Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-11-03 · Civilinė byla Nr. e2S-2541-643/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
e2S-2541-643/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18090-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Atsakovas
A. S., K. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2541-643/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18090-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22930-905/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams A. S. ir K. S. dėl ieškovės priskaičiuotų mokėjimo sumų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė tapatų reikalavimą, kuris buvo suformuluotas pradiniame ieškinyje, t. y. išspręsti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovų prašymą dėl ieškovo priskaičiuotų mokėjimo sumų. Taip pat ieškovė suformulavo ir naują reikalavimą panaikinti 2022 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje jau buvo nurodyta, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas negali būti teisminio peržiūrėjimo dalykas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis), kas reiškia, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą iš viso negali būti nagrinėjamas teismine tvarka.

4. Teismas pažymėjo, jog ieškovės reiškiami reikalavimai negali būti nagrinėjami teismine tvarka ir (arba) pagal tokius ieškinio reikalavimus priimtas teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas-įgyvendinamas (negalimi tokie teismo sprendimai, kurie neturėtų vykdytinumo savybės (CPK 18 straipsnis) ir būtų tik konstatuojamojo pobūdžio įrodymas nagrinėjant galimus kitus šalių ginčus). Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė nepašalino (netinkamai šalino) 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, teismas sprendė, jog ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22930-905/2022 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:

5.1. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4278-1134/2022 pagal analogišką situaciją buvo pateiktas ieškinys dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, teismui suformuoti reikalavimai buvo tinkami ir teismas nenustatė termino trūkumams šalinti, o šiuo atveju teismas nusprendė laikyti ieškinį nepaduotu, taip pažeisdamas ieškovės interesus.

5.2. Atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai ieškovas kreipiasi dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, todėl ieškovei nesuprantama, kokiais argumentais remiantis teismas gali nuspręsti laikyti ieškinį nepaduotu ir užkirsti ieškovei teisę į teisminę gynybą, kai teismų praktikoje tokio tipo reikalavimai yra nagrinėjami.

5.3. Pažymi, kad net Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) savo nutarimuose nurodo, kad ginčo šalis turi teisę per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

5.4. Akcentuoja, jog skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad: „nėra pareiškę jokio „prašymo“, kuris galėtų-turėtų būti nagrinėjamas ir juolab (tenkinant ieškovo reikalavimą) atmetamas teismine tvarka“. Ieškovės nuomone, vien tokia teismo nepagrįsta argumentacija įrodo skundžiamos nutarties nepagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nurodė ieškovei šalintinus ieškinio trūkumus. Ieškovė, siekdama pašalinti ieškinio trūkumus, 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo reikalavimą – išspręsti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovų prašymą dėl ieškovės priskaičiuotų mokėjimo sumų bei panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovės reiškiami reikalavimai negali būti nagrinėjami teismine tvarka ir (arba) pagal tokius ieškinio reikalavimus priimtas teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas-įgyvendinamas, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nesutikdama su skundžiama nutartimi ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog teismų praktikoje yra analogiškų situacijų, kai buvo pateiktas ieškinys dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teismai nenustatė trūkumų, o suformuluoti reikalavimai buvo tinkami ir nagrinėjami.

12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

13. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.

14. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

16. Ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.

17. Nagrinėjamu atveju spręstina, jog tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Šiuo atveju yra kilęs ginčas tarp paslaugų teikėjo ir vartotojo, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio, ir kuris turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovė ieškiniu prašo ginčą išnagrinėti iš esmės, panaikinti atsakovų prašymą dėl ieškovės galimai nepagrįstai paskaičiuotų mokėjimo sumų. Tokio pobūdžio ginčai, kaip teisingai pažymėjo ir ieškovė, yra nagrinėjami teismuose, analogiškose bylose ieškiniuose suformuoti reikalavimai buvo tinkami ir teismai netaikė trūkumų šalinimo instituto (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4278-1134/2022; Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8006-454/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-252-264/2019). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog tokio tipo reikalavimai, kokius ji pareiškė ieškinyje, o vėliau ir patikslintame ieškinyje, nagrinėjami, todėl sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, o vėliau ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

18. Atskirajame skunde ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės reikalavimas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą iš viso negali būti nagrinėjamas teismine tvarka, pažymi, jog net Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo nutarimuose nurodo, kad ginčo šalis turi teisę per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

19. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nesutinka su 2022 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo jį panaikinti, kuris teismui yra neskundžiamas ir nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas), tačiau pažymėtina, jog iki šio nutarimo įsiteisėjimo suinteresuota ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu išnagrinėti ginčą iš esmės. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, VVTAT nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-232/2018, nutarties 13 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2018, nutarties 11 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529-794/2020).

20. Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog teismai turi ginčą išspręsti iš esmės, kadangi inicijavus ginčą teisme VVTAT nutarimo teisinė galia nustoja įstatymo pagrindu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Tai leidžia daryti teisiškai pagrįstą išvadą, jog ieškovė pasirinko tinkamą VVTAT priimtu nutarimu galimai pažeistų savo teisių gynimo būdą. Priešingu atveju, t. y. teismui atsisakius priimti nagrinėti ieškovės reikalavimą išspręsti ginčą su vartotojais iš esmės ir atmesti atsakovų prašymą dėl ieškovės priskaičiuotų mokėjimo sumų, VVTAT nutarimas įgautų privalomai vykdytino vykdomojo dokumento galią.

21. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad reikalavimas panaikinti VVTAT nutarimą nenagrinėtinas teisme, todėl teismas jį turėjo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau patikslinto ieškinio reikalavimas išspręsti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovų K. S. ir A. S. prašymą dėl ieškovės galimai nepagrįstai priskaičiuotų mokėjimo sumų teisme yra nagrinėtinas, todėl, nagrinėjamu atveju, nebuvo pagrindo išvadai, kad ieškovė netinkamai pašalino ieškinio trūkumus ir, atitinkamai, nebuvo teisinio pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

22. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Išaiškėję ieškinio turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį laikant nepaduotu dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393)).

Dėl bylos baigties.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalies normą, nepagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė