- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-1742-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03746-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- K. V.
- Ieškovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. patikslintą ieškinį atsakovei K. V. dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir turto atidalijimo ar kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Šiltnamių 8“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė K. V. (toliau – atsakovė) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti laikinai iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovą E. J. (toliau – ieškovas) netrukdyti atsakovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei perduoti vieną komplektą buto durų raktų per tris dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos.
2. Atsakovė savo prašymą grindė tuo, kad 2023 m. spalio 19 d. iš jos buto (duomenys neskelbtini) išsikėlęs ieškovas pasisavino buto raktus, dokumentus ir nuo to laiko atsakovė negali patekti į jai priklausantį butą. Neužkirtus kelio neteisėtiems ieškovo veiksmams, turtui gali būti padaryta žala: butas gali būti aplietas ar bute kilus vandens pratekėjimui gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims. Nurodė, kad atsakovė moka mokesčius, paskolas ir draudimus už butą, todėl ji turi teisę ir pareigą patekti į savo patalpas, nurašyti skaitiklių rodmenis ir kt., ir kitaip rūpintis savo turtu. Ieškovas pažeidžia atsakovės kaip turto savininkės teises.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymą su prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nuo 2023 m. spalio 9 d. gyvena atsakovės vardu įregistruotame bute (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas laiko savo asmeninius daiktus. Ieškovas bute yra įrengęs vaizdo stebėjimo kameras, kurios užtikrina turto saugumą. Nurodė, kad jis ne kartą prašė atsakovės, kad ji leistų naudotis komunalinių mokesčių elektroninėmis sistemomis, pateikti skaitiklių rodmenis paslaugų teikėjams, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė tai daryti ir sudaro kliūtis ieškovui tinkamai vykdyti savo pareigas, deklaruoti komunalinių paslaugų skaitiklių duomenis ir pagal tai mokėti komunalinius mokesčius. Šiuo metu ieškovas atsakovės nurodytą sumą už komunalines paslaugas bankiniu pavedimu perveda atsakovei, kuri iš savo banko sąskaitos atlieka atsiskaitymus už komunalines paslaugas. Atsakovė netrukdomai naudojasi kitu ginčo objektu tapusiu butu (duomenys neskelbtini), o ieškovas netrukdomai naudojasi ginčo objektu tapusiu butu (duomenys neskelbtini), tokia situacija geriausiai užtikrina ginčo šalių interesų pusiausvyrą bylos nagrinėjimo teisme metu. Esama naudojimosi šiais nekilnojamojo turto objektais tvarka yra nusistovėjusi, šalys tokiu būdu naudojasi ginčo objektais jau beveik metus laiko. Perdavus buto (duomenys neskelbtini), raktus atsakovei, kiltų grėsmė asmeninių ieškovo daiktų saugumui, nebūtų užtikrinamas jo privataus gyvenimo neliečiamumas ir sudarytos sąlygos atsakovei pabloginti esamą turto būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
5. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė, jog yra kilusi jai galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai nesudaro pagrindo manyti, jog yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, atsakovė nurodytame bute negyvena, ji turi kitą gyvenamąją vietą, todėl jos teisės į gyvenamąjį būstą yra užtikrintos. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negali būti taikomos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigojant laikinai iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei perduoti vieną komplektą buto durų raktų per tris dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nekreipė dėmesio į egzistuojančias faktines aplinkybes, kad ieškovas išsikeldamas iš buto (duomenys neskelbtini) pasiėmė atsakovei priklausančius dokumentus, raktus. Nuo 2023 m. lapkričio 22 d. atsakovė negali patekti į jai priklausantį butą, todėl jos kaip savininkės teisės ribojamos neteisėtai. Teismas nenustatė, kad yra būtina riboti atsakovės teises. Teismas pažeidė atsakovės Konstitucinę teisę į nuosavybę, kol neįrodyta kitaip.
1.2. Bute liko visi atsakovės pirkti baldai, buitinė technika, kurie ieškovo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimo objektus. Jais atsakovė negali disponuoti ir sužinoti ar šie daiktai yra bute, ar bute nėra padaryti apgadinimai, nes atsakovė į savo nuosavybę negali patekti. Šiame bute ieškovas ne tik, kad negyvena, tačiau jame nėra jokių asmeninių ieškovo daiktų. Net ir kreipiantis atsakovei į teismą teisminės gynybos dėl jos pažeistų teisių gynimo, bylos nebūtų galima nagrinėti iki būtų išnagrinėta ši civilinė byla.
1.3. Teismas neapibrėžtą laikotarpį neteisėtai apribojo atsakovės teises patekti į butą, kai tuo tarpu ieškovas nesąžiningai siekia įgyti daugiau teisių, nei jų turi šiuo metu.
1.4. Teismas nepagrįstai tiki ieškovo išsakytais argumentais, kurie nepagrįsti jokiais duomenimis, tačiau atmeta atsakovės argumentus, nors jie pagrįsti rašytiniais įrodymais. Ieškovas buto komunalinių mokesčių nemoka, kredito sutartimi atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdo ir nevykdo tiesioginės pareigos - rūpintis turtu.
1.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi deklaratyviais ieškovo paaiškinimais, siekiant sau turtinės ir neturtinės naudos bei nepagrįstai suvaržant atsakovės - turto savininkės teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Atskirajame skunde yra nurodyti deklaratyvūs, byloje esančiais duomenimis nepagrįsti ir patys sau prieštaraujantys argumentai, kurie nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
2.2. Atskirajame skunde yra nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės, neva ieškovas 2023 m. lapkričio 22 d. įsikėlė į butą (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko atsakovė neturi galimybės pateikti į minimą butą, nes pati atsakovė nurodė, kad šiame bute nuo 2023 m. spalio 9 d. gyvena ieškovas. Kaip buvo užfiksuota administracinio nusižengimo byloje Nr. II-687-573/2024 priimtoje, 2024 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje, bute (duomenys neskelbtini), ieškovas nuo 2023 m. spalio 9 d. iki šiol laiko savo asmeninius daiktus.
2.3. Atskirajame skunde nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai, neva atsakovė bute (duomenys neskelbtini), laiko savo pirktus baldus. Jokių atsakovės pirktų baldų šiame bute nėra. Visi bute esantys baldai yra pirkti ieškovo. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad minimame bute yra jos pirktų daiktų, kad ji investavo savo lėšas į butą.
2.4. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovą dėl išsikraustymo iš minimo buto, neinicijavo teisminės iškraustymo procedūros, todėl prašytų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ieškovo teisę į privatumą, būsto neliečiamybę ir būtų neproporcinga šiame ginčo etape.
2.5. Atsakovė sąmoningai iškreipdama esamą situaciją, atskirajame skunde dėsto aplinkybes dėl 2024-03-09 kreipimosi į policijos įstaigą dėl tariamų jos teisių pažeidimo, nutylėdama, kad jos pareiškimas buvo pripažintas nepagrįstu ir buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną (nutarimą į bylą pateikė atsakovė, kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones).
2.6. Atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų susidaręs įsiskolinimas už komunalines paslaugas minimame bute. Elektros apskaitos įrenginys yra laiptinėje, todėl atsakovė visada turi prie jo priėjimą.
2.7. Patenkinus ieškovo pareikštą reikalavimą faktinė šalių situacija išliktų realiai nepakitusi nuo dabartinės. Esama situacija padeda užtikrinti ieškovo turtinį interesą, kad buto (duomenys neskelbtini), būklė išliktų tokia pati, nebūtų pabloginta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
9. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 10 foto nuotraukų, kuriomis patvirtinamas ieškovo asmeninių daiktų buvimas minimame bute. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė ir ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. DOK-21083, DOK-21844).
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės jam taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas pridedamus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas gali naudoti duomenis iš Teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl gali remtis ir Kauno apylinkės teismo byloje esančiais įrodymais, kiek tai yra reikalinga nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių tinkamai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neprijungtini.
12. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
13. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, daro išvadą, kad jie ne tik pateikti pasibaigus atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo terminams, tačiau juose nurodomi ir nauji argumentai, kuriais atsakovė atsikerta į atsiliepimo į atskirąjį skundą, o ieškovas atsikerta į ieškovės rašytinių paaiškinimų argumentus, t. y. atsakovė teikia atsiliepimą į atsiliepimą, o ieškovas teikia atsiliepimą į atsakovės atsiliepimą, nors tokia procesinė galimybė įstatyme nėra numatyta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo (priešieškinio atveju – ieškovo) teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Pagal civiliniame procese taikomus rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiai šaliai.
17. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad byloje yra kilęs ginčas dėl buvusių sugyventinių nekilnojamojo turto padalijimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti atsakovės vardu registruotus butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau ir ginčo butai), bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, kiekvienam paskiriant po ½ dalį; atidalinti šį turtą, priteisiant butą, esantį (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atsakovei, o butą, esantį (duomenys neskelbtini) - ieškovui, prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją už jai atitenkančią bendro turto dalį.
18. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė naudojasi butu (duomenys neskelbtini), o ieškovas iki 2023 m. spalio 19 d. naudojosi butu (duomenys neskelbtini) Atsakovė jokių savarankiškų reikalavimų (priešieškinio) byloje nepareiškė. Ieškinio pirmojo reikalavimo patenkinimo atveju, atsakovės ginčo butų asmeninė nuosavybė transformuotųsi į šalių bendrąją dalinę nuosavybę, ieškinio antrojo reikalavimo patenkinimo (turto atidalijimo) atveju, ginčo butų bendroji dalinė nuosavybė transformuotųsi į kiekvieno iš ginčo buto asmeninę šalių nuosavybę. Ieškovas įgytų asmeninės nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini)
19. Pirmosios instancijos teismas nenustatė antrosios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad netaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepritarti minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo butus pripažinimo ir kartu į šios teisės pakeitimo į asmeninės nuosavybės teisę pagal savo pobūdį yra reikalavimai dėl pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), kurie paprastai priverstine tvarka nevykdomi. Tai paaiškinama tuo, kad įsiteisėjęs sprendimas dėl pripažinimo įgyja privalomą juridinę galią ir to pakanka sukelti teisinius padarinius. Nagrinėjamu atveju būtų reikalingas nuosavybės teisės pasikeitimo fakto išviešinimas jį įregistruojant, ką netaikydamos prievartos priemonių atlieka valstybės institucijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-579/2009). Todėl šiuo aspektu nėra jokio pagrindo manyti, kad tokio teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nesutikimą su skundžiama nutartimi bei būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškovo įpareigojimą nesudaryti kliūčių atsakovei naudotis butu (duomenys neskelbtini) bei perduoti raktus nuo ginčo turto – atsakovė grindžia tuo, kad ieškovas, neleisdamas jai naudotis ginčo butu, be jokio teisėto pagrindo riboja atsakovės kaip ginčo buto savininkės teises. Atsakovė neteko galimybės naudotis ginčo bute esančiais daiktais, nurašyti skaitiklių duomenis. Apeliacinės instancijos vertinimu atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esamą padėtį) ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020). Poreikis išsaugoti status quo (esamą padėtį) nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, paprastai toks poreikis būna nulemtas ieškinio dalyko.
22. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018). Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje nėra ginčo, jog iki atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo, atsakovė butu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo, minėtame bute iki 2023 m. spalio 19 d. gyveno ieškovas. Atsakovė gyvena kitame ginčo bute - (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti vertinamas kaip esamos faktinės padėties (status quo) išsaugojimas ar galimos žalos padarymo išvengimas. Atsakovės prašymo patenkinimo atveju neliktų kliūčių ginčo butu (duomenys neskelbtini) naudotis abiem šalims. Bute yra daiktų galimai priklausančių abiem šalims. Taigi, atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų ne laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, bet priešingai - galimų naujų konfliktų kilimą dėl itin konfliktiškų šalių santykių.
24. Atsakovė pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nurodė aplinkybes, kad ji negali ginčo bute nurašyti tikslių teikiamų paslaugų (vandens, elektros ir kt.) rodmenų, patikrinti ar bute nėra pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės teiginius kaip deklaratyvius. Byloje nėra duomenų apie susidariusias skolas už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas, nepateikta įrodymų apie žalą padarytą minėtam butui.
25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos nenustačius pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat negalimas ir dėl laikino esamos ginčo situacijos (status quo) sureguliavimo. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju nesuderinamas su teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dauguma iš jų nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir bus įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl netenkindamas atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.