Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-384-569/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-12
Bylos Nr.: e2A-384-569/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00142-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Atsakovas: J. K., M. P.

Kategorijos

2.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-384-569/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00142-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams J. K. ir M. P. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Rinvest“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti praleistą 30 dienų terminą ieškiniui dėl ginčo išsprendimo iš esmės pateikti; išspręsti ginčą iš esmės bei atmesti atsakovų M. P. ir J. K. 2021 m. balandžio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl UAB „Mano Būstas Vilnius“ veiksmų pagrįstumo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atmetė ir išsprendė ginčą iš esmės – pripažino pagrįstais atsakovų M. P. ir J. K. reikalavimus ieškovei UAB „Mano būstas Vilnius“ anuliuoti 2020 m. kovo – 2021 kovo mėn. sąskaitose priskaičiuotas sumas, išskyrus mokesčius, susijusius su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija), iš viso 542,34 Eur ir sąskaitas atsakovams M. P. ir J. K. toliau teikti tik už paslaugas, susijusias su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija), pagal butui įrengtus apskaitos prietaisus, iki namas bus užbaigtas statyti ir įregistruotas jo 100 proc. baigtumas bei bus sukurta daugiabučio namo savininkų bendrija ar sudaryta šių savininkų jungtinės veiklos sutartis, ar paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktuose nustatyta tvarka.

3. Teismas nurodė, jog šiuo konkrečiu ginčo atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymui būtų įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija; nėra jokių įrodymų ir apie tai, jog šiame name yra gyventojų sudaryta jungtinės veiklos sutartis valdyti/prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; taip pat nėra ir įrodymų apie tai, kad šio daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai būtų priėmę sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir tokį pasirinkimą būtų patvirtinusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl teismas visiškai sutinka su atsakovų argumentais, jog šiuo konkrečiu atveju yra abejotina ieškovės, t. y. kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, teikiamų paslaugų apimtis bei jų teisinis pagrindas, t. y. ieškovė nėra CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka išrinkta daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, turinti teisę rinkti mokesčius.

4. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog administravimo paslaugų teikimo pagrindas yra 2020 m. sausio 14 d. Administravimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su statytoju (trečiuoju asmeniu) UAB „Rinvest“. Teismas nurodė, jog minėtoje sutartyje numatyta, kad Administravimo sutarties pagrindu yra aptarnaujamas namas, kuriame yra atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas, tačiau vien tik tokios aplinkybės nurodymas nesudaro teisinio pagrindo reikalauti atsakovų apmokėti paskaičiuotas rinkliavas ir mokesčius.

5. Teismas vertino, jog nors administravimo sutartyje ir nurodyta, kad aptarnaujamas namas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai buvo informuoti apie sudarytą sutartį, supažindinti su sutarties turiniu ir sutarties pagrindu teikiamomis paslaugomis, t. y. atsakovai neišreiškė valios dėl paslaugų ir jų kainų/tarifų, kaip tai numatyta CK 4.83 straipsnio 4 dalyje. Byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog su Administravimo sutartimi būtų supažindinti ir kiti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai ar jie būtų balsų dauguma nusprendę pritarti sutarties nuostatoms.

6. Teismas vertino, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovė namo bendrojo naudojimo patalpose, matomoje vietoje buvo pakabinusi skelbimą, informuojantį apie tai, kad nuo 2020-02-05 namo administravimu ir priežiūra rūpinsis ieškovė, nesudaro pagrindo teigti, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir atsakovai, pritaria tokios administravimo sutarties pasirašymui ir kad savininkams, tame tarpe ir atsakovams, buvo žinomos sutarties sąlygos, teikiamų paslaugų apimtis ir nustatyti teikiamų paslaugų tarifai.

7. Teismas darė išvadą, kad atsakovų su statytoju (trečiuoju asmeniu) sudarytoje buto bei žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovams nėra numatyta pareiga mokėti ieškovei už jos teikiamas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog nurodyta faktinė aplinkybė leidžia teigti, kad nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momento atsakovai, o ne ieškovė, turi teisinį pagrindą spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros/valdymo.

8. Teismas darė išvadą, jog dvišalė sutartis (t. y. Administravimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir statyto (trečiojo asmens)), nesant trečiųjų asmenų, tarp jų ir atsakovų, sutikimo ar dar daugiau, supažindinimo, negali sukurti jiems teisių ir pareigų.

9. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, jog ieškovė skaičiavo tokias išlaidas kaip „vaikų žaidimų aikštelės įrenginių priežiūra“, tačiau tokios išlaidos nėra priskirtinos prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, dėl kurių atsakovai nėra davę sutikimo. Taigi ieškovė, be kita ko, neįrodė ir išlaidų papildomoms paslaugoms, nesusijusioms su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, teisėtumo.

10. LR Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 831 aiškiai nurodyta, kad kaupiamąsias lėšas turi teisę rinkti CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka išrinktas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo konkrečiu atveju ieškovė nėra CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka išrinktas bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turi teisę rinkti iš atsakovų šį mokestį.

11. Teismas nesutiko ir su ieškovės teiginiu, jog pagal STR 1.07,03:2017 nėra įtvirtinta, kad namo naudojimas ir priežiūra prasideda, kuomet namo baigtumas yra įvertinamas 100 procentų. Teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą ir įregistravus statinį ir daiktines teises į jį nekilnojamojo turto registre.

12. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog pagrįstai priskaičiavo atsakovams mokėjimo sumas 2020 m. kovo - 2021 kovo mėn. sąskaitose.

13. Teismas pažymėjo, kad tenkino ieškovės prašymą dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo ir 2022 m. sausio 5 d. teisėjos rezoliucija ieškovės ieškinį priėmė, todėl atsakovų argumentai dėl tokio ieškovės prašymo tenkinimo nėra reikšmingi ir teismas apie tai plačiau nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – ir apeliantė) prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti; priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ lygiomis dalimis iš atsakovų M. P. ir J. K. 542,34 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme; netenkinus antrojo reikalavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ lygiomis dalimis iš atsakovų M. P. ir J. K. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiškai įvykdymo; priteisti lygiomis dalimis ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ iš atsakovų M. P. ir J. K. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Nagrinėjamu atveju susitarimas dėl namo (turto) administravimo buvo sudarytas ne pačių atsakovų, o būtent ieškovės ir trečiojo asmens, tačiau teisės ir pareigos šia Administravimo sutartimi sukuriamos ir tretiesiems asmenims, kokie ir yra atsakovai.

14.2. Administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.15.1. p. trečiasis asmuo įsipareigojo – buto ir / ar kitos patalpos notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje įpareigoti naujų butų ir patalpų savininkus: mokėti administratoriui už paslaugas nuo pastato (namo) priėmimo – perdavimo paslaugų teikimo momento.

14.3. Administravimo sutartis buvo sudaryta trečiųjų asmenų, t. y. namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai, todėl dėl žemiau nurodomų priežasčių Administravimo sutarčiai turi būti taikoma sutarties uždarumo principo išimtis.

14.4. Administravimo sutarties pagrindu namo butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarp ir patys atsakovai, gauna naudą ir įgyja teises kreiptis į ieškovę su prašymais, pretenzijoms ir pan., tačiau norėdami įgyvendinti šias savo, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkų teises, jie privalo vykdyti šias teises realizuojančias ir legalizuojančias pareigas – už ieškovės suteiktas paslaugas atsiskaityti.

14.5. Atsakovams pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus atsirado iš karto po to, kai parašė pirkimo-pardavimo sutartį ir nuosavybės teise įgijo butą, esantį name. Nuo šio momento visi mokesčiai už namo bendrojo naudojimo objektus jiems skaičiuojami proporcingai atsakovų turimai nuosavybės daliai ir atsakovai privalo atsiskaityti už paslaugų suteikimą su ieškovu.

14.6. Atsakovai nepagrįstai vadovaujasi ta aplinkybe, jog, pasirašant Administravimo sutartį namo baigtumas nebuvo 100 procentų, todėl statytojas neturėjo teisės su ieškove sudaryti Administravimo sutarties.

14.7. Pagal STR 1.07.03:2017, nėra įtvirtinta, kad namo naudojimas ir priežiūra prasideda, kuomet namo baigtumas yra įvertinimas 100 procentų, o būtent nuo namo statybos užbaigimo, kuri yra įteisinama, pateikus deklaraciją apie statybos užbaigimą VĮ Registrų centrui. Nėra aišku, kokiais teisės aktais vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad namas gali būti pradedamas administruoti tik esant 100 procentų baigtumui, todėl tokia išvada vadovautis būtų nepagrįsta bei ydinga.

14.8. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato išimčių, kad butų ir kitų patalpų savininkai neturėti mokėti mokesčių vien dėl to, kad nėra pasirašytas statinio užbaigimo aktas. CK nuostatos yra imperatyvios ir taikomas butų ir kitų savininkams be jokių išimčių.

14.9. Kadangi pagal Konstitucinio Teismo praktiką tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl atsakovams kyla pareiga užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, o šiuo atveju teismas visiškai be pagrindo atleido atsakovę nuo pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, taip pažeidžiant viešąjį interesą dėl daugiabučių namų priežiūros ir jos privalumo, nes sprendė, jog ieškovė neturėjo jokio teisėto pagrindo teikti paslaugas daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

14.10. Teismas nepagrįstai atleido atsakovus nuo prievolės išlaikyti bendrojo naudojimo objektus, todėl buvo pažeistos imperatyvios CK 4.76 straipsnio ir CK 4.82 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendraturčių pareigas dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei jos išlaikymo.

14.11. Teismas pažeidė kitą imperatyvią CK nuostatą – 4.85 str. 1 d., kuri numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimu. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo būtent balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Ši prezumpcija nagrinėjamos bylos atveju paneigta nebuvo.

14.12. Trečiasis asmuo, sudarydamas sutartį su ieškove, turėjo daugiau nei 50 procentų butų ir kitų patalpų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime vertindamas šias aplinkybes visiškai nepagrįstai ir pažeisdamas CK 4.85 str. nurodė, kad „ir nors ieškovė nurodė, jog name dauguma butų priklausė statytojui, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo už kitus butų savininkus nuspręsti pasitelkti konkretų administratorių“. Trečiajam asmeniui turint daugiau kaip 50 proc. butų ir kitų patalpų name, nereikėjo kitų savininkų sutikimų. Teisės aktuose nėra daroma išimtis, kad statytojas, kuriam nuosavybės teise priklauso patalpos, negalėtų dalyvauti susirinkimuose ar išreikšti savo nuomonės balsavimo raštu metu.

14.13. Pagal sutartį paslaugos buvo teikiamos, o pati sutartis nebuvo nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl ji yra galiojanti ir už paslaugas, suteiktas pagal šią sutartį, paslaugų gavėjai privalo atsiskaityti. Teismas nesigilino į galutinius paslaugų gavėjus, kas šiuo atveju, yra nurodyto daugiabučio namo bendraturčiai. Būtent bendraturčių interesų tenkinimui ieškovė teikia nurodytas paslaugas, o pati sutartis buvo sudaryta bendraturčių naudai ir jų interesais.

14.14. Nagrinėtinu atveju buvo pažeistas sutarties privalomumo principas, nes ieškovė teikė sutartyje numatytas paslaugas, užtikrindama teisės aktų reikalavimus, tačiau atsakovai, kurių naudai ir buvo sudaryta sutartis, nepagrįstai atsisakė sumokėti už suteiktas ir gautas paslaugas.

14.15. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir toliau atsakovų gaunamas ir priimamas paslaugas. Tokie atsakovų veiksmai tik patvirtina, jog jie nuo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo laikė sutartį galiojančią jos atžvilgiu.

14.16. Priimant sprendimą, nebuvo taikomas sisteminis sutarčių aiškinimo principas, nes sprendimo argumentacija ir motyvacija paremta išimtinai tuo, jog atsakovai nesudarė sutarties su ieškove, o sudaryta trečiojo asmens ir ieškovės sutartis nėra taikoma atsakovams.

14.17. Teismas visiškai neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, o būtent į tai, jog nebuvo kito subjekto, kuris užtikrintų daugiabučių namų priežiūrą. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovai. Pažymėtina, kad kiekvienam savininkui ar naudotojui privaloma vadovautis teisės aktais dėl daugiabučių namų priežiūros.

14.18. Atsakovams buvo teiktos vaikų žaidimų aikštelės įrenginių priežiūros paslaugos (nes vaikų žaidimų aikštelė įrengta bendraturčiams, įskaitant ir atsakovus, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype), kurios privalomos pagal Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos“ nuostatas bei ieškovė prisiėmė atsakomybę už žaidimų aikštelių, patalpų įrangos priežiūrą ir saugą.

14.19. Buvo teiktos ir teritorijos (pagal Vilniaus miesto švaros ir tvarkos taisykles) paslaugos, todėl neaišku kodėl teismas atleido nuo pareigos susimokėti atsakovus už ieškovės faktiškai suteiktas paslaugas.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. K. ir M. P. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-22 sprendimą nepakeistą; priteisti iš ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“ atsakovų M. P. ir J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė turto administravimą reglamentuojančias normas, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Nesutiktina su tokiu argumentu, kadangi nėra pagrindų tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą Administravimo sutartį vertinti kaip turto administravimo sutartį, sudarytą trečiųjų asmenų naudai.

15.2. Administravimo sutarties bendrosios dalies 4.14 p. ir 4.15 p. yra numatytos sąlygos, jog „tiek preliminarioje, tiek pagrindinėje sutartyse turi būti nuostata, jog pirkėjas sutinka, kad nuo pastato priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos Administratorius (nurodant konkretų administratorių) teiktų šioje sutartyje nurodytas paslaugas“. Byloje pateikta notarinė sutartis patvirtina, kad atsakovai sutikimo, jog Administravimo sutartis būtų sudaryta, nedavė, notarinėje sutartyje Administravimo sutarties specialiojoje dalyje numatytos sąlygos nėra įrašytos.

15.3. Bylos duomenimis nenustatyta faktinė aplinkybė, kad Administravimo sutarties sudarymo metu trečiajam asmeniui priklausė daugiau nei 50 procentų daugiabučio namo turto, tokios aplinkybės ieškovė neįrodinėjo viso proceso metu, nors būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti ieškinio reikalavimus, nurodytą faktinį pagrindą.

15.4. Administravimo sutartis yra atlygintinų paslaugų sutartis, dėl kurios sąlygų susitarė ieškovė ir trečiasis asmuo, atsakovams ir kitiems butų ir kitų patalpų savininkams neišreiškus valios. Todėl Administravimo sutartis turi būti vertinama, remiantis CK 6 knygoje numatytu teisiniu reguliavimu. Aplinkybė, kad po atskirų prašymų buvo pateikta Administravimo sutarties dalis, priešingai nei nurodo ieškovė, neleidžia teigti, kad atsakovams buvo žinomas Administravimo sutarties turinys, teikiamų paslaugų apimtis ir tarifai.

15.5. Administravimo sutartį laikyti kaip sandoriu perleisti turto administravimą neleidžia galiojantis teisinis reguliavimas. Sprendimą sudaryti Administravimo sutartį priėmė sutarties šalys – ieškovė ir trečiasis asmuo. Administravimo sutarties sudarymo dieną daugiabučio namo statyba buvo neužbaigta (atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo dieną taip pat statyba neužbaigta).

Žemesnės instancijos teismas

15.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Administravimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nėra pagrindas ieškovei rinkti mokesčius, kadangi atsakovų pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovai nedavė sutikimo, kad ieškovė teiktų paslaugas pagal Administravimo sutartį ir joje nurodytas sąlygas. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad po atsakovų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nežinant Administravimo sutarties sąlygų, sudaryta Administravimo sutartis nėra sutartis, sudaryta trečiųjų asmenų naudai.

Šalies argumentai

15.7. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad visos sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos buvo realiai suteiktos. Kita vertus, net jeigu ir būtų pripažinta, kad visos paslaugos suteiktos, tai nereiškia, kad visos tariamai suteiktos paslaugos buvo suteiktos, turint bendraturčių sutikimus/pritarimus.

15.8. Ieškovės vertinimu ji turi teisę rinkti kaupiamąsias lėšas, kadangi yra bendrojo naudojimo objektų administratorius. Toks apeliacinio skundo argumentas iš esmės yra prieštaraujantis įstatymo normoms, reglamentuojančioms kaupiamųjų lėšų tvarką, taip pat prieštarauja faktinei aplinkybei, kad ieškovė yra bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pažymėtina, kad kaupiamąsias lėšas turi teisę rinkti tik teisėtai paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

15.9. Ieškiniu ieškovė suformulavo savo galutinius reikalavimus, kurių rėmuose buvo nagrinėjama byla pirmosios instancijos teisme. Ieškovės suformuotas reikalavimas - „išspręsti ginčą iš esmės bei atmesti atsakovų M. P. ir J. K. 2021-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl UAB „Mano Būstas Vilnius“ veiksmų pagrįstumo“ - leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo įvertinti, ar atsakovų pateiktas prašymas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai yra pagrįstas. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo – „panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – lygiomis dalimis iš atsakovų priteisti 542,34 Eur skolą“. Atsakovų vertinimu apeliaciniu skundu ieškovė reiškia naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas ieškinyje. CPK 312 str. įstatymų leidėjas yra numatęs imperatyvų draudimą – „negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme“.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Rinvest“ prašo tenkinti ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2022 m. balandžio 21 d. apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovų M. P. ir J. K. trečiajam asmeniui UAB „Rinvest“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido atsakovus nuo prievolės išlaikyti bendrojo naudojimo objektus, todėl buvo pažeistos imperatyvios CK 4.76 straipsnio ir CK 4.82 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendraturčių pareigas dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei jos išlaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog Administravimo sutartis nesudaro pagrindo ieškovei rinkti mokesčius iš daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkų, kadangi byloje nėra duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai būtų balsų dauguma nusprendę pritarti sutarties nuostatoms, nėra jokių rašytinių įrodymų ir apie tai, kad buvo inicijuotas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas dėl teikiamų paslaugų.

16.3. Atsakovai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį sudarė dar 2019 m. spalio 23 d. Tad nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento atsakovams tenka pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus ir atitinkamai atsiskaityti už jiems faktiškai suteiktas bendro naudojimo objektų priežiūros, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas. Nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo visi mokesčiai už namo bendrojo naudojimo objektus jiems skaičiuojami proporcingai atsakovų turimai nuosavybės daliai ir atsakovai privalo atsiskaityti už paslaugų suteikimą su apeliante.

16.4. Skundžiamo sprendimo akivaizdų nepagrįstumą patvirtina tai, jog, anuliavus apeliantės atsakovams išrašytas sąskaitas, būtų sudaroma tokia situacija, jog nepaisant to, kad atsakovai naudojasi bendrojo naudojimo objektais, kreipiasi į ieškovę dėl avarijų ar remonto darbų, balsuoja apeliantės rengiamuose susirinkimuose, tačiau už jų administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą jiems nekyla pareiga mokėti tol, kol namo baigtumas nėra 100 proc. Šiuo atveju tokia formuojama praktika pažeistų ne tik apeliantės, kaip namo administratoriaus teisę į atlyginimą už suteiktas paslaugas, tačiau ir kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų, teises ir teisėtus interesus vien dėl to, jog šie pirkimo-pardavimo sutartis pasirašė jau po to, kai buvo sudaryta Administravimo sutartis.

16.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepagrįstai nevertino ieškovės nurodomos aplinkybės dėl Administravimo sutarties uždarumo principo išimties, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta Administravimo sutartis buvo sudaryta trečiųjų asmenų - namo adresu (duomenys neskelbtini)- butų ir kitų patalpų savininkų, o būtent ir atsakovų naudai, todėl savininkai, norėdami pasinaudoti jiems Administravimo sutarties suteiktomis teisėms, privalo vykdyti iš Administravimas sutarties kylančias pareigas.

16.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarydamas išvadą, jog daugiabučio namo naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą ir įregistravus statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, visiškai neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato išimčių, jog butų ir kitų patalpų savininkai neturėti mokėti mokesčių vien dėl to, kad nėra pasirašytas statinio užbaigimo aktas.

16.7. Trečiasis asmuo sudarė namo Administravimo sutartį su ieškove turėdamas nuosavybės teisę į daugiau nei 50 proc. butų, esančių trečiojo asmens vystytame projekte „(duomenys neskelbtini)“, kuriam priklauso trys daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taigi trečiasis asmuo turėjo balsų daugumos teisę spręsti, kam patikėti namo adresu (duomenys neskelbtini), administravimą. Trečiasis asmuo, turėdamas nuosavybės teisę į daugiau nei 50 proc. butų, esančių projekte, privalėjo organizuoti bei užtikrinti gyvenamojo namo priežiūrą, kas buvo vykdoma pasirašant Administravimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovų pareigos atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Faktinės bylos aplinkybės

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 23 d. atsakovai ir trečiasis asmuo sudarė notarinę buto bei žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo ir naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią atsakovai iš trečiojo asmens įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 14 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė Administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje sutarė, kad ieškovė administruos daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

20. 2021 m. balandžio 20 d. atsakovai kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), pateikdami prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės veiksmų pagrįstumo, išrašant sąskaitas už komunalines paslaugas. VVTAT 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo nutarė iš dalies patenkinti vartotojų (atsakovų) M. P. ir J. K. reikalavimus, t. y. pripažinti pagrįstais vartotojų (atsakovų) reikalavimus UAB „Mano Būstas Vilnius“ anuliuoti 2020 m. kovo - 2021 kovo mėn. sąskaitose priskaičiuotas sumas, išskyrus mokesčius, susijusius su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija) ir sąskaitas vartotojams toliau teikti tik už paslaugas, susijusias su energetinių resursų sunaudojimu (šildymu, geriamuoju ir karštu vandeniu, elektros energija) pagal butui įrengtus apskaitos prietaisus, iki namas bus užbaigtas statyti ir įregistruotas jo 100 proc. baigtumas bei bus sukurta daugiabučio namo savininkų bendrija ar sudaryta šių savininkų jungtinės veiklos sutartis, ar paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktuose nustatyta tvarka.

Dėl sprendimo (ne)teisėtumo

21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Administravimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Pažymi, kad Administravimo sutarties 1.1.p numatyta, kad administratorius įsipareigoja teikti namo paskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas, o tai reiškia, kad Administravimo sutartis sudaryta trečiųjų asmenų naudai. Administravimo sutarties pagrindu atsakovai įgyja teisę kreiptis į ieškovę su prašymais, pretenzijomis, tačiau, norėdami įgyvendinti tokias teises, atsakovai privalo sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Apeliantės vertinimu atsakovams pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus kyla iš įstatymo – CK 4.76 straipsnio, 4.83 straipsnio. Atsakovams pareiga išlaikyti turtą atsirado iš karto, kai pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai nepagrįstai vadovaujasi ta aplinkybe, kad, pasirašant Administravimo sutartį, namo baigtumas nebuvo 100 procentų, todėl trečiasis asmuo neturėjo teisės su ieškove sudaryti Administravimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad statytojas (trečiasis asmuo) neturėjo teisės sudaryti Administravimo sutarties, t. y. priimti daugumos sprendimo dėl teikiamų tarifų, apimties ir mokesčių, taip pat nepagrįstai atleido atsakovus nuo mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir pažeidė imperatyvias CK nuostatas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų pareigas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

22. Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Taigi, ši norma reglamentuoja patalpų savininkų pareigas, atsiradusias dėl jų, kaip daiktinių teisių (nuosavybės) turėtojų, teisinio statuso. Nurodytoms išlaidoms priskirtinos bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitos panašios išlaidos, skirtos užtikrinti tinkamą naudojimąsi šiais objektais ir jų išlaikymą.

23. Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bendrosios dalinės nuosavybės administravimą galima įgyvendinti įsteigiant bendrijas, sudarant jungtinės veiklos sutartis arba paskiriant bendrojo naudojimo objektų administratorių, dėl kurio pasirinkimo sprendimą priima butų ir kitų patalpų savininkai, o paskiria savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 1- 2 dalys). Tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis).

24. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad daugiabučiame name nėra įsteigta bendrija, nesudaryta jungtinės veiklos sutartis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius administraciniu aktu nėra paskyręs daugiabučio namo administratoriaus. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nėra CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka išrinkta daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, turinti teisę rinkti mokesčius.

25. Ieškovė kaip teisinį pagrindą rinkti mokesčius iš atsakovų ir kitų patalpų savininkų nurodo Administravimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens, kurią ieškovė vertina kaip turto administravimo sutartį, sudarytą trečiųjų asmenų naudai.

26. Administravimo sutarties bendrosios dalies 4.14 p. ir 4.15 p. yra numatytos sąlygos, jog tiek preliminarioje, tiek pagrindinėje sutartyse turi būti nuostata, jog pirkėjas sutinka, kad nuo pastato priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos Administratorius (nurodant konkretų administratorių) teiktų šioje sutartyje nurodytas paslaugas. Sutiktina su atsakovų argumentais, jog specialiosios dalies turinys leidžia teigti, kad tik atsakovams davus sutikimus, t. y. notarinėje pirkimo - pardavimo numačius sąlygas būtų galima sutikti, kad ieškovė turi reikalavimo teisę dėl Administravimo sutartyje numatytų paslaugų apmokėjimo.

27. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nors Administravimo sutartyje ir nurodyta, kad aptarnaujamas namas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai buvo informuoti apie sudarytą sutartį, supažindinti su sutarties turiniu ir sutarties pagrindu teikiamomis paslaugomis, t. y. atsakovai neišreiškė valios dėl paslaugų ir jų kainų/tarifų, kaip tai numatyta CK 4.83 straipsnio 4 dalyje.

28. Byloje pateiktoje notarinėje sutartyje nėra aptarta Administravimo sutartis, nėra atsakovų sutikimo dėl sudarytos Administravimo sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje aptarti, kad bus sudaryta Administravimo sutartis ir pirkėjas prisiima pareigą (sutinka) toliau laikytis šios sudarytos sutarties, tik tokiu atveju atsakovai turėtų pareigą apmokėti ieškovei už suteiktas paslaugas.

29. Apeliantė teigia, kad trečiasis asmuo, sudarydamas sutartį su ieškove, turėjo daugiau nei 50 procentų butų ir kitų patalpų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Teismas, sprendime vertindamas šias aplinkybes, visiškai nepagrįstai ir pažeisdamas CK 4.85 straipsnį nurodė, kad nors name dauguma butų priklausė statytojui, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo už kitus butų savininkus nuspręsti pasitelkti konkretų administratorių. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Bylos duomenimis nenustatyta faktinė aplinkybė, kad Administravimo sutarties sudarymo metu trečiajam asmeniui priklausė daugiau nei 50 procentų butų ir kitų patalpų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė byloje neįrodė atsakovų supažindinimo su sutarties nuostatomis fakto. Negalima vertinti, kad atsakovams buvo žinomas Administravimo sutarties turinys, teikiamų paslaugų apimtis ir tarifai.

30. Pažymėtina, jog CK 4.83 straipsnio 4 dalyje imperatyviai reglamentuota, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo (įskaitant ir tarifų dydžius) ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovai neatsisako pareigos kaip bendrojo naudojimo objektų savininkai mokėti mokesčius, kuriuos nustato įstatymas, ar už suteiktas paslaugas, esant butų ir kitų patalpų savininkų pritarimams.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės paskaičiuotos išlaidos „vaikų žaidimų aikštelės įrenginių priežiūra“, nėra priskirtinos prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, dėl kurių atsakovai nėra davę sutikimo, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė ir išlaidų papildomoms paslaugoms, nesusijusioms su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, teisėtumo.

32. Įstatymų leidėjas yra numatęs rinkliavą kaip kaupiamosios lėšos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaupiamąsias lėšas turi teisę rinkti tik teisėtai paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kaupiamąsias lėšas turi teisę rinkti CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka išrinktas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė nėra CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka išrinktas bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turi teisę rinkti iš atsakovų šį mokestį.

33. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 patvirtintas kaupiamųjų lėšų rinkimo, apskaičiavimo tvarka (Aprašas). Nurodyto aprašo 1 punkte numatyta, kad Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo baigtumas 85 proc., namas neįregistruotas kaip baigtas statyti, todėl nėra aišku, kokiems atnaujinimams gali būti renkamos kaupiamosios lėšos statiniui, kurio statyba nėra užbaigta.

34. Apeliantė teigia, kad tiek teismas, tiek atsakovai nepagrįstai vadovaujasi ta aplinkybe, jog, pasirašant Administravimo sutartį, namo baigtumas nebuvo 100 procentų, todėl statytojas neturėjo teisės su ieškove sudaryti Administravimo sutarties.

35. Byloje nėra ginčo, kad Administravimo sutarties sudarymo dieną daugiabučio namo statyba buvo neužbaigta. LR Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 “Statinių techninės ir naudojimosi priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Nurodyto reglamento 8 punkte numatyta, kad statinio naudojimas ir priežiūra prasideda, užbaigus jo statybą. LR Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį galima naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. kai atlikus statybos užbaigimo procedūras. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 107 p. numatyta, kad „Statytojas, pagal Statybos įstatymo nuostatas užbaigęs daugiabučio namo statybą ir įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas raštu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas. Sukūrus daugiabučio namo savininkų bendriją ar sudarius šių savininkų jungtinės veiklos sutartį, ar paskyrus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, statytojas per 1 mėnesį aktu perduoda jiems su namo statyba susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas bei sutvarkytą teritoriją.

36. Taigi, statytojui kyla prievolė būti atsakingam už bendrojo naudojimo objektus, inžinerines sistemas, jas prižiūrėti iki name bus įsteigta bendrija, sudaryta jungtinė sutartis ar paskirtas administratorius. Todėl nepagrįstai prievolę prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, inžinerines sistemas iki bus pasirinkta viena iš įstatymo leidėjo numatytų bendrojo naudojimo objektų valdymo formų perkelia atsakovams. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Administravimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nėra pagrindas ieškovei rinkti mokesčius, kadangi atsakovų pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovai nedavė sutikimo, kad ieškovė teiktų paslaugas pagal Administravimo sutartį ir joje nurodytas sąlygas.

37. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Taip pat nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui UAB ,,Rinvest“, ieškovės pusėje.

40. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“ atsakovų M. P. ir J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė į bylą įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

41. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovų atstovės paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovės atsakovams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams M. P. ir J. K. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė