- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- 2-664/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Dantima“, R. G., A. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Egvilta“, "Egvilta" „Dantima"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Dantima“, R. G. , A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3587-623 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Dantima“, R. G. , A. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Egvilta“ dėl 157 004,38 Lt priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai UAB ,,Dantima“, R. G. ir A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti 92 905 Lt sumokėtą avansą, 2 322,63 Lt palūkanas už be pagrindo turimą avansą už 2008 m. lapkričio-2009 m. balandžio mėnesių laikotarpį; solidariai ieškovų R. G. ir A. G. naudai priteisti 60 270 Lt sumokėtą avansą, 1 506,75 Lt palūkanas už be pagrindo turimą avansą už 2008 m. lapkričio-2009 m. balandžio mėnesių laikotarpį; priteisti iš atsakovo ieškovo UAB ,,Dantima“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui UAB ,,Egvilta“ ir esančius pas ieškovą arba trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas pažymėjo, kad vien ieškinio padavimas teismui nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ir reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo tokį savo prašymą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kurie teismui leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali bandyti jam priklausantį turtą paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą, jei ieškinys būtų patenkintas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti visiškai nebeįmanomas. Be to, iš paties ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas bendradarbiauja, į raštišką ieškovų įspėjimą atsakė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovų reikalavimų suma yra 157 004,38 Lt. Teismų praktikoje didelė reikalavimų suma tik padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, bet savaime nesuponuoja pagrindo taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones. Didelė ieškinio suma yra vertinamasis dalykas byloje ir nustatoma atsižvelgiant į atsakovo finansinį pajėgumą, pagrįstą finansiniais dokumentais, galimybes įvykdyti galimai palankų ieškovo atžvilgiu teismo sprendimą, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai UAB ,,Dantima“, R. G. ir A. G. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata nereikalauja, kad laikinąsias apsaugos priemones prašantis taikyti asmuo pateiktų įrodymus apie tai, kad atsakovas iš tiesų bandys savo turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Priešingai, ši teisės norma numato, kad pagrindas tokių priemonių taikymui yra tada, kai yra tikimybė (galimybė), jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Be to, tai kad atsakovas šiuo metu neketina imtis jokių veiksmų, kurie apsunkintų ieškovams palankaus sprendimo įvykdymą, dar nereiškia, kad tokių veiksmų jis nesiims ateityje turėdamas tam galimybę. Be to, skundžiama teismo nutartis prieštarauja suformuotai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai.Pagal suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma laikoma ne tik galinčia padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, bet taip pat laikoma ir aplinkybe, kurios pagrindu yra preziumuojamas būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas. Ginčo atveju negali kilti jokių abejonių, kad ieškiniu reikalaujama suma yra didelė.Aplinkybę, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, patvirtina paties atsakovo 2009 m. vasario 27 d. atsakymas, iš kurio matyti, kad atsakovas yra susidūręs su finansiniais sunkumais.
Atsileipimu į atskirąjį skundą UAB ,,Egvilta“ prašo jo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Įrodyti savo poziciją ieškovams tenka ne CPK 144 straipsnio, o CPK 111 ir 178 straipsnių pagrindu. Tokia įrodinėjimo našta išplaukia ir iš CPK 145 straipsnio 4 dalies bei CPK 148 straipsnio 4 dalies nuostatų.Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia reali grėsmė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu. Reali grėsmė gali būti nustatoma, kai yra objektyvių duomenų, kad atsakovas gali bandyti paslėpti ar perleisti jam priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra.Iš atsakovo įmonės 2008 m. balanso matyti, kad įmonės turto vertė yra 17 mln. Lt, todėl ieškovų reikalavimų suma atsakovui nelaikytina didele suma. Nors atsakovas dėl globalios krizės šiuo metu turi laikinų sunkumų (2009 m. vasario 27 d. raštas), tačiau tai, atsižvelgiant į turimo turto vertę, nesukuria realios grėsmės, kad ieškovams palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas be kita ko reiškia, kad tuo atveju, jeigu šalis pareiškė reikalavimus teisme ar nutaria teismine tvarka gintis nuo pareikštų reikalavimų, ji turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Šaliai nepateikus faktinių duomenų apie jos nurodytas reikalavimą ar atsikirtimą pagrindžiančias aplinkybes arba pateikus duomenis, kuriuos paneigia kitos šalies pateikti svaresni įrodymai, laikoma, kad ši šalis neįrodė aplinkybės, kuria grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, ir atvirkščiai. Teismui netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą, pažeidžiamos pagrindinės civilinio proceso taisyklės, teismo sprendimai tampa nenuspėjami, o teisingumo vykdymas – neprognozuojamas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tai reiškia, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, tačiau teismas turi atsižvelgti į daugelį šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių.
Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes. Sprendžiant, ar ieškinio suma yra didelė ir ar egzistuoja faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama, ar ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį yra didelė, tai yra kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti atsakovo turto areštą. Teismas iš tiesų turi įvertinti ieškovo išdėstytus argumentus, išsiaiškinti atsakovo turtinę padėtį. Esant abejonėms, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami, taip pat pagal ieškovo pateiktus įrodymus neturint duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, teismas, siekdamas šalims sudaryti vienodas galimybes rungtis šioje proceso stadijoje ir priimti nutartį tik išklausęs abi šalis, turėtų paprašyti atsakovo pateikti atsiliepimą į prašymą, ir tik gavęs šį dokumentą nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą. Bet kuriuo atveju teismas neturi teisės ieškovui priskirtos įrodinėjimo pareigos perkelti atsakovui, ir atvirkščiai. Kaip minėta, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nepagrįstai neišsiaiškino visų reikšmingų šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybių (CPK 12, 178 str., 159 str. 1 d.) ir neturėdamas duomenų apie šalių turtinę padėtį neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau iš prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų įrodymų matyti, kad atsakovas yra moki, sėkmingai veikianti įmonė, kurios 2009 m. vasario 28 d. balanse užfiksuoti duomenys patvirtina kad ilgalaikis turtas viršija 15 mln. Lt. (b. l. 29-30), todėl, net įvertinus, kad per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos sudaro beveik 1 mln. Lt, negalima daryti išvados, jog atsakovas, teismui priėmus jam nepalankų sprendimą, nebūtų pajėgus tokį teismo sprendimą įvykdyti.
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo panaikinti skundžiamos apygardos teismo nutarties dalies atskirojo skundo argumentais, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį.