Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės V. J. ieškinio atsakovams Pauliui Č. J. ir E. J. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. J. ieškiniu prašo atidalinti jai priklausančią 1/3 turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais Pauliumi Č. J. ir E. J. valdomo turto, priteisiant jai lygiomis dalimis iš atsakovų 48 666 Lt dydžio kompensaciją už jai tenkančia mažesnę turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ex officio patikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, nustatoma ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). CPK 137 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.

Visas civilines bylas pirma instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27, 28 straipsniuose (CPK 26 str.). Apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, teismingos bylos tik atskirais, įstatyme nurodomais atvejais (CPK 27 str. 1 p.).

Sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti ginčo objektą ir pobūdį. Iš teismui pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovė reikalauja atidalinti iš ginčo turto, kuris šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, jai priklausančią 1/3 turto dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad šiuo atveju ieškinys yra reiškiamas dėl nekilnojamojo turto nuosavybės formos pakeitimo, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškinio reikalavimas pakeisti nekilnojamojo daikto nuosavybės formą yra ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas pagal CPK 31 str. 1 d. nustatytas išimtinio teismingumo taisykles, t. y. tokie ginčai teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2008). Nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodytų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų buvimo vieta yra keliose skirtingose vietose. CPK nėra tiesiogiai įvardinta, kaip turi būti sprendžiama tokio pobūdžio situacija, kai pagal išimtinio teismingumo taisykles reiškiamas ieškinys teismingas keliems skirtingiems teismams, tačiau pastebėtina, kad teismų praktika, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, formuojama ta linkme, kad ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nagrinėtinas tos apylinkės, kurioje yra didžiausią vertę turinčio nekilnojamojo turto buvimo vieta, teismą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju tai būtų Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atidalinti jai priklausančią ginčo turto 1/3 dalį, yra ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, ir yra teismingas ginčo turto buvimo vietos teismui, todėl ieškinį priimti atsisakytina CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovės V. J. ieškinį atsakovams Pauliui Č. J. ir E. J. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsisakyti priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.