Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo O. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovui O. J. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 31 d. sprendimu už akių teismas tenkino ieškinį: priteisė iš atsakovo O. J. ieškovei B. D. 15 000 Eur be pagrindo įgytą turtą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2025 m. spalio 3 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 338 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl bylos (ne)nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

14. Atskirajame skunde apeliantas prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paduotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 288 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

16. Pagal atskirųjų skundų bendrąją nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 336 straipsnio 1 dalyje, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322, 338 straipsniuose įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, bei į tai, kad apelianto prašymas skirti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apelianto atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi apelianto pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl apelianto prašymas netenkinamas.

Dėl sąlygų teismo sprendimui už akių peržiūrėti (ne)buvimo

18. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas, informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkey, peticijos Nr. 7942/05, 24838/05, par 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). Sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkey, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 87, 106; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 58; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42).

20. Sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, tai vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

21. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat vertinant susiklosčiusią faktinę situaciją pagrindo laikyti šalį atsisakiusia savo teisės stoti prieš teismą ir gintis aspektu, siekiant išlaikyti proceso operatyvumo, kuriam užtikrinti įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių pasyvios proceso šalies atžvilgiu, ir siekio išnagrinėti bylą teisingai pusiausvyrą, proceso šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, prašant jį peržiūrėti dėl to, jog ji objektyviai nežinojo apie bylos procesą, turi būti įvertinama, ar informavimas apie pradėtą civilinę bylą buvo realus ir efektyvus.

22. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės dėl to, jog laikė, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu pareikštą ieškinį, o pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo nurodyta jokių aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių spręsti, jog priimtas sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas.

24. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas abiem CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, t. y. (1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes atsakovas nežinojo apie jo atžvilgiu ieškovės pareikštą ieškinį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino procesinių dokumentų atsakovui įteikimą per EPP tinkamu, kadangi atsakovas, nors ir turi EPP paskyrą, ja nesinaudoja, be to, atsakovui byloje jokie informaciniai pranešimai nebuvo siunčiami elektroniniu paštu (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 2) pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė atsakovui nedalyvaujant ir neatsižvelgė, kad priimtu sprendimu už akių atsakovui buvo pritaikytos reikšmingos turtinės pasekmės, neįvertinus faktinių aplinkybių ir įrodymu, kuriuos atsakovas buvo pasirengęs pateikti teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Dėl sąlygos peržiūrėti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu (ne)buvimo

25. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Šio straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 22 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

27. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).

28. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 3.2 papunktyje įtvirtinta, kad paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka Taisyklių 7 punkte nustatytus veiksmus. Paslaugų vartotojai privalo susipažinti su paslaugų gavėjo paskyroje pateiktu Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis jame nustatytų taisyklių (Taisyklių 9.2 papunktis). Taisyklių 32 punktas nustato, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Taisyklių 34 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

29. Pagal formuojamą teismų praktiką aiškinant šias teisines nuostatas, asmeniui esant prisijungus prie LITEKO VEP posistemio, neatšaukus savo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis konkrečioje byloje ir neinicijavus paslaugų gavėjo paskyros deaktyvavimo proceso, toks procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP yra galimas. Tačiau asmuo apie jo paskyroje gautus procesinius dokumentus turi būti tinkamai informuotas, t. y. Aprašo 22 punktas ir Taisyklių 32 punktas nustato, kad apie adresato LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus procesinius dokumentus proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Taisyklių 9.2 punkte minimo Paslaugų vartotojo vadovo 4.6 punkte „Naujienų užsakymas, atsisakymas“ nurodyta, kad EPP sistemoje tam, kad asmuo gautų informacinius pranešimus, neužtenka patvirtinti elektroninio pašto ar telefono numerio, tačiau reikia nueiti į skirtuką „Paskyros nustatymai“ ir pasirinkti, kokio tipo pranešimus asmuo pageidautų gauti. Taigi, Paslaugų vartotojo vadovas sukuria papildomą pareigą EPP vartotojui, siekiančiam pasinaudoti Aprašo 22 punkte ir Taisyklių 32 punkte įtvirtinta teise būti informuotam apie jo LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus procesinius dokumentus ne tik elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje, bet ir nurodytu el. paštu ar žinute (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-1-502/2024; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-378/2025).

30. Teismų informacinėje sistemoje Liteko patikrinus atsakovo prisijungimo duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, jog atsakovas paskutinį kartą EPP sistemoje buvo prisijungęs 2025 m. rugpjūčio 19 d. Apeliantas nėra vienas iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotojas ir turėjo aktyvią EPP paskyrą.

31. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, pripažintina, kad, nesant duomenų, jog apelianto LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad šioje byloje apeliantas būtų atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovui per LITEKO VEP posistemį 2025 m. spalio 3 d. išsiuntė procesinius dokumentus (pranešimą, ieškinį su priedais) ir, vadovaudamasis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikė, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti 2025 m. spalio 6 d. Per teismo nustatytą 20 dienų terminą, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2025 m. spalio 31 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kurį taip pat teismas siuntė atsakovui per LITEKO VEP posistemį.

32. Iš bylos Nr. e2-10796-1231/2025 proceso kortelės apie 2025 m. spalio 3 d. teismo pranešimo išsiuntimą atsakovui matyti, kad kortelės grafoje „Pristatymo data, laikas“ nėra automatiškai suformuoto pristatymo datos ir laiko. Analogiškai yra nurodyta ir bylos proceso kortelėje apie 2025 m. lapkričio 3 d. lydraščio kartu su sprendimo už akių išsiuntimu. Šios aplinkybės patvirtina apelianto nurodytą pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo nurodytą faktą, jog jis apie bylą ir siunčiamus jam procesinius dokumentus nebuvo informuotas elektroniniu paštu.

33. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas realiai apie procesą informuotas nebuvo ir objektyviai su siųstais procesiniais dokumentais nesusipažino, nes aktualiu laikotarpiu neprisijungė prie savo EPP paskyros, o automatinių pranešimų apie į paskyrą gautus dokumentus gavimo funkcijos tikėtinai nebuvo nustatęs.

34. Įvertinus sprendimo už akių instituto tikslą bei paskirtį, pirmiau šioje nutartyje aptartus EŽTT ir kasacinio teismo išaiškinimus, siekiant suderinti asmens teisės į teisingą teismą užtikrinimą ir asmens informavimą apie prieš jį vykstantį teismo procesą su civilinio proceso koncentruotumo ir veiksmingumo reikalavimais, pripažintina, kad aplinkybė, jog sprendimo už akių priėmimo metu buvo teisėtai konstatuotos sąlygos jam priimti, t. y. nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti pagal teisės aktų reikalavimus, savaime nėra pakankama pripažinti, jog sprendimas už akių neturėtų būti peržiūrimas vėliau nustačius, kad realiai (faktiškai) atsakovas apie procesą nežinojo.

35. Jei nustatoma, jog įstatyme tinkamu pripažįstamas procesinių dokumentų įteikimo būdas konkrečiu atveju neužtikrino realaus informavimo apie procesą, nesant dėl to atsakovo aplaidumo ar nesąžiningumo, turėtų būti pripažįstamos sąlygos sprendimui už akių peržiūrėti, atsižvelgiant į tai, jog, atsakovui objektyviai ir sąžiningai nežinant apie procesą, nebuvo prielaidų sprendimui už akių priimti, nes nėra nustatyta, jog asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėj byloje Nr. e2-694-1097/2025, 38 punktas).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju, siekiant išlaikyti civilinio proceso principų bei tikslų pusiausvyrą, sprendžiant dėl proceso dalyvio elgesio įtakos susidariusiai situacijai, vertintinas jo elgesys sąžiningo dalyvavimo procese aspektu. Atsakovas kartu su pareiškimu pateikė duomenis (gautą iš antstolio 2025 m. gruodžio 16 d. lydraštį dėl siunčiamų dokumentų vykdymo procese), jog paaiškėjus apie priimtą sprendimą už akių, jis operatyviai ėmėsi jam prieinamų teisės aktų nustatytų priemonių situacijai išspręsti, siekė aktyviai dalyvauti procese (2025 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo).

37. Taip pat atsakovas paaiškino aplinkybes, dėl kurių jis nebuvo aktyvus EPP paskyroje – nes anksčiau jungėsi su kito asmens pagalba, o vėliau prie paskiros nesijungė, nes neturėdamas informacijos apie kitus galimus procesus, nesuvokė poreikio periodiškai jungtis prie EPP paskyros ir ją tikrinti. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo teiginius, kad nebuvo tyčinio piktnaudžiavimo ar delsimo naudojantis procesinėmis teisėmis, atsakovas nebuvo sąmoningai pasyvi procese. Atitinkamai, vien nepakankami techniniai nustatymai EPP paskyroje, nenurodant pageidavimo būti informuojamam žinutėmis ar el. laiškais, ar nesijungimas prie paskyros, nesant informuotam apie vykstantį (prasidėjusį) naują procesą, sudaro prielaidas pripažinti, jog procesinės prielaidos sprendimui už akių priimti buvo konstatuotos formaliai ir vėliau paneigtos duomenimis apie realią faktinę situaciją.

38. Nustačius, kad atsakovas objektyviai nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, yra pagrindas konstatuoti, kad, nors sprendimo už akių priėmimo metu formaliai įstatyme įtvirtintos prielaidos jam priimti buvo, tačiau vėliau, paaiškėjus faktinei situacijai dėl to, jog atsakovas apie procesą nežinojo, o šio nežinojimo priežastys nepripažintinos nesąžiningomis ar rodančiomis aplaidų bei sąmoningai nerūpestingą atsakovo elgesį, atsakovui pateikus paaiškinimus bei aktyviai siekiant dalyvauti procese, tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas ir 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl sąlygos peržiūrėti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu (ne)buvimo

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakankamas pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių yra jei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo ir nereikalaujama, kad jie patvirtintų akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais naujais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025; 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-611/2025).

40. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, kilo šalių ginčas dėl atsakovo ieškovei negrąžinto 15 000 Eur avanso. Ieškovė ieškinį pareikė ir teismo sprendimas už akių priimtas dėl egzistuojančių būtinųjų sąlygų ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo. Iš atsakovo kartu su pareiškimu pateikto 2025 m. gegužės 21 d. Darbų atlikimo akto matyti, jog parduodamas objektas adresu – (duomenys neskelbtini); objekto kaina – 158 000 Eur, taip pat numatyti remonto darbai, darbų atlikimo laikas ir avanso suma. Ieškovė tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą teigia priešingas aplinkybes, jog tarp šalių nebuvo jokia sutartis sudaryta, kuri patvirtintų tokį susitarimą.

41. Kilus ginčui dėl 2025 m. gegužės 21 d. Darbų atlikimo akte nurodytų duomenų, bei dėl sumokėto avanso paskirties, jo sumokėjimo aplinkybių, būtina nagrinėti šalių tikrąją valią, aplinkybes, kuriomis buvo susitarta dėl avanso sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neužtenka nurodyti savo nesutikimo ar abejonės teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti priimto sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, prieštarauja, šios nutarties 39 punkte nurodytai teismų praktikai.

42. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, šalių pateikiamą skirtingą avanso sumokėjimo aplinkybių vertinimą, jo paskirties aiškinimą, tokio pobūdžio ginčas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo išdėstyti argumentai pagrįstai leidžia abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Kilus ginčui dėl avanso sumokėjimo aplinkybių aiškinimo, 2025 m. gegužės 21 d. darbų atlikimo akto turinio ir kitų aktualių aplinkybių, turi būti išklausoma ir sudaromos sąlygos abiejų šalių pozicijoms išdėstyti bei įvertinti. To neatlikus, yra pagrindas abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, todėl konstatuotinas pakankamas pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas objektyviai nebuvo informuotas apie prasidėjusį procesą, o jo elgesys nepripažintas nesąžiningu ar aplaidžiu, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepagrindė, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, todėl be pagrindo atmetė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nepakankamai atsižvelgė į sprendimo už akių instituto tikslus bei paskirtį, siejamus su priemonėmis užtikrinti proceso operatyvumą ir procesinėmis pasekmėmis sąmoningai pasyviam proceso dalyviui, tačiau negalinčiomis tapti teisine sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai. Teismas nepagrįstai vien formalaus teisinio reguliavimo pagrindu suteikė prioritetą proceso operatyvumui, paneigdamas pagrindinį civilinio proceso tikslą išnagrinėti ginčą iš esmės. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą ir, panaikinus sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. Perdavus bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, nes jis bus išspręstas bylą išnagrinėjus galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo O. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 31 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.