Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-224-667/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-07-05
Bylos Nr.: 1-224-667/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10823-2016-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis: L. T., S. M., V. M., E. J.
Nukentėjusysis: V. A.
Advokatai: Singrida Samoškienė, Stasė Kupčiūnienė, Regina Atkočaitienė, Rasa Kalkauskienė

Kategorijos

1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-224-667/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10823-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei,

kaltinamajam L. T. ir jo gynėjoms advokatėms Reginai Atkočaitienei ir Ingridai Maldeikienei,

kaltinamajam S. M. ir jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,kaltinamajam V. M. ir jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

kaltinamajam E. J. ir jo gynėjoms advokatės Rasai Kalkauskienei, Alvydai Rimai Medišauskienei,

nukentėjusiajai V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-06-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Baudžiamoji byla nutraukta;

2) 2011-05-19 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 1 m. laisvės atėmimo;

3) 2011-08-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskirti įpareigojimai;

4) 2011-10-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo, pagal BK 178 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo, BK 187 str. 1 d. – 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d., pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą ir subendrintą bausmę paskiriant 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., ši bausmė subendrinta su pagal BK 180 str. 1 d. paskirta bausme, jas dalinai sudedant ir subendrintoji bausmė paskirta - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., ši bausmė subendrinta su 2011-08-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas dalinai sudedant ir galutinę subendrintąją bausmę paskiriant 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

Žemesnės instancijos teismas

5) 2011-12-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nuosprendis ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nuosprendis panaikinti ir priimtas naujas nuosprendis –pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nubaustas 3 mėn. laisvės atėmimo; pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nubaustas 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu paskiriant galutinę bausmę – 1 m. laisvės atėmimo. 2012-01-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 10 mėn., subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011-12-02 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 m., visiškai jas sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 10 mėn., 2016-02-11 paleistas atlikęs bausmę; teistumas neišnykęs,

6) 2016-11-02 Kauno apylinkės teismo pagal BK 286 str.- 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. jos vykdymas atidėtas 1 metams; 2017-02-06 to paties teismo nutartimi pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme E. J. išbūtas laikas nuo 2016-10-26, 03.30 val. iki 2016-10-26, 14.20 val. (viena para), bausmės neatlikęs,

7) 2016-11-17 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 138 str. 1 d. – galutine 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir

L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirba, 8 klasių išsilavinimo, gyv. vieta deklaruota prie Kauno miesto savivaldybės, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2015-01-15 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (5 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, laisvės apribojimo bausme - 1 m. 9 mėn., įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus; vadovaujantis BK 64¹ str. 1d., galutine bausme – 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus;

2) 2015-04-29 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 64¹ str. 1 d., 64 str., 1 d., 3 d., BK 65 str. 1 d., 1 p., „b“, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėjus Šakių rajono apylinkės teismo 2015-01-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, galutine bausme – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant įpareigojimus; 2016-02-17 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Šakių rajono apylinkės teismo 2015-04-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs; teistumas neišnykęs,

3) 2017-03-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 11 p. ir, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šakių rajono apylinkės teismo 2015-01-15 nuosprendžiu, nuteistas galutine bausme – 3 m. 5 mėn., laisvės atėmimo, nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka;

Žemesnės instancijos teismas

4) 2017-04-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (2 veikos) – galutine 1 m. laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyv. vieta deklaruota prie Kauno miesto savivaldybės, teistas:

1) 1989-11-04 Kauno miesto Panemunės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m.BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, taikytas BK 46 str., t

2) 1994-05-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal 1961 m.BK 146 str. 2 d., BK 241 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 m., taikytas 1993-06-15 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str. neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3, t.y. 11 mėn. 28 d. galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 3 m. 2dienos, paleistas iš pataisos įstaigos 1994-10-26 pagal 1994-10-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir vadovaujantis BK 54 str. lygtinai prieš terminą 7 mėn. 26 d.;

3) 1996-01-19 Kauno apygardos teismo pagal 1961 m.BK 16str.- BK 146 str. 2 d., BK 146 str. 2 d., BK 271 str. 2 d., BK 206 str., BK 205 str.2 d., BK 146 str. 3 d., BK 271 str. 3 d., BK 272 str. 3 d., BK 272 str. 2 d., BK 241 str. 1 d., BK 241 str. 3 d. laisvės atėmimu 9 m. 6 mėn., BK 43 str. pagrindu prijungta neatlikta bausmė 6 mėn. pagal 1994-05-09 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 10 m.; 2003-06-30 Kauno apygardos teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-10-29 Įstatymo Nr. IX-1162, 10 str., BPK 362¹ str., veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK atitinkamų straipsnių į 2000 m. BK 178 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., BK 159 str., BK 161 str., BK 178 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 1 d., BK 180 str. 2 d., ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 7 m. 6 mėn., paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę 2003-07-08;

Žemesnės instancijos teismas

4) 2005-03-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 m.;

5) 2005-12-20 Kauno apygardos teismo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.- laisvės atėmimo bausme 12 m.; vadovaujantis BK 63 str.1 d., 2 d., 5 d. 2 p. 9 d., bausmė subendrinta su 2005-03-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 12 m. laisvės atėmimo; 2015-12-23 paleistas iš Kybartų pataisos namų, atlikus bausmę, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, legaliai nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-16 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., padarymą, teistas:

1) 2011-06-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.;

2) 2012-09-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 m., Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-19 nutartimi nuosprendžiai (2011-06-01 ir 2012-09-13) subendrinti ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 m. 2 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. 2014-09-22 paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos lygtinai, neatlikus 1 m. laisvės atėmimo bausmės. 2015-08-03 išbrauktas iš probuojamų asmenų registro, teistumas neišnykęs;

3) 2017-06-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. J. įsibrovęs į gyvenamąjį namą pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2016-02-27 iki 2016-03-28 18.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su S. M. ir V. M., išdaužus virtuvės lango stiklą, išlaužus virtuvės lango kitos orlaidės kabliuką, bei atrakinus lango skląstį, ne mažiau, kaip du kartus, įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė nukentėjusiajai V. A. priklausančius daiktus: mikrobangų krosnelę “Samsung” 50 eurų vertės, fiksuoto ryšio telefoną 20 eurų vertės, televizorių „Panasonic“ 20 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną " Nokia" 25 eurų vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą „Mikrolife“ 20 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę su dvigubu keturkampiu pakabuku bendros 30 eurų vertės, sidabrinį rožančių 20 eurų vertės, auskarus su perlais 30 eurų vertės, moteriškus ir vyriškus paltus bendros 20 eurų vertės, skalbyklę 150 eurų vertės, paveikslą 100 eurų vertės, televizoriaus priedelį „Coda“ 200 eurų vertės, sieninį laikrodį 200 eurų vertės, moteriškus kailinius 500 eurų vertės, vyriškus kailinius 500 eurų vertės, medinę komodą 20 eurų vertės, medinę spintelę 30 eurų vertės, 8 lėkščių servizą 50 eurų vertės,10 stiklinių taurių 20 eurų vertės, moteriškus marškinius 5 eurų vertės, grafiną 1 euro vertės, butelį katino formos 1 euro vertės, vaistų buteliuką 2 eurų vertės, metalinį puodą su ilga rankena 2 eurų vertės, gintarinius karolius100 eurų vertės, čiužinuką “Dormeo” 40 eurų vertės, viso pagrobė svetimo turto bendros 2156 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis L. T. įsibrovęs į gyvenamąjį namą pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2016-03-24 d., 18.00 val. iki 2016-03- 28 d. 18.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su S. M., per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku išdaužtą lango stiklą, įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajai V. A. priklausančius daiktus: telefono „Nokia“ pakrovėją 2 eurų vertės, du termometrus su gyvsidabriu bendros 1 euro vertės, 7 pakelius smilkalų bendros 7 eurų vertės, medinį kryžių su Kristaus kūnu 10 eurų vertės, 5 komplektus patalynės bendros 50 eurų vertės, paklodę 3 eurų vertės, užvalkalą 7 eurų vertės, du pakus šiukšlių maišų bendros 2 eurų vertės. Viso pagrobė svetimo turto bendros 82 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. M. įsibrovęs į gyvenamąjį namą pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2016-02-27 iki 2016-03-28 18.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. J. ir V. M., išdaužus virtuvės lango stiklą, išlaužus virtuvės lango kitos orlaidės kabliuką, bei atrakinus lango skląstį, ne mažiau, kaip du kartus, įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė nukentėjusiajai V. A. priklausančius daiktus: mikrobangų krosnelę “Samsung” 50 eurų vertės, fiksuoto ryšio telefoną 20 eurų vertės, televizorių „Panasonic“ 20 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 25 eurų vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą „Mikrolife“ 20 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę su dvigubu keturkampiu pakabuku bendros 30 eurų vertės, sidabrinį rožančių 20 eurų vertės, auskarus su perlais 30 eurų vertės, moteriškus ir vyriškus paltus bendros 20 eurų vertės, skalbyklę 150 eurų vertės, paveikslą 100 eurų vertės, televizoriaus priedelį „Coda“ 200 eurų vertės, sieninį laikrodį 200 eurų vertės, moteriškus kailinius 500 eurų vertės, vyriškus kailinius 500 eurų vertės, medinę komodą 20 eurų vertės, medinę spintelę 30 eurų vertės, 8 lėkščių servizą 50 eurų vertės,10 stiklinių taurių 20 eurų vertės, moteriškus marškinius 5 eurų vertės, grafiną 1 euro vertės, butelį katino formos 1 euro vertės, vaistų buteliuką 2 eurų vertės, metalinį puodą su ilga rankena 2 eurų vertės, gintarinius karolius100 eurų vertės, čiužinuką „Dormeo“ 40 eurų vertės. Iš viso pagrobė svetimo turto bendros 2156 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

be to, jis įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2016-03-24 d., 18.00 val. iki 2016-03- 28 d. 18.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su L. T., per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku išdaužtą lango stiklą, įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajai V. A. priklausančius daiktus: telefono „Nokia“ pakrovėją 2 eurų vertės, du termometrus su gyvsidabriu bendros 1 euro vertės, 7 pakelius smilkalų bendros 7 eurų vertės, medinį kryžių su Kristaus kūnu 10 eurų vertės, 5 komplektus patalynės bendros 50 eurų vertės, paklodę 3 eurų vertės, užvalkalą 7 eurų vertės, du pakus šiukšlių maišų bendros 2 eurų vertės. Iš viso pagrobė svetimo turto bendros 82 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. M. įsibrovęs į gyvenamąjį namą pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2016-02-27 iki 2016-03-28 18.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. J. ir S. M., išdaužus virtuvės lango stiklą, išlaužus virtuvės lango kitos orlaidės kabliuką, bei atrakinus lango skląstį, ne mažiau, kaip du kartus, įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė nukentėjusiajai V. A. priklausančius daiktus: mikrobangų krosnelę „Samsung“ 50 eurų vertės, fiksuoto ryšio telefoną 20 eurų vertės, televizorių „Panasonic“ 20 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 25 eurų vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą „Mikrolife“ 20 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę su dvigubu keturkampiu pakabuku bendros 30 eurų vertės, sidabrinį rožančių 20 eurų vertės, auskarus su perlais 30 eurų vertės, moteriškus ir vyriškus paltus bendros 20 eurų vertės, skalbyklę 150 eurų vertės, paveikslą 100 eurų vertės, televizoriaus priedelį „Coda“ 200 eurų vertės, sieninį laikrodį 200 eurų vertės, moteriškus kailinius 500 eurų vertės, vyriškus kailinius 500 eurų vertės, medinę komodą 20 eurų vertės, medinę spintelę 30 eurų vertės, 8 lėkščių servizą 50 eurų vertės,10 stiklinių taurių 20 eurų vertės, moteriškus marškinius 5 eurų vertės, grafiną 1 euro vertės, butelį katino formos 1 euro vertės, vaistų buteliuką 2 eurų vertės, metalinį puodą su ilga rankena 2 eurų vertės, gintarinius karolius100 eurų vertės, čiužinuką „Dormeo“ 40 eurų vertės, viso pagrobė svetimo turto bendros 2156 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad gailisi dėl nusikaltimo padarymo, jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atlikęs teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis 2016-02-11 išėjo iš laisvės atėmimo vietos, buvo pasiryžęs ten daugiau negrįžti, tačiau daug vartojo alkoholio ir per jo vartojimą papuolė į vieną kompaniją su kaltinamaisiais, jis pažinojo S. M. apie metus laiko, kartu su juo grįžęs iš įkalinimo vietos gyveno (duomenys neskelbtini), su V. M. jis kartu mokėsi, o su L. T. jis iki vagystės buvo matęs gal tris kartus. Su jais tuo metu daug girtaudavo pas V. M. sugyventinę E. J. jos namuose. Jis žino apie šioje byloje tiriamas vagystes, nes vienoje jis pats dalyvavo, o apie kitą jam pasakojo kaltinamieji. Kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2016-03-28, apie18 val., jis būdamas girtas iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su S. M. ir V. M., apvogė nukentėjusiosios V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kokie daiktą tą kartą buvo pavogti, jis gerai nežino, nes pats į butą vogti, tačiau jis sutinka su kaltinime nurodytais daiktais, sutinka su kitais kartu su juo vogusiais asmenimis atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai. Tos vagystės metu jis stovėjo ant „zekso“, ir turėjo pranešti SMS-u“ vagystę darantiems kaltinamiesiems, jeigu kas nors pasirodytų ir iškiltų bendrininkams pavojus, saugodamas juos jis nervinosi, kad vėl įsivėlė į šiuos negerus darbus. Supranta, kad dalyvavo vagystėje, nors jis pats tiesiogiai nieko nevogė, nelaužė apvogto namo nei durų nei langų, nedaužė stiklų, tik laukė tamsoje vagystę atliekančių bendrininkų, o vėliau nešė iki E. namų maišuose vogtus daiktus. Jis apvogtą namą (duomenys neskelbtini) žinojo, bet šio namo viduje nebuvo buvęs, tik yra pro jį yra ėjęs 2016 metais pavasarį, kai vaikštinėjo su E. J. ir V. M. po (duomenys neskelbtini). E. jiems pasakė, kad kažkada yra tvarkiusi tą namuką, pasakė, kad jau kuris laikas jame niekas negyvena. Po keleto dienų pas E. namuose (duomenys neskelbtini), jis, E. ir V. M. gėrė alkoholį, tada V. begeriant pasakė "einam" ir jie dviese išėjo, nors pradžioje E. J. nežinojo kur eina, bet ėjo paskui V., kol jie atėjo iki E. parodyto namelio, ir V. jam pasakė, kad einam į vidų apsižiūrėsim. E. J. tada atsisakė, nes suprato, kad reiks vogti , todėl liko laukti V. gatvėje ant „zekso“. V. siųsti sutartų SMS žinučių nereikėjo, nes niekas nesutrukdė vagystės. V. įėjo į kiemą pro pravirus vartelius, buvo nakties metas, nematė ką V. darė, palaukė jo, nesulaukęs, po 20 minučių ketino jau eiti namo, nes jautėsi negerai, nes nuojauta liepė eiti namo, tuo metu pamatė ateinantį kieme V., kuris atnešė kažkokius du maišus, lygtai „Maximos“, ir juos jam padavė nešti. V. nešė kitus maišus, ėjo link E. namų nesikalbėdami, ką jis nešėsi nematė, tik pyko ant savęs ir nervinosi, kad Vytenis įtraukė į tą reikalą. Kai grįžo pas E., numetė tuos maišus ir nuėjo miegoti. E. namuose gulėjo girta gulėjo. Kokie daiktai buvo pavogti jis neprisimena, nes tuo metu labai daug gėrė, todėl daug ko nepamena. Jis tiksliai negali pasakyti, ar tada su jais buvo S. M. ar nebuvo. Jis pavogtais daiktais net ir nesidomėjo, nes jų jam ir nereikėjo. Jis žino, kad tas namas buvo apvogtas ir dar kartą, 2016 m. vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, jam būnant pas E., ten buvęs S. M. netikėtai paklausė ar jis žinąs tą namą, kurį apvogė V., jis patvirtino, kad žino ir tada S. paprašė jam su T. parodyti, jis juos nulydėjo iki namo, jie galimai nuėjo į namą vogti, o jis nuėjo savo reikalais, toje vagystėje nedalyvavo. Pas E. jis buvo matęs kaltinime nurodytus kai kuriuos daiktus, jis žino, kad V. kai kuriuos daiktus pardavė, kad kitus pridavė į supirktuves. Pas E. jis jokių vogtų daiktų nėra atnešęs, todėl galimai V. apkalba jį. Dabar jis labai pyksta ant savęs, kad dalyvavo vagystėje, ne tik alkoholis kaltas, bet ir pats kaltas, kad pasidavė kitų įtakai ten eiti. Po šio įvykio jis pradėjo dirbti statybose, jam gerai sekėsi, turėjo ir pinigų ir kur gyventi, buvo susiradęs butą, jam nebesinori būti įkalinimo vietoje, todėl ateityje tikrai nebedarys nusikaltimų. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta pilnai. Matė pas E. mikrobanginę, televizorių, rūbų ir patalynę pavogtus iš nukentėjusios namų. Nors visų pavogtų daiktų nepamena, bet ieškinį pripažįsta. Žada žalą atlyginti. Su T. atskirai tikrai nėjo į tuos namus vogti (2 t., b. l. 190), 4 t., b. l. 90-92, 127)

Kaltinamasis L. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pamena. Jis su S. M. gyvena (duomenys neskelbtini), ten seniau gyveno ir E. J.. Jį su V. M. supažindino S. pas jo sugyventinę E. J. namuose, ten dažnai girtaudavo. Jis prisipažįsta, kad 2016 m. kovo mėn. pabaigoje su S. M., tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini), apvogė nukentėjusiosios namą (duomenys neskelbtini), tada jie pavogė kaltinime nurodytus daiktus, kuriuos parsinešė į „(duomenys neskelbtini)“. Po to kai kuriuos daiktus rado policija jų kambariuose. Tą kartą su S. M. girtavo, jis jam pasiūlė apvogti namą, kurį jau sakė buvo ir anksčiau apvogęs. Kadangi jam reikėjo pinigų, todėl sutiko. Tą naktį, apie vidurnaktį, S. atvedė jį prie to namo. S. išdaužė orlaidę, atidarė langą, pasakojo, kad per tą pat langą buvo anksčiau įlipęs į tą namą. Įlipę į namą, jie užtraukė užuolaidas, S. švietė prožektoriumi, uždedamu ant galvos, o jis telefonu. Jie vogė kartu, prisimena, kad jie tada pavogė telefono "Nokia" pakrovėją, du termometrus, 6-7 pakelius smilkalų, medinį kryžių, keletą komplektų patalynės, du pakus šiukšlių maišų į kuriuos sudėjo daiktus. Vogtų daiktų buvo apie keturi dideli žali ar mėlyni maišai. Juos iškėlė per langą. Dar abu įėjo apžiūrėti rūsį, kuris nebuvo užrakintas, buvo tik pakabinama spyna uždėta. Rūsyje nieko nerado ir nepavogė. Už realizuotus pavogtus daiktus jis iš S. M. atlyginimo negavo. Jis turėjo užsimovęs odines pirštines, o S. lygtai medžiagines. Civilinį ieškinį pripažįsta - žada atlyginti padarytą nukentėjusiajai žalą. Savo poelgį vertina prastai, iš to ateityje padarys išvadas. S. jam pasakojo, kad anksčiau iš namo jis su kitais kaltinamaisiais pavogė lygtai dvi skalbimo mašinas, televizorių (2 t., b. l. 53-54, 63-64, 4 t., b. l. 11-12).

Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, abu kartus jis buvo neblaivus, kartu su juo buvę kiti kaltinamieji taip pat buvo neblaivus, prieš vagystes jie girtavo pas V. M. draugę E. J. jo namuose, kurie yra netoli apvogtojo namo, po vagysčių atnešė dauguma pavogtų daiktų pas ją, jie buvo paslėpti, todėl pirmą kartą darydama kratą policija nerado. Jis davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis kartu su T. jiems kaltinime nurodytą datą ir laiku apvogė nukentėjusiosios namą ir pavogė kaltinime nurodytus daiktus. Prieš tai jis dalyvavo vagystė kartu su V. ir A., tą kartą jis stovėjo pasaloje L. I. gatvėje, vogti į namą ėjo jo sūnėnas V. M. ir E. J.. Kaltinime nurodytu laikotarpiu, apie 02.00 val. nakties, V. paskambino ir pakvietė ateiti į E. namus. Jam atėjus jos namuose buvo ir E. J., jie išgėrė alkoholio, po to V. M. pasakė, kad yra negyvenamas namas Z. I. gatvėje, kuriame yra daug vertingų daiktų ir ten galima rasti aukso, name niekas negyvena, todėl į policiją niekas nesikreips. Jie trise išėjo. V. pasakė, kad ten jau langas yra išdaužtas ir kad jis vieną kartą ten jau buvo su E. Tamsoje jie priėjo prie namo, kuris yra L. I. gatvėje (duomenys neskelbtini). V. pasakė, kad reikia lipti per tvorą, bet S. M. nelipo per tvorą, todėl visi trys apėjo aplinkui, nes ten yra toks kalniukas ir jis yra lygus su tvora. V. sakė, kad praeitą kartą jie iš namo išnešė skalbimo mašiną ir televizorių. V. su E. perlipo tvorą ir įlipo į to namo kiemą, kadangi S. M. nenorėjo eiti su jais, todėl liko „zeksuoti“. Jis girdėjo, kaip dužo namo stiklai, po to iš namo jie atnešė skalbimo mašiną bei daiktų maišuose. Skalbimo mašiną V. su E. parsinešė pas E., ji neveikė, todėl iš (duomenys neskelbtini) gyvenęs R. buvo atėjęs suremontuoti, po kiek laiko vis tiek skalbimo mašina sugedo. J. sakė, kad ją su V. jie atidavė į metalo laužą. Teisme tik dalį tiesos J. pasakė apie jų padarytą vagystę. Tą kartą E. dar atnešė Dormeo čiužinį, didelius gintarinius karolius ir juos padavė S., kartu su juo atėjęs V. turėjo du maišus su rūbais. Jie trise viską nusinešė į E. namus. E. buvo girta ir snaudė. Jis matė pas E., kad buvo atsiradusi nedidelė komoda, kuri po to dingo, dar matė atsiradusią mikrobangų krosnelę, televizorių „Panasonic“, kraujospūdžio aparatą. Iš nukentėjusiosios namų pavogtą medinį kryžių norėjo sulaužyti V. ar J., bet jis jiems neleido. Dar buvo atnešti vyriški ir moteriški paltai, moteriški kailiniai šviesūs, iš pavogtų daiktų V. jam davė tik odinę striukę. Praėjus dar dviem savaitėm, nuo 2016-03-24 iki 28 d., S. M. L. T. pasiūlė nueiti iki apvogtųjų namų Z. I. gatvėje. Jis pasakė, kad jo giminaitis su draugu jau buvo tame name ir pavogė skalbimo mašiną, televizorių, mikrobangę. L. T. sutiko ir kaltinime nurodytu laikotarpiu, vieną naktį apie 00.30 val. jis su L. T. nuėjo į tą namą. Perlipo tvorą. Virtuvės langas buvo dalinai išdaužytas, jis L. pasakė, kad ištrauktų atsikišusį stiklo gabalą, kad būtų patogiau įlipti. Jie užtraukė užuolaidas. Jis švietėsi prožektoriumi, kurį jam paskolino V., o L. - telefonu. Komodos tame name jau nebuvo, spintelės nebuvo, lėkščių taip pat nevogė. Tie daiktai jau buvo pavogti V. M. ir E. J.. Laimas pavogė iš namo "Nokia" pakrovėją, o jis iš to kambario, kur dvigulė lova buvo, pavogė apie 5 komplektus įvairios patalynės, viską jie sudėjo į maišus, nuo stalo kitame kambaryje pavogė smilkalus, iš spintos pavogė medinį kryžių. L. paėmė du termometrus. Išlipę per tą patį langą ir išnešę daiktus, jie dar nuėjo į rūsį, kuris buvo atrakintas, bet ten nieko vagiamo nebuvo, tai ir nieko neėmė. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, kaltę pripažįsta, nukentėjusiosios atsiprašė, žalą žada atlyginti, nenori, kad būtų jam atimta laisvė. (2 t, b. l. 97, 100, 103-104, 117, 123, 4 t., b. l. 12-13, 4 t., b. l. 92, 127). .

Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad S. M. yra jo dėdė, jo biologinio tėvo brolis, su juo pradėjo bendrauti, kai šis išėjo iš įkalinimo vietos. Bendravo su juo, nes jis atvažiuodavo pas jo močiutę, kurią jis slaugo. Jo paties tėvas, V. brolis, yra alkoholikas, jo mama irgi tokia pat, jo brolis irgi toks pat, V. M. yra padaręs klaidų, teistas, yra atlikęs už tai bausmes, dėl to labai gailisi. Yra kategoriškai nusiteikęs prieš vagystes, todėl neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kadangi turi tą blogą praeitį, todėl mano, kad niekas juo netikės kad jis nenusikalto, todėl ikiteisminio tyrimo metu prašė tyrėjos, kad ji jam duotų nukentėjusiosios kontaktus, kad jis galėtų savanoriškai atlyginti žalą, kad tik jam nebūtų jokios teisinės atsakomybės, nes nebenori tokių bėdų turėti, nes nori tvarkytis kitaip gyvenimą. Neigia kaltinamųjų parodymus, kad jis gyveno kaip sugyventinis pas E. J. jos namuose (duomenys neskelbtini), kad iš ten eidavo vogti, ten slėpdavo pavogtus daiktus, iš ten juos realizuodavo. Jie nebuvo sugyventiniai, tik jis nueidavo pas ją tik permiegoti su ja. Jis turi močiutę, kuria turi rūpintis. Apie šių nusikaltimų tyrimą jis sužinojo iš tyrėjos ir policijos pareigūnų. Nei vieno daikto iš nukentėjusiosios namo Z. I. gatvėje (duomenys neskelbtini) nepaėmė. Apie vagystes jis žino tą patį, kas parašyta byloje, ką jam tyrėja yra sakiusi. Po visų policijos suėmimų jis klausė savo dėdės S. M. dėl vagysčių, jis jam pasakė, kad: „Mes pavogėm, ir Tu ten buvai“. Jis mano, kad jo dėdei S. yra su atmintimi blogai, todėl jis daug ko nepamena. Kaltinamasis V. M. pats nėra durnas, turi puikią atmintį, žino, kur tuo metu jis buvo. Tuo laikotarpiu - nuo 2016-02-27 iki 03-28 18.10 val., jis tikrai buvo pas močiutę (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte, ir ją slaugė, nes ji sirgo ir gulėjo lovoje, buvo su temperatūra, nes sirgo visą mėnesį nuo 2016-02-16, peršalimu, gripu, vartojo vaistus, jis tik trumpai palikdavo ją, nes reikėdavo nueiti į parduotuvę ir panašiai. Jo močiutei 78 metai. Jis iš viso pas J. buvo gal 5 kartus nuvykęs. E. pažįsta, ji dirba lygtais (duomenys neskelbtini), gal dar užsiima kitų žmonių patenkinimu. Pas ją važiuodavo dienos metu, tik su ja permiegoti, po to iš karto grįždavo namo, ir sėdėdavo bei žiūrėdavo močiutę. Močiutė turi cukraligę, nevaikšto, jai buvo atlikta klubo operacija, nuo tos dienos ji nevaikšto. Pas E. J. ilgiau nei iki 19.30 val. nebūdavo, nes jo močiutė 22 val. eina miegoti, tai 21 val. jis jai padaro valgyti. Kai močiutė užmigdavo, būdavo, kad išeidavo trumpam, bet nebūdavo, kad per naktį negrįžtų, kažkur valandą pabūdavo kieme, pasportuodavo ir grįždavo namo. Kur yra Z. I. gatvėje (duomenys neskelbtini) namas, nežino. Su J. kažkada buvo klasiokai ir draugai, kol jis gyveno (duomenys neskelbtini), E. gyveno pas jį, valgė iš jo, rengė jį, o dabar E. teigia, kad jo bijo, kad jo vengia, nes būk tai V. M. jį muša. Tai netiesa. V. M. alkoholį vartoja nebent per šventes ar kokia nors svarbia proga. Pas E. su kitais kaltinamaisiais jis niekada nėra vartojęs alkoholio. Kad E. užsiimtų kitų namų tvarkymu jis girdėjo. Pas E. yra matęs kaltinime nurodytus daiktus, bet nežino, ar mikrobangų krosnelė, skalbimo mašina buvo pavogti iš nukentėjusiosios namų, jis jokių vogtų daiktų nėra atnešęs į E. namus, juos slėpęs. Kai kartą jis jos paklausė iš kur ji tuos daiktus gavo, tai ji pasakė, kad atnešė ar tai S. M. ar tai E. J., bet jos gerai tada nesuprato, nes tada buvo išgėrusi. Nukentėjusiosios kontaktų tyrėja jam nedavė, nors jis buvo nusiteikęs atlyginti žalą, kad jo ten tik netrauktų atsakomybėn. Jis mano, kad E. J. gal bijo kalėjimo, pataisos namų, be to dar jis jam skolingas „štuką“ eurų už drabužius, neatiduoda, tai vien dėl to jį ir apšneka. E. J. vis galvojo, kad jie yra pora, jį kaip ir įsimylėjusi buvo, todėl jam keista, kad ji policijai nurodė, kad jo bijo ir vengia, kad jis yra smurtą sukėlęs prieš ją ir jos vaiką, nors iš jo pusės jokio smurto prieš ją su vaiku nėra buvę. Iki šios dienos ji su juo bendrauja. Jis nesutinka su E. J. parodymais, mano, kad ji nori jam pakenkti, nes jos parodymai pradžioje buvo vienokie, po to kitokie. Jis žino, kad E., S. ir E. bendraudavo, todėl mano, kad jie visi nori pakenkti jam. Jis prašo jį išteisinti, o jei teismas nuteistų - prašo skirti švelnesnę bausmę, kad galėtų atlikti bausmę laisvėje. Jis tikrai atlygins žalą, nes dirbs, nori toliau slaugyti močiutę, nes daugiau niekam nėra galimybės jos prižiūrėti. (4 t. b. l. 13-14, 127).

Nors kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino visiškai, kaltinamasis S. M. pripažino tik iš dalies, tačiau visų kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta tiek šių kaltinamųjų parodymais, tiek visiškai kaltais prisipažinusių kaltinamųjų E. J. ir L. T. parodymais, taip pat jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, bylos rašytine medžiaga.

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tiesą kalbėjo. Teismas gali remtis jo duotais parodymais. Jos mamos vardas A. Š., ji gimusi (duomenys neskelbtini). Ji yra jos globėja, mamai nustatytas neįgalumas. Mama savo name (duomenys neskelbtini) gyveno iki vagysčių 2016 metais, tik gydymo laikotarpiui ji buvo išvykusi į ligoninę. Nukentėjusioji su kitais šeimos nariais tvarkė mamos namus, ruošėsi daryti remontą. Mamos namai buvo netvarkingi, todėl ji su artimaisiais atvykdo savaitgaliais ar vakarais ir juos tvarkydavo, pakavo rūbus ir nereikalingus daiktus į dėžes. Atvykę 2016-03-28 apie 18.10 val. jie rado užtrauktas namo užuolaidas. Jie suprato, kad nuo 2016-02-27, kai jie buvo paskutinį kartą, motinos namuose buvo svetimi asmenys. Nukentėjusioji patekusi į juos suprato, kad motinos namai buvo apvogti. Ji mano, kad į motinos butą pateko per virtuvės langą, nes langas buvo išdaužtas, šiek tiek deformuotas. Jie informavo policiją apie vagystę. Po to viską` aptvarkė, kiek nerado daiktų, kuriuos ji žinojo, tai nurodė policijai. Namuose jokio aukso nebuvo, bet pinigų galėjo būti, nes jos mama slėpė daug ką dėl savo ligos. Jai pačiai aktualiausias daiktas buvo jos dieduko sieninis medinis laikrodis, o daugiau viskas nebuvo įdomu, nors viskas buvo jos supirkta, tai yra ir skalbimo mašina, ir mikrobangų krosnelė ir televizorius. Buvo senovinis paveikslas, tai buvo jos promočiutės religinis paveikslas. Televizoriaus priedelis buvo. Kailiniai abiejų tėvai buvo, vilko kailio. Jai buvo grąžinti daiktai, apie kuriuos pasirašė. Patalynę, smilkalus, termometrus grąžino. Auskarai su perlais nebuvo grąžinti. Kai kuri patalynė buvo grąžinta. Ji atstovauja mamos interesą, rūpinasi, kad jos interesai nenukentėtų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ji kalbėjo tik su V. M., jis žadėjo atlyginti daiktų vertę, todėl ji prašo patenkinti jos pareikštą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo, priteisti iš kaltinamųjų pavogtų ir negražintų daiktų vertę bei 300 Eur neturtinę žalą dėl patirtų nepatogumų, emocinio ir moralinio pergyvenimo. (4 t., b. l. 14-15).

Liudytoja S. K. parodė, kad ji atlikinėjo ikiteisminį tyrimą. Spaudimo kaltinamiesiems niekas jokio nedarė. Įtariamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu geranoriškai kalbėjo. Liudytojos E. J. parodymai keitėsi kelis kartus, pradžioje ji gal bijojo įtariamojo V.o, nes ji pati tai sakė tyrėjai, po to nusprendė sakyti tiesą, ir liudytoja mano, kad teismas gali vadovautis paskutiniais jos parodymais, kurie nebuvo įtakoti V. M. Apklausiamas įtariamasis S. M. irgi buvo nuoširdus, jis kas kažkiek laiko vis kažką naujo prisimindavo, todėl būdavo papildomai apklausiamas. Įtariamasis L. T. apklausiamas apie padarytą nusikaltimą irgi papasakojo pats viską geranoriškai, nurodė kaip ir kokius daiktus pavogė iš nukentėjusiosios namų. (4 t., b. l. 92).

Liudytoja E. J. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Su visais, tiek su E., tiek su S. nebuvo pykčių, ateidavo pas ją ar ji nueidavo pas juo į (duomenys neskelbtini). Nei ant vieno neturi piktumų, ant buvusio sugyventinio V. M. irgi nepyksta, jam ir per teismo procesą SMS žinutes rašė. Dabar V. nebebijo, nors prieš tai bijojo, nes jis buvo ją sumušęs. Ji tvirtina paskutinius savo tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes jie yra teisingiausi. Ji su V. išsiskyrė iki pirmos apklausos policijoje. Ji 2016 metais gyveno (duomenys neskelbtini), ten nuomojuosi butą, kai būdavo jos sugyventinis V. M., visi kaltinamieji ten ateidavo pakankamai dažnai, ji viena su jais nebuvo susitikusi. S. M. ateidavo kaip dėdė pas sūnėną V. M.. Būdavo, kad jie visi išgerdavo. Nukentėjusiąją, kurios namas (duomenys neskelbtini) buvo apvogtas, ji pažįsta daug metų ji, kai jai buvo 15-18 metų, tvarkydavo tą jos motinos butą, nes moteriškės dukra buvo jos to paprašiusi. Kaltinamieji kartais eidavo pasivaikščioti. Kartą vaikštant išėjo kalba, kad ji yra tvarkiusi tą namą (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad ten anksčiau gyvena močiutė. Kuris iš kaltinamųjų pasiūlė ten jiems nueiti, ji nežino. 2016 m. kovo pradžioje, pas ją namuose dar gyvenant sugyventiniui V. M., buvo atėję S. M. ir E. J.. Jie naktį visi kartu kažkur išėjo, jai nesakė kur. V. su E. grįžo kai ji miegojo, ji prabudo nuo triukšmo, nes E. ir V. atnešė į namus kažkokią skalbimo mašiną, ji atsikėlė. Jai pasakė, kad jie apvogė tą jos anksčiau paminėtą butą. Jie minėjo, kad lygtai E. į namą nėjo, todėl S. ir V. liepė jam stovėti prie namo. Dabar ji prisimena, kad tikrai buvo jie atnešę baltos spalvos mikrobanginę, skalbimo mašiną, virdulį, televizorių. Dabar prisimina, kad namuose tarp vaikinų vakarais būdavo pokalbiai apie daiktų pardavimą. Tai yra kam nors skambindavo ar tarpusavyje jie kalbėdavosi kam parduoti pavyzdžiui šaldytuvą, net jai pačiai S. siūlė pasiimti mikrobanginę krosnelę, bet pati jau turėjo mikrobangę. Visi keturi kaltinamieji per kelis kartus atnešė į jos namus daug visokių svetimų daiktų: rožančių, metalinius puodelius su lėkštelėm į kuriuos dedasi stiklinės, patalynės, kažkokius moteriškus rūbus. S. ar tai V., ji nepamena, buvo atsinešę gintarinius karolius, kurie buvo stambokų gintarų, kurių vieni lyg šlifuoti, kai kurie nelygūs, dar į namus buvo atneštas medinis senovinis laikrodis apie 50 cm aukščio, su atidaromom durelėm, prisukamas, su švytuokle. Paskui tas laikrodis ir karoliai dingo iš namų, tikriausiai juos jie pardavė ar kam padovanojo. Negali pasakyti kurią dieną, kokius daiktus ir kuris iš jų atnešė, nes jie vis tuos daiktus - tai atnešdavo, tai išnešdavo. Ji pamena, kad vieną vakarą 2016 m. vasario – kovo mėnesį, po išgertuvių, kuriose buvo V., ji ir E., o gal ir dar S., tiksliai nepamena, ji nuėjo miegoti, o kai pabudo apie 3-4 val. V. su E. atvilko skalbimo mašiną, ji buvo pilka, atsidaranti per viršų. Ją atvilko jau visą sulaužytą, sulankstytą. Jie pasakojo, kad tą mašiną lyg metė per tvorą. Po kurio laiko kiek pasakojo, pridavė ją į metalo laužą. Kai su V. susipyko, jis pasiėmė ir mikrobangę ir virdulį, o televizorių su priedeliu paliko jos dukrytei. Iš jų kalbos ji suprato, kad atnešti daiktai yra iš to namo. Dar S. minėjo, kad reiktų dar iš ten paimti šaldytuvą, odinę sofą. Ji mano, kad po keleto dienų V. gal dar ėjo į tą namą, o visus kitus daiktus kitais kartais vogė S. su L., nors pati to nematė, tik žino iš jų pasakojimų. Pas ją buvo rastas televizorius Panasonic" yra juodos spalvos korpusu, model.TX-21JT1PB ser. ND-1251600, ji žino buvo pavogtas iš nukentėjusiosios namų. Kratos metu ji policijai nurodė, kad tai jos televizorius, nes tada galvojo, kad tai jos televizorius, nes tokį patį televizorių ji prieš tai buvo davusi S. Dabar jau iš E. žino, kad tai buvo pavogtas nukentėjusiosios televizorius. Jie pas ją pavogtus daiktus bendrai atnešdavo, todėl ji nežino, kuris daiktas kurio pavogtas. Ji matė į jos namus atneštus šiuos vogtus daiktus: mikrobanginę, televizorių Panasonic kraujospūdžio matavimo aparatą, „šūbas“, skalbyklę, dar du mažiukus paveiksliukai, priedėlį, sieninį laikrodį, indų servizą, drabužių visokių matė, metalinį puodą, gintarinius karolius, smilkalus, patalynes. (1 t., b. l. 127-128, 130-131,.4 t., b. l. 92-94)

Liudytojas R. Š. parodė, kad dirba Panemunės policijos komisariate tyrėju. Jis tyrė šioje byloje nagrinėjamas dvi vagystes iš namo (duomenys neskelbtini). Buvo gauti du nukentėjusiosios pranešimai apie vagystes. Jis tyrė pareiškimus. Jis apklausė nukentėjusiąją, kaltinamuosius, ką jam pasakė, tą jis užrašė į protokolus, jis nenustatinėjo pavogtų prekių verčių. Jis dalyvavo atliekant kratas (duomenys neskelbtini), buvo rasta dalis pavogtų daiktų, tai jau senas įvykis, todėl smulkmenų nelabai pamena (4 t., b. l. 94).

Kaltinamųjų įvykdytas vagystes patvirtina ir šie rašytriniai įrodymai:

2016-03-05 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rastas 1 daktiloskopinė plokštelė (d/p) su avalynės pėdsaku, stiklo šukės, laido galas (1 t, b .l.18-31).

2016-03-28 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasta ir paimta 2 d/p su avalynės pėdsakais, pakabinama spyna, nuorūka (1t., b. l. 67-76).

Specialisto išvada Nr. S 114/2016 (01), iš kurios matyti, kad atlikus DNR tyrimą ant cigaretės nuorūkos gautas mišrus, ne daugiau dviejų asmenų DNR profilis, kurių vienas DNR profilis yra dominuojantis (1 t., b. l.91-92; 95-96). Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro raštas Nr. KTC Nr. 140S2-482(8.31), iš kurio matyti, kad DNR duomenų registre patikrintas biologinių pėdsakų, rastų ant nuorūkos genotipas, atsiųstas su Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr.Nr. S 114/2016 (01) kopija. Patikrinimo metu nustatyta, kad biologinių pėdsakų genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys registre nurodyti: L. T. (1 t., b. l. 100).

2016-08-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad įtariamasis S. M. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), parodė vietą, kur stovėjo ir laukė, kol V. M. su E. J. perlipę per tvorą įsibrovė į namą ir jam padavinėjo vogtus daiktus maišuose; parodė langą per kurį įlipo į namo vidų tą kartą , kai ėjo vogti kartu su L. T., kambarius iš kurių paėmė daiktus (2 t., b. l. 110).

2016-06-29 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad suvedus akistaton įtariamuosius E. J. ir S. M., S. M. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 107-108).

2016-05-26 akistatos protokolas tarp liudytojos E. J. ir S. M., iš kurio matyti, kad liudytoja E. J. patvirtino savo parodymus, kad S. M. 2016 m. pavasarį jai siūlė pirkti mikrobangų krosnelę, atnešė kailinius, kuriuos paliko ant aukšto, siūlė televizoriaus priedėlį, patalynės. S. M. sutiko su E. J. parodymais (1 t., b. l. 124-125).

2016-06-29 akistatos protokolas tarp S. M. ir V. M., kurios metu kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų (2 t., b. l. 115-116).

2016-08-05 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriuo E. J. pateikė televizorių „Panasonic“ (1 t., b. l. 44).

2016-08-05 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas televizorius „Panasonic“ (1 t., b. l. 45).

2016-08-19 daiktų parodymo atpažinti protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji V. A. iš trijų jai atpažinti pateiktų televizorių atpažino savo televizorių, pažymėtą Nr. 1 (1 t., b. l. 49-51).

2016-05-25 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikus kratą pas V. M. adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta: medikamentai „HSM“, kailiniai, grafinas, geltonos spalvos butelis, puodas su rankena, drabužiai (1 t., b. l. 35).

2016-05-24 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikus kratą pas S. M. adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta: medinis kryžius, paklodė, užvalkalas (1 t., b. l. 196).

Daiktų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti visi daiktai, rasti kratų metu, dalyvaujant nukentėjusiajai V. A., kuri atpažino savo daiktus pagrobtus iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28-35, 37-44).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 178 str. numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia.

Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia kaltinime minimas aplinkybes. Įrodyta, kad kaltinamieji E. J., L. T., S. M. ir V. M. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra:

kaltinamieji E. J., S. M. ir V. M. laikotarpyje nuo 2016-02-27 iki 2016-03-28 18.10 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, išdaužę nukentėjusiosios V. A. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvės lango stiklą, išlaužę virtuvės lango kitos orlaidės kabliuką bei atrakinę lango skląstį, ne mažiau kaip du kartus įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą ir iš jo pagrobė nukentėjusiajai priklausančius daiktus: mikrobangų krosnelę “Samsung” 50 eurų vertės, fiksuoto ryšio telefoną 20 eurų vertės, televizorių „Panasonic“ 20 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną " Nokia" 25 eurų vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą „Mikrolife“ 20 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę su dvigubu keturkampiu pakabuku bendros 30 eurų vertės, sidabrinį rožančių 20 eurų vertės, auskarus su perlais 30 eurų vertės, moteriškus ir vyriškus paltus bendros 20 eurų vertės, skalbyklę 150 eurų vertės, paveikslą 100 eurų vertės, televizoriaus priedelį „Coda“ 200 eurų vertės, sieninį laikrodį 200 eurų vertės, moteriškus kailinius 500 eurų vertės, vyriškus kailinius 500 eurų vertės, medinę komodą 20 eurų vertės, medinę spintelę 30 eurų vertės, 8 lėkščių servizą 50 eurų vertės,10 stiklinių taurių 20 eurų vertės, moteriškus marškinius 5 eurų vertės, grafiną 1 euro vertės, butelį katino formos 1 euro vertės, vaistų buteliuką 2 eurų vertės, metalinį puodą su ilga rankena 2 eurų vertės, gintarinius karolius100 eurų vertės, čiužinuką “Dormeo” 40 eurų vertės, viso pagrobė 2 156 eurų vertės svetimą turtą;

kaltinamieji L. T. ir S. M. laikotarpyje nuo 2016-03-24 d., 18.00 val. iki 2016-03- 28 d. 18.10 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku išdaužtą lango stiklą įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė nukentėjusiajai V. A. priklausančius daiktus: telefono „Nokia“ pakrovėją 2 eurų vertės, du termometrus su gyvsidabriu bendros 1 euro vertės, 7 pakelius smilkalų bendros 7 eurų vertės, medinį kryžių su Kristaus kūnu 10 eurų vertės, 5 komplektus patalynės bendros 50 eurų vertės, paklodę 3 eurų vertės, užvalkalą 7 eurų vertės, du pakus šiukšlių maišų bendros 2 eurų vertės, viso pagrobė 82 eurų vertės svetimą turtą.

Ta aplinkybė, kad kaltinamieji E. J. ir S. M. skirtingai nurodo savo veiksmus nusikalstamos veikos su V. M. metu, įtakos, jų kaip bendrininkų tiek kaltei, tiek atsakomybei, neturi , nes tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio tyrimo metu nustatyta, kad jie į nukentėjusiosios V. A. gyvenamąjį namą L(duomenys neskelbtini) buvo patekę ne mažiau kaip du kartus, bylos duomenimis visada apsvaigę nuo alkoholio, nakties metu, vagiant viską iš eilės kas buvo vertingo, todėl akivaizdu jie gali maišytis, kada, kokiu būdu jie pateko į namą, ką konkrečiu vagystės atveju jie pavogė, kas ir kur pavogtus daiktus nešė, laikė, slėpė, realizavo, kas vagystės metu patekdavo į butą, o kas stovėdavo - kaip kaltinamieji teigia - ant „zekso“, kad galėtų įspėti bendrininkus, jei iškiltų pavojus pasirodžius prie namo pašaliniams asmenims ar policijai. Tai, kad į nukentėjusiosios namus buvo patekta per kelis kartus matyti, ne tik iš kaltinamųjų parodymų, bet ir iš kaltinamojo L. T. parodymų bei liudytojos E. J., pas kurią buvo pagrinde nešami pavogti daiktai, parodymų. Nusikalstamą veiką, inkriminuotą kaltinamiesiems bendrininkams E. J., S. M. ir V. M., teismo manymu bendrininkai galėjo padaryti net veikdami kartais trise, kartais dviese ar net po vieną, tačiau jų visų tyčia buvo apibrėžta padaryti jiems kaip bendrininkams inkriminuotą nusikalstamą veiką – pavogti viską kas vertinga buvo šiame name, nes tai matyti iš pavogtų daiktų skaičiaus ir įvairovės. Kad po tokių jų veiksmų nelabai buvo kas dar vogti matyti iš kaltinamiesiems S. M. ir L. T. parodymų ir jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nes jie tik pavogė daiktų už 82 Eurus, nes jie teigė, kad tame name ir jo rūsyje nebebuvo ko vogti.

Teismas, remdamasis neginčijamų įrodymų visuma, išdėstytais motyvais, išvadomis ir savo vidiniu įsitikinimu, daro pagrįstą išvadą, kad visų keturių kaltinamųjų kaltės padarius visas jiems kaltinime inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodytos, o kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal baudžiamojo įstatymo atitinkamus straipsnius ir jų dalis.

Kaltinamieji E. J., L. T., S. M. ir V. M. kalti, padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., kaltinamasis S. M. yra kaltas dėl tokių pat dviejų nusikalstamų veikų padarymo, todėl jie yra baustini.

Teismas kaltinamųjų E. J., L. T. ir S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo V. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).

Visų keturių kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str.1 d. 1, 9 p.).

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, kiekvieno asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis E. J. padarė vieną tyčinį ir baigtą nusikaltimą (BK 178 str. 2 d.), priskirtiną apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.); šią nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų; jis iki nusikaltimo padarymo buvo teistas penkis kartus, pagrinde už analogiškas nusikalstamas veikas numatytas BK 178 str. 2 d., nusikalto iš karto po to, kai 2016-02-11 buvo paleistas atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, be to - po šio nusikaltimo padarymo jis dar buvo nuteistas du kartus – 2016-11-02 Kauno apylinkės teismo pagal BK 286 str.- 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. jos vykdymas atidėtas 1 metams; 2017-02-06 to paties teismo nutartimi pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme E. J. išbūtas laikas nuo 2016-10-26, 03.30 val. iki 2016-10-26, 14.20 val. (viena para), bausmės neatlikęs (3 t., b. l. 1-23, LITEKO duomenys) ir 7) 2016-11-17 nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 138 str. 1 d. 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs; jis administracine tvarka baustas (3 t., b. l. 26); psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 92, 93); yra nedirbantis, šeiminė padėtis – nevedęs. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į tai, kad E. J. yra nusikalsti linkusi asmenybė, jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, jis praeityje nepateisino teismo pasitikėjimo pagal 2016-11-02 nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, nes atidėjimas yra panaikintas E. J. pasiunčiant realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės, taip pat į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, daro išvadą, kad E. J. už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis (BK 50 str., 56 str., 61 str.). Ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2016-11-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas E. J. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-04-01 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo (4 t., b. l. 64-66, 128-130) ir pagal 2016-11-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Kaltinamasis L. T. padarė vieną tyčinį ir baigtą nusikaltimą (BK 178 str. 2 d.), priskirtiną apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.); šią nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų; jis iki nusikaltimo padarymo buvo teistas du kartus, abu kartus už analogiškas nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. (2 t., b. l. 65-86, LITEKO duomenys); po šio nusikaltimo jis buvo nuteistas 2017-03-31 ir 2017-04-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais, kurie yra neįsiteisėję, jis baustas administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 88-89); psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 92, 93); šiuo metu atlieka 2015-04-29 Šakių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, šeiminė padėtis – nevedęs. Atsižvelgus į visas faktines bylos aplinkybes, į L. T. polinkį nusikalsti, į tai, kad iš ankstesnių teistumų jis jokių išvadų nedaro, jis praeityje nepateisino teismo pasitikėjimo pagal 2015-04-29 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, nes atidėjimas yra panaikintas to paties teismo 2016-02-17 nutartimi L. T., pasiunčiant jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės, nagrinėjamu atveju jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, taip pat į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už padaryto BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis (BK 50 str., 56 str., 61 str.).

L. T. paskirta bausmė turėtų būti subendrinta su paskutiniuoju jo atžvilgiu priimto 2017-04-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio paskirta bausme. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, L. T. 2015-04-29 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas subendrinta galutine bausme – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 m.; 2016-02-17 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Šakių rajono apylinkės teismo 2015-04-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs. Ši bausmė subendrinta su 2017-03-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 2017-03-31 nuosprendis nėra įsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka; priimant 2017-04-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo L. T. buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, 2017-03-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, o siekiant išvengti bausmių bendrinimo dubliavimo dviem skirtingais nuosprendžiais, bausmių bendrinimo klausimas su 2015-04-29 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme nespręstas; 2017-04-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimant šį nuosprendį L. T. skiriamos bausmės subendrinimo klausimas nespręstinas.

Kaltinamasis S. M. padarė du tyčinius ir baigtus nusikaltimus (BK 178 str. 2 d.), priskirtinus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.); šias nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų; jis praeityje teistas penkis kartus, iš jų ir už nusikaltimus nuosavybei (2 t., b. l. 126-170, LITEKO duomenys); administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 171-172); psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 92, 93); nedirbantis, nevedęs. Atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad S. M. turi polinkį nusikalsti, iš ankstesnių teistumų, nors atlikinėjo net 12 metų laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą(BK 129 str. 2 d. 6 p.), jokių išvadų nedaro, jo padaryti nusikaltimai (dvi veikos) yra apysunkiai, jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jam už kiekvieno BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, įvertinus jo norą nebenusikalsti, paskirtų bausmių dydžius nustatant mažesnius nei bausmės vidurkis (BK 50 str., 56 str., 61 str.). Paskirtos bausmės už dvi veikas subendrintos dalinio jų sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Kaltinamasis V. M. padarė vieną tyčinį ir baigtą nusikaltimą (BK 178 str. 2 d.), priskirtiną apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.); šią nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų; jis iki nusikaltimo padarymo buvo teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, po nusikaltimo padarymo buvo nuteistas 2017-06-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris neįsiteisėjęs (3 t., b. l. 39-54, LITEKO duomenys); administracine tvarka baustas (3 t., b. l. 55-56); Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nuo 2014-10-16 įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę, diagnozė: asmenų, neturinčių nusiskundimų ar nustatytos diagnozės, bendras sveikatos patikrinimas ir ištyrimas (3 t., b. l. 61); psichiatrinis gydymas – nesigydė, nesilankė (2 t., b. l60); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2016-08-29 išvadoje nurodyta, kad, kadangi nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių V. M. negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, jam netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (3 t., b. l. 59), nuo 2017-04-11 dirbantis (4 t., b. l. 120), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 119), šeiminė padėtis – nevedęs. Atsižvelgus į visas faktines bylos aplinkybes, į V. M. polinkį nusikalsti, į tai, kad iš ankstesnių teistumų jis jokių išvadų nedaro, nagrinėjamu atveju jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, o lengvinančių nenustatyta, teismas daro išvadą, kad už padaryto BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, artimas bausmės sankcijos vidurkiui (BK 50 str., 56 str., 61 str.). Kadangi V. M. atžvilgiu priimtas 2017-04-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka), todėl priimant šį nuosprendį V. M. skiriamos bausmės subendrinimo klausimas nespręstinas.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė V. A. kaltinamųjų S. M., V. M., L. T., E. J. atžvilgiu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 356 eurų turtinės ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 116). Ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-02-27 (apie 20 val.) iki 2016-03-05 (apie 11 val.) iš namo (duomenys neskelbtini), pavogta ir jai negrąžinta: mikrobangų krosnelė „Samsung“ (50 Eur vertės), fiksuoto ryšio telefonas (20 Eur vertės), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (25 Eur vertės), kraujospūdžio matavimo aparatas „Mikrolife“ (20 Eur vertės), sidabrinė grandinėlė su dvigubu keturkampiu pakabuku (30 Eur vertės), sidabrinis rožinis (20 Eur vertės), auskarai su perlais (30 Eur vertės), moteriškas ir vyriškas rudos spalvos paltai (bendros 60 Eur vertės), skalbyklė (150 Eur vertės), senovinis paveikslas, kuriame vaizduojama paskutinio teismo diena (100 Eur vertės), sieninis laikrodis (200 Eur vertės), vyriški kailiniai (200 Eur vertės).Sulaužyti garažo vartai (remontas 20 Eur), išdaužtas virtuvės langas, o kitoje namo pusėje įskeltas gyvenamojo kambario lango stiklas ir sugadintas medinis rėmas, tačiau langas neatidarytas (abiejų langų remontas – 50 Eur). Bendra turinės žalos suma – 975,00 Eur. Be to, laikotarpiu nuo 2016-03-24 (apie 18 val.) iki 2016-03-28 (apie 18.10 val.) pavogta ir negrąžinta: medinė komoda (30 Eur vertės), medinė spintelė (30 Eur vertės), servizas 8 lėkščių (40 Eur vertės), 10 stiklinių taurių (20 Eur vertės), „Nokia“ telefono pakrovėjas (5 Eur vertės), 2 vnt. senovinių termometrų su gyvsidabriu (bendros 4 Eur vertės), 5 patalynės komplektai (bendros 50 Eur vertės), du pokai šiukšlių maišų (bendros 2 Eur vertės), 7 pokeliai su smilkalais (bendros 7 Eur vertės), gintariniai karoliai (100 Eur vertės), čiužinukas „Dormeo“ (40 Eur vertės). Į namą patekta išdaužus orlaidės stiklą ir išlaužus virtuvės lango kitos orlaidės kabliuką, bei atrakinus lango skląstį langas buvo išdaužtas (remontas 30 Eur). Viduje išlaužtos koridoriaus durys (remontas 30 Eur). Bendra turtinės žalos suma – 381,00 Eur. Taip pat nurodė, kad dėl S. M., V. M., L. T., E. J. veiksmų sugaišo daug asmeninio bei darbo laiko aiškinantis policijoje. Jaučiasi nesaugiai, patyrė emocinių ir moralinių išgyvenimų. Patirtą neturtinę žalą dėl jų veiksmų įvertina 300,00 Eur. Bendra turtinė ir neturtinė žala – 1 656 Eur.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Pažymėtina ir tai, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).Visais atvejais tiek turtinės, tiek neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajai-civilinei ieškovei V. A. dėsningai kilo dėl kaltų visų keturių kaltinamųjų veiksmų. Tai reiškia, kad S. M., V. M., L. T., E. J. šioje byloje yra tinkami civilinės atsakomybės subjektai.

Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pagal kaltinime pagal veikas laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2016-03-28 18.10 val. ir laikotarpiu nuo 2016-03-24 d., 18.00 val. iki 2016-03- 28 d. 18.10 val. nurodytus pagrobtus daiktus ir ne didesnes kaip kaltinime nurodytas jų vertes nukentėjusiajai priteistina:

Pagal epizodus 2016-02-27 iki 2016-03-28 18.10 val. padaryta turtinė žala už pagrobtus daiktus: mikrobangų krosnelę „Samsung“ 50 eurų vertės; fiksuoto ryšio telefoną 20 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 25 eurų vertės; kraujospūdžio matavimo aparatą „Mikrolife“ 20 eurų vertės; sidabrinę grandinėlę su dvigubu keturkampiu pakabuku bendros 30 eurų vertės; sidabrinį rožančių 20 eurų vertės; auskarus su perlais 30 eurų vertės; moteriškus ir vyriškus paltus bendros 20 eurų vertės (neaišku, kokiu pagrindu ieškinyje prašoma priteisti 60 Eur); skalbyklę 150 eurų vertės; paveikslą 100 eurų vertės; sieninį laikrodį 200 eurų vertės; vyriškus kailinius pagal ieškinyje nurodytą 200 eurų vertę (kaltinime nurodyta 500 Eur); medinę komodą 20 eurų vertės (neaišku, kokiu pagrindu ieškinyje prašoma priteisti 30 Eur); medinę spintelę 30 eurų vertės; 8 lėkščių servizą pagal ieškinyje nurodytą 40 eurų vertę (kaltinime nurodyta 50 Eur); 10 stiklinių taurių 20 eurų vertės; gintarinius karolius100 eurų vertės; čiužinuką „Dormeo“ 40 eurų vertės. Iš viso – 1 115,00 Eur. Ši suma nukentėjusiajai –civilinei ieškovei solidariai priteistina iš kaltinamųjų E. J., V. M. ir S. M..pagal epizodus 2016-03-24 d., 18.00 val. iki 2016-03- 28 d. 18.10 val. padaryta turtinė žala už pagrobtus daiktus: telefono „Nokia“ pakrovėją 2 eurų vertės (neaišku kokiu pagrindu ieškinyje nurodoma 5 Eur vertė); du termometrus su gyvsidabriu bendros 1 euro vertės (neaišku kokiu pagrindu ieškinyje nurodoma 4 Eur vertė); 7 pakelius smilkalų bendros 7 eurų vertės; 5 komplektus patalynės bendros 50 eurų vertės; du pakus šiukšlių maišų bendros 2 eurų vertės. Iš viso – 62,00 Eur. Ši suma nukentėjusiajai-civilinei ieškovei solidariai priteistina iš kaltinamųjų L. T. ir S. M..Atsižvelgiant į tai, kad darydami nusikalstamas veikas į gyvenamąjį namą, esantį L. I. g. 42, Kaune, kaltinamieji E. J., V. M. ir S. M. pateko „... išdaužus virtuvės lango stiklą, išlaužus virtuvės lango kitos orlaidės kabliuką bei atrakinus lango skląstį ...“, o vėliau kaltinamieji L. T. ir S. M. „...per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku išdaužtą lango stiklą ...“, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais, nukentėjusiajai-civilinei ieškovei iš visų keturių kaltinamųjų solidariai priteistina 50,00 Eur už virtuvės lango ir įsibrovimo metu kito sugadinto turto remontą.

Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios-civilinės ieškovės V. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad aiškinantis visų keturių kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu sugaišo daug asmeninio bei darbo laiko. Negalima neįvertinti to, kad nukentėjusioji dėl kaltinamųjų kaltų veiksmų patyrė didelius nepatogumus, o taip pat dvasinius išgyvenimus. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl patirtų įvykių jaučiasi ir dar ilgai ateityje jausis nesaugiai. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai ir/ar liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad visi kaltinamieji, išskyrus V. M., yra nedirbantys, duomenų apie jų kas mėnesį legaliai gaunamas pajamas teismas neturi.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl visų keturių kaltinamųjų padarytų nusikaltimų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamųjų turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 200,00 Eur, kuri nukentėjusiajai-civilinei ieškovei V. A. iš kaltinamųjų S. M., V. M., L. T. ir E. J. priteistina solidariai. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kardomosios priemonės

E. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 195-196) teismo 2017-04-03 nutartimi buvo pakeista į kardomąją priemonę suėmimą (4 t., 64-66, 128-130), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. T. kardomoji priemonė nepaskirta, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose –atvirojoje kolonijoje (1 t., b. l. 65-70). Jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l.124-125), ji paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. M. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l.37-38), ji paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kuriose nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamiesiems, išlaidas sudaro: E. J. – 254, 76 Eur advokato darbo užmokestis (4 t., b. l. 85, 117); L. T. – 228, 71 Eur advokato darbo užmokestis (4 t., b. l. 86, 116); S. M. – 317,60 Eur, kuriuos sudaro 316,86 Eur advokato darbo užmokestis ir 0,77 Eur su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos (3 t., b. l. 125, 4 t., b. l. 33, 118); V. M. – 258, 58 Eur advokato darbo užmokestis (3 t., b. l. 126, 4 t., b. l. 50),

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis teismui numatyta teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog pasiruošimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu, teismas nutartimi nusprendė pripažinti būtiną gynėjų teisiamajame posėdyje dalyvavimą pagal BPK 51 str. 1 d. 4,7 p. ir 2 d. taisykles (kadangi kaltinamasis L. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę, o iš kaltinimo matyti, kad tarp visų keturių kaltinamųjų yra gynybos interesų prieštaravimų). Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Todėl šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

vokas su avalynės pėdsaku, vokas su stiklo šuke, vokas su laido galu, vokas su nuorūka, perduoti saugojimui Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK(1 t., b. l. 39, 42, 97), kaip menkaverčiai sunaikintini. pakabinama spyna, pakete perduota saugojimui Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK (1 t., b. l. 80), grąžintina nukentėjusiajai; vokas su nukopijuotais avalynės pėdsakais, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 87), kaip menkaverčiai sunaikintini; 2 vnt. CD su vaizdo medžiaga, saugomi byloje (1 t., b. l. 22 ir 75 kitos pusės), paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga; mobilaus ryšio telefonas „HUAWEI“, teismo 2017-04-13 nutartimi prijungtas prie baudžiamosios bylos (4 t., b. l. 73), grąžintinas jo savininkui kaltinamajam E. J..

Televizorius „Panasonic“, kailiniai, moteriški marškiniai, grafinas, butelis, medikamentai, puodas su rankena, paklodė, užvalkalas, kryžius pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai V. A. (1 t., b. l. 52, 2 t., b. l. 36,45). 5 taurių, 5 puodelių, 5 lėkštučių rinkinys, 4 lėkštės, 2 „Nokia“ pakrovėjai, ledainė, telefonas „Nokia“ grąžinti kaltinamajam S. M. (2 t., b. l. 56).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-11-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (kurios vykdymo atidėjimas panaikintas 2017-02-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant 2016-11-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti E. J. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-04-01 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir pagal 2016-11-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. T. kardomosios priemonės neskirti.

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (dvi veikos), ir jį nuteisti:

- pagal BK 178 str. 2 d. (laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2016-03-28 padaryta veika) – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 str. 2 d. (laikotarpiu nuo 2016-03-24 iki 2016-03-28 padaryta veika) – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai solidariai priteisti:

iš kaltinamųjų E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 115,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiolikos eurų) turtinės žalos atlyginimą;iš kaltinamųjų L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62,00 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų) turtinės žalos atlyginimą; kaltinamųjų E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą; iš kaltinamųjų E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

voką su avalynės pėdsaku, voką su stiklo šuke, voką su laido galu, voką su nuorūka, perduotus saugojimui Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK, kaip menkaverčius sunaikinti; . pakabinamą spyną, pakete perduotą saugojimui Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK, grąžinti nukentėjusiajai V. A..voką su nukopijuotais avalynės pėdsakais, saugomą baudžiamojoje byloje, kaip menkaverčius sunaikinti; 2 (du) vnt. CD su vaizdo medžiaga, saugomus byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI“, teismo 2017-04-13 nutartimi prijungtą prie baudžiamosios bylos, grąžinti jo savininkui kaltinamajam E. J..

Nepriteisti valstybei iš kaltinamųjų E. J. – 254, 76 Eur, L. T. – 228, 71 Eur, S. M. – 317,60 Eur, V. M. – 258, 58 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius