Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas 14 kartų, paskutinius du kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta sumažinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę (bausmė atlikta);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė (šiuo metu ją ir atlieka),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 5 d. 19.00 val. iki 2020 m. gegužės 6 d. 19.00 val., įsibraudamas į patalpą – neteisėtai patekdamas į neužrakintą požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), žirklėmis nukirpo dviračio spyną ir pagrobė svetimą – A. L. priklausantį dviratį „Scott“ – 525 Eur vertės, vandens gertuvę – 25 Eur vertės, spidometro prietaisą – 30 Eur vertės, medžiaginį laikiklį – 15 Eur vertės, spyną – 30 Eur vertės, tokiu būdu įsibraudamas į patalpą, pagrobė nukentėjusiajam A. L. priklausantį 625 Eur turtą.

Tokiais veiksmais P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. M. pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. birželio 4 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 17.00 val., įsibraudamas į patalpą – neteisėtai patekdamas į kodiniu užraktu rakinamą bendro naudojimo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), žirklėmis nukirpo dviračio spyną ir pagrobė svetimą – Z. R. priklausantį dviratį „Merida“ – 299 Eur vertės, tokiu būdu įsibraudamas į patalpą, pagrobė nukentėjusiajai Z. R. priklausantį 299 Eur turtą.

Tokiais veiksmais P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės byloje nekelia abejonių, jam sutinkant bei gynėjui ir prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo P. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (A. L. atžvilgiu), visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis P. M. savo kaltę dėl padarytos kvalifikuotos vagystės pripažino, teisme patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 5 d. 19.00 val. iki 2020 m. gegužės 6 d. 19.00 val., įsibraudamas į patalpą – neteisėtai patekdamas į neužrakintą požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), žirklėmis nukirpo dviračio spyną ir pagrobė svetimą – A. L. priklausantį dviratį „Scott“ – 525 Eur vertės, vandens gertuvę – 25 Eur vertės, spidometro prietaisą – 30 Eur vertės, medžiaginį laikiklį – 15 Eur vertės, spyną – 30 Eur vertės, tokiu būdu įsibraudamas į patalpą, pagrobė nukentėjusiajam A. L. priklausantį 625 Eur turtą. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo A. L. parodymai, jo pranešimas, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, jog įsibrovimu teismų praktikoje pripažįstamas slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-317/2018). Į patalpą patekus pro nerakintus vartus (duris ir kt.) ir be savininko sutikimo, tai vertinama kaip įsibrovimas, kadangi kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis? (???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010).

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, kaltinamasis pagrįstai traukiamas atsakomybėn už įsibrovimą į patalpą, kadangi, kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų, požemine automobilių stovėjimo aikštele (duomenys neskelbtini) gali naudotis namo gyventojai, kurių kiekvienas turi pultelį nuo požeminių garažo vartų ir magnetinį pultelį patekti į pastatą, t. y. rakinama, požeminiame garaže yra 3 įvažiavimai (paženklinti A, B, C), kurie būna uždaromi metaliniais vartais, šalia kiekvienų garažų vartų yra durys, pro kurias galima patekti pasinaudojus magnetiniu pulteliu, taip pat garaže yra 7 skirtingi įėjimai į laiptines, pro kurias galima patekti pasinaudojus magnetiniu pulteliu. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, kad prie automobilio statymo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kurios buvo pavogtas dviratis) patenkama įvažiavus pro pakeliamus požeminių garažų vartus iš Linkmenų gatvės pusės. Kaip nurodė ir pats P. M., jis, eidamas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę (parkingą) suvokė, kad neteisėtai patenka į ją, teisę ten būti turi tik to namo gyventojai. Taigi šiuo atveju nepaisant to, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vartai ir buvo laikinai atidaryti, tačiau jie rakinami, patalpa saugoma, į ją gali patekti tik jos savininkai, todėl kaltinamasis, eidamas į ją, nors ir neįveikęs atitinkamų kliūčių, neturėjo tam teisės, darė tai be savininkų sutikimo, tai pats suprato. Tai, kad pats dviratis, kaltinamojo teigimu, nebuvo prirakintas prie kolonos, jis jį tik nusivarė (nors nukentėjusiojo teigimu, jis buvo prirakintas spyna prie kolonos), nekeičia veikos kvalifikacijos, kadangi prie paties dviračio buvo patekta įsibrovus į patalpą.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais P. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis įsibraudamas į patalpą – neteisėtai patekdamas į neužrakintą požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, pagrobė, t. y. paėmė ir neteisėtai pasisavino svetimą turtą, be to, pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) jis ir siekė.

Taigi P. M. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, P. M. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Byloje surinkti duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (Z. R. atžvilgiu) įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis P. M. 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. vasario 2 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, dėl jame išdėstytų aplinkybių kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad nepamena, kurią dieną, gali būti, kad 2020 m. birželio 4 d., buvo nuvykęs pas draugą A., kurio pavardės nežino, bet jo namuose nerado. Toje laiptinėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė stovintį dviratį. Spontaniškai šovė mintis pavogti. Turėjo mažas žirklutes, kurias nešiojasi nagams karpyti. Jas ir panaudojo. Dviratį pardavė atsitiktiniams asmenims, gavo 70 Eur, juos išleido. Eidamas pas draugą, tikslo vogti neturėjo, vogė dėl to, nes tuo metu reikėjo pinigų, niekur nedirbo. Papildomai nurodė, kad 2020 m. birželio 4 d., tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti apie 14 val., dviratį jis pavogė, kai nuėjęs pas draugą ir jo neradęs namuose, pastebėjo, kad laiptinėje stovi prie turėklo prirakintas dviratis. Mintis vogti kilo spontaniškai, neturėjo tikslo vogti. Tuo metu reikėjo pinigų. Rankinėje turėjo žirklutes nagams kirpti, trosas su spynele, kuriuo buvo prirakintas dviratis, buvo plonas, todėl jo turimomis žirklutėmis jį nukirpo. Išsivaręs dviratį iš laiptinės, sėdo ant jo ir išvažiavo. Pardavė atsitiktiniams asmenims. Jų kontaktų nežino, jų nepažįsta. Važiuodamas dviračiu, pastebėjo, kad gal keturi ar penki jaunuoliai stovi prie garažų, adreso nežino, bet netoli televizijos bokšto ir sustojęs jiems pasiūlė dviratį pirkti. Jie sutiko nupirkti, davė jam 70 Eur, kuriuos jis išleido. Gailisi, pasiruošęs atlyginti žalą. Vogė, nes tuo metu labai reikėjo pinigų, niekur nedirbo. Dviratis vadinosi „Merida“. Pridūrė, kad sutinka žalą atlyginti nukentėjusiajai, kurios dviratį pagrobė iš (duomenys neskelbtini) gatvės, esančio daugiabučio namo laiptinės. Šio dviračio, kaip ir minėjo pirminės apklausos metu, spyną nukirpo su savimi tuo metu turėtomis žirklėmis. Dviračius pardavė, pinigus išleido. Kiek už juos gavo pinigų, šiuo metu nepamena, tačiau jau minėjo pirminės apklausos metu. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas, pasižada stengtis daugiau nenusikalsti. Sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu (1 t., b. l. 132–134; 141–143; 168–170; 188–191).

Nukentėjusioji Z. R. 2020 m. birželio 4 d. apklausta nuotoliniu būdu parodė, kad 2020 m. birželio 4 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val. (duomenys neskelbtini), iš laiptinės buvo pavogtas dviratis „Merida“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), pilkai žalios spalvos, kurio vertė 299 Eur. Turtas yra draustas. Lauke prie laiptinės yra įrengta vaizdo kamera, kurią administruoja įmonė „Mano sauga” (1 t., b. l. 60).

Papildomai nukentėjusioji Z. R. apklausta 2020 m. liepos 13 d. parodė, kad 2020 m. birželio 4 d. 10.00 val. ji išėjo į darbą. Jos dviratis „Merida“, pilkai žalios spalvos, stovėjo laiptinėje 3 aukšte prie turėklų, kuris buvo pritvirtintas su dviračio spyna. Kai grįžo 17.00 val. namo, (duomenys neskelbtini), dviračio jau nebuvo, spynos taip pat. Dviratį laiptinėje palieka visada, kaip ir jų kaimynai, tačiau visada prirakina. (Duomenys neskelbtini) namo laiptinė rakinama kodiniu „domofonu“ (užraktu). Prieš tai apklausos metu minėjo, jog dviratis buvo draustas, tačiau suklydo, dviratis yra nedraustas. Dviratis pirktas Norvegijoje, Osle, pagal pirkimo dokumentus turto vertė yra 299 Eur (1 t., b. l. 66–67).

Iš 2020 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad namas yra penkių aukštų. Butas yra laiptinėje su užrašu (duomenys neskelbtini). Prie minėtos laiptinės kairėje pusėje ant namo kampo yra vaizdo fiksavimo kamera. Nurodoma, kad laiptinės durys su kodiniu domofonu (užraktu). Įėjus pro pagrindines duris, matoma, kad yra atsarginis išėjimas, kuris veda link požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Išėjus į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kairėje pusėje ant namo kampo matoma vaizdo fiksavimo kamera. Grįžus į minėtą laiptinę, kairėje pusėje yra liftas. Pakilus liftu į (duomenys neskelbtini), matomi butai nuo 49 iki 54. Išėjus iš lifto, kairėje pusėje matomos buto durys. Kairėje pusėje nuo buto durų yra metaliniai turėklai, už kurių yra laiptinė. Nurodoma, kad prie metalinių turėklų yra vieta, kur buvo paliktas dviratis. Nurodoma, kad įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų, objektų nerasta ir nepaimta. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 53–57).

Iš 2020 m. birželio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Mano sauga“ grupės vadovas pateikė laikmeną su 2020 m. birželio 4 d. laikotarpio nuo 10.00 iki 17.00 val. vaizdo įrašu, susijusiu su įvykio vieta, esančia (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70–71).

Iš 2020 m. birželio 18 d. – 2020 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „Mano sauga“ pateikti vaizdo įrašai. Protokole nurodoma, kad apžiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad pateikti 1 238 vaizdo įrašai, kurių trukmė nuo 1 sekundės (toliau – „sek.“) iki 2 minučių (toliau – „min.“). Vaizdo įrašai pateikti iš keturių kamerų, esančių ant daugiabučio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 10.00.00 val. iki 16.59.42 val. 1 kameros yra 286 vaizdo įrašai, 2 kameros – 357 vaizdo įrašai, 3 kameros – 276 vaizdo įrašai, 4 kameros – 365 vaizdo įrašai.

Nurodoma, kad apžiūrėjus 1 kameros vaizdo įrašus, nustatyta, kad vagystę įvykdęs vyras užfiksuotas vaizdo įraše, pavadinimu „Nr. IP Camera2_(duomenys neskelbtini)_20200604122253_20200604122313_26689828“. Vaizdo įrašo trukmė yra 21 sek, kameros laikas nuo 12.52.52 kairio kampo viršuje. Vaizdo įraše iš kairės į dešinę matomas šaligatvis, kuris tęsiasi į dešinę pusę, šalia važiuojamosios kelio dalies veja, dešinėje matyti įėjimas į laiptinę. Vaizdo įraše matoma, kaip 12.52.54 val. iš kairės į laiptinę eina vyras, apie 30 metų amžiaus, su kepure su snapeliu, žalio „komufliažo“ spalvos, su raudonos/oranžinės spalvos, apsirengęs juodos spalvos su baltos spalvos vertikalia juosta per rankovę, dėvintis tamsiai mėlynos spalvos džinsus ir avintis juodos spalvos sportinius batelius, kurių šone yra trys lygiagrečios baltos spalvos juostos. Asmuo galimai dėvi veido apsauginę kaukę šviesios spalvos (toliau – „minėtas vyras“). Vaizdo įraše, pavadinimu „Nr. IP Camera2_(duomenys neskelbtini)_20200604123251_20200604123312_26720880“, kuris yra 21 sek. trukmės, kameros laikas – 12.32.50 val. Jame užfiksuota, kaip minėtas vyras išvažiuoja su dviračiu iš laiptinės ir pasuka į dešinę pusę. Dviratis yra tamsios spalvos, ant jo yra baltos spalvos užrašas „Merida“.

Apžiūrėjus 2 kameros vaizdo įrašus minėtas vyras nenustatytas.

Apžiūrėjus 3 kameros vaizdo įrašus nustatyta, kad vagystę įvykdęs vyras yra užfiksuotas vaizdo įraše „Nr. IP Camera6_(duomenys neskelbtini)_20200604123253_20200604123316_29711903“, kurio vaizdo įrašo trukmė 23 sek., kameros laikas nuo 12.32.52 val. Vaizdo įraše matyti iš kairės į dešinę namas, šaligatvis, lygiagrečiai automobilių stovėjimo aikštelė, važiuojamoji kelio dalis. Vaizdo įraše matyti kaip minėtas vyras šaligatviu važiuoja dviračiu nuo 12.32.55 val.

Apžiūrėjus 4 kameros vaizdo įrašus nustatyta, kad vagystę įvykdęs vyras užfiksuotas vaizdo įraše „Nr. IP Camera7_(duomenys neskelbtini)_20200604123303_20200604123340_31280644“. Vaizdo įrašo trukmė yra 37 sek., vaizdo įrašo laikas yra nuo 12.33.04 val. Vaizdo įraše iš kairės į dešinę matomas namo kiemas, veja, iš kairės į dešinę šaligatvis, kuriuo minėtas vyras pravažiuoja dviračiu nuo 12.33.04 val. ir šaligatvio pabaigoje pasuka į dešinę pusę.

Apžiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad juose užfiksuotas vyras, apie 30 metų amžiaus, su kepure su snapeliu, žalio „komufliažo“ spalvos, su raudonos/oranžinės spalvos, apsirengęs juodos spalvos su baltos spalvos vertikalia juosta per rankovę, dėvintis tamsiai mėlynos spalvos džinsus ir avintis juodos spalvos sportinius batelius, kurių šone yra trys lygiagrečios baltos spalvos juostos, asmuo galimai dėvi veido apsauginę kaukę, šviesios spalvos (1 t., b. l. 72–75).

Iš 2020 m. liepos 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. R. informavo, kad atpažino nuotraukoje užfiksuotą asmenį, t. y. P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal aprangos detales (kepurė, batai, kuprinė) bei nurodė, kad minėtas asmuo dviračius vagia tik dienos metu ir pirmajame policijos komisariate šiuo metu yra penki ikiteisminiai tyrimai, kuriuose šis asmuo įvykdė dviračių vagystes (1 t., b. l. 87).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė, išskyrus, kai vertė viršija 250 MGL (BBND) dydžio sumą, kai veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (BK 190 str. 1 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo P. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (Z. R. atžvilgiu), visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis P. M. savo kaltę dėl padarytos kvalifikuotos vagystės pripažino, teisme patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. 2020 m. birželio 4 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 17.00 val., įsibraudamas į patalpą – neteisėtai patekdamas į kodinių užraktu rakinamą bendro naudojimo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), žirklėmis nukirpo dviračio spyną ir pagrobė svetimą – Z. R. priklausantį dviratį „Merida“ – 299 Eur vertės, tokiu būdu įsibraudamas į patalpą, pagrobė nukentėjusiajai Z. R. priklausantį 299 Eur turtą. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios Z. R. parodymai, jos pareiškimas, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, jog įsibrovimu teismų praktikoje pripažįstamas slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-317/2018). Į patalpą patekus pro nerakintus vartus (duris ir kt.) ir be savininko sutikimo, tai vertinama kaip įsibrovimas, kadangi kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis? (???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010).

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, kaltinamasis taip pat pagrįstai traukiamas atsakomybėn už įsibrovimą į patalpą, kadangi, kaip matyti iš nukentėjusiosios paaiškinimų, laiptinė, kurioje buvo palikusi savo dviratį, yra rakinama kodiniu „domofonu“ (užraktu) ir patekti į ją galima tik žinant durų kodą arba pasinaudojant magnetuku. Teisėtas svetimo asmens patekimas į laiptinę yra paskambinus į domofoną ir tokiu būdu asmenį įleidus, kitu atveju pašaliniai asmenys neturi teisės lankytis laiptinėje. Pats P. M. pripažino, kad teisės ten lankytis neturėjo, įėjo be savininkų leidimo, nors ir, kaip teigia, ėjo pas ten gyvenantį draugą A. Tačiau kaip nurodė pats, jis iš pradžių pateko į laiptinę pro praviras jos duris, ir tik tada nuėjęs į butą, paskambinęs, sužinojo, kad draugo nėra, prieš tai draugui neskambino, kad ketina eiti į svečius nepranešė, laiptinės domofonu nesinaudojo, taigi įėjo be savininkų leidimo, sutikimo. Taigi ir šiuo atveju nepaisant to, kad rakinamos laiptinės durys ir buvo laikinai atidarytos, tačiau patalpa saugoma, į ją gali patekti tik jos savininkai, todėl kaltinamasis, eidamas į ją, nors ir neįveikęs atitinkamų kliūčių, neturėjo tam teisės, darė tai be savininkų sutikimo, tai pats suprato.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais P. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis įsibraudamas į patalpą – neteisėtai patekdamas į kodiniu užraktu rakinamą bendro naudojimo laiptinę, pagrobė, t. y. paėmė ir neteisėtai pasisavino svetimą turtą, be to, pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) jis ir siekė.

Taigi P. M. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, P. M. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas kaltinamajam P. M. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padaryti du baigti tyčiniai apysunkiai nusikaltimai nuosavybei. Padaryta žala neatlyginta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. M., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra vidutinio amžiaus, nevedęs, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 61–63), per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 21–60), teisiamas jau penkioliktą kartą, paskutinį kartą teistas 2020 m. taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, skirta reali laisvės atėmimo bausmė (2 t., b. l. 5–20), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog P. M. už abi nusikalstamas veikas skirtina sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. už kiekvieną nusikalstamą veiką po 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės už abi nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskiriant P. M. subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi P. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant P. M. galutinę subendrintą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmės laiką.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas P. M. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 30 d. 10.25 val. (1 t., b. l. 128) iki 2020 m. liepos 31 d. 10.02 val. (1 t., b. l. 148–149) išbūtas laikas (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam P. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 144–145) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 146–147) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsitiesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Z. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 299 Eur dydžio civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 68–69).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (Baudžiamojo proceso kodekso 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta civilinės ieškovės Z. R. prašoma atlyginti žala buvo patirta būtent kaltinamojo P. M. veiksmais, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, be to, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais išvardytais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis, todėl sprendžia, kad jis tenkintinas ir žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokai, kuriuose yra 2 kompaktiniai diskai su ikiteisminio tyrimo metu gautais vaizdo įrašais (2 t., b. l. 75–76) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketas Nr. 1, kuriame yra daiktai: baltos spalvos sportiniai bateliai „Docker's“, juodos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“, juodos spalvos sportiniai bateliai „Air Huarache by Nike“, kepurė su snapeliu „World taekwondo“, akiniai nuo saulės, striukė su gobtuvu, pagal 2020 m. liepos 30 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK003567 saugotini Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje (1 t., b. l. 116–117) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini P. M.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviratis „XForce“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. sausio 28 d. Kvitą B serija BBB Nr. 1PK003874 saugotinas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje (1 t., b. l. 122–124) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas P. M.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (A. L. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (Z. R. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti P. M. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. M. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir skirti P. M. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. M. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 30 d. 10.25 val. iki 2020 m. liepos 31 d. 10.02 val. išbūtą laiką (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Ikiteisminio tyrimo metu P. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsitiesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. R. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai 299 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų) turtinės žalos atlyginimą iš P. M.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokus, kuriuose yra 2 kompaktiniai diskai su ikiteisminio tyrimo metu gautais vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą Nr. 1, kuriame yra daiktai: baltos spalvos sportiniai bateliai „Docker's“, juodos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“, juodos spalvos sportiniai bateliai „Air Huarache by Nike“, kepurė su snapeliu „World taekwondo“, akiniai nuo saulės, striukė su gobtuvu, pagal 2020 m. liepos 30 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK003567 saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti P. M.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviratį „XForce“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. sausio 28 d. Kvitą B serija BBB Nr. 1PK003874 saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti P. M.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.