Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Rebaltus“ pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. atsakovė nevykdo įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8953-1112/2024, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 8 000 Eur skola, 6 proc. dydžio palūkanos ir 1 239,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas;

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei byloje surinktus duomenis apie atsakovės įsipareigojimus, vykdomą veiklą ir finansinius rodiklius, byloje susiklosčiusią situaciją, nusprendė, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas bendrovės veiklos išsaugojimui. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos ar neegzistuotų jokios perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesui gauti finansinio reikalavimo patenkinimą. Aptartos aplinkybės ir atsakovės finansinė padėtis neleidžia daryti išvados, kad atsakovė yra nemoki. Teismo vertinimu, atsakovė susidūrė su laikinu negalėjimu atsiskaityti su kreditoriais, nulemtu vykdomos veiklos specifiškumo, bei problemomis, su kuriomis susidūrė vystydama projektus Ukrainoje (kilusi COVID-19 pandemija, karas), tačiau toks neatsiskaitymas su kreditoriais yra laikinas ir nesudaro pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą.

12. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas nusprendė, kad jos turtinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo. Atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto, bendrovė šiuo metu vykdo veiklą, o iš byloje esančių duomenų tikėtina, kad atsakovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad šiuo metu teisinis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą nenustatytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Pareiškėja UAB „Ferogama“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

13.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovės turto pakanka jos įsipareigojimams padengti. Atsakovė nepateikė duomenų, kokiomis 2023 metų balanse ir 2024 metų tarpiniame balanse nurodytomis atsargomis (prekėmis ir pan.), kurių vertė tariamai yra 30 728 Eur, disponuoja, todėl neįmanoma nustatyti, ar šis atsakovės turtas apskritai egzistuoja, o jeigu taip, ar yra likvidus ir ar jį realizavus įmanoma padengti atsakovės skolas. Į pareiškėjos 2024 m. gruodžio 19 d. prašymą pateikti informaciją, koks konkretus turtas sudaro šias atsargas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, atsakovės atstovas, be 2024 m. gruodžio 20 d. elektroninio laiško, prašyme nurodytu terminu atsakymo nepateikė.

13.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės deklaruotų debitorinių skolų išieškojimas yra realus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad 38 707,97 Eur J. B. skola (prievolė) yra realiai egzistuojanti ir vykdytina, t. y. ar nėra ginčijama teisme ir nėra grėsmės, jog bus ginčijama, kad atsakovė deda pastangas šiai skolai atgauti ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais, kad šios skolos grąžinimas yra užtikrintas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir kad yra reali galimybė išsiieškoti skolą iš J. B. turto. Vien tai, kad tikėtinas skolininkas turi turto, nereiškia, kad jis galės padengti iš šio turto skolą atsakovei, jeigu skola ir būtų priteista.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos nagrinėjimo ribų, pareiškėjos pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Rebaltus“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas nenustatyta.

16. Tiek su atskiruoju skundu, tiek su atsiliepimu į atskirąjį skundą šalys apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Pareiškėja (apeliantė) prie atskirojo skundo pridėjo 2024 m. gruodžio 19 d. atstovo advokato Tomo Petkevičiaus prašymo dėl informacijos pateikimo, adresuoto atsakovės atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai (kopiją siunčiant E. K.) ir antstoliui R. Vasiliauskui, kopiją bei atsakovės advokato 2024 m. gruodžio 20 d. elektroninio laiško kopiją. Atsakovė, atsikirsdama į atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu teikia UAB „Rebaltus“ akcininkų sąrašo kopiją, duomenis apie atsargas; duomenis apie atskaitingo asmens skolą UAB „Rebaltus“, 2025 m. sausio 9 d. reikalavimo J. B. dėl lėšų grąžinimo kopiją, 2025 m. sausio 9 d. reikalavimo UAB „Ferogama“ dėl lėšų grąžinimo kopiją, duomenis apie UAB „Rebaltus“ darbuotojus.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, nusprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šalys su šiais naujai teikiamais įrodymais yra susipažinusios (teikiama kartu su procesiniais dokumentais), todėl bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, priima su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

19. Apeliantė Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. sausio 24 d. pateikė procesinį dokumentą (dokumento registracijos Nr. DOK-424), nurodydama, kad teikia rašytinius paaiškinimus. Su rašytiniais paaiškinimais apeliantė teikia: 2025 m. sausio 6 d. antstolio R. Vasiliausko pažymą apie vykdomosios bylos eigą ir advokato 2025 m. sausio 7 d. elektroninio laiško atsakovės atstovui dėl informacijos pateikimo kopiją. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog J. B. pripažintų esąs skolingas atsakovei. Atsakovė iki šiol nedėjo realių pastangų šiai skolai atgauti, o tai leidžia manyti, kad šių piniginių lėšų pervedimų J. B. tikroji paskirtis nėra paskola, o jos buvo sumokėtos už suteiktas paslaugas. Mažai tikėtina, kad tokios apimties mokėjimai, jeigu tai buvo paskola, J. B. buvo atliekami nesudarius rašytinės formos paskolos sutarties.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 302 straipsnyje nurodoma, jog apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje išdėstytoms taisyklėms. Vadinasi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiųjų apeliaciniame procese taikomų normų, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose įtvirtintų normų nustatytus draudimus bei ribojimus. CPK 323 straipsnio norminės nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022 26 punktas). Nustačius, kad teikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė, atsikirsdama į atsakovės atsiliepimo į skundą argumentus, iš esmės siekia papildyti atskirąjį skundą naujomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas jos rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėtų įrodymų nepriima.

21. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. sausio 29 d. gautas apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kartu su jį pagrindžiančiais įrodymais (dokumento registracijos Nr. DOK-527). Prie šio prašymo, be kita ko, apeliantė taip pat prideda 2024 m. gruodžio 19 d. prašymo dėl informacijos pateikimo, adresuoto antstoliui R. Vasiliauskui, kopiją, kuriuo prašoma pateikti informaciją apie tai, kokia suma buvo išieškota iš skolininkės UAB „Rebaltus“ nuo vykdomosios bylos Nr. 0179/24/01823 iškėlimo iki atsakymo į šį prašymą pateikimo dienos; ar yra areštuotos skolininkės atsiskaitomosios banko sąskaitos; ar atliekant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/24/01823 buvo rastas ir nustatytas bei areštuotas skolininkės turtas, jei taip, tai koks. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį įrodymą (2024 m. gruodžio 19 d. prašymo antstoliui kopiją), kadangi apeliantė 2025 m. sausio 29 d. prašyme (dėl bylinėjimosi išlaidų) ne tik nenurodo, kodėl šis 2024 m. gruodžio 19 d. dokumentas negalėjo būti pateiktas su 2024 m. gruodžio30 d. pateiktu atskiruoju skundu, bet ir nėra suformulavusi prašymo priimti šį kartu su bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais dokumentais teikiamą naują įrodymą.

Dėl atsisakymo iškelti atsakovei UAB „Rebaltus“ nemokumo (bankroto) bylą

22. Apeliantė (pareiškėja) UAB „Ferogama“ prašė iškelti atsakovei UAB „Rebaltus“ bankroto bylą, motyvuodama tuo, kad ši yra nemoki, kadangi iš atsakovės nepavyksta išieškoti skolos pareiškėjai, atsakovė Juridinių asmenų tvarkytojui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 ir 2023 metus, jai pradėta juridinio asmens likvidavimo procedūra Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

23. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą padaręs išvadas, kad atsakovė, nors susidūrė su laikinu negalėjimu atsiskaityti su kreditoriais, nulemtu vykdomos veiklos specifiškumo bei problemomis Ukrainoje (COVID–19 pandemija, karas), tačiau veiklą vykdo, o neatsiskaitymas su kreditoriais yra laikinas bei nesudaro pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą, kitaip tariant, konstatavęs, kad atsakovė neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo.

24. Apeliantė atskirajame skunde pažymi, kad atsakovė neįrodė esanti moki, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, jog atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir jos turto pakanka įsipareigojimams padengti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais nėra ilgalaikis ir sistemiško pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliante ir padaryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas.

25. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

28. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį ir atsakovės gyvybingumą, visų pirma keldama abejones dėl atsakovės kaip juridinio asmens atstovavimo tinkamumo. Tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad atsakovės vadove yra E. K., kuri ja paskirta nuo 2023 m. sausio 10 d. UAB „Rebaltus“ 2023 m. sausio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 01/2003 (1 t., b. l. 49).

29. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Šiuo atveju atsakovė neturi nei valdybos, nei stebėtojų tarybos (2 t., b. l. 177–179), tad atsakovės vadovas yra skiriamas visuotinio akcininkų susirinkimo valia. Duomenų apie tai, kad UAB „Rebaltus“ 2023 m. sausio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas dėl E. K. paskyrimo atsakovės vadove yra nuginčytas ar ginčijamas, byloje nėra. Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, kad duomenų apie bendrovės vadovą įregistravimas Juridinių asmenų registre atlieka teises išviešinančią, o ne teises sukuriančią funkciją. Byloje yra 2021 m. kovo 26 d. rangos sutartis Nr. 2021/03/26 su UAB „Žemuogių vėjas“, kurią atsakovės UAB „Rebaltus“ vardu pasirašė E. K. (2 t., b. l. 20–23). Dar daugiau, byloje yra ir 2021 m. birželio 28 d. sutarties priedas Nr. 2021/06/28 prie rangos darbų sutarties Nr. 2021/03/18, sudarytas atsakovės ir apeliantės UAB „Ferogama“, atsakovės vardu pasirašytas E. K. (2 t., b. l. 24–30), E. K. elektroniniai laiškai, siųsti 2023 m. kovo 8 d., 2024 m. rugsėjo 26 d. apeliantei (jos vadovams, advokatui), kuriuose E. K. prisistato (pasirašo) UAB „Rebaltus“ direktore (2 t., b. l. 78–79). Taigi ir apeliantei yra neabejotinai žinoma, kad nuo 2023 metų pradžios (taip pat ir inicijuojant bankroto bylos iškėlimą atsakovei) atsakovės vadovės pareigas eina ne A. K., o E. K..

30. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykį, į atsakovės turto masę nepagrįstai įtraukė debitorines skolas.

31. Atsakovės pateiktame 2023 m. gruodžio 31 d. balanse nurodoma, kad atsakovė turi turto iš viso už 73 890 Eur, įsipareigojimų – 32 906 Eur. Atsakovės turtą sudaro atsargos (30 728 Eur), trumpalaikis turtas: per vienerius metus gautinos sumos (38 057 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai (5 105 Eur). Praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu turtas sudarė iš viso 87 950 Eur (ilgalaikis turtas – 25 783 Eur, atsargos – 38 611 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 17 032 Eur), įsipareigojimai – 23 752 Eur. 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad 2023 metais atsakovė patyrė 23 214 Eur nuostolius, praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu atsakovė turėjo 24 239 Eur pelną (2 t., b. l. 161–164). Atsakovės tarpiniame balanse (sudarytame 2024 m. gruodžio 11 d.) nurodoma, kad bendrovė turi turto iš viso už 73 890 Eur, o įsipareigojimų – 38 211 Eur. Atsakovės turtą sudaro atsargos (30 728 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (38 057 Eur). 2024 m. gruodžio 11 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2024 metais atsakovė patyrė 5 303 Eur nuostolius (2 t., b. l. 165–166).

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad debitoriniai įsipareigojimai yra rizikinga turto rūšis, ir praktikoje debitoriniai įsipareigojimai, teismams vertinant juridinių asmenų (ne)mokumą, dažniausiai eliminuojami iš bendros turto masės, pačių debitorinių įsipareigojimų kaip juridinio asmens turto rūšies apskritai nepaneigia. Kitaip tariant, aplinkybė, kad gali būti sudėtinga atgauti debitorinius įsiskolinimus, nepaneigia jų materialaus pobūdžio civilinių teisinių santykių objekto prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-268-330/2024).

33. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs ir tai, jog pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į juridinio asmens turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2022; 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-563-934/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). Taigi, aplinkybė ar debitoriniai įsipareigojimai įskaitytini į bendrą turto masę, vertinama kiekvienoje byloje individuliai.

34. Atsakovei siekiant pagrįsti J. B. skolos atsakovei faktą, teismui pateiktuose įrodymuose nurodoma, kad piniginės lėšos J. B. buvo pervedamos kaip atskaitingam asmeniui (3 t., b. l. 42, 49–51), t. y. šio asmens skola atsakovei yra susijusi su avansinėmis lėšomis, kurios galbūt nebuvo panaudotos pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai apie J. B. turimą nekilnojamąjį turtą bei registruotas kelių transporto priemones (2 t., b. l. 172–176), patvirtina, kad į balansą kaip gautinos sumos įtraukto 38,070,97 Eur debitorinio įsipareigojimo atgavimas yra tikėtinai realus. Be to, atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad jau ėmėsi veiksmų šiai skolai atgauti – išsiuntė J. B. 2025 m. sausio 9 d. prašymą dėl skolos grąžinimo (3 t., b. l. 56).

35. Apeliantės manymu, J. B. skola atsakovei atsirado anksčiau nei 2024 m. lapkričio 6 d. kaip tai nurodoma atsakovės pateiktame debitorių sąraše (2 t., b. l. 160). Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad net jei skola ir atsirado anksčiau, tai nepaneigia jos egzistavimo fakto ir (ar) jos išieškojimo realumo. Be to, šiame kontekste atmestini ir apeliantės argumentai, kad į atsakovės turto masę turi būti neįskaitomi V. K. ir UAB „Trade Genix“ debitoriniai įsipareigojimai (atitinkamai 2 200 Eur ir 1 200 Eur), nes jų mokėjimo terminai yra suėję prieš 3 metus, nes vien skolos susidarymo data nepaneigia šių skolų egzistavimo fakto ir atsakovės teisės (galimybės) imtis veiksmų šioms skoloms atgauti, taip pat ir teismine tvarka (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

36. Atskirajame skunde kvestionuojamas ir atsakovės aktualiame balanse atsargų eilutėje nurodyto turto, kurio vertė iš viso 30 728 Eur, likvidumas, tuo pagrindu, kad į apeliantės 2019 m. gruodžio 19 d. prašymą pateikti informaciją, koks konkretus turtas sudaro šias atsargas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, atsakovė (jos atstovas) jokio atsakymo nepateikė. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, nes, kaip matyti iš minėto apeliantės (atstovo) prašymo, be kita ko, parengto 2024 m. gruodžio 19 d. (ketvirtadienį), t. y. šioje byloje skundžiamos nutarties priėmimo dieną, apeliantė jame nurodė 16 klausimų reikalaudama į juos atsakymus ir pagrindžiančius dokumentus pateikti iki 2024 m. gruodžio 27 d. (penktadienio) 16.00 val., t. y. iš esmės per 3 darbo dienas. Atsakovės atstovas elektroniniu paštu 2024 m. gruodžio 20 d. patvirtindamas, kad laišką gavo, užsiminė ir apie pareiškėjos skolą atsakovei bei galimą šalių nesutarimo sprendimo būdą (3 t., b. l. 33–36). Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad šalis sieja nesutarimai ir jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Apeliantė kvestionuoja ne tik atsakovės atsargų likvidumą, tačiau ir apskritai jų egzistavimą, o atsakovė šiuo aspektu tvirtina, kad dalis atsargų, kurių vertė 8 800 Eur, yra pas pačią apeliantę.

37. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė planuoja imtis teisinių priemonių pažeistų teisių gynimui, atgaunant iš apeliantės lėšas, kadangi apeliantės skola atsakovei, priešingai nei atsakovės skola apeliantei, kuri pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neegzistuoja, jos klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas ir nėra aktualus. Todėl, apeliantės vertinimu, skundžiama nutartis naikintina vien dėl nutartyje esančio ginčo nagrinėjimo ribas peržengiančio atsakovės tariamai pažeistų teisių pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka, priešingai nei tvirtina apeliantė, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 12 punkte konstatavo tik tai, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė jau metus ar beveik metus neatsiskaito su kai kuriais kreditoriais, o su apeliante neatsiskaito 2 metus ir atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė planuoja imtis savo pažeistų teisių gynimo, atgaunant iš UAB „Ferogama“ lėšas. Taigi pirmosios instancijos teismas nei pažeidė įsiteisėjusio preliminaraus teismo sprendimo, kuriuo apeliantei iš atsakovės priteista skola, privalomumą, nei konstatavo atsakovės pažeistų teisių pripažinimą (kad pareiškėja yra skolinga atsakovei).

38. Be to, nustatyta, kad atsakovė apeliantei 2025 m. sausio 9 d. išsiuntė reikalavimą (pretenziją) dėl įsipareigojimų vykdymo, skolos sumokėjimo, kurioje nurodė, jog UAB „Rebaltus“ iš anksto apmokėjo tiekėjams (GANTREX GmBx ir UAB „Žvanga“) už medžiagas ir paslaugas, kurias užsakė UAB „Ferogama“, todėl pastaroji turi padengti visas išlaidas, susijusias su jos užsakytomis medžiagomis ir jų transportavimu. Atsakovės teigimu, apeliantės skola jai sudaro iš viso 13 028,15 Eur (10 028,15 Eur už medžiagas, įsigytas iš tiekėjo GANTREX Gmbx (8 800 Eur už medžiagas ir 1 228,15 Eur už jų pervežimą) bei 3 000 Eur UAB „Rebaltus“ sumokėtus kaip avansą UAB „Žvanga“ už medžiagas, skirtas UAB „Ferogama“ užsakymams) ir 10 034,12 Eur UAB „Žvanga“ (už UAB „Ferogama“ užsakymų vykdymui iš UAB „Žvanga“ užsakytas medžiagas, už kurias sąskaita 10 034,12 Eur buvo išrašyta UAB „Rebaltus“.

39. Pažymėtina, kad atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktuose įrodymuose fiksuojama, jog atsakovės, kaip gavėjos, vardu iš Vokietijos tiekėjų užsakytos medžiagos (9 760 kg ir 502 kg) buvo pristatytos adresu „UAB „Ferogama“ (duomenys neskelbtini)“ (2022 m. balandžio 1 d. krovinio pervežimo užsakymas–sutartis Nr. lt-T-22-048, 2 t., b. l. 64). Šiuo adresu Juridinių asmenų registre yra įregistruotas apeliantės buveinės adresas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės teiginys, kad dalis jos atsargų (medžiagos, žaliavos) galbūt yra (buvo) apeliantės dispozicijoje, nėra nei patvirtintas, nei paneigtas, nes ginčas, ar iš tiesų atsakovės užsakytos medžiagos buvo pristatytos nurodytu adresu, kokiu pagrindu, kas jas priėmė, kur jos dabar yra ir kokia jų būklė, nėra dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dalykas (šis klausimas turėtų (galėtų) būti nustatinėjamas kitoje byloje). Tačiau šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje reikšmingos vertinant priežastis, dėl kurių atsakovė neatsiskaito su kreditore (apeliante) ir susiduria su laikinais finansiniais sunkumais.

40. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovei, kad sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens (ne)mokumo jo nuosavas turtas neturi būti suabsoliutinamas, nes juridinis asmuo gali sėkmingai vykdyti veiklą ir kurti ekonominę naudą ar įgyvendinti kitus įstatuose apibrėžtus tikslus ir neturėdamas nuosavo materialaus turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-238-567/2022; 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-512-798/2024). Be to, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti vertinama ir bendrovės veiklos specifika (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1198-407/2022).

41. Šiuo atveju atsakovė neneigia susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau nurodo, kad atsakovė yra jau beveik 10 metų veikianti bendrovė, užsiimanti didmenine prekyba ir pastatų statyba, taip pat yra Italijos gamintojo Ompeco S.r.l. (www.ompeco.com) atstovė Lietuvoje ir ilgą laiką vykdė bei tebevykdo kitą komercinę veiklą – įrenginių „Converter“ (patentuotos, visiškai mechaninės atliekų apdorojimo sistemos, pagrįstos mechaninės energijos pavertimu šilumine energija, leidžiančios vietoje apdoroti įvairias atliekas, paverčiant jas saugia ir sertifikuota kuro rūšimi – RDF (Refuse Derived Fuel)) pardavimą ir projektų rengimą ligoninėms ir kitiems klientams, siekia „įeiti“ į Ukrainos Respublikos rinką, todėl jau kurį laiką atsakovės vadovė daug laiko praleidžia būtent Ukrainoje, kur yra pradedamas įgyvendinti Converter įrengimo Ukrainoje projektas, taip pat numatyti vykdyti kiti projektai, kurių bendra vertė viršija 2 068 000 Eur. Iš atsakovės pateiktų paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų matyti, kad, turėdama galimybę atstovauti Converter įrangos, kuri gali būti naudojama ir humanitarinėse stovyklose, lauko ligoninėse, statybvietėse ir panašiose vietose, gamintoją, dėl karo Ukrainos Respublikoje, atsakovė susikoncentravo ties projektais, susijusiais su minėtos įrangos įdiegimu Ukrainos Respublikos rinkoje.

42. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentams, kad tokio pobūdžio veikla yra specifinė ir neleidžia iš karto ar trumpuoju laikotarpiu pasiekti finansinius rezultatus. Pajamų ir pelno gavimui, įsiliejimui į naują rinką reikia laiko ir įprastai pradžioje būna patiriamos su tuo susijusios išlaidos ir tik vėliau pradedama gauti finansinė nauda, pelnas, o tokiai specifinei veiklai planuoti ir organizuoti veiklos pradžioje nėra būtina turėti daug darbuotojų. Todėl apeliantės argumentai, kuriais remiantis darbuotojų ir turto sumažėjimą, sutampantį su atsakovės vadovės pasikeitimu 2023 m. sausio mėn., apeliantė sieja su atsakovės veiklos sustabdymu, atmestini kaip stokojantys pagrįstumo.

43. Apeliantės įrodinėjama aplinkybė, kad nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki šiol iš atsakovės išieškojimą vykdančiam antstoliui R. Vasiliauskui nepavyko nieko išieškoti, taip pat nelemia kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo dėl apeliantės galimybių tęsti veiklą, juo labiau kad teismui nėra pateikta duomenų, jog skolos išieškojimą vykdantis antstolis būtų konstatavęs, kad nėra galimybių skolą išieškoti iš atsakovės turto, turtinių teisių ir dėl to būtų grąžinęs vykdomąjį dokumentą apeliantei.

44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik bendrovėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir kai ištyrus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl juridinio asmens nemokumo, be to, prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos, juolab tokiam, kuris deda pastangas vykdyti juridinio asmens veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-716-467/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).

45. Atsakovė vykdomai ūkinei komercinei veiklai bei gyvybingumui pagrįsti į bylą pateikė projekto Lisova Pisnya prezentaciją, sutarties projektą pasirašymui su Lisova Pisnya; ketinimų protokolą su LLC „Status Concord“; išankstines sąskaitas (proformas) (Nr. 2024/12/13-1, skirta LLC Status Concord“ 725 000 Eur; Nr. 2024/12/13-2, skirta Ekoinovacii UA 780 500 Eur; Nr. 2024/12/13 -1, skirta Ekoinovacii UA 563 500 Eur). Šiais įrodymais grindžia teiginius, kad vykdant projektą su sanatorija Lisova Pisnya yra sukurta programa kariams ir jų šeimoms gauti reabilitacines paslaugas sanatorijoje, UAB „Rebaltus“ suplanavo projekto rėmuose įdiegti „Virtualios realybės streso kliniką“, preliminari projekto vertė yra 300 000 Eur; derina naują projektą dėl Converter H 2000 įrenginio įsigijimo, projekto vertė yra 1 850 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai, juos vertinant su kita bylos medžiaga, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, nors susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau jie yra laikino pobūdžio, atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir turi perspektyvą sugeneruoti pelną, galintį padengti atsakovės turimus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitokiai išvadai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabejojo atsakovės mokumu. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl atsakovės mokumo ir turimų veiklos perspektyvų, o atsakovei pradėta juridinio asmens likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva procedūra, esant įstatyme nustatytiems pagrindams (CK 2.70 straipsnio 5 dalis), gali būti atšaukta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovės finansinė situacija neatitinka juridinio asmens nemokumo apibrėžimo, atskirojo skundo argumentai šių išvadų pagrįstumo nepaneigia, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Pagal procesinį atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė UAB „Rebaltus“, tačiau ji, nors atsiliepime į atskirąjį skundą išreiškė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau išlaidų dydžio ir jų patyrimo faktą patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl jos patirtų išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

48. Apeliantė UAB „Ferogama“ 2025 m. sausio 29 d. pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės 4 567,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 2 183,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą bei grąžinti apeliantei jos sumokėtą 551 Eur žyminį mokestį. Atžvelgus į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.