Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ atstovui advokatui Egidijui Langiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Rinvest“ atstovui Vytautui Jazukevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams J. K. ir M. P. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė ,,Rinvest“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovams kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovai nuosavybės teise turi butą ir jiems dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. spalio 23 d. atsakovai ir trečiasis asmuo sudarė notarinę buto bei žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos nustatymo sutartį (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis), pagal kurią atsakovai iš trečiojo asmens įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini).

22. 2020 m. sausio 14 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė administravimo sutartį Nr. MBV-SUT-20-667 (toliau – Administravimo sutartis), kurioje sutarė, kad ieškovė administruos daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovų pareigos išlaikyti Namo bendrojo naudojimo objektus

28. Šiuo konkrečiu ginčo atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymui būtų įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija; nėra jokių įrodymų ir apie tai, jog šiame name yra gyventojų sudaryta jungtinės veiklos sutartis valdyti / prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; taip pat nėra ir įrodymų apie tai, kad šio daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai būtų priėmę sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir tokį pasirinkimą būtų patvirtinusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl teismas visiškai sutinka su atsakovų argumentais, jog šiuo konkrečiu atveju yra abejotina ieškovės, t. y. kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, teikiamų paslaugų apimtis bei jų teisinis pagrindas, t. y. ieškovė nėra CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka išrinkta daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, turinti teisę rinkti mokesčius.

29. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog administravimo paslaugų teikimo pagrindas yra 2020 m. sausio 14 d. Administravimo sutartis Nr. MBV-SUT-20-667 sudaryta su statytoju (trečiuoju asmeniu) UAB „Rinvest“. Iš tiesų, minėtoje sutartyje numatyta, kad Administravimo sutarties pagrindu yra aptarnaujamas namas, kuriame yra atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas, tačiau vien tik tokios aplinkybės nurodymas nesudaro teisinio pagrindo reikalauti atsakovų apmokėti paskaičiuotas rinkliavas ir mokesčius. Visų pirma, kaip teisingai nurodė atsakovai, sutartis yra sudaryta tarp ieškovės ir statytojo (trečiojo asmens) UAB „Rinvest“. Administravimo sutarties 2.1. punkte, kuriame apibrėžtas sandorio objektas, nustatyta, kad tai santykiai, atsirandantys tarp statytojo (trečiojo asmens) ir ieškovės, pastarajai teikiant namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl sutartiniai santykiai sieja sutartį sudariusias šalis, o ne trečiuosius asmenis, tame tarpe ir atsakovus. Antra, nors Administravimo sutartyje ir nurodyta, jog aptarnaujamas namas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai buvo informuoti apie sudarytą sutartį, supažindinti su sutarties turiniu ir sutarties pagrindu teikiamomis paslaugomis, t. y. atsakovai neišreiškė valios dėl paslaugų ir jų kainų/tarifų, kaip tai numatyta CK 4.83 straipsnio 4 dalyje. Byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog su Administravimo sutartimi būtų supažindinti ir kiti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai ar jie būtų balsų dauguma nusprendę pritarti sutarties nuostatoms. Taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų ir apie tai, kad buvo inicijuotas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas dėl teikiamų paslaugų. Apie tai, jog atsakovai buvo supažindinti su sudarytos sutarties sąlygomis, ieškovė nepateikė įrodymų ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje, nors pareiga pagrįsti reikalavimo pagrindą pagal civiliniame procese galiojantį rungtyniškumo principą tenka būtent ieškovei (CPK 12, 178 straipsnis). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė Namo bendrojo naudojimo patalpose, matomoje vietoje buvo pakabinusi skelbimą, informuojantį apie tai, kad nuo 2020-02-05 Namo administravimu ir priežiūra rūpinsis ieškovė, nesudaro pagrindo teigti, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir atsakovai, pritaria tokios Administravimo sutarties pasirašymui ir kad savininkams, tame tarpe ir atsakovams, buvo žinomos sutarties sąlygos, teikiamų paslaugų apimtis ir nustatyti teikiamų paslaugų tarifai. Ta aplinkybė, kad atsakovai 2021-02-05 kreipėsi į ieškovę su pranešimu, jog jie yra nauji vartotojai, negali prisijungti prie ieškovės klientų sistemos ir negavo sąskaitų už ieškovės suteiktas paslauga taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovams kyla prievolė mokėti mokesčius, dėl kurių nedavė sutikimo ir paslaugos nesusijusios su įstatyme numatytais mokesčiais.

30. Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Administravimo sutarties 4.1.14 punkte nustatyta, kad Statytojas (trečiasis asmuo) įsipareigoja „Buto ir/ar kitos patalpos preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje ir/ar buto ir/ar kitos patalpos notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtinti nuostatą, kad pirkėjas, pasirašydamas Buto/Patalpos, vietos automobilių stovėjimo aikštelėje preliminarią ir/ar notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, sutinka, kad nuo Pastato (Namo) priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos Administratorius (nurodant konkretų administratorių) teiktų šioje Sutartyje nurodytas Paslaugas, Sutartyje nurodytomis kainomis ir sąlygomis.“ Remiantis Sutarties 4.1.15 ir 4.1.15.1 papunkčiais Statytojas taip pat įsipareigojo „Buto ir/ar kitos patalpos notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje įpareigoti naujus Butų/Patalpų savininkus mokėti Administratoriui Paslaugas nuo Pastato (Namo) priėmimo–perdavimo Paslaugų teikimui momento“.

31. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovai su statytoju (trečiuoju asmeniu) Buto bei žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 2019-10-23, t. y. iki Administravimo sutarties tarp statytojo ir administratorės (ieškovės) sudarymo 2020-01-14. Administravimo sutarties 4.1.14, 4.1.15 ir 4.1.15.1 papunkčiuose numatytų nuostatų Pirkimo–pardavimo sutartyje nėra. Byloje taip pat nėra pateikta jokių papildomų susitarimų dėl Pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų papildymo. Taigi, kaip ir teisingai konstatavo VVTAT 2021-11-24 nutarime “Dėl M. P. ir J. K. prašymo”, įvertinus aukščiau minėtas Administravimo ir Buto bei žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, darytina išvada, kad atsakovų su statytoju (trečiuoju asmeniu) sudarytoje Buto bei žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovams nėra numatyta pareiga mokėti ieškovei už jos teikiamas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo teigimu, nurodyta faktinė aplinkybė leidžia teigti, kad nuo Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momento atsakovai, o ne ieškovė, turi teisinį pagrindą spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros/valdymo.

32. Pažymėtina, jog teisine prasme negali būti pateisinama situacija, kuomet sutartį sudariusi (-os) šalis (-ys) neatskleidžia sutarties turinio tretiesiems asmenims, tačiau reikalavimą įvykdyti pareigas grindžia tarpusavyje sudarytos sutarties pagrindu. Ir nors ieškovė nurodė, jog Name dauguma butų priklausė statytojui, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo už kitus butų savininkus nuspręsti pasitelkti konkretų administratorių, juolab kad, ieškovė byloje neįrodė atsakovų supažindinimo su sutarties nuostatomis fakto.

33. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, jog dvišalė sutartis (t. y. Administravimo sutartis, sudaryta tarp ieškovė ir statyto (trečiojo asmens)), nesant trečiųjų asmenų, tarp jų ir atsakovų, sutikimo ar dar daugiau, supažindinimo, negali sukurti jiems teisių ir pareigų. Teismo vertinimu, nurodyta sutartis ir iš jos kylančios prievolės yra sutartį pasirašančių šalių teisės ir pareigos. Taigi faktinė aplinkybė, kad tarp UAB „Rinvest“ ir ieškovės buvo sudaryta 2020-01-14 Administravimo sutartis Nr. MBV-SUT-20-667 nesudaro pagrindo rinkti mokesčius iš daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkų ir reikalauti iš atsakovų ir kitų patalpų savininkų mokesčius, dėl kurių nebuvo duotas savininkų sutikimas.

34. Teismo vertinimu, sudaryta Administravimo sutartis negali būti vertinama kaip sutartis, kurios pagrindu kyla atsakovams prievolės pagal LR CK 4 knygą. Sudaryta sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens yra tarp dviejų šalių pasirašyta sutartis ir tai yra teikiamų paslaugų sutartis, kuri turi būti vertinama, remiantis LR CK 6 knyga, t. y. atlygintinų paslaugų teikimas. Taigi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėjo teisinį pagrindą nagrinėti atsakovų prašymą dėl namo, (duomenys neskelbtini), administratoriaus UAB „Mano būstas Vilnius“ veiksmų pagrįstumo, todėl ieškovės argumentai, jog tokio ginčo sprendimas apskritai nepriklausė VVTAT kompetencijai, atmesti kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

35. Teismas sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens argumentais, jog bendraturčio pareiga išlaikyti priklausantį turtą ir mokėti mokesčius negali būti paneigiama, tačiau, pažymėtina, jog CK 4.83 straipsnio 4 dalyje imperatyviai reglamentuota, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

36. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, pagal kurio 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo ir statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12–31 punktuose įtvirtinti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai; būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtina prižiūrėti, kad atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); būtina prižiūrėti, kad laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis. Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (STR 1.07.03:2017, 84 punktas).

37. Iš byloje pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, jog ieškovė skaičiavo tokias išlaidas kaip „vaikų žaidimų aikštelės įrenginių priežiūra“, tačiau tokios išlaidos nėra priskirtinos prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, dėl kurių atsakovai nėra davę sutikimo. Taigi ieškovė, be kita ko, neįrodė ir išlaidų papildomoms paslaugoms, nesusijusioms su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, teisėtumo.

38. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog ieškovė skaičiavo taip pat tokias išlaidas kaip „privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui“. Remiantis LR Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 3 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti. Patvirtintą ilgalaikį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą per 5 darbo dienas skelbia ir šio plano kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nutarimo 4.4 punktas).

39. Taigi, aukščiau minėtame LR Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 831 aiškiai nurodyta, kad kaupiamąsias lėšas turi teisę rinkti CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka išrinktas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo konkrečiu atveju ieškovė nėra CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka išrinktas bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turi teisę rinkti iš atsakovų šį mokestį.

40. Teismas taip pat nesutinka ir su ieškovės teiginiu, kad pagal STR 1.07,03:2017 nėra įtvirtinta, kad Namo naudojimas ir priežiūra prasideda, kuomet Namo baigtumas yra įvertinamas 100 procentų.

41. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 5 dalimis, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį galima naudoti tik įvykdžius šios įstatymo 28 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Naujai pastatyta pastatą pradėti naudoti galima tik pabaigus statinio statybos užbaigimo procedūrą.

42. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 107 punkte nustatyta, kad statytojas, pagal Statybos įstatymo nuostatas užbaigęs daugiabučio namo statybą ir įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas raštu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas. Sukūrus daugiabučio namo savininkų bendriją, ar sudarius šių savininkų jungtinės veiklos sutartį, ar paskyrus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, statytojas per 1 mėnesį aktu perduoda jiems su namo statyba susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas bei sutvarkytą teritoriją. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 8 punkte nustatyta, kad statinio naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą, ir tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios.

43. Taigi vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, daugiabučio namo naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą ir įregistravus statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre.

44. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) statyba nebaigta, tačiau ieškovė pateiktose sąskaitose atsakovams priskaičiavo mokėjimo sumas už administravimą, techninę priežiūrą, bendrų patalpų valymą, lifto priežiūrą ir susijusius darbus ar paslaugas, priešgaisrinių sistemų techninę priežiūrą, privalomąsias kaupiamąsias lėšas namui atnaujinti, geriamąjį (šaltą) vandenį ir jo pardavimo kainą, patalpų šildymą (šildymo sezono metu), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, skaitiklių nurašymą ir deklaravimą ir vaikų žaidimų aikštelės įrenginių priežiūrą. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 98 dalyje apibrėžtą sąvoką statinio statybos darbų vieta yra statybvietė. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punktas nustato, kad užtikrinti aplinkos apsaugą statybvietėje privalo rangovas. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų paslaugų suteikimą atsakovams. Tarp UAB „Rinvest“ ir ieškovės sudaryta 2020-01-14 Administravimo sutartis Nr. MBV-SUT-20-667 nesudaro pagrindo rinkti mokesčius iš daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkų ir reikalauti iš atsakovų ir kitų patalpų savininkų mokesčius, dėl kurių nebuvo duotas savininkų sutikimas.

45. Išdėstytų motyvų pagrindu, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad pagrįstai priskaičiavo atsakovams mokėjimo sumas 2020 m. kovo–2021 kovo mėn. sąskaitose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai mokesčių, susijusių su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija) neginčija, ir prašo sąskaitas toliau teikti tik už paslaugas, susijusius su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija), pagal butui įrengtus apskaitos prietaisus, iki namas bus užbaigtas statyti ir įregistruotas jo 100 proc. baigtumas bei bus sukurta daugiabučio namo savininkų bendrija, ar sudaryta šių savininkų jungtinės veiklos sutartis, ar paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktuose nustatyta tvarka, ieškovė turi atsakovams anuliuoti 2020 m. kovo–2021 kovo mėn. sąskaitose priskaičiuotas sumas, išskyrus mokesčius, susijusius su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija) ir sąskaitas atsakovams toliau teikti tik už paslaugas, susijusius su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija), pagal butui įrengtus apskaitos prietaisus, iki namas bus užbaigtas statyti ir įregistruotas jo 100 proc. baigtumas bei bus sukurta daugiabučio namo savininkų bendrija, ar sudaryta šių savininkų jungtinės veiklos sutartis, ar paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktuose nustatyta tvarka.

46. Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

47. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.), todėl ieškovės ieškinys atmetamas ir ginčas išsprendžiamas iš esmės – pripažinti pagrįstais atsakovų reikalavimus ieškovei anuliuoti 2020 m. kovo–2021 kovo mėn. sąskaitose priskaičiuotas sumas, išskyrus mokesčius, susijusius su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija), iš viso 542,34 Eur, ir sąskaitas atsakovams toliau teikti tik už paslaugas, susijusius su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija), pagal butui įrengtus apskaitos prietaisus, iki namas bus užbaigtas statyti ir įregistruotas jo 100 proc. baigtumas bei bus sukurta daugiabučio namo savininkų bendrija, ar sudaryta šių savininkų jungtinės veiklos sutartis, ar paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktuose nustatyta tvarka.

48. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl praleisto termino ieškiniui pateiki atnaujinimo

49. Kaip minėta, VVTAT 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 10E, kuriuo iš dalies patenkino atsakovų (vartotojų) reikalavimus, t. y. pripažino pagrįstais atsakovų reikalavimus UAB “Mano Būstas Vilnius” anuliuoti 2020 m. kovo mėn. – 2021 kovo mėn. sąskaitose priskaičiuotas sumas, išskyrus mokesčius, susijusius su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija) ir sąskaitas vartotojams toliau teikti tik už paslaugas, susijusias su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija), pagal butui įrengtus apskaitos prietaisus, iki namas bus užbaigtas statyti ir įregistruotas jo 100 proc. baigtumas bei bus sukurta daugiabučio namo savininkų bendrija, ar sudaryta šių savininkų jungtinės veiklos sutartis, ar paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktuose nustatyta tvarka.

51. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 30 dienų terminą ieškiniui pareikšti yra praleidusi 7 dienomis, todėl teismo prašė praleistą terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Teismas tenkino ieškovės prašymą dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo, atnaujino terminą ieškiniui pateikti ir 2022 m. sausio 5 d. teisėjos rezoliucija ieškovės ieškinį priėmė, todėl atsakovų argumentai dėl tokio ieškovės prašymo tenkinimo nėra reikšmingi ir teismas apie tai plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos.

54. Atsakovai pateikė prašymą priteisti jiems iš ieškovės 1121 Eur išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į ieškinį/rašytinių paaiškinimų parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

55. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

56. Teismo vertinimu, atsakovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, atsakovų rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovams M. P. ir J. K. iš ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“ 1121 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Teismas šioje byloje taip pat patyrė 22,40 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovės yra priteistina 22,40 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atmesti ir išspręsti ginčą iš esmės - pripažinti pagrįstais atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimus ieškovei UAB „Mano būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, anuliuoti 2020 m. kovo – 2021 kovo mėn. sąskaitose priskaičiuotas sumas, išskyrus mokesčius, susijusius su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija), iš viso 542,34 Eur, ir sąskaitas atsakovams M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) toliau teikti tik už paslaugas, susijusius su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija), pagal butui įrengtus apskaitos prietaisus, iki namas bus užbaigtas statyti ir įregistruotas jo 100 proc. baigtumas bei bus sukurta daugiabučio namo savininkų bendrija, ar sudaryta šių savininkų jungtinės veiklos sutartis, ar paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktuose nustatyta tvarka.

Priteisti atsakovams M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, 1121 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų). Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.