Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-1547/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-23
Bylos Nr.
2-1547/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
"Hanner" PST investicijos, akcinės bendrovės „Hanner“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1547/2009Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „PST investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6605-431/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Hanner“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PST investicijos“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Hanner“ 2009 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismui dokumentinio proceso tvarka paduotu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „PST investicijos“ 210 000 Lt skolą (nesumokėtų nuompinigių ir komunalinių mokesčių), 12 849,53 Lt netesybas, 11,23 % palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3). Taip pat prašė (b. l. 4-5) areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir (ne)kilnojamąjį turtą, kadangi reikalavimo suma gana didelė, atsakovas ilgą laiką (9 mėn.) vengia geranoriškai atsiskaityti su nuomotoju, neatsiskaito net ir pasibaigus nuomos sutarties terminui, kas leidžia abejoti nuomininko sąžiningumu ir/arba mokumu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi (b. l. 39-40) dėl didelės ieškinio sumos ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir, siekdamas užtikrinti ieškovo turtinius interesus, areštavo 222 849,53 Lt vertės atsakovo (ne)kilnojamuosius daiktus, o tokių daiktų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, paliekant atsakovui teisę įnešti pinigus į sąskaitą, leidžiant išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „PST investicijos“ atskiruoju skundu (b. l. 46-48) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis ar absoliutus pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti ieškinio sumą ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgdamas į konkretaus subjekto finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-131/2008, 2008 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-435/2008, 2009 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-648/2009, 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-664/2009). Ieškinio suma atsakovui nėra didelė, nes jo turtas pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. balansą didesnis nei 43 mln. Lt, įsipareigojimai – 16 mln. Lt. 2009 m. atsakovo turtas nemažėjo, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog atsakovas vengs vykdyti sprendimą, jei jis bus palankus ieškovui. Tikina, kad ne atsakovas, o, priešingai, ieškovas netinkamai vykdo kooperavimosi pareigą. Atsakovas sustabdė mokėjimus, likus pusmečiui iki nuomos sutarties termino pabaigos, paaiškėjus, kad ieškovas išrašo atsakovui 3 500 Lt/mėn. didesnes sąskaitas faktūras, negu ieškovui priklausytų gauti už atsakovo išnuomotą plotą (3 500 Lt/mėn. x 6 mėn. = 210 000 Lt). Užuot pagrindęs pernelyg didelių sąskaitų faktūrų išrašymą, ieškovas, piktnaudžiaudamas teise, kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Hanner“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 60-62). Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinio suma, viršijanti 100 000 Lt, yra objektyviai didelė ir ipso facto padidina sprendimo neįvykdymo riziką, nes tokią praktiką formuoja Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-136/2007, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-538/2007). Kaip matyti iš atsakovo 2009 m. rugpjūčio 31 d. balanso (b. l. 49-50), finansinį atsakovo turtą, lygų 32 613 164 Lt, sudaro investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones, paskolos dukterinėms ir asocijuotoms įmonėms bei iš jų po vienerių metų gautinos sumos (2 mln. Lt.). Bet atsakovas nepateikė dukterinių ir asocijuotų įmonių finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių būtų galima įvertinti pastarųjų galimybes atsiskaityti su atsakovu. Todėl iš atsakovo balansinio turto atėmus abejotinas investicijas ir paskolas, likęs 13 mln. Lt (43 mln. Lt – 32 mln. Lt + 2 mln. Lt) turtas yra mažesnis už atsakovo pripažįstamus įsipareigojimus (16 mln. Lt.). Be to, atsakovo turimas turtas pats savaime nepaneigia būsimo sprendimo neįvykdymo rizikos, nes atsakovas, būdamas nesąžiningas, turimą turtą gali paslėpti, perleisti, apsunkinti ir kt. Atsakovas neteisėtai panaudojo savigyną, o ieškovas dėjo visas pastangas išspręsti ginčą taikiai ir tik deryboms nepavykus inicijavo bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, tik atsižvelgia, ar ieškinio dalykas yra susijęs su prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai, įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys ar aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės. Šie faktiniai duomenys ar aplinkybės gali būti objektyvūs ir/arba subjektyvūs. Objektyvūs faktiniai duomenys ar aplinkybės susiję su prievolės dydžiu, rūšimi (sutartinė/deliktinė, solidari/dalinė, pagrindinė/papildoma, pirminė/regresinė, (ne)tiesioginė atsakomybė); skolininko asmeniu (fizinis/juridinis asmuo), jo vykdoma ūkine-komercine veikla, turtine padėtimi ir panašai. Subjektyvūs faktiniai duomenys ar aplinkybės susiję su konkretaus atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai nors ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, tačiau ieškovui gali būti nepalankus. Pvz., nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galėtų be jokių apribojimų perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims (pastarųjų interesus gintų CK 4.96 str.), prisiimti naujų prievolių, jų įvykdymą užtikrinti disponuojamu turtu ir kt., kas padidintų sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nėra jokių faktinių duomenų (tiesioginių įrodymų), kurie neabejotinai patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, jei ieškinys būtų patenkintas. Pvz., kad atsakovas realiai nemokus, kad atsakovas perleidžia tretiesiems (susijusiems) asmenims turtą sudarydamas sąlygas tyčiniam bankrotui ir t. t. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra vertinami įrodomieji faktai, kuriuos nustačius daromos išvados apie kitų faktų egzistavimą, t. y. ar yra subjektyvių ar objektyvių aplinkybių, didinančių ir/ar mažinančių grėsmę įvykdyti teismo sprendimą.

Didelę reikalavimo sumą teismų praktika paprastai pripažįsta pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5/2006, 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-269/2006, 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-877/2008, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-283/2009, ect.). Prezumpcija, kad didelė ieškinio suma per se gali padidinti sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-131/2008; 2008 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-435/2008). Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes - įvertinti, ar atitinkamam juridiniam asmeniui ieškinio suma, lyginant ją su įmonės nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu ir apyvarta, turimais bendrovės įsipareigojimais, yra didelė. Atsakovas užsiima šiuo periodu itin rizikinga laikoma nekilnojamojo turto (būsto, verslo biurų, komercinės ir rekreacinės paskirties patalpų) plėtra (http://www.psti.lt/lt.php/titulinis_puslapis/apie_pst_investicijos/5), taigi solidžiai atrodantys praėjusio laikotarpio pajamų ir išlaidų rodikliai ateityje gali pasikeisti neigiama linkme iš esmės. Ieškovas teisingai pastebėjo, kad 32 mln. Lt atsakovas investavo į dukterines ir asocijuotas įmones ir kad iš jų po 1 metų gautini 2 mln. Lt tėra buhalterinės (hipotetinės) pajamos, o likęs atsakovo turtas mažesnis už skolas. Siekiant apsidrausti nuo finansinių sunkumų, kuriuos gali lemti dėl rizikingos veiklos srities nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, ir bent iš dalies išlaikyti atsakovo turtinę padėtį status quo, turto areštas su minimaliais suvaržymais paliekamas galioti. Jei atsakovas turi pakankamai laisvų apyvartinių lėšų, tai, įmokėjęs užstatą į teismo specialią sąskaitą ar pateikęs laidavimą, jis gali prašyti teismo pakeisti arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 str. 2-3 d.).

Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai, įvykdymo riziką ir ėmėsi adekvačių priemonių tą riziką eliminuoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėAudronė Jarackaitė