Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1246-730/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-06
Bylos Nr.
2A-1246-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02188-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis
Atsakovas
A. S., A. M.
Ieškovas
L. D.
Išvadą teikia
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1246-730/2015

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-02188-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.3.1.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams A. M., A. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nuginčyti, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo, tėvystę. Nustatyti, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, ir apie tai įrašyti vaiko gimimo liudijimo įraše; priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 144,81 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį nuo vaiko gimimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad santuoką su A. M. nutraukė 2014-05-29, o 2014-10-14 jai gimė dukra P.. Kadangi po santuokos nutraukimo nebuvo praėję daugiau kaip 300 dienų, vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas buvęs sutuoktinis A. M.. Vaiko biologinis tėvas yra A. S., todėl ieškovė prašė nustatyti vaiko tėvystę ir priteisti iš biologinio tėvo išlaikymą nepilnametei dukrai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-05-08 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, nustatė, kad atsakovas A. M. nėra nepilnametės P. D. tėvas, ir nuginčijo jo tėvystę P. D., nustatė, kad P. D. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-10-21 išduotame gimimo liudijime AA Nr. 975942, įrašo Nr. 468, įrašas apie tėvą A. M. neatitinka tikrovės; įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių panaikinti vaiko P. D. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-10-21 išduotame gimimo liudijime AA Nr. 975942, įrašo Nr. 468, duomenis apie tėvą A. M., pripažino, kad A. S. yra P. D. biologinis tėvas, įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti vaiko P. D. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-10-21 išduotame gimimo liudijime AA Nr. 975942, įrašo Nr. 468, duomenis apie tėvą A. S., priteisė iš atsakovo A. S. vaiko P. D. išlaikymui po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-10-17 iki jos pilnametystės, nepilnametės P. D. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę L. D., nustatė nepilnametės P. D. gyvenamąją vietą su motina L. D., priteisė iš atsakovo A. S. 590,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas, šią sumą įpareigojo sumokėti per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei L. D.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pateikto teismui synlab Lietuva, UAB, Klaipėdos filialo 2015-02-05 biologinės tėvystės tyrimo atsakymo nustatyta, kad A. S. yra P. D. biologinis tėvas. Teismo posėdžio metu atsakovas A. S. pripažino, jog yra nepilnamečio vaiko P. D. biologinis tėvas. Įvertinęs tai, jog atsakovas A. S. teismo posėdžio metu sutiko mokėti vaikui išlaikymą po 144,81 Eur, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo A. S. priteisti išlaikymą dukrai P. D., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo vaiko gimimo dienos, tai yra nuo 2014-10-17, iki jo pilnametystės.

Apeliaciniame skunde atsakovas A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo dydžio bei bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priteisęs 144,81 Eur išlaikymą dukrai ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – A. S., bei į atsakovo gaunamas pajamas (350,00 Eur neatskaičius mokesčių). Dėl šių priežasčių atsakovas neturi galimybės teikti dukrai priteisto dydžio išlaikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovavosi formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, todėl patenkino ieškovės ieškinį. Kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo prašymą ir priteistą bylinėjimosi išlaidų sumos sumokėjimą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. M. ir L. D. išsituokė 2014-07-01. Iš byloje esančio 2014-10-21 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo AA Nr. 975942 nustatyta, kad P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas atsakovas A. M., o vaiko motina – L. D.. L. D. ir jos dukros P. D. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateikto teismui synlab Lietuva, UAB, Klaipėdos filialo 2015-02-05 biologinės tėvystės tyrimo atsakymo nustatyta, kad A. S. yra P. D. biologinis tėvas.

Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, jog priteisęs 144,81 Eur išlaikymą dukrai, teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – A. S., bei į atsakovo gaunamas pajamas (350,00 Eur neatskaičius mokesčių). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus). Teismas pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog atsakovas A. S., nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžio metu sutiko mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą po 144,84 Eur. Byloje yra 2015-04-21 prašymas, kuriuo ieškovė patikslino ieškinį, prašydama priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 144,81 Eur, priteisti 590,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, išdėstyti atsakovui bylinėjimosi išlaidų mokėjimą per 6 mėnesių laikotarpį. Iš šio prašymo matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas savo parašu pasirašė tokį prašymą, su juo sutiko. Iš 2015-04-21 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismo posėdžio metu atsakovas prisiekė, pasirašė priesaikos tekstą, teismas išaiškino atsakovui pareigą sakyti byloje tiesą. Teismo posėdžio metu atsakovas į teisėjos klausimą, ar jis pripažįsta ieškovės ieškinį, atsakė teigiamai. Vienintelis reikalavimas, dėl kurio atsakovas išreiškė nesutikimą, – bylinėjimosi išlaidos, kurių mokėjimą atsakovas prašė išdėstyti. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas kokiu nors būdu buvo priverstas pripažinti ieškinį, jautė psichologinį ar kitokį spaudimą.

Esant tokioms aplinkybėms, jog atsakovas laisva valia pripažino ieškinį, sutiko mokėti ieškovės prašomą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio neįvertino atsakovo turtinės padėties ir įsipareigojimų.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priteistas išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, kurioje išaiškinta, jog CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, šalių nepilnametei dukrai P. D. yra beveik vieneri metai, jos išlaikymui ieškovė prašo 144,81 Eur. Iš pažymos apie ieškovės gaunamas pajamas matyti, jog iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio mėnesinės pajamos sudarė apie 1611,44 Lt. Iš pažymos apie atsakovo gaunamas pajamas matyti, jog per laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-03-31 atsakovo vidutines pajamas sudarė 347,45 Eur (neatskaičius mokesčių), 2015 m. vidutines pajamas sudaro 283,33 Eur (neatskaičius mokesčių) ir atsakovas gauna tėvystės pašalpą (265,85 Eur). Atsakovas turi nepilnametį vaiką A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2012-12-04 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1227032/96pa, pagal kurią kredito grąžinimo terminas numatytas 2017-12-05, mėnesinė įmoka sudaro 312,25 Lt (90,43 Eur). Kitų duomenų nei apie ieškovės, nei apie atsakovo turtinę padėtį ir įsipareigojimus nėra pateikta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera. Tačiau tai, kad atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, kurį turi pareigą išlaikyti, nėra priežastis atleisti jį nuo atsakomybės išlaikyti dukrą. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo. Pažymėtina, jog atsakovas yra jaunas (27 metai), darbingas vyras. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas abiem vaikams. Tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra išaiškinęs, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Civilinėje byloje pateikti įrodymai apie atsakovo prievolę kredito įstaigai nemažina atsakovo prievolės teikti tokį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris užtikrintų bent minimalius vaiko poreikius.

Prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas suponuoja išvadą, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu. Teismų praktikoje vieno vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 300,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo dukters išlaikymui priteista 144,81 Eur, toks išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.

Esant tokioms aplinkybėms, jog pats atsakovas pripažino ieškinį ir sutiko teikti dukters išlaikymui 144,81 Eur, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir pagrįstai nustatė, jog atsakovas gali teikti 144,81 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad dėl savo turtinės padėties nesutinka sumokėti bylinėjimosi išlaidų. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (590,00 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų advokatų paslaugų įkainių. Kadangi atsakovas pripažino ieškinį, ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl atsakovui tenka pareiga padengti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš 2015-04-21 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovas sutiko apmokėti bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašė išdėstyti jų mokėjimą dalimis. Ieškovė ir jos atstovas tokiam prašymui neprieštaravo, teismas išdėstė 590,00 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos išdėstymas, kai mėnesinę įmoką sudaro 98,33 Eur, nepažeidžia nei teisėtų atsakovo interesų, nei ieškovės teisėtų lūkesčių.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra būtinos ir susijusios su bylos nagrinėjimu, yra pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo reikalavimų spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų išlaidų už advokatų teikiamą pagalbą dydžio, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinas 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo A. S. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. D..

Kolegijos pirmininkė Erinija KazlauskienėKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisAlmantas Padvelskis