- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2-2641-819/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29199-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Neris“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė draudimo bendrovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Neris“ (toliau – UAB ,,Mano Būstas Neris“) 480,28 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad ji Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su R. G. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9084328 ir apdraudė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 24 d. apdraustasis butas buvo užlietas trūkus bendro naudojimo vandens stovui. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės, kuri perėmė uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ teises ir pareigas. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 480,28 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto, kurią vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, 6.266 straipsniu ir 6.1015 straipsniu prašo priteisti jos naudai iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, ieškovė išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo neatliko ir nenustatė įvykio kaltininko, visi žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiantys dokumentai taip pat nebuvo pateikti. Ieškovė išvadas dėl įvykio priežasties padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinančių juos daryti atitinkamas išvadas. Tinkamai neištyrusi draudiminio įvykio aplinkybių, ieškovė pati prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovė tik išvardina statybos techniniame reglamente išdėstytas nuostatas apie gyvenamųjų namų nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė, neteikia jokių objektyvių ir patikimų tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pabrėžė, kad ji veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, teisės aktų nustatyta tvarka vykdydama bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, tikslu nustatyti jų būklę, yra saistoma butų ir kitų patalpų savininkų. Dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti kartu (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Patalpų savininkai turi prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o apie pastebėtus defektus turi pranešti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat turi prievolę naudotis bendrojo naudojimo objektais nepažeisdami teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Kadangi žala galėjo atsirasti dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios nuosavybės netinkamo realizavimo, o tuo pačiu žalos kilimo grėsmė, negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovei (CK 4.83 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimus apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą juos pakeisti ar apie kitus trūkumus, todėl negalima spręsti, kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė veiksmų vamzdžio trūkumams pašalinti (užkirsti kelią tokios avarijos atsiradimui). Ieškovės pateiktoje lokalinėje patalpų remonto sąmatoje yra nurodyti netikslūs atskiri paskaičiavimai, nes į ją įtrauktos papildomos ir nebūtinos išlaidos (papildomų medžiagų vertė 3 %; statybvietės išlaidos 9 %; netiesioginės išlaidos, t.y. PVM 21 %), kurios nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis. Teigia, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis turėtų būti sumažintas.
Dublike ieškovė pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Avarijos priežastis – avarija bendro naudojimo vamzdžiuose. Už bendrojo naudojimo vamzdyno priežiūrą atsakinga atsakovė. Įrodymų, jog vandens išsiliejimo šaltinis yra kiti objektai, atsakovė nepateikė. Atsakovė, vykdydama jai teisės aktais nustatytas namo administratorės pareigas, turėjo vykdyti minėtų vamzdžių priežiūrą, tikrinti jų sandarumą, tačiau įrodymų, jog tokius veiksmus atliko, atsakovė nepateikė. Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė savo kaip administratoriaus pareigų prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinierinę įrangą neatliko.
Atsiliepimas
Triplike atsakovė iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Papildomai pabrėžė, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto tik tuo atveju kai kyla reali grėsmė, t.y. įvyksta avarija arba gaunama iš patalpų savininkų ar techninio prižiūrėtojo duomenų apie tokios grėsmės egzistavimą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės argumentas, kad atsakovės atsakomybė yra be kaltės, yra nepagrįstas, kadangi pastatų savininkas (valdytojas) atsako esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Tik esant reikšmingam trūkumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą, yra teisinis pagrindas priteisti žalą iš statinio savininko ar valdytojo. Atsakovė taip pat pabrėžė tai, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien aplinkybė, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.
Atsakovei pateikus tripliką ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pakartotinai pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Ieškovės teigimu, atsakovės aplaidumas nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo stovo, nenustatė ir nepašalino defekto. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdyno sistema bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės kaip verslininkės ir namo administratorės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Ieškovė patvirtino, kad draudimo išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas buvo sumokėta nevertinant nusidėvėjimo. Kadangi atsakovė prašė taikyti nusidėvėjimą, ieškovė, įvertinusi galimą žalos dydžio sumažėjimą dėl nusidėvėjimo, nurodė atsisakanti reikalavimo dalies dėl 1,16 Eur priteisimo ir palaikanti ieškinį dėl 479,12 Eur žalos atlyginimo, bei patvirtino, jog jai ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), yra žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama.
Ieškovės dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas priimamas, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama.
CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas <...> turi teisę atsisakyti ieškinio. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, <...> jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Likusioje dalyje ieškinys atmetamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir R. G. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (Gyventojų turto draudimo polisas Serija 19056 Nr. 9084328), kuria laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. kovo 29 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens padarytą žalą. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės, po reorganizacijos perėmusios uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ teises ir pareigas. Dėl to ginčo byloje nėra. Galiojant draudimo apsaugai minėtas butas buvo apgadintas dėl vandens poveikio. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir tuo pagrindu išmokėjo draudėjai 480,28 Eur dydžio draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovei kaip išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė, remdamasi 2017 m. rugsėjo 26 d. draudėjos pranešimu, 2017 m. rugsėjo 26 d. apžiūros aktu ir jo metu padarytomis nuotraukomis bei 2018 m. gegužės 15 d. D.-S. M., kuri yra buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, paaiškinimais, sprendė, jog apliejimas įvyko dėl to, kad trūko bendro naudojimo vandens stovas. Todėl 2018 m. birželio 25 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, prašydama atlyginti žalą, tačiau atsakovė atlyginti ieškovės patirtos žalos nesutinka. Atsakovės vertinimu, draudiminio įvykio tyrimas buvo neišsamus, žalos atsiradimo priežastis tinkamai nenustatyta, prašomos priteisti žalos dydis taip pat nepagrįstas.
CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymai įvertinami atsižvelgiant į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 ir 182 straipsniai), įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padarius išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo bei nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Juolab, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
Pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovei kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t.y. kad: 1) atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Sprendžiant ginčą dėl subrogacijos, reiškiamo reikalavimo pagrįstumas vertinamas tiek teisiniu, tiek ir faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad dėl turto sugadinimo yra kalta atsakovė, kurios veiksmai laikytini neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš konkrečios nustatytos administruojamo turto vietos ir tas šaltinis turi būti aiškus. Taigi, ieškovė privalo įrodyti buto užpylimo židinį, laiką, nes tik taip galima nustatyti atsakingą už žalos atsiradimą asmenį. Juolab, kad kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
Nagrinėjamu atveju ieškovė sprendė, jog draudiminio įvykio – buto apliejimo vandeniu priežastis buvo ta, kad trūko bendro naudojimo vandens stovas. Tokią išvadą ieškovė padarė remdamasi 2017 m. rugsėjo 26 d. draudėjos pranešimu, 2016 m. rugsėjo 26 d. apžiūros aktu ir jo metu padarytomis nuotraukomis bei 2018 m. gegužės 15 d. D.-S. M., kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, paaiškinimais. Nors ieškovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad minėto ieškovės apdrausto buto užliejimas buvo, ko neginčija ir atsakovė, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad šis užliejimas įvyko būtent dėl trūkusio bendro naudojimo vandens stovo, su kuo ieškovė sieja atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą). 2017 m. rugsėjo 26 d. draudėjos pranešime ieškovei nurodoma, kad tiksli avarijos data nežinoma, butą užliejo kaimynai, 2017 m. rugsėjo 26 d. apžiūros akte, kurį pasirašė ieškovės darbuotojas – žalos tyrimo ekspertė D. A., taip pat nurodoma, kad numanoma įvykio priežastis – vandens avarija aukščiau esančiame bute (duomenys neskelbtini), į kurį apžiūros metu ieškovės atstovas nepateko. Taigi, iš esmės draudikas ieškinyje nurodomą įvykio priežastį – trūkusį bendro naudojimo vandens stovą, įvardija remdamasis tik jam 2018 m. gegužės 15 d. pateiktais buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės D.-S. M. paaiškinimais, kuriuose nurodoma, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas sprogus ar sugedus bendro naudojimo vandens stovui. Pažymėtina, kad jokių kitų įrodymų apie sprogusį bendro naudojimo vandens stovą, jo buvimo vietą name, sprogimo ar sugedimo laiką byloje nėra. Todėl byloje spręstinas klausimas, ar šis 2018 m. gegužės 15 d. D.-S. M. paaiškinimas yra pakankamas tokiai aplinkybei, kuri turi esminės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, nustatyti.
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, liudijančių jos dėtas reikiamas pastangas objektyviai ištirti vandens patekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priežastį, o taip pat padarytos išvados, kad vanduo į jį pateko sprogus ar sugedus būtent bendro naudojimo vandens stovui name (duomenys neskelbtini), pagrįstumą. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės žalos administravimo metu tirtą ir/ar nustatytą tikslią vandens patekimo į minėtą butą vietą, tarp jų name esančius bendrojo naudojimo vandens stovus, jų sąsają su butu (duomenys neskelbtini), jų galimą sugedimo ar sprogimo vietą, pobūdį, taip pat laiką. D. S.-M. paaiškinimas, ieškovei pateiktas praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nuo pranešimo apie įvykį – 2018 m. gegužės 15 d., pats savaime nepakankamas tokiai priežasčiai nustatyti tiek dėl jį surašiusio asmens galimo šališkumo, tiek dėl jo neišsamumo, tiek dėl jo nepakankamumo tokiai aplinkybei nustatyti. Pagal byloje esančius duomenis būtent D. S.-M. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), pačios draudėjos buvo nurodytas ieškovei kaip buto (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys. Byloje nėra jokių duomenų, kad šį butą draudėja ar ieškovė iš karto po įvykio ar bent jau vėliau apžiūrėjo, tirdama įvykio aplinkybes. Šiame paaiškinime D. S.-M., neigdama savo kaltę, mini kelias ieškovės žalos administravimo bylas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kiek ir kaip kita D. S.-M. nurodoma žalos administravimo byla yra susijusi su žalos butui (duomenys neskelbtini), padarymu būtent 2017 m. rugsėjo mėn., kaip ji susijusi su ieškovės sprendimu kalta dėl šio įvykio pripažinti atsakovę. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apie ieškovės minimą bendrojo naudojimo vandens stovo gedimą kokiu nors būdu būtų informuota atsakovė ar kitos tarnybos, kurios tokį gedimą bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje name (duomenys neskelbtini), turėjo šalinti. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė byloje neįrodė, kad žalos administravimo metu ieškovė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustatė, jog žala butui (duomenys neskelbtini), buvo padaryta vandeniui į jį patekus dėl sprogusio ar sugedusio bendro naudojimo vandens stovo name (duomenys neskelbtini), iš kurio netinkamos priežiūros ir/ar nepriežiūros ieškovė kildina atsakovės civilinę atsakomybę. Todėl ieškovei neįrodžius šios aplinkybės, atsakovės civilinė atsakomybė negalima, dėl ko jos ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Šioje byloje teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas taip pat nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 259, 269–270, 441 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų – 1,16 Eur dydžio žalos sumos priteisimo, priimti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.