas, turi tai patvirtinančias sąskaitas. Vėliau apklausiama nurodė, jog plytoms pirkti pinigus B. Š. skolinosi iš jos brolio K. K., o kai B. Š. mirė, jos brolis jai pasakė, kad B. Š. buvo paskolinęs 4000,00 dolerių ir skolos nesugrąžino. Liudytojas K. K. posėdžio metu taip pat parodė, jog skolino B. Š. pinigų plytų pirkimui. Iš to, kas aptarta, matyti, jog ieškovė negali tiksliai įvardinti, už kieno pinigus visgi buvo perkamos plytos, t. y., ar už jos ir B. Š. pinigus, ar už jos brolio B. Š. paskolintus pinigus (paskolą patvirtinančių įrodymų byloje nėra). Tuo atveju, jeigu ieškovė palaiko savo brolio versiją, kad jis paskolino B. Š. 4000,00 dolerių plytų pirkimui, akivaizdu, jog būdama nuosekli, teigdama, kad ginčo gyvenamąjį namą su B. Š. statė kartu, kaip šeima, ieškovė šią skolą turėtų laikyti ir savo pačios skola broliui, tačiau ji laiko, kad tai yra tik asmeninė B. Š. skola jos broliui, kurios mirusysis nesugrąžino.
30. Į bylą su ieškiniu buvo pateikti kasos pajamų orderio kvitai, PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, jog 1998 m. liepos – rugpjūčio mėn., spalio – lapkričio mėn., 2000 m. vasario mėn. B. Š. vardu iš UAB „Daugėlių keramika“ buvo perkamos plytos. Liudytojas N. A. posėdžio metu parodė, jog jis į Daugėlius apie 1997 - 1998 m. pirkti plytų važiavo karu su B. Š., plytų tuo metu reikėjo ir jam pačiam statyboms. Kasos pajamų orderio kvituose, PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad pinigai priimti iš B. Š., o šalia yra ieškovės parašas. Ieškovė posėdžio metu parašo padėjimą minėtuose dokumentuose paaiškino tuo, kad jos parašas buvo dedamas priimant prekes. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nė viename mokėjimo dokumente nėra nurodyta, kad už prekes (plytas), jas priimdama, apmokėjo B. K. Teismas pažymi, jog parašo padėjimas ant mokėjimo dokumento priimant prekes neįrodo, kad ieškovė už tas prekes ir sumokėjo.
31. Taip pat ieškovė pateikė į bylą įrodymus (mokėjimo kvitus), kad 1995-04-11, 1995-06-08, 1995-06-14, 1998-07-04, 1998-09-05, 1998-10-09 buvo pirktas polistirolas, vinys, laidai, kabelis, skydas, tačiau, kas pirko ir kas mokėjo už šias prekes, iš pateiktų įrodymų – mokėjimo kvitų nėra aišku.
32. Daugiau statybinių medžiagų pirkimą patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikta. Ieškovė posėdžio metu nurodė, jog teikė į bylą tik tuos pirkimo dokumentus, kuriuose yra jos parašas. Nesant byloje įrodymų, kad po 2000 m. buvo perkamos statybinės medžiagos, lieka nepaneigta atsakovų pusės pozicija, kad maždaug iki 1998 – 2000 m. abu ginčo pastatai buvo pastatyti ir statybos toliau nebevyko. Pažymėtina, jog atsakovas M. Š., kuris gimė tik 2002 m., parodė, kad jis iš statybos darbų prisimena tik langų keitimą ir žaibolaidžių dėjimą, kitų statybos darbų nepamena. Svarbu pažymėti, jog ir ieškovė posėdžio metu nurodė, kad buvo pastatyti du namai, be jokios vidaus apdailos, ir „užkonservuoti“, toliau jokios statybos nebevyko. Taigi, jokie esminiai pagerinimai, rekonstrukcijos, pertvarkymai nebuvo vykdomi.
33. Ieškovė posėdžio metu taip pat paaiškino, kad daug vėliau buvo keičiami didžiojo namo langai. Į bylą yra pateikta P. Varkojis ir Ko surašyta produkcijos specifikacija ir komercinis pasiūlymas B. vardu, nurodyta pasiūlymo kaina už 13 vnt. palangių 14 687,27 Lt bei už 26 vnt. langų 18 480,00 Lt. Tačiau, kad pagal pateiktą pasiūlymą buvo nupirkti langai ir palangės, duomenų į bylą nepateikta. Taip pat ieškovė į bylą su ieškiniu pateikė 2015 m. sausio ir balandžio mėn. UAB „Vakarų Megrame“ pasiūlymus, adresuotus B. Š., dėl langų, palangių, tačiau pažymėtina, kad tai taip pat yra tik pasiūlymai, ar pagal šiuos pasiūlymus buvo pirkti langai, palangės ir, jeigu buvo, kas tokiu atveju mokėjo, įrodymų į bylą taip pat nepateikta.
34. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad ji mokėjo už nuotekų įrengimą, nuotekas įrenginėjo kartu su kaimynais K. Į bylą yra pateikta 2006-06-01 sutartis dėl nuotekų valymo įrengimo, kurią pasirašė B. Š. ir A. K. Sutarties dešinėje apatinėje pusėje yra prierašas „Pinigus mokėjo B. K.“. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, atsakydamas į teismo klausimą, nurodė, jog šį prierašą parašė būtent jis. Iš ieškovės į bylą pateiktų jos banko sąskaitos išrašų už 2006 m. matyti, jog ieškovė po 2006-06-01 už jokias paslaugas, darbus, medžiagas nemokėjo ir pinigų neišgrynino. Tokie duomenys nematyti ir jos banko sąskaitos išraše už 2007 m. Todėl padaryti išvadai, kad būtent ieškovė sumokėjo už nuotekų įrengimą, nėra pateikta įrodymų.
35. Taip pat posėdžio metu pati ieškovė parodė, jog B. Š. pirkdavo stambesnius pirkinius, o ji – smulkesnius; PVM sąskaitose faktūrose yra jos parašas, nes ji pasirašydavo, kai palikėjo nebūdavo ir ji turėjo priimti prekes; į bylą neteikė čekių, ant kurių nebuvo jos parašų. Iš kartu su ieškiniu pateiktų statybinių medžiagų pirkimo dokumentų teismas neidentifikavo nė vieno dokumento, iš kurio būtų galima padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad užsakovė ir pirkėja buvo B. K. ir kad už perkamas statybines medžiagas apmokėjo būtent ieškovė. Teismas galėtų daryti prielaidas, kad galbūt jungiklius, perjungiklius, rozetes, lizdus pirko ieškovė, kadangi UAB „Lexel Elektros Prekės“ 1998 m. spalio – lapkričio mėn. sąskaitose kaip pirkėjas nurodoma „Privatus asmuo, Klaipėda“, o prie žymos „Prekes gavau“ yra ieškovės parašas. Net jeigu ir daryti prielaidas, kad būtent ieškovė sumokėjo už minėtas prekes iš viso 2462,54 Lt sumą, teismo vertinimu, tai nelaikytina esminiu prisidėjimu prie ginčo turto sukūrino ir tai nebūtų pagrindas pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į pusę ginčo turto. Juolab, kad, kaip minėta, minėtose sąskaitose nėra duomenų, kad pinigus už nurodomas prekes mokėjo ieškovė.
36. Ieškovė su ieškiniu pateikė į bylą duomenis apie jos turėtas santaupas, duomenis iš savo banko sąskaitos, iš kurios matyti, jog ieškovei pinigų pervesdavo jos mama, sesuo, ji išgrynindavo pinigų sumas, tačiau, kad tie pinigai buvo panaudoti ginčo turto statyboms, duomenų nėra. Vien pinigų turėjimo ar jų nuėmimo faktas nepatvirtina jų investavimo į ginčo namų statybas. Be to, iš ieškovės banko sąskaitų išrašų taip pat nematyti, kad ieškovė būtų pirkusi kokias tai statybines medžiagas.
37. Ieškovė byloje taip pat įrodinėjo, kad prie ginčo namų statybų ji prisidėjo savo darbu, nurodė, kad nešė plytas, polisterolį, gamino darbininkams valgyti, dėjo langus, prie statybų jos naudai gelbėjo jos broliai ir pusbrolis. Ieškovės kviesti liudytojai taip pat patvirtino matę, kad ieškovė nešiojo plytas, padėjo B. Š. dedant langus, gamindavo maistą. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į kitus pačios ieškovės duotus paaiškinimus, kad jos pusbroliui buvo mokamas atlyginimas už darbą (duomenys neskelbtini), mokėjo B. Š. Liudytojas K. K. (ieškovės brolis) posėdžio metu paaiškino, kad jis padėjo prie statybų B. Š. dėl to, kad pastarasis jam padėjo su (duomenys neskelbtini) klubu, jo veiklos vykdymu. Teismo vertinimu, svarbu pažymėti ir tai, jog tiek atsakovai, tiek liudytojai, tiek ir pati ieškovė parodė, kad B. Š. statydamas naudojosi savo įtakinga padėtimi, jis žinojo, kur gauti pigiau arba netgi gaudavo veltui statybinių medžiagų, pažinojo daug statybininkų, prie statybų talkino ir jam pavaldūs asmenys.
38. Papilomai teismas atkreipia dėmesį į byloje apklaustų asmenų, pavyzdžiui, atsakovės M. S., atsakovės G. G., liudytojo K. K., liudytojo N. A. paaiškinimus, anot jų, B. Š. visada sakydavo, kad turtas liks jo vaikams (vieni asmenys įvardijo visus vaikus, kiti įvardijo tik jauniausiąjį sūnų M.). Taip pat liudytojas N. A. B. Š. apibūdino kaip asmenį, kuris visada akcentuodavo, kad viską perka ir stato tik jis. Atsakovė A. J. tėvą B. Š. įvardijo kaip savanaudišką asmenybę, jeigu tai buvo susiję su pinigais. Atsakovė G. G. nurodė, jog visada tėvas turtą įvardydavo tik savo vardu. Atsakovė L. B. nurodė, jog tėvas mėgo girtis savo turtu. Atsakovė E. Š. nurodė, jog tėvas labai mėgo kalbėti apie politiką ir turtus. Liudytojas K. K. B. Š. apibūdino kaip skūpų, turtinius ir teisinius dalykus išmanantį asmenį. Taip pat byloje apklausti atsakovai ir liudytojai B. Š. įvardijo kaip įtakingą, daug pažinčių turėjusį asmenį, kurio finansinė padėtis tikrai buvo gera.
39. Teismo vertinimu, šie liudytojų ir atsakovų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad B. Š. neturėjo tikslo ginčo turto sukurti / įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis, jo tikslas buvo ginčo turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, o po mirties savo turtą palikti savo vaikams. Svarbu pažymėti, jog mirusysis, turėdamas ketinimą savo turtą palikti kitiems asmenims (vienam iš vaikų, ieškovei ir pan.) arba vertindamas, kad jo turto dalis priklauso ir ieškovei, galėjo sudaryti testamentą, dovanojimo sandorį ir pan., tačiau to jis niekada nepadarė. O ieškovė iki pat B. Š. mirties jam jokių pretenzijų dėl ginčo turto nuosavybės nepareiškė.
40. Todėl, remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad buvo jos ir mirusiojo B. Š. susitarimas dėl ginčo gyvenamųjų namų sukūrimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų ar esminiu darbu prisidėjo prie šio turto sukūrimo, kas būtų pagrindas pripažinti jos nuosavybės teisę į pusę šio turto. Teismo vertinimu, epizodinis prisidėjimas prie statybos darbų ar maisto gaminimas nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė tokiu būdu įgijo teisę nuosavybės teise gauti bent dalį šio ginčo turto.
Dėl valčių garažo
41. Dėl valčių garažo įsigijimo pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties 6.2.3 punkte nurodyta, kad pirkėjas (t. y. B. Š.) yra tikrasis ir teisėtas lėšų, kurios yra/bus naudojamos daiktui pagal šią sutartį įsigyti savininkas ir tikrasis naudos gavėjas bei sudarydamas šį sandorį veikia išimtinai savo naudai ir savo interesais. Ieškovė teismui negalėjo paaiškinti, kodėl minėtoje sutartyje įtvirtinta tokia sąlyga, jeigu ji įrodinėja, kad valčių garažas buvo perkamas jos ir B. Š. lėšomis.
42. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kažkokia tai dalimi prisidėjo prie valčių garažo pirkimo. Ji teismui nurodė, jog valčių garažas kainavo apie 1000,00 Eur, ji B. Š. davė 500,00 Eur. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad valčių garažo kaina buvo ne 1000,00 Eur, o 2000,00 Eur. Tai teismui leidžia vertinti, jog ieškovė šio turto įsigijimo sandoryje nedalyvavo, nes jai net nežinoma valčių garažo kaina. Be to, ji nepateikė įrodymų, kad perdavė B. Š. kokią tai pinigų sumą už valčių garažą.
43. Teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir mirusiojo B. Š. buvo susitarimas valčių garažą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kad ji prisidėjo prie valčių garažo įsigijimo.
Dėl automobilių ir priekabos
44. Dėl automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kia Pregio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekabos Faro Magiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog tiek automobiliai, tiek priekaba registruoti mirusiojo B. Š. vardu. Nors ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad ji turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nė viena iš transporto priemonių jos vardu neregistruota.
45. Rašytinių įrodymų, kad prie automobilių ar priekabos pirkimo prisidėjo ir ieškovė, byloje nėra. Teismo posėdžių metu pati ieškovė nurodė, jog ji neturi įrodymų, kad B. Š. automobilių ar priekabos pirkimui davė kokią tai sumą pinigų.
46. Todėl teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir mirusiojo B. Š. buvo susitarimas ginčo automobilius ir priekabą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kad ieškovė prisidėjo prie šio ginčo turto įsigijimo.
47. Kaip minėta, vien pats gyvenimo kartu faktas, kad ir pakankamai ilgą laiką, negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Tik nustačius buvus susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Teismas nenustatė, kad tarp ieškovės ir B. Š. buvo susitarimas įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nenustatė, kad ieškovė būtų prisidėjusi prie ginčo turto įgijimo / sukūrimo tokia apimtimi, kuri leistų pripažinti jai nuosavybę į ginčo turtą ar dalį jo.
48. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir mirusiojo B. Š. buvo susitarimas ginčo turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kad ji prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo / sukūrimo tokia apimtimi, kad būtų pagrindas pripažinti jai nuosavybės teises į dalį ginčo turto, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl laidojimo išlaidų priteisimo
49. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų (iš kiekvieno), išskyrus atsakovą M. Š., po 368,43 Eur B. Š. laidojimo išlaidų. Tačiau šio reikalavimo ieškovė 2024-08-07 posėdžio metu atsisakė paaiškėjus aplinkybėms, kad laidojimo pašalpą gavo jos sūnus M. Š., o ne kiti atsakovai. Atsakovai neprieštaravo ieškovės atsisakymui nuo šio reikalavimo.
50. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (jo dalies). Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
51. Kadangi ieškovės žodžiu teismui pateiktas ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovės atsisakymas nuo reikalavimo dėl laidojimo išlaidų priteisimo priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
52. Ieškovė 2023-10-30 teismo procesiniu sprendimu buvo atleista nuo 1 000,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl nutraukus bylą šioje dalyje pagrindo grąžinti ieškovei 75 proc. žyminio mokesčio nėra.
53. Ieškovei išaiškinama, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
55. Ieškovė byloje laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jos ir jos pusę palaikiusio atsakovo M. Š. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
56. Atsakovai M. S. ir B. Š. advokatui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo po 1 000,00 Eur. Atsakovė G. G. advokatui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 1367,30 Eur, o atsakovė L. B. - 1 524,60 Eur. Kadangi ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, iš jos priteistinos šios atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
57. Šioje byloje susidarė 52,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (bylą pralaimėjusios šalies).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 ? 270, 541 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinio reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmesti.
Priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti laidojimo išlaidas iš šią bylos dalį nutraukti.
Priteisti iš ieškovės B. K. atsakovei M. S. 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės B. K. atsakovui B. Š. 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės B. K. atsakovei G. G. 1 367,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės B. K. atsakovei L. B. 1 524,60 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės B. K. į valstybės biudžetą 52,01 Eur sumą, susijusią su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kopiją pateikti teismui.
Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui, kad būtų panaikintas faktas apie civilinės bylos iškėlimą.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei B. K. jos pateiktus į bylą dokumentų originalus (Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (1 vnt.), indėlio knygelę (1 vnt.), kaupiamąsias knygeles (2 vnt.) bei pirkimo dokumentus).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.