Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2021-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-290-929/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-16
Bylos Nr.
AN2-290-929/2021
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00133-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Rasa Paužaitė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-290-929/2021Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00133-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 9.36; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla Nr. A8.1020-1130/2021, kurioje N. Z. (N. Z.) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 209 straipsnio 3 dalį, grąžinta Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus specialistas 2021 m. birželio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 97-ANR_P-2303-2021 (ROIK: 21135175962) N. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis, 2021 m. birželio 7 d. 9.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 straipsnio 4 dalį, laikė 19 vienetų cigarečių pakelių „Fest“, kurie nėra paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansų ministro nustatyta tvarka specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1.2. punkto reikalavimus, pagalbinėje patalpoje laikė apie 7 l degtinės, nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansų ministro nustatyta tvarka specialiaisiais ženklais – banderolėmis, bendra prekių muitinė vertė 264,65 Eur (5,293 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 10 d. priimta nutartimi administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Institucijai nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai: prie bylos pridėta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas dėl neteisėtai įvežtų alkoholinių gėrimų vertės nustatymo, taip pat dvi lentelės – su sulaikytų ne Europos Sąjungos prekių ir Europos Sąjungos prekių duomenimis muitiniam vertinimui, vis dėlto iš protokolo nėra aišku, ar sulaikytos prekės yra Europos Sąjungos prekės, ar ne, taip pat koks alkoholinių gėrimų stiprumas, nėra pridėtų specialistų išvadų arba aiškių prekių vertės paskaičiavimų, todėl nėra aišku, kaip apskaičiuota prekių vertė. Sutiktinai su šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad surašytas protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, jame esantys trūkumai laikytini esminiais, todėl bylą grąžino Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Institucija, nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Institucija skunde nurodo, kad ANK 209 straipsnio 3 dalies dispozicija nenumato prievolės įrodyti, iš Europos Sąjungos valstybės narės ar ne Europos Sąjungos valstybės narės, prekė yra įvežta. Šiuo atveju ant alkoholinių gėrimų talpyklos nėra užklijuotų jokios valstybės banderolių, todėl nėra galimybės nustatyti tikslios alkoholinių gėrimų kilmės valstybės. Be to, vadovaujantis 2021 m. gegužės 28 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto Nr. (16.2/6) 3B-3132 „Dėl neteisėtai įvežtų alkoholinių gėrimų vertės nustatymo“ duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. birželio mėnesį ne Sąjungos prekių muitinį statusą turinčios ir Sąjungos prekių muitinį statusą turinčios degtinės 1 litro vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 29,04 Eur. Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos prekių vertė nesiskiria. Atsižvelgiant į tai, nustatinėti neteisėtai laikomų alkoholinių gėrimų kilmės šalį būtų perteklinis veiksmas, kuris nei veikos kvalifikavimui, nei vertės nustatymui įtakos neturi. Institucija pažymi, kad teismas taip pat nurodė, kad nėra aišku, koks yra alkoholinių gėrimų stiprumas. Skunde akcentuojama, kad N. Z. degtinė buvo laikoma talpyklose ant kurių nėra užrašytas jos stiprumas. Be to, ši aplinkybė nėra reikšminga kvalifikavimui, todėl jos nustatinėti nėra tikslo.

3.2. Institucija skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalis nustato, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti alkoholinius gėrimus, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis; fiziniams asmenims taikomą alkoholio produktų laikymo ir gabenimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Fiziniams asmens taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais (banderolėmis). Bendra N. Z. laikomų akcizais apmokestinamų prekių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 264, 65 Eur. 2008 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1031, „Dėl Bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nustatyta, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria patvirtinti bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 Eur. Iš ko darytina išvada, kad N. Z. laikomų prekių vertė yra lygi 5.295 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Skundas tenkinamas

3. Susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti grąžino nepagrįstai.

4. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartis buvo priimta pasirengimo nagrinėti bylą metu. Teismo veiksmai, atliekami pasirengimo nagrinėti bylą metu, reglamentuojami ANK 627 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, šalių prašymu arba savo iniciatyva išreikalauja įrodymų, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia nuostata turėtų būti vertinama sistemiškai su ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, suteikiančiu teismui teisę grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti gali tik išskirtiniais atvejais, kai tam tikrų bylos aplinkybių nustatyti teisme nėra galimybės ir tokios nuostatos visiškai dera su aktyvaus teismo modeliu, nusistovėjusiu Lietuvos Respublikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-217-1020/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-164-875/2019). Teismas medžiagą institucijai turėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių būtų negalima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-34-628/2014, Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-222-478/2018). Bylos medžiagos trūkumai turėtų būti esminiai, kurių nagrinėjantis bylą teismas pats ištaisyti negali (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-686-397/2016).

5. Pirmosios instancijos teismas, nutardamas grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, skundžiamoje nutartyje iš esmės konstatavo tokius protokolo trūkumus: nėra aišku ar sulaikytos prekės yra Europos Sąjungos prekės, ar ne; nėra aišku koks alkoholinių gėrimų stiprumas; nėra pridėtų specialisto išvadų arba aiškių prekių vertės paskaičiavimų, todėl neaišku, kaip apskaičiuota prekių vertė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nei vienas iš pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų negali būti pripažintas kaip esminis, kliudantis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teisme.

6. Pasisakant dėl skundžiamos nutarties dalies, kurioje konstatuota esą byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti ar sulaikytos prekės (cigaretės ir alkoholis) yra Europos Sąjungos prekė, ar ne, taip pat nėra aišku koks alkoholinių gėrimų stiprumas, pažymėtina, kad iš Institucijos surašyto protokolo matyti, kad N. Z. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis savo gyvenamoje vietoje neteisėtai laikė šias akcizines prekes: 19 vienetų cigarečių pakelių ,,FEST“ bei 7 litrus degtinės, kurios nėra paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansų ministro nustatyta tvarka, o būtent, specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Sutiktina su Institucijos skunde nurodytais pastebėjimais, kad ANK 209 straipsnio 3 dalies dispozicija nenumato pareigos įrodyti ar prekės yra įvežtos iš Europos Sąjungos valstybės narės ar ne, o taip pat, jei prekė yra alkoholis, jo stiprumo, nes administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo laikomos, gabenamos, įsigyjamos, naudojamos ar realizuojamos be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ant rastų akcizais apmokestinamų prekių nėra užklijuotų jokios valstybės banderolių, todėl nėra galimybės nustatyti tikslios jų kilmės valstybės. Kita vertus, tarnybinio pranešime užfiksuota, kad N. Z. apklaustas įvykio vietoje pripažino, kad neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes (19 vienetų cigarečių pakelių ,,FEST“ ir 7 litrus degtinės) ir savanoriškai šias prekės pateikė. Paaiškino, kad degtinę ir cigaretes pirko iš Baltarusijos Respublikos piliečių, prekes įsigijo savo reikmėms, jomis neprekiauja (b. l. 4). Nors N. Z. nurodyta aplinkybė, kad jis prekes įsigijo iš Baltarusijos Respublikos piliečių savaime neįrodo, kad prekės yra iš trečiosios šalies, tačiau kiti jo duoti paaiškinimai patvirtina kiek ir kokios akcizais apmokestinamos prekės (cigaretes ir degtinė) buvo įsigytos, taip pat, kad jos buvo laikomos nesilaikant Lietuvos Respublikoje nustatytos tvarkos, tai yra neteisėtai.

7. Kitas trūkumas, kurį pirmosios instancijos teismas taip pat laikė esminiu ir trukdančiu nagrinėti bylą, yra susijęs su prekių vertės paskaičiavimu. Pažymėtina, kad vienas iš esminių ANK 209 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų kvalifikuojančių požymių yra įgytų, laikytų, gabentų, naudotų ar realizuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė, kadangi su ja yra siejama atsakomybė. Vis dėlto apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota pas N. Z. rastų prekių (cigarečių ir degtinės) vertė. Pažymėtina, kad ANK 209 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog šiame straipsnyje nurodytų prekių vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos pateiktuose raštuose Nr. (16.2/6) 3B-3123, Nr. (16.2/6) 3B-3130 nurodyta, kad tais atvejais, kai tyrimo metu nepavyksta surinkti duomenų prekių muitiniam statusui nustatyti, prekių vertė skaičiuojama be muito, kaip Europos Sąjungos prekių muitinį statusą turinčioms prekėms. Taigi, atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti ar pas N. Z. rastos prekės yra iš Europos Sąjungos valstybės narės, ar ne, turi būti vadovaujamasi šiais Muitinės departamento pateiktais prekių vertės apskaičiavimo kriterijais, pagal kuriuos, 1 litro degtinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčiais, yra 29,04 Eur (past. - Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos prekių vertė nesiskiria) (7 x 29,04 = 203,28 Eur), o 1 pakelio cigarečių ,,FEST“ vertė, įskaitant privalomais sumokėti mokesčiais, yra 3,23 Eur (19 x 3,23 = 61,37) (b. l. 12). Šie skaičiavimai pagrindžia administracinio nusižengimo protokole nurodytą akcizais apmokestinamų prekių bendrą vertę - 264,65 Eur, kuri yra lygi 5.295 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, turės ištirti bei įvertinti šiuos duomenis ir priimti atitinkamą sprendimą dėl akcizais apmokestinamų prekių vertės nustatymo pagrįstumo. Taigi, šioje proceso stadijoje teismo konstatuoti trūkumai nėra esminiai, trukdantys administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš esmės.

8. Apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos nenagrinėjo, nustatytų trūkumų taisyti teisme net nebandė, todėl priimtas procesinis sprendimas grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti yra aiškiai skubotas ir formalus, todėl neteisėtas. Dėl išdėstytų aplinkybių Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartis yra naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį: grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui Šalčininkų rūmams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Rasa Paužaitė