Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. pareiškimą dėl baudos paskyrimo atsakovui A. Č. už teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.7. nors vaiko nepaėmimo laikotarpio, už kurį prašoma taikyti atsakovui baudą, datos sutampa su apskųstame Tarnybos nutarime nurodytomis vaiko nepaėmimo datomis, kai atsakovo veiksmuose buvo nustatytas administracinis nusižengimas, ši teisinė situacija nesudaro pagrindo teigti, kad taikant atsakovui atsakomybę už Nutarties nevykdymą bus pažeistas dvigubo nubaudimo draudimo principas non bis in idem. Jei asmuo nubaudžiamas administracine tvarka, jam nebegalima už tą pačią veiką taikyti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau atsakomybės už teismo procesiniuose sprendimuose numatytų įpareigojimų nevykdymą taikymo pagrindinis tikslas – priversti asmenį vykdyti tokius įpareigojimus, atgrasyti nuo teismo procesinių sprendimų nevykdymo. Dažnu atveju už teismo procesiniu sprendimo nevykdymą skiriamos baudos turi tęstinį pobūdį. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad bus pažeistas non bis in idem principas;

4.11. bauda už teismo Nutarties nevykdymą atsakovui skiriama pirmą kartą. Laikiną bendravimo tvarką pagal 50:50 procentų laiko modelį prašė nustatyti atsakovas, dėl bendravimo tvarkos nevykdymo nepilnametei šalių dukrai buvo apribota galimybė praleisti su tėvu ne vieną porinę savaitę, kurią pagal bendravimo tvarkos sąlygas atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą būti su dukra, bendravimo tvarka buvo nevykdoma sistemingai, atsakovas nepripažino padaręs pažeidimą. Todėl teismas skiria atsakovui vienkartinę 500 Eur baudą už teismo nutarties nevykdymą;

4.12. ieškovės pareiškimas dėl baudos paskyrimo tenkintas iš dalies (60 proc.) iš ieškovės nurodytų penkių laikotarpių, atsakovo laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimai buvo konstatuoti trijų laikotarpių atžvilgiu. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas 290,40 Eur (726,00 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo pateikė ieškovė, o ne vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui spręsti ieškovės nurodyta CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata netaikytina;

4.13. atsakovas prašo skirti baudą už išsakytą ieškovės nuomonę dėl atsakovo pateiktos medicininės pažymos vertinimo, kad ji yra galimai suklastota. Teismas įvertino išsakytą nuomonę ir medicininę pažymą priėmė bei tenkino atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo ligos. Dėl ieškovės išsakytos nuomonės proceso eiga nebuvo sutrikdyta. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo patenkinti šio prašymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.8 teismas nesivadovavo lex specialis taisykle, jog bendrosios CPK 93 straipsnio normos atžvilgiu turi būti taikoma CPK 593 straipsnio 5 dalies norma. Įstatymo projekte buvęs normos formulavimas, kad neatlyginamos antstolio patirtos bylinėjimosi išlaidos, galutiniame įstatyme virto norma, kad vykdymo proceso šalių patirtos išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad nė vienos vykdymo proceso šalies bylinėjimo išlaidos neatlyginamos, o ne tik antstolio. Kitoks šios normos vertinimas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės, prasilenktų su bet kokiais teisės principais, teisinio vertinimo kriterijais ir teisės normomis. CPK 593 straipsnio 5 dalis nenustatė, kad neatlyginamos yra tik antstolio bylinėjimosi išlaidos. Esant nevienodai praktikai taikytina vėlesnė, todėl ieškovė pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, kuria buvo atmestas vienos šalies prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl baudos skyrimo.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-06-27 nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatė šalių laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. Č. tvarką: E. Č. su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas savaitę – neporinėmis savaitėmis dukra būna su motina L. G., o porinėmis savaitėmis dukra būna su tėvu A. Č.. Vaiko paėmimas – perdavimas iš vieno tėvo kitam tėvui vyksta pirmadieniais. Tas iš tėvų, su kuriuo buvo vaikas, ugdymo įstaigos nustatytu darbo laiku pristato vaiką į ugdymo įstaigą, o jei tą savaitę vaikas neturi būti ugdymo įstaigoje – vaiką ne vėliau kaip iki pirmadienio 19 val. pasiima kitas iš tėvų, iš vaiko gyvenamosios vietos (motinos ar tėvo adresu). Šiam punktui gali būti taikomos išimtys esant force majeure aplinkybėms, kaip pvz. vaiko ar vieno iš tėvų ligos atvejai – tokiais atvejais, kai tėvas, kuris dėl objektyvių aplinkybių negali jam numatytą savaitę bendrauti su vaiku, vaiku rūpinasi kitas tėvas.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-02-20 nutartimi iš dalies tenkino ieškovės L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-27 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo su vaiku tvarkos papildė sąlygomis, jog L. G. dukros bendravimo su ja laikotarpiu turi pareigą, sudaryti sąlygas ir nekliudyti A. Č. su vaiku susisiekti ir bendrauti mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 17 val. iki 20 val. – vaiko tėvas su vaiku bendrauja telefono numeriu (duomenys neskelbtini). A. Č. dukros bendravimo su juo laikotarpiu turi pareigą, sudaryti sąlygas ir nekliudyti L. G. su vaiku susisiekti ir bendrauti mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 17 val. iki 20 val. – vaiko mama su vaiku bendrauja telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Tėvų teisė bendrauti su dukra mobiliuoju telefonu turi būti derinamas su vaiko ugdymo ir kitokiomis veiklomis.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-08-20 nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir papildė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo A. Č. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Č. ne kasdienių, o kitų svarbių vaiko poreikių tenkinimui, po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo dienos. Teismas taip pat išaiškino, kad vaiko liga sudaro pagrindą taikyti bendravimo tvarkos išimtį – nebendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje numatytu laiku, tik tuo atveju, jei vaiko liga atitinka nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure) sampratą, yra tokio pobūdžio, kad vaiko bendravimas su kitu iš tėvų yra objektyviai negalimas.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-04-04 nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo, kuriuo prašė nustatyti, kad jis turi teisę atvykti į mokyklą ir ne pamokų metu bendrauti su dukra, taip pat kiekvieną dieną bendrauti su dukra telefonu (vaizdo skambučiais), internetu. Buvo atmestas ir atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės nepilnametės naudai laikiną išlaikymą ne kasdienių, o kitų svarbių vaiko poreikių tenkinimui, po 180 Eur per mėnesį. Vilniaus apygardos teismas 2024-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1208-340/2024 atsakovo atskirąjį skundą atmetė, o pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-05-19 nutartimi dar kartą atmetė atsakovo prašymą pakeisti 2022-06-22 nutartimi nustatytą laikiną šalių bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pagal 50:50 procentų laiko modelį ir nustatyti, kad: iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nepilnametės E. Č. laikinoji gyvenamoji vieta yra pas motiną (ieškovę); atsakovas su dukra bendrauja pagal tokią tvarką: a) telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis; b) susitinka su vaiku mokykloje – užtikrinant dalyvavimą ugdymo procese; c) susitinka asmeniškai – vaikui išreiškus norą. Vilniaus apygardos teismas 2024-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2431-794/2025 atsakovo atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-19 nutartį palikti nepakeistą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Ieškovė nurodė penkis laikotarpius per paskutinius einamuosius metus, kuriais atsakovas nevykdė Nutarties ir nesirūpino dukra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antruoju, trečiuoju ir penktuoju laikotarpiu atsakovas nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Apeliantė atskiruoju skundu prašo pripažinti, kad atsakovas Nutarties nevykdė ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė ir pirmuoju bei ketvirtuoju laikotarpiais.

15. Apeliantė nurodo, kad teismas vertindamas pirmąjį vaiko nepaėmimo nepertraukiamą laikotarpį atmetė jos argumentus, kad tėvas nepaėmė vaiko daugiau nei pusės metų laikotarpį. Ieškovė rėmėsi nutartimis administracinėse bylose, kurios nagrinėjo minėtąjį laikotarpį, surinko įrodymus ir priėmė nutartis. Ieškovė rėmėsi savo 2024-11-26 atsakovui siųstu elektroniniu laišku, kad toliau nevykdant Nutarties kreipsis į antstolius. Dėl minėto laiško teismas pasisakė prieštaringai, neteisėtai paneigdamas pateiktus įrodymus ir dėl neaiškių priežasčių interpretuodamas juos atsakovo naudai. Teismas nurodė, kad ieškovės laiškas nepatvirtina atsakovo kaltės dėl laikinosios bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymo. Teismas leido suprasti, kad ieškovė privalėjo kreiptis į antstolį, o jei nesikreipė, tai šis faktas eliminuoja atsakovo kaltę dėl vaiko nepaėmimo. Faktas, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą su raginimu vykdyti nutartį ir paimti vaiką, įrodo atsakovo kaltę pirmuoju laikotarpiu.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepaėmė vaiko bendrauti visomis ieškovės nurodytomis pirmojo laikotarpio savaitėmis. 2025-01-21 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-26-1223/2025 nurodyta, kad L. G. pripažino, jog vasaros atostogų metu atsakovui kelis kartus nepaėmus vaiko pirmadieniais bendravimui iš vaiko gyvenamosios vietos, ji dukters nebeveždavo į gyvenamąją vietą, kurioje ji turėdavo būti perduota tėvui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra ieškovės pranešimų antstoliui dėl laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo laikotarpiu nuo 2024-06-10 iki 2024-12-12. Sprendė, kad ieškovė nepateikė argumentų ir objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas nepaėmė bendravimui dukters ieškovės nurodytomis visomis pirmojo laikotarpio savaitėmis bei, kad dukra buvo nepaimta būtent dėl atsakovo kaltės. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo kaltę dėl bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymo pirmuoju laikotarpiu.

17. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

18. Bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant atskirai gyvenančio tėvo (motinos) yra ne tik teisė, bet ir pareiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad ši pareiga yra nuolatinė. Jei bendravimas su vaiku yra ribojamas ar nutraukiamas, tai gali būti vertinama kaip vaiko interesų pažeidimas.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2016; kt.).

20. Ieškovė nurodo pirmąjį laikotarpį už kurį prašo skirti baudą atsakovui: nuo 2024-06-10 8 val. iki 2024-06-17 19 val.; nuo 2024-06-24 19 val. iki 2024-07-01 19 val.; nuo 2024-07-08 19 val. iki 2024-07-15 19 val.; nuo 2024-07-22 19 val. iki 2024-07-29 19 val.; nuo 2024-08-05 19 val. iki 2024-08-12 19 val.; nuo 2024-08-19 19 val. iki 2024-08-25 19 val.; nuo 2024-09-02 8 val. iki 2024-09-09 8 val.; nuo 2024-09-16 8 val. iki 2024-09-23 8 val.; nuo 2024-09-30 8 val. iki 2024-10-07 8 val.; nuo 2024-10-14 8 val. iki 2024-10-21 8 val.; nuo 2024-10-28 19 val. iki 2024-11-04 19 val.; nuo 2024-11-11 19 val. iki 2024-11-18 19 val.; nuo 2024-11-25 19 val. iki 2024-12-02 19 val.

21. Nustatyta, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ieškovės nurodomu pirmuoju laikotarpiu norėjo ir siekė pasiimti vaiką bendravimui. Byloje nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu atsakovas vaiko ieškojo, siekė įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ar kad jis ieškovei reiškė priekaištus, jog vaiko negali paimti dėl jos veiksmų. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad laukė vaiko apsikeitimo vietoje, kad dukters jam nepavyko paimti ar, kad jis apskritai buvo atvykęs į susitikimą su dukra.

22. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių kooperavimosi pareigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvas turėjo domėtis vaiku ir nepaisant to, kad ieškovė pripažino, jog ne visada pirmuoju laikotarpiu atvežė dukrą į gyvenamąją vietą, kurioje ji turėdavo būti perduota tėvui, tačiau tai nekeičia fakto, kad atsakovas minėtu laikotarpiu su dukra nebendravo ir nesiekė vykdyti savo, kaip tėvo, pareigos bendrauti su vaiku. Tai, kad vykdomojoje byloje nėra ieškovės pranešimų antstoliui dėl laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo laikotarpiu nuo 2024-06-10 iki 2024-12-12, savaime nereiškia, kad atsakovas tinkamai vykdė Nutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptariamu pirmuoju laikotarpiu atsakovas nevykdė teismo Nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, numatančios jam pareigą bendrauti su dukra.

23. Apeliantė teigia, kad ji informavo atsakovą apie vaiko kelionę. Vykdomojoje byloje pateikti įrodymai – šalių susirašinėjimas, tačiau jie teismo nebuvo vertinti, todėl teismas padarė klaidingą išvadą. Iš antstolių kontoros į bylą pateikto priedo Nr. 12 matyti šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Atsakovas norėjo sukliudyti vaiko atostogoms. Tai įrodo, kad atsakovas žinojo, kada vaikas išvyks ir kada grįš. Teismas be pagrindo šio šalių susirašinėjimo nelaikė vaiko atostogų derinimu. Šio šalių konfliktiško susirašinėjimo nelaikyti vaiko atostogų derinimu vien dėl susirašinėjimo turinio nėra pagrindo. Atsakovas pirmas parašė ieškovei, grasindamas pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, jei ieškovė vyks su vaiku atostogų, liepė jį informuoti, nors ieškovas buvo informuotas, laiške nurodė, kad lauks oro uoste lėktuvo skrydžio metu. Tuo patvirtino, kad žinojo skrydžio informaciją. Atsakovas neneigia, jog apie kelionę jis žinojo iš anksto.

24. Iš vykdomosios bylos medžiagos (DOK-96593) priedo Nr. 12 (2025-03-03 šalių susirašinėjimas) nustatyta, kad A. Č. 2025-02-18 perspėjo ieškovę, kad be informavimo ir suderinimo su juo, vaiko išvežti iš Lietuvos negalima, kad iki 2025-02-20 reikia jį informuoti ir suderinti atostogų detales. Kitame el. laiške A. Č. parašė ieškovei, kad iki 2025-02-20 negavo jokios informacijos, todėl informuota VSAT ir ji vaiko neišveš.

25. Nustatyta, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl baudos skyrimo pateikė priedą Nr. 5, kuriame prisegti ieškovės ir dukters lėktuvo bilietai.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir aukščiau aptartus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina tinkamo atsakovo informavimo apie vaiko grįžimo iš atostogų datą. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ne visus byloje esančius įrodymus. Spręstina, kad šalių susirašinėjimas 2025 m. vasario mėn. ir ieškovo pateikti teismui lėktuvo bilietai patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma informacija apie dukros atostogas ir jos grįžimo laiką. Sutiktina su apeliante, kad atsakovo teiginys, kad nederintas vaiko grįžimo laikas apsunkino galimybę įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarką laikytinas tik gynybine atsakovo pozicija.

27. Apeliantė nurodo, kad jai po atostogų nusiuntus laišką atsakovui ir klausiant, kada atsakovas gali paimti dukrą iš mokyklos, atsakovas nurodė, kad dukrą atsakovė turėtų vežtis į kaimą, pasidalinti atostogų įspūdžiai su seneliais, nes jis suplanavo komandiruotę.

28. Ketvirtasis laikotarpis apima savaitę nuo 2025-03-07 8 val. iki 2025-03-10 8 val.

29. Nustatyta, kad ieškovė teismui kartu su prašymu skirti bauąa (DOK-77696), pateikė priedą Nr. 10, kuriame matyti, šalių susirašinėjimas. Ieškovė 2025-03-04 informavo atsakovą, jog dukra penktadienį jau bus mokykloje. Atsakovas atrašė, kad jis nebuvo informuotas apie dukros grįžimą, turi komandiruotę ir Vilniuje nebus.

30. Aukščiau nutartyje konstatuota, jog atsakovas žinojo apie dukros atostogas ir jos grįžimo iš atostogų laiką. Įvertinus aptartus įrodymus, kad ketvirtuoju laikotarpiu šalių dukrai grįžus iš atostogų, ieškovė 2025-03-04 informavo atsakovą, kad jis gali paimti dukrą iš mokyklos po jos atostogų likusiai tėvo savaitės daliai nuo 2025-03-07, o atsakovui nepateikus į bylą įrodymų, kad jis savo bendravimo su dukra savaitės savaitgalį buvo komandiruotėje, yra pagrindas spręsti, jog atsakovas ir ketvirtuoju laikotarpiu nevykdė Nutarties.

Dėl baudos dydžio

31. Apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai skyrė tik 500 Eur dydžio baudą atsakovui, neproporcingai vertino, kad bauda už Nutarties nevykdymą atsakovui skiriama pirmą kartą, neatsižvelgė, kad antstoliui nutartis perduota vykdyti dar 2023 m.. Teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė, kad dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, teismas administracinėje byloje skyrė atsakovui baudą; neatsižvelgė į tai, kad administracine tvarka dėl vaiko interesų pažeidimo (tuo pačiu ir Nutarties nevykdymo) teismas ne kartą skyrė atsakovui baudas. Atsakovo gaunama nauda yra didesnė, nei paskirtos baudos dydis. Ieškovės laiko, skiriamo vaikui sąskaita, atsakovas vysto verslą, dėl ko jam yra naudinga sumokėti ne tik 500 Eur dydžio baudą bet ir ženkliai didesnę, kad nereiktų savo laiko skirti vaiko auklėjimui, vežimui / paėmimui iš mokyklos, į būrelius ir pas psichologus. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nesuinteresuotumą bylos baigtimi – atsakovas du kartus neatvyko į teismo posėdį, neatsižvelgė į ieškovės į bylą pateiktą antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos A. Č. skyrimo už kitus Nutarties nevykdymo laikotarpius kitoje byloje ir į tai kad atsakovas nevykdo Nutarties iki šios dienos.

32. Sprendžiant dėl baudos dydžio, jį reikia parinkti tokį, kad skolininkas būtų motyvuotas vykdyti teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką iki atitinkama bendravimo tvarka bus pakeista. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skiriant baudą buvo atsižvelgta į tai, kad ji skiriama dėl konkrečių teismo sprendimo nevykdymo epizodų, kad bauda už teismo Nutarties nevykdymą atsakovui skiriama pirmą kartą, kad pažeidinėjimai yra sistemingi, pasikartojantys. Apeliantės skunde nurodomi argumentai dėl baudos dydžio nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiant dėl skirtinos baudos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės skundas dalyje dėl pirmojo ir ketvirtojo nebendravimo laikotarpio yra tenkintinas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skirtą baudą, sprendžia, kad 500 Eur bauda yra tinkamo ir adekvataus dydžio, todėl jos dydžio keisti pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nesivadovavo „lex specialis“ taisykle, jog bendrosios CPK 93 straipsnio normos atžvilgiu turi būti taikoma CPK 593 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

34. CPK 593 straipsnyje reglamentuojama antstolio ir kitų asmenų teismui teikiamų pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 443 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismams nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo procese, todėl tokiame procese ji netaikytina. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas šiuo atveju reglamentuojamas specialioje CPK 593 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022 43 punktas).

36. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 31 punktas). Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 35 punktas).

37. Toks CPK 593 straipsnio 5 dalies aiškinimas buvo nulemtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodyto šios normos tikslo. Minėtame aiškinamajame rašte nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, kuriuos nagrinėja teismas. Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka. Taigi, šios normos tikslas buvo riboti bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš antstolių bylose dėl klausimų, kurie privalomai spręsti teismo tvarka.

38. Atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247).

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti paskirstytos tarp šalių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais.

40. Apeliantė prašo panaikinti nutarties dalį dėl 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės L. G. priteisimo atsakovui A. Č..

41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pareiškimas dėl baudos paskyrimo patenkintas iš dalies – 60 procentų – iš ieškovės nurodytų penkių laikotarpių, atsakovo laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimai buvo konstatuoti trijų laikotarpių atžvilgiu. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas 290,40 Eur (726,00 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

42. Ieškovės atskirąjį skundą tenkinus iš dalies ir pripažinus, kad atsakovas nevykdė Nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku ne tik antruoju, trečiuoju ir penktuoju laikotarpiu, tačiau ir pirmuoju bei ketvirtuoju laikotarpiais, yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir bylinėjimosi išlaidas perskirstyti. Apeliantės prašymą dėl baudos skyrimo tenkinus visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, naikintina.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pakeista šioje nutartyje nurodytais pagrindais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovės L. G.atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą, nurodant: „Ieškovės L. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo atsakovui A. Č. tenkinti.“

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties rezoliucinės dalies ketvirtąją pastraipą, kuria iš ieškovės L. G. priteistos 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovo A. Č. naudai.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.