Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. J. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. ir L. T. bei nuteistojo V. M. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose.

Kardomoji priemonė nuteistajam L. T. neskirta.

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2016 m. kovo 28 d.) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. kovo 28 d.) – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.

Nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose.

Nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jos naudai priteista iš E. J., V. M. ir S. M. solidariai 1115 Eur turtinės žalos atlyginimo; iš L. T. ir S. M. solidariai 62 Eur turtinės žalos atlyginimo; iš E. J., V. M. ir S. M. ir L. T. solidariai 50 Eur turtinės žalos atlyginimo; iš E. J., V. M., S. M. ir L. T. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. J., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepateiktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. T. nuteistas už tai, kad jis, įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 24 d. 18 val. iki 2016 m. kovo 28 d. 18.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su S. M., per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku išdaužtą lango stiklą įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajai V. A. priklausančius daiktus: telefono „Nokia“ pakrovėją, 2 eurų vertės, du termometrus su gyvsidabriu, bendros 1 euro vertės, 7 pakelius smilkalų, bendros 7 eurų vertės, medinį kryžių su Kristaus kūnu, 10 eurų vertės, 5 komplektus patalynės, bendros 50 eurų vertės, paklodę, 3 eurų vertės, užvalkalą, 7 eurų vertės, du pakus šiukšlių maišų, bendros 2 eurų vertės, viso pagrobė bendros 82 eurų vertės svetimo turto, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.S. M. nuteistas už tai, kad jis:įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2016 m. kovo 28 d. 18.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. J. ir V. M., išdaužus virtuvės lango stiklą, išlaužus virtuvės lango kitos orlaidės kabliuką bei atrakinus lango skląstį, ne mažiau kaip du kartus įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajai V. A. priklausančius daiktus: mikrobangų krosnelę „Samsung“, 50 eurų vertės, fiksuoto ryšio telefoną, 20 eurų vertės, televizorių „Panasonic“, 20 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 25 eurų vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą „Mikrolife“, 20 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę su dvigubu keturkampiu pakabuku, bendros 30 eurų vertės, sidabrinį rožančių, 20 eurų vertės, auskarus su perlais, 30 eurų vertės, moteriškus ir vyriškus paltus, bendros 20 eurų vertės, skalbyklę, 150 eurų vertės, paveikslą, 100 eurų vertės, televizoriaus priedelį „Coda“, 200 eurų vertės, sieninį laikrodį, 200 eurų vertės, moteriškus kailinius, 500 eurų vertės, vyriškus kailinius, 500 eurų vertės, medinę komodą, 20 eurų vertės, medinę spintelę, 30 eurų vertės, 8 lėkščių servizą, 50 eurų vertės, 10 stiklinių taurių, 20 eurų vertės, moteriškus marškinius, 5 eurų vertės, grafiną, 1 euro vertės, katino formos butelį, 1 euro vertės, vaistų buteliuką, 2 eurų vertės, metalinį puodą su ilga rankena, 2 eurų vertės, gintarinius karolius, 100 eurų vertės, čiužinuką „Dormeo“, 40 eurų vertės, iš viso pagrobė bendros 2156 eurų vertės svetimo turto, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;be to, jis, įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 24 d. 18 val. iki 2016 m. kovo 28 d. 18.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su L. T., per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku išdaužtą lango stiklą, įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajai V. A. priklausančius daiktus: telefono „Nokia“ pakrovėją, 2 eurų vertės, du termometrus su gyvsidabriu, bendros 1 euro vertės, 7 pakelius smilkalų, bendros 7 eurų vertės, medinį kryžių su Kristaus kūnu, 10 eurų vertės, 5 komplektus patalynės, bendros 50 eurų vertės, paklodę, 3 eurų vertės, užvalkalą, 7 eurų vertės, du pakus šiukšlių maišų, bendros 2 eurų vertės, iš viso pagrobė bendros 82 eurų vertės svetimo turto, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. V. M. nuteistas už tai, kad jis, įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2016 m. kovo 28 d. 18.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. J. ir S. M., išdaužus virtuvės lango stiklą, išlaužus virtuvės lango kitos orlaidės kabliuką bei atrakinus lango skląstį, ne mažiau kaip du kartus įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajai V. A. priklausančius daiktus: mikrobangų krosnelę „Samsung“, 50 eurų vertės, fiksuoto ryšio telefoną, 20 eurų vertės, televizorių „Panasonic“, 20 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 25 eurų vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą „Mikrolife“, 20 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę su dvigubu keturkampiu pakabuku, bendros 30 eurų vertės, sidabrinį rožančių, 20 eurų vertės, auskarus su perlais, 30 eurų vertės, moteriškus ir vyriškus paltus, bendros 20 eurų vertės, skalbyklę, 150 eurų vertės, paveikslą, 100 eurų vertės, televizoriaus priedelį „Coda“, 200 eurų vertės, sieninį laikrodį, 200 eurų vertės, moteriškus kailinius, 500 eurų vertės, vyriškus kailinius, 500 eurų vertės, medinę komodą, 20 eurų vertės, medinę spintelę, 30 eurų vertės, 8 lėkščių servizą, 50 eurų vertės,10 stiklinių taurių, 20 eurų vertės, moteriškus marškinius, 5 eurų vertės, grafiną, 1 euro vertės, katino formos butelį, 1 euro vertės, vaistų buteliuką, 2 eurų vertės, metalinį puodą su ilga rankena, 2 eurų vertės, gintarinius karolius, 100 eurų vertės, čiužinuką „Dormeo“, 40 eurų vertės, viso pagrobė bendros 2156 eurų vertės svetimo turto, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nuteistųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o bausmės tikslai jiems gali būti pasiekti tik paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Pagrindų atidėti paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymą apylinkės teismas nenustatė.Nuteistojo V. M. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį, prašo panaikinti jo dalį, kuria V. M. pripažintas kaltu, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. M. išteisinti; nusprendus, kad jis pagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, sumažinti jam paskirtą bausmę ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidėti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nors teismas vadovavosi 2016 m. gegužės 25 d. kratos protokolu, kuriame nurodyti pas V. M. (duomenys neskelbtini) paimti daiktai, tačiau butas, esantis šiuo adresu, niekada nuteistajam nepriklausė, jis nusikaltimų padarymo laikotarpiu ir kratos atlikimo metu jame negyveno. Jame gyveno liudytoja E. J.. Nuteistasis gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kadangi jis prižiūri neįgalią vienišą močiutę, ilgam palikti namų negali. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo žinoma V. M. gyvenamoji vieta, krata jo namuose nebuvo atlikta. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi kitų nuteistųjų parodymais, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Tikėtina, kad kiti nuteistieji, būdami pas E. J., ten matė V. M., dėl ko jiems galėjo atrodyti, kad pastarasis kartu su jais įvykdė nusikaltimą. Be to, buvusi V. M. draugė E. J. tris kartus keitė savo parodymus, o paskutinės apklausos metu parodė, kad savo akimis nematė, jog V. M. būtų dalyvavęs nusikaltime. Visa tai ji parodė po to, kai V. M., matydamas jos gyvenimo būdą, atsisakė su ja draugauti, todėl jos parodymai galimai duoti, norint jam atkeršyti. Liudytoja patvirtino, kad rašė nuteistajam SMS žinutes ir tik sulaukusi iš jo neigiamo atsakymo dėl susitikimo nusprendė jo nebebijanti ir galinti duoti teisingus parodymus. E. J. vengė atvykti į teisiamuosius posėdžius. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pirmieji jos du kartus duoti parodymai, jog ji apie V. M. dalyvavimą vagystėje nieko nežino ir pas ją nėra vogtų daiktų, neteisingi, o tikima jos V. M. kaltinančiais parodymais. Pasak apeliantės, galima teigti, jog E. J. vaidmuo nusikalstamoje veikloje nėra antraeilis, kadangi ji parodė nuteistiesiems namą, kuriame niekas negyvena ir yra vertingų daiktų. Be to, ji, žinodama, kad daiktai vogti, slėpė juos savo nuomojamame bute, teigė, jog vogtų daiktų nėra, nors apie jų vagystes ir realizavimą žinojo iš nuteistųjų pokalbių. Tai kelia abejones ir jos parodymais dėl V. M. dalyvavimo nusikaltime, o abejonės turėtų būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Pažymima, kad nuosprendyje neteisingai nurodoma, jog V. M. legaliai nedirbantis, nors teisiamojo posėdžio metu buvo pateikta jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, kurioje jis charakterizuojamas teigiamai. Be to, nors nurodoma, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pats nuteistasis teigia alkoholio visiškai nevartojantis. Kritiškai apeliaciniame skunde vertinama ir tai, kad 5 kartus teistam (paskutinį kartą už kvalifikuotą nužudymą), niekur nedirbančiam S. M. už dvi nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė mažesnė nei V. M., kuris yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, keičia gyvenimo būdą, – už vieną nusikalstamą veiką. Be to, V. M. prižiūri neįgalią močiutę, teisme bus sprendžiamas klausimas dėl jo skyrimo močiutės globėju, dirba, charakterizuojamas teigiamai, sportuoja, nepiktnaudžiauja alkoholiu. Nuteistasis S. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį, prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Skunde apeliantas nurodo, kad jo sugyventinė R. K. serga onkologine liga, jis vienintelis gali ją prižiūrėti, jai kas dvi savaites atliekama chemoterapija, jaučia didelius skausmus. Be to, ji turi 9 metų sūnų. Jis supranta, kad nusižengė įstatymui kartu su netinkamais draugais, tačiau ateityje pasižada nenusikalsti, kadangi turi šeimą, kuria rūpinasi, vaiką, gyvena pilnavertį gyvenimą, dirba. Atkreipia dėmesį, kad po padaryto nusikaltimo jau daugiau kaip metus naujų nusikaltimų nepadarė, po truputį atlygina nukentėjusiajai žalą. Pažymima, kad per Naujuosius metus sudegė jo ir sugyventinės namai, tai rodė per televiziją. Sirgdama sugyventinė negalės jų suremontuoti. Nuteistasis L. T. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę arba taikyti BK 75 straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Skunde nurodoma, kad jis nuteistas tik dėl dviejų termometrų su gyvsidabriu, telefono pakrovėjo, smilkalų, šiukšlių maišų, bendros 82 eurų vertės, vagystės. Žalos atlikdamas bausmę jis atlyginti negali, kadangi turi išlaikyti šeimą, mažametį vaiką. Prašo sušvelninti bausmę, nes žmonai vienai sunku auginti vaiką. Bausmės vykdymo atidėjimas suteiktų jam galimybę daugiau bendrauti su šeima, susirasti darbą, padėti šeimai ir atlyginti žalą. Šiuo metu jis yra nutaręs gyventi dorą gyvenimą ir laikytis įstatymų. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais, prokuroras prašė nuteistųjų S. M. ir L. T. ir nuteistojo V. M. gynėjos apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų L. T., S. M. ir nuteistojo V. M. gynėjos apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl įrodymų vertinimo

Nuteistojo V. M. gynėja apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jos ginamajam inkriminuotos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos įrodytumo, teigdama, kad jo kaltė grindžiama nenuosekliais ir prieštaringais kitų nuteistųjų bei liudytojos – buvusios V. M. draugės E. J., parodymais. Be to, (duomenys neskelbtini), kur atlikus kratą buvo rasti daiktiniai įrodymai, nuteistasis nei procesinio veiksmo atlikimo metu, nei nusikalstamos veikos darymo laikotarpiu negyveno. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvais, neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo V. M. gynėjos argumentais.Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas <...> pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Įsibrovimu teismų praktikoje pripažįstamas slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. M. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis įsibrovė į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą išdaužus langą ir pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą, tuo padarydamas jai turtinę žalą. Nors V. M. savo kaltės nepripažino, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, jo kaltė visiškai įrodyta duomenimis, užfiksuotais rašytiniuose įrodymuose bei kitų nuteistųjų S. M., L. T., E. J. ir liudytojos E. J. parodymuose, kuriais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu V. M. ginčijo savo dėdės S. M. parodymus dėl neva prastos pastarojo atminties, taip pat E. J. parodymus dėl neva 1000 eurų skolos bei E. J. parodymus dėl jų asmeninių santykių. Abejonės jų parodymų patikimumu keliamos ir apeliaciniame skunde, tačiau tokie argumentai vertintini kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš byloje esančio 2016 m. birželio 29 d. akistatos protokolo matyti, kad S. M. ir V. M. nurodė nesantys susipykę, pagrindo S. M. apkalbėti apeliantą nenustatyta. Tiek minėtos liudytojos, tiek ir nuteistųjų S. M., L. T. bei E. J. parodymai dėl esminių kaltinime nurodytų įvykių aplinkybių sutapo. Šie nuteistieji, teikdami paaiškinimus apie vagysčių aplinkybes, savo vaidmens nusikaltimuose neneigė, kaltę pripažino visiškai ir, nurodydami V. M. veiksmus nusikaltimų padaryme, nesiekė patys išvengti atsakomybės. Nors liudytoja E. J. pirminiuose parodymuose 2016 m. gegužės 26 d. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog jai buvo žinoma, kad vagysčių padaryme dalyvavo ir V. M., tačiau apklausiama 2016 m. birželio 16 d. ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. ji šią aplinkybę patvirtino, teigė anksčiau bijojusi buvusio sugyventinio. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji patvirtino ir apklausiama teisme. Apeliaciniame skunde ginčijamas šios liudytojos parodymų patikimumas dėl jų nuoseklumo, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad liudytoja vėlesnius parodymus papildė detalesnėmis aplinkybėmis, tokiu būdu juos patikslindama, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip melagingus. E. J. patvirtino, kad ji 2016 m. pavasarį, bevaikštinėdama su nuteistaisiais S. M. ir V. M., jiems papasakojo kažkada dirbusi name (duomenys neskelbtini), kuriame niekas nebegyvena, tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė, tai nesuponuoja pagrindo spręsti dėl liudytojos atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto vagystės. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, liudytojos nuomojamame bute buvo laikoma dalis pagrobtų daiktų, kuriuos atnešė patys nuteistieji. Liudytoja patvirtino girdėjusi juos kalbantis apie šių daiktų pardavimą, todėl galima spręsti, kad jai buvo žinoma apie tai, jog minėti daiktai yra vogti. Įvertinus tai, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl liudytojos baudžiamosios atsakomybės. Tačiau duomenų, jog E. J. šiuos daiktus būtų slėpusi, tokiu būdu padėdama asmenims, įvykdžiusiems nusikalstamas veikas, nenustatyta. 2016 m. gegužės 25 d. kratos protokolas patvirtina, kad jai paskelbus nutarimą daryti kratą ir pareikalavus atiduoti jame nurodytus daiktus, E. J. šiuos daiktus savanoriškai pateikė. Aptarti duomenys nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų ir nesudaro pagrindo manyti, jog liudytoja prisidėjo prie nuteistųjų nusikalstamų veikų darymo ar siekė padėti jas nuslėpti. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), pagrįstumo. Teigiama, kad nei kaltinime nurodytų veikų padarymo metu, nei šio procesinio veiksmo atlikimo metu nuteistasis V. M. šiuo adresu negyveno, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su jo priklausiniais ir žemės sklypu priklauso A. M. (1 t., b. l. 138–139). Tačiau jį nusikalstamų veikų padarymo metu ir procesinių veiksmų atlikimo metu nuomojosi liudytoja E. J.. Nors V. M. pirmosios instancijos teisme teigė tik kelis kartus buvęs šiuose namuose, neigė artimus ilgalaikius santykius su liudytoja, tačiau apeliaciniame skunde vis tik nurodoma priešingai, tai yra, kad E. J. yra buvusi jo draugė. Tiek pati liudytoja, tiek ir nuteistieji S. M., E. J. bei L. T. nuosekliai tvirtino, jog V. M. buvo E. J. sugyventinis ir nusikalstamų veikų padarymo metu gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini). Minėti nuteistieji nurodė, jog būtent į šiuos namus bei į (duomenys neskelbtini) esančius „(duomenys neskelbtini)” jie nešė iš (duomenys neskelbtini) namo pagrobtus daiktus. Taip pat teigė prieš įvykdydami nusikalstamas veikas susitikdavę E. J. nuomojamuose namuose, kur vartodavo alkoholį. Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) atliktų dviejų kratų metu dalyvavo ir V. M.. Pasirašytinai supažindintas su atliktų procesinių veiksmų protokolais, rastais ir paimtais daiktais, jis pastabų nepareiškė. Nurodytos aplinkybės patvirtina kratų, atliktų (duomenys neskelbtini), tikslingumą. Todėl nepritartina apeliacinio skundo argumentams, jog krata, ieškant pavogtų daiktų, nepagrįstai atlikta (duomenys neskelbtini), o V. M. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šis procesinis veiksmas nebuvo atliekamas.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja, prašydama tenkinti apeliacinį skundą, kartu pateikė ir papildomus argumentus, jog byloje nepagrįstai nukentėjusiąja pripažinta V. A.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Papildomų reikalavimų ar prašymų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikimo galimybės įstatymas nenumato, todėl šie nuteistojo gynėjos argumentai, išeinantys už skunde nurodytų motyvų ribų, nevertintini. Kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė, visapusiškai ir išsamiai, nesuteikdamas vieniems įrodymams prioriteto prieš kitus, įvertino byloje esančią rašytinę medžiagą, nuteistųjų bei liudytojų parodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl nuteistojo V. M. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kurio keisti aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Nuteistojo V. M. gynėja apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl jos ginamajam paskirtos bausmės, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė V. M. per griežtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat nepagrįstai netaikė jam BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistasis S. M. savo apeliaciniame skunde prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o nuteistasis L. T. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ar atidėti terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgė į visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistųjų asmenybę, tiek ir į jų padarytų nusikaltimų bei jų pačių pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Nuteistasis V. M. padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Šią nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas du kartus teistas ir vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, be kita ko, ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumui neišnykus. Be to, jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, jis įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos – plėšimo, kuris įvykdytas 2016 m. rugsėjo 13 d., tai yra jau po veikos nagrinėjamoje byloje padarymo, kas rodo, jog jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų normų ir yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Iš bylos duomenų matyti, jog V. M. baustas ir administracine tvarka. Ir, nors nuteistojo gynėja skunde pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodyta, kad nuteistasis legaliai nedirbantis, tačiau ši aplinkybė vertintina kaip rašymo apsirikimas, kadangi iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog teismas, skirdamas bausmę V. M., atsižvelgė ir į tai, kad jis yra dirbantis bei darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką V. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir veikdamas bendrininkų grupėje. Gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, motyvuojant tuo, kad nuteistasis apskritai nevartoja alkoholio, o kitų jo apsvaigimą įvykio metu patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atmesdama tokius argumentus kaip nepagrįstus, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžio, nuteistasis V. M., savo kaltę pripažinęs iš dalies, patvirtino, jog jam pareikštame kaltinime minėtoje byloje nurodytą dieną – 2016 m. rugsėjo 13 d. jis buvo išgėręs ir toliau, pakeliui namo užsukęs į naktinį barą, vartojo alkoholinius gėrimus, kas rodo, jog jis nėra apskritai alkoholio nevartojantis asmuo. Be to, nusikalstama veika minėtoje byloje įvykdyta 2 val. nakties, kas prieštarauja ir nuteistojo teiginiams šioje byloje, jog jis iki 19.30 val. visada būdavo namuose (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo padėti sergančiai senolei, o vėliau, po 22 val., tik kartais išeidavo į kiemą pasportuoti. Aptartos aplinkybes suteikia pagrindo abejoti nuteistojo nuoširdumu. Juolab, kad tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina ir jo nusikaltimo bendrininkai, kurie nurodė, jog prieš eidami į (duomenys neskelbtini) esantį namą įvykdyti vagysčių, jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus V. M. sugyventinės E. J. nuomojamame bute. Pažymėtina, kad net ir nustačius dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio reikalavimus, vertinti, kad nuteistajam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Įvertinus tai, kad nuteistasis, praeityje teistas, nusikalstamą veiką nagrinėjamoje byloje padarė neišnykus teistumui, o po veikos padarymo jis dar kartą nusikalto, kas įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam pagrįstai netaikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, numatytas BK 75 straipsnyje. Nuteistasis L. T. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ar atidėti paskirtosios bausmės vykdymą. Skirdamas jam bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino tai, kad apeliantas padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia, pagrįstai pripažino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas du kartus teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau jau priėmus nutartį dėl šio instituto taikymo panaikinimo. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog jau po apkaltinamojo nuosprendžio nagrinėjamoje byloje priėmimo, L. T. buvo nuteistas ir įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu už ankstesnes nusikalstamas veikas. Jo atžvilgiu priimtas ir 2017 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra neįsiteisėjęs. Nuteistojo elgesyje vyrauja nusikalstamų veikų nuosavybei modelis. Be to, jis baustas administracine tvarka. L. T. niekur nedirba, nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo šaltinio, kas sumažintų jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o apeliaciniame skunde nurodytos šeiminės aplinkybės iki šiol nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo. Ankstesniu nuosprendžiu jam skiriamu bausmės vykdymo atidėjimu bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kadangi, nuteistajam nepateisinus parodyto teismo pasitikėjimo ir pažeidus probacijos sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimo institutas jam buvo panaikintas. Nepaisant to, net ir panaikinus probacijos taikymą, nuteistasis pakartotinai nusikalto, siekdamas turtinės naudos, iš ko matyti, jog apeliantas išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Įvertinus tai, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą, nustačius dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistajam skirta bausmė, mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dar labiau sumažinti apeliantui paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, apylinkės teismas, paskyręs apeliantui už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekamą pataisos namuose, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nuteistajam negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde prašo jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, motyvuodamas tuo, kad jis rūpinasi sunkiai sergančia sugyventine, be to, sudegė jų namai, o sirgdama sugyventinė viena negalės jų suremontuoti. Skirdamas jam bausmę, apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis padarė du apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, siekdamas turtinės naudos. Apeliantui pripažinus savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo ir nuoširdžiai gailintis, skundžiamame nuosprendyje tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nustatytos dvi S. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, ir tai, jog nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog nuteistasis praeityje teistas penkis kartus, iš jų ir už nusikaltimus nuosavybei. Nusikalstamas veikas, jam inkriminuotas nagrinėjamoje byloje, apeliantas padarė praėjus tik apie trims mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kurioje jis atliko laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo kito asmens gyvybei padarymą. Be to, nuteistasis baustas ir administracine tvarka. Nors skunde nuteistasis nurodo po nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo daugiau nebenusikaltęs, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, jis baustas administracine tvarka už smulkaus turto vagystes, kurias padarė 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. kovo–balandžio mėnesiais, tai yra jau po vagysčių iš L. Ivinskio g. 42, Kaune. Šie duomenys sudaro pagrindą kritiškai vertinti nuteistojo skunde nurodomus argumentus, jog jis ateityje savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. S. M. nedirbantis, nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo šaltinio, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, o jo nurodomos šeiminės aplinkybės iki šiol nesulaikė jo nuo priešingo teisei elgesio. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, apylinkės teismas, paskyręs apeliantui už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekamą pataisos namuose, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nuteistajam negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio taikymo sąlygų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atidėti nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą.Kadangi Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistųjų S. M. ir L. T. bei nuteistojo V. M. gynėjos apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų S. M. ir L. T. bei nuteistojo V. M. gynėjos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.