- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-580-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02264-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Suinteresuotas asmuo
- Saga Furs OYJ
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Saga Furs OYJ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5964-1031/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai skundu dėl antstolio veiksmų prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), o jos nenutraukus panaikinti 2020-04-14 antstolio A. B. patvarkymus, turto arešto aktą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidų apskaičiavimus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodymus priverstinai nurašyti lėšas bei įpareigoti antstolį imtis veiksmų realiam skolos dydžiui išsiaiškinti. Taip pat pareiškėjai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas skundas.
Pareiškėjai nurodė, kad antstolis neteisėtai atlieka vykdymo veiksmus, nes skolininkai yra atsiskaitę su išieškotoju. Jie 2020-04-03 pateikė antstoliui raštą, kuriame nurodė, kad jie nėra skolingi išieškotojui, su juo atsiskaitė – pristatė išieškotojui realizuoti užaugintų žvėrelių kailius – 561 525,36 Eur sumai, kurių verte yra užskaitomi pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai, tačiau antstolis toliau atlieka vykdymo veiksmus: areštuotas pareiškėjų turtas bei vykdomas piniginių lėšų nurašymas nuo sąskaitų, o nurašytos lėšos gali būti paskirstomos ir jas, skundo tenkinimo atveju, atgauti gali būti sudėtinga. Be to, pareiškėjų ūkis dėl areštuotų lėšų ir priverstinio lėšų nurašymo patiria didelių finansinių sunkumų, yra priverstas atleisti darbuotojus, nes nebeturi lėšų mokėti atlyginimus bei mokesčius. Šiuo atveju yra pagrindas ir būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios reiškia tik laikiną tam tikrų vykdymo proceso veiksmų sustabdymą, todėl nėra pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai ir išlaikoma išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi tenkino pareiškėjų A. C. ir I. C. prašymą ir sustabdė antstolio A. B. kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjų skundo išnagrinėjimo teisme dienos. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
Preliminariai įvertinus pareiškėjų antstoliui pateikto skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimo pobūdį, argumentų turinį, teismas sprendė, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės tikėtinai patvirtina skundo reikalavimo pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjų turtą, realizavus nekilnojamuosius daiktus, skundo tenkinimo atveju, teismui nustačius, kad išieškojimas iš pareiškėjų išieškotojui antstolio kontoroje vykdomas nepagrįstai, išieškant nepagrįstai per dideles sumas, sumokant atlyginimą antstoliui, galimai palankus pareiškėjams sprendimo įgyvendinimas ženkliai pasunkėtų. Nesustabdžius vykdymo veiksmų, priverstinio skolos išieškojimo ir patenkinus skundą galėtų kilti papildomos negatyvios pasekmės, susijusios su neteisėtai išieškotų, tačiau antstolio jau paskirstytų lėšų susigrąžinimu, dėl žalos atlyginimo reikėtų užvesti naujus teisminius procesus. Jei antstolio atliktų vykdymo veiksmų (pavyzdžiui varžytinių paskelbimo) kiltų papildomi teisiniai ginčai, nukentėtų ir išieškotojo interesai kuo greičiau atgauti skolos sumą. O teismui atmetus pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis galėtų toliau vykdyti išieškojimą. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne pareiškėjų reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus pareiškėjui galutinis procesinis sprendimas bus neįvykdytas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo SAGA FURS OYJ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-05-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-5962-650/2020, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareikštas skundas yra akivaizdžiai prima facie nepagrįstas. Visų pirma, nors pareiškėjai skunde deklaratyviai nurodo, kad jie savo prievolę kreditoriui SAGA yra įvykdę, tačiau to nepatvirtina jokie įrodymai. Pareiškėjų teiginys, kad prievolė įvykdyta „specifiniu būdu – perduodant kailius kreditoriui“, laikytina išgalvota aplinkybe, nes pažodinis Išankstinio finansavimo sutarties teksto aiškinimas ir analizė rodo, kad šalys nebuvo sutarusios tokio „specialaus“ būdo, o pareiškėjai iš tiesų privalėjo avansą grąžinti pinigais, o ne natūra – Išankstinio finansavimo sutartyje sutarta, kad pareiškėjų prievolė baigiasi nuo faktinio mokėtinų sumų (skolos) sumokėjimo, kol toks mokėjimas nėra įvykdytas, pareiškėjų prievolė yra galiojanti ir vykdytina;
Be to, nors skunde pareiškėjai teigia, kad jie kreditoriui SAGA yra pateikę „pakankamą kailių skaičių“ prievolei patenkinti, tačiau pareiškėjų pateiktas kailių skaičius yra per mažas patenkinti kreditoriaus reikalavimą pagal galiojančias rinkos kainas, net ir darant prielaidą, kad visi pareiškėjų kailiai bus realizuoti aukcione. Kol kailiai nėra realizuoti aukcione, kailiai yra pareiškėjų turtas, t. y. patenka į bendrą pareiškėjų turto masę, o kreditorius SAGA tokio turto niekada neįgijo ir neketina įgyti nuosavybės teise. Pareiškėjų pateikti istoriniai duomenys apie kailių kainas kituose aukcionuose ankstesniais periodais neturi jokio ryšio su esama padėtimi rinkoje. Bendra rinkos tendencija yra kainų mažėjimo kryptimi, t. y. jau kelerius metus iš eilės aukcionuose kailių kainos krinta. Vadinasi, net jei pareiškėjų pateikti kailiai bus parduoti, pareiškėjų gautos pajamos, kurias SAGA galės įskaityti, vos padengtų pusę visos pareiškėjų skolos. Vadinasi, antstolis visiškai pagrįstai sprendė, kad įkeisto turto, kuris buvo surastas, nepakanka kreditoriaus reikalavimui padengti, todėl nukreipė išieškojimą į visą kitą pareiškėjų turtą.
Patys pareiškėjai sukūrė situaciją, jog jų pateiktų kailių skaičiaus nepakanka įsipareigojimams padengti. Maksimalaus įkeitimo sutartimi pareiškėjai kreditoriui SAGA įkeitė 70 000 kailių ir juos visus įsipareigojo pateikti SAGA aukcionui. Galiausiai pareiškėjai pateikė mažiau nei 30 proc. įsipareigoto pateikti kailių skaičiaus, o likusius kailius be kreditoriaus SAGA žinios perleido tretiesiems asmenims. Pareiškėjai nebendradarbiauja su antstoliu ir kreditoriumi, o pasirinko skundų ir pakartotinių ieškinių reiškimo taktiką.
Teismas itin paviršutiniškai pasisakė dėl potencialios grėsmės galimai palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymui. Primintina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Vadinasi, kol pareiškėjai nėra pateikę pagrįstų faktų, rodančių kreditoriaus SAGA ar antstolio A. B. nesąžiningumą, tol nėra pagrindo spręsti, kad būsimas teismo sprendimas gali būti nevykdomas ar jo vykdymas pasunkėtų. Priešingai, šios bylos medžiaga rodo itin didelį pačių pareiškėjų nesąžiningumą, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti skundžiamos nutarties. Kreditorius SAGA nuo pat pirmos dienos aktyviai dalyvauja visuose procesuose, kuriuos yra inicijavę pareiškėjai, laiku teikia visus procesinius dokumentus, atlieka visus reikalingus veiksmus, taip pat imasi visų kitų leidžiamų teisinės gynybos priemonių reaguodamas į pareiškėjų teikiamus dokumentus bei paaiškinimus. Be to, būdamas vienas iš pagrindinių pasaulyje veikiančių kailių aukcionų, kurio akcijos yra platinamos viešai (listinguojamos NASDAQ Helsinki akcijų biržoje), kreditorius SAGA yra visiškai pajėgus įvykdyti bet kokį būsimą teismo sprendimą pareiškėjų naudai. Jokių duomenų apie prastą kreditoriaus finansinę padėtį pareiškėjai taip pat į bylą nėra pateikę. Pareiškėjai A. C. ir I. C. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens SAGA FURS OYJ atskirąjį skundą dėl 2020-05-06 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teisminėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pradinėje stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovo pateikto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju apeliantas iš esmės dėsto nesutikimo su skundu argumentus. Šių pateiktų įrodymų vertinimą teismas atliks bylą išnagrinėjęs iš esmės, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su pateiktų įrodymų teisėtumu ir pagrįstumu, šioje stadijoje neturi būti vertinami.
Šalies argumentai
Apeliantas pripažįsta esminę aplinkybę, kurią įrodinėja pareiškėjai, teikdami skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. pripažįsta, kad pareiškėjai jam yra pateikę gyvūnų kailius. Pareiškėjai įrodinėja, kad pareiškėjas A. C., vykdydamas Sutartį ir dengdamas paskolos grąžinimo mokėjimus, yra pristatęs suinteresuotam asmeniui SAGA FURS OYJ 3739 vnt. audinių patinėlių kailių ir 16 875 vnt. audinių patelių kailių, kurių vertė (561 525,36 Eur) yra pakankama pareiškėjų gautos paskolos sumai, priskaičiuotoms palūkanoms (4,5 proc. metinės palūkanos) ir kitoms išlaidoms padengti. Taigi, apeliantas patvirtina, kad pareiškėjams priklausantis ir jam įkeistas turtas yra pas jį. Šios aplinkybės taip pat patvirtina ir skundo argumentus, susijusius su antstolio veiksmais, o būtent tai, kad antstolis neišsiaiškino pas apeliantą esančių įkeistų daiktų vertės bei apskritai nesiaiškino situacijos dėl pateiktų apeliantui įkeistų daiktų, ir neįpareigojo apelianto pateikti apie šiuo daiktus informaciją, taip pat areštavo kitą pareiškėjų neįkeistą turtą neįsitikinęs ir neįvertinęs įkeisto turto (žvėrelių kailių), kuris yra perduotas išieškotojui, ėmėsi veiksmų priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
Apelianto teiginiai, jog pareiškėjai nebendradarbiauja su antstoliu, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjai būtų atsisakę teikti antstoliui jo pareikalautą informaciją ar nevykdę kitų jo reikalavimų. Pareiškėjai, gavę antstolio reikalavimą pateikti informaciją, nedelsiant, t. y. 2020-04-03 rašte, antstoliui nurodė, jog išieškotojui yra pateikti žvėrelių kailiai, kurių vertė žymiai viršija vykdomajame rašte nurodytą skolą. Antstolis ne tik nesiėmė veiksmų įvertinti išieškotojui perduotų žvėrelių kailių vertei, bet iš viso ignoravo šį faktą ir areštavo visą pareiškėjų neįkeistą turtą, formaliai ir neaišku kuo remdamasis konstatavęs, kad įkeistų daiktų nebėra, nors pats pažymėjo, jog jie yra pas apeliantą.
Apeliantas nepaneigia ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmės, kad pareiškėjams palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės nebuvimo. Antstolio veiksmų vykdymas pažeidžia pareiškėjų turtinius interesus, nes nepagrįstai vykdant išieškojimo veiksmus yra areštuotas pareiškėjų turtas bei vykdomas piniginių lėšų nurašymas nuo sąskaitų ir nurašytos lėšos gali būti paskirstomos ir jas skundo tenkinimo atveju atgauti gali būti sudėtinga. Jei nebūtų sustabdytos išieškojimo procedūros, antstolis gali realizuoti tiek įkeistą, tiek kitą pareiškėjams priklausantį ūkinėje veikloje naudojamą ir asmeninį turtą. Kaip matyti iš antstolio nurodymų priverstinai nurašyti lėšas, antstolis realiai pradėjo skolos išieškojimą iš pareiškėjams priklausančio neįkeisto turto. Pervedus lėšas išieškotojui, o teismui patenkinus pareiškėjų skundą, teismo sprendimas neapgins pareiškėjų teisių ir realių teisinių pasekmių nesukels, nors ir bus palankus pareiškėjams. Be to, teismui nesustabdžius išieškojimo procedūrų, tačiau patenkinus skundą, pareiškėjai būtų priversti bylinėtis su išieškotoju kaip nepagrįstai praturtėjusiu (nepagrįstai gavusiu atitinkamą sumą pinigų, realizavus pareiškėjams priklausantį turtą) ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Nėra jokių įrodymų, jog išieškojus iš pareiškėjų pinigines lėšas ir jas pervedus apeliantui ir tenkinus pareiškėjų skundą, šios lėšos būtų operatyviai grąžintos pareiškėjams. Juo labiau, kad piniginių lėšų nuo A. C. ūkio sąskaitų nurašymas privestų ūkį prie bankroto, o dėl to, net pripažinus skundą pagrįstu, žala ūkiui būtų padaryta neatitaisoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). CPK 510 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 str. 8 d., nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
CPK 144 str. 2 d. nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje.
Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimų pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas asmeniui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti santykius nagrinėjamos bylos laikotarpiu. Tokiu atveju, kuomet laikinosios apsaugos priemonės susiejamos su procesinių sprendimų priėmimu kitose bylose, gali susidaryti situacija, kad, net išnagrinėjus bylą, laikinosios apsaugos priemonės liktų galioti, arba, priešingai, kitoje byloje priėmus asmeniui galimai palankų sprendimą, būtų panaikinta pritaikyta apsaugos priemonė. Aplinkybės, nustatytos kitose bylose, gali lemti poreikį iš naujo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (tikėtino ieškinio pagrįstumo vertinimą), bet ne nagrinėjamoje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių trukmę. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais.
Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1289-330/2015). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai įrodinėja, kad yra atsiskaitę su išieškotoju dar iki išieškotojui kreipiantis į antstolį, ir siekia vykdomosios bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad preliminariai įvertinus pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindo spręsti, kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismui nebuvo visiškai jokio pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė galimai palankaus teismo sprendimui įvykdyti, ir nurodo, kad pareiškėjai nėra pateikę pagrįstų faktų, rodančių kreditoriaus SAGA ar antstolio A. B. nesąžiningumą ir nėra pagrindo spręsti, kad būsimas teismo sprendimas gali būti nevykdomas ar jo vykdymas pasunkėtų. Be to, apeliantė argumentuoja, kad, būdama viena iš pagrindinių pasaulyje veikiančių kailių aukcionų, kurios akcijos yra platinamos viešai (listinguojamos NASDAQ Helsinki akcijų biržoje), kreditorė SAGA yra visiškai pajėgi įvykdyti bet kokį būsimą teismo sprendimą pareiškėjų naudai.
Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjų pozicijai, jog pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjų turtą skundo tenkinimo atveju, teismui nustačius, kad išieškojimas iš pareiškėjų išieškotojui antstolio kontoroje vykdomas nepagrįstai, išieškant nepagrįstai per dideles sumas, sumokant atlyginimą antstoliui, galimai palankus pareiškėjams sprendimo įgyvendinimas pasunkėtų. Nesustabdžius vykdymo veiksmų, priverstinio skolos išieškojimo ir patenkinus skundą galėtų kilti papildomos negatyvios pasekmės, susijusios su neteisėtai išieškotų, tačiau antstolio jau paskirstytų lėšų susigrąžinimu, dėl žalos atlyginimo reikėtų užvesti naujus teisminius procesus, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė pagrįstai.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.