Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-01 · Civilinė byla Nr. e2A-878-796/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
e2A-878-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01919-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-878-796/2017 (Proceso Nr. 2-06-3-01919-2016-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.16.5; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 12 423,59 Eur skolos bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12 423,59 Eur skolą bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-05-07 ieškovė su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/05-07, pagal kurią atsakovė nuomojosi negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei kitą baro ir virtuvės įrangą. Pažymėjo, kad nuo 2015-07-01 atsakovė sutartį vykdė netinkamai – laiku ir tinkamai nebemokėjo nuompinigių.Ieškovė pažymėjo, kad 2015-12-31 šalys sudarė ir pasirašė skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovės skola ieškovei buvo 10 450,00 Eur. Nurodė, kad atsakovė ir toliau skolos nedengė, todėl ieškovė vienašališkai, remdamasi sudarytos sutarties 7.1.3 punktu, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutraukė nuo 2016-02-15. Už laikotarpį nuo 2015-12-31 iki 2016-02-15 ieškovė išrašė dar dvi sąskaitas už nuomojamas patalpas: 2016-01-04 Nr. 564 – 1331 Eur sumai ir 2016-02-01 Nr. 565 – 642,55 Eur sumai. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes atsakovė ieškovei yra skolinga tik 1976,91 Eur. Teigia, jog per penkis kartus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 7000,00 Lt, 7260,00 Lt, 7467,00 Lt, 1300,00 Eur ir 500,00 Eur sumas, tačiau ieškovė neišrašė kasos pajamų orderių. Be to, nurodė, kad yra 6307,92 Eur depozitas pagal 2013-05-10 išrašytą kvitą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-31 sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 12 423,59 Eur skolą pagal nuomos sutartį bei šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 423,59 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1 305,84 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 140 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimus, iš esmės rėmėsi skolų suderinimo aktu, kurį pasirašė ieškovės direktorė A. M. ir vyr. finansininkė A. N., atsakovės atstovas V. G. ir vyr. finansininkė iš atsakovo pusės I. D., ir nurodė, kad 2015-12-31 atsakovė yra skolinga ieškovei 10 450,04 Eur. Taip pat nurodė, kad V. G. veikė turėdamas atsakovės įgaliojimus, t. y. 2015-03-18 įgaliojimą, pasirašytą vadovės S. P., kuriuo V. G. buvo įgaliojamas atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo veikla, – atstovauti visose institucijose, sudarinėti, keisti ir nutraukti produkcijos, tiekimo, pardavimų ir pirkimų sutartis, įgyti bet kokį turtą, atstovauti įmonei, disponuoti lėšomis, spręsti klausimus dėl darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo, pasirašyti bet kokius dokumentus, atlikti kitus veiksmus.Pažymėjo, kad tai, kad V. G. turėjo tokius įgaliojimus, patvirtina elektroniniai laiškai, rašyti S. P. V. G., kaip atsakovės darbuotojui, kuriuose jam buvo nurodoma nutraukti sutartis su TEO, banko terminalais, „Gelsva“, ir kt., bandyti rasti pažįstamų LESTO ir nutraukti elektros tiekimą, siekiant pakenkti restoranui, taip pat liudytojų A. N., V. G. ir vyr. finansininkės iš atsakovo pusės I. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais visiškai patvirtinama ieškovės versija, kad 2015 m. gruodžio 31 d. šalys sudarė ir pasirašė skolų suderinimo aktą, pagal kurį 2015-12-31 atsakovės skola ieškovei yra 10 450,00 Eur, jau įskaičius depozito lėšas.Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, įrodymų visumą bei tarpusavio ryšį, konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai ir laiku atsiskaitė už nuomojamas patalpas ir kad ginčijamas skolų suderinimo aktas pasirašytas neįgalioto asmens. Nurodė, kad 2016-01-15 šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovės įmonės skola ieškovei 2015-12-31 yra 10 450,04 Eur, yra laikytinas tinkamu įrodymu, todėl juo nesivadovauti nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei į bylą atsakovės atstovės pateiktas 2014-10-06 įgaliojimas, kuriuo ginčijama, kad 2015-03-18 buvo išduotas įgaliojimas V. G., nei pokalbių įrašai nepaneigia atsakovės skolos ieškovei fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 976,91 Eur skolos pagal nuomos sutartį. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.Nurodė, kad su 2017-01-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu sutinka tik iš dalies. Atsakovė pripažįsta, jog ieškovei už išnuomotas patalpas yra skolinga 1 976,91 Eur, ir mano, kad ieškinys dėl 10 446,68 Eur skolos yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino įrodymų visumos, vienus įrodymus vertino atsietai nuo kitų, dėl ko priėmė iš dalies neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantė nurodė, kad skolų suderinimo aktas nebuvo suderintas su ja, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ir kad jį pasirašė neįgaliotas asmuo V. G.. Teigia, jog V. G. veikė pagal įgaliojimą, kurio 2015-03-18 S. P. nepasirašė, nurodė, jog šią aplinkybę, kad dokumentas suklastotas, pripažino ir pats V. G.. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesiekė įsitikinti, ar įgaliojimas nesuklastotas, atsakovės nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų nevertino, todėl laikytina, kad bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai. Apeliantė taip pat nurodė, jog per penkis kartus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei sumokėjo 7000,00 Lt (2027 EUR), 7260,00 Lt (2102 EUR), 7467,00 Lt (2162 EUR), 1300 Eur ir 500,00 Eur sumas, tačiau ieškovė kasos pajamų orderių neišrašė. Nurodė, kad yra 6307,92 Eur depozitas pagal 2013-05-10 išrašytą kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovei pinigai buvo sumokėti pagal anksčiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras, nesidomėjo ir nevertino aplinkybių, kodėl ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta tvarka pinigų sumų neįtraukė į įmonės buhalteriją. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, netyrė ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų – direktorės S. P. ir E. M. pokalbių 2016-04-11 ir 2016-04-14 garso įrašų. Susitikimų metu buvo siekiama išsiaiškinti ir surinkti įrodymus, kad pinigai buvo sumokėti už patalpų nuomą, tačiau nebuvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai ir šios operacijos nebuvo atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje. Šias aplinkybes E. M. patvirtino, tačiau, kaip matyti iš pokalbių turinio, jis visais būdais vengė tiesioginio atsakymo, bandydamas pokalbį nukreipti kita linkme.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-31 sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nesutinka su apeliantės argumentu, neva teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir analizavo atsakovės direktorės S. P. išsakytą poziciją dėl skolos dydžio, pasisakė dėl atsakovės direktorės S. P. išdėstytos pozicijos, kad tariamai ji nebuvo išdavusi 2015-03-18 įgaliojimo komercijos direktoriui V. G. veikti įmonės vardu ir pasirašyti skolų suderinimo aktą. Atkreipė dėmesį, jog savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui atsakovė neužsiminė apie tai, kad neva įgaliojimas, išduotas V. G., kuris veikė išimtinai atsakovės vardu ir interesais, buvo suklastotas.Taip pat nurodė, kad objektyviai yra sunkiai tikėtina, jog V. G. būtų pasirašęs kartu su vyr. finansininke L. D. 2016-01-15 skolų suderinimo aktą, jei atsakovė būtų sumokėjusi nuomos mokestį ieškovei.Pažymėjo, kad atsakovė nė viename savo dokumente, siųstame ieškovei, niekur neužsimena apie tai, kad ieškovė nuomos mokesčio skolos reikalauja nepagrįstai ar neteisingai skaičiuoja nuomos mokesčio skolą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos skolos dydžio bei įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-07 ieškovė su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/05-07 (T. 1, b. l. 5–10), pagal kurią atsakovė nuomojosi negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), baldus bei kitą baro ir virtuvės įrangą pagal patalpų ir įrangos perdavimo–priėmimo aktą (nuomos sutarties 2 priedas) (T. 1, b. l. 11–12). Nuomos terminas – nuo 2013-05-07 iki 2016-05-01. 2015-02-24 įspėjimu dėl susidariusio įsiskolinimo (T. 1, b. l. 22) atsakovė buvo įspėta, kad nėra sumokėtas nuomos mokestis už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius – 2 370,00 Eur ir už 2015 m. sausio ir vasario mėnesius – 2 662,00 Eur, bendra skolos suma – 5 032,00 Eur. 2015-12-01 įspėjimu dėl susidariusio įsiskolinimo (T. 1, b. l. 21) atsakovė buvo įspėta, kad nėra sumokėtas nuomos mokestis už 2015 m. liepos mėnesį – 1 236,00 Eur, už rugpjūčio mėnesį – 1 936,00 Eur, už rugsėjo mėnesį – 1 936,00 Eur, už spalio mėnesį – 1 936,00 Eur ir už lapkričio mėnesį – 1 573,00, iš viso 8 644,00 Eur. Buvo prašoma skubiai – iki 2015-12-10 sumokėti, nurodyta, kad priešingu atveju bus imtasi delspinigių skaičiavimo ir sankcijų dėl sutarties pažeidimo taikymo. 2016-01-15 šalys pasirašė skolų suderinimo aktą (T. 1, b. l. 19), kuriame nurodė, kad atsakovės įmonės skola 2015-12-31 yra 10 450,04 Eur. Skolų suderinimo aktą pasirašė ieškovės direktorė A. M. ir vyr. finansininkė A. N. bei atsakovės atstovas V. G. (kuris veikė 2015-03-18 išduoto įgaliojimo pagrindu (T. 1, b. l. 125). 2016-01-29 ieškovė pranešimu apie sutarties nutraukimą ir patalpų užrakinimą (T. 1, b. l. 20) nurodė, kad su ieškove neatsiskaityta, yra susidariusi skola, todėl remiantis sutarties 2.4.3, 7.7 bei 7.1.3 punktais, sutartis nutraukiama nuo 2015-02-15. 2016-02-01 atsakovės įgaliotas asmuo komercijos direktorius V. G. prašymu dėl nuomos sutarties ir leidimo tęsti restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklą (T. 1, b. l. 18) prašė ieškovę sumažinti patalpų nuomos mokestį, taip pat prašė avansą, t. y. 21 788 Lt (6 310,24 Eur) depozito sumą, įskaityti kaip sumokėtą nuomos mokestį ir sumažinti susidariusį bendros 10 450 Eur sumos įsiskolinimą. 2016-02-15 pranešimu apie avanso įskaitymą (T. 1, b. l. 13) atsakovė buvo informuota, kad vadovaujantis sutarties 7.6 p., nutraukus sutartį, avansas įskaitomas į mokėtiną baudą ir nuomininkas privalo padengti susidariusią skolą už patalpų nuomą – 12 081,03 Eur.

Dėl 2015-12-31 skolų suderinimo akto pasirašymo neįgaliotojo asmens

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015, ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, inter alia, turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą.Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad skolų suderinimo aktas su atsakovės direktore S. P. nebuvo suderintas ir kad ginčijamą aktą pasirašė neįgaliotas asmuo V. G.. Teigia, jog V. G. veikė pagal 2015-03-18 įgaliojimą, kurio S. P. nepasirašė. Nurodė, jog šią aplinkybę, kad dokumentas suklastotas, pripažino ir pats V. G.. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesiekė įsitikinti, ar įgaliojimas nesuklastotas, atsakovės nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų nevertino, todėl laikytina, kad bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, kadangi apeliantė šių argumentų nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad iš atsiliepimo į ieškinį dėl skolos priteisimo (T. 1, b. l. 48) (kurį pasirašė apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė S. P.) turinio matyti, jog apeliantei yra žinoma apie skolos suderinimo aktą, tačiau apeliantė nenurodo, kad šis aktas pasirašytas neįgalioto atstovo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sužinojusi apie neva neteisėto akto pasirašymą, apeliantė nesiėmė jokių veiksmų, kad apgintų bendrovės interesus ir šį aktą ginčytų. Taip pat byloje neprašė skirti ekspertizės, kuria pagrįstų savo poziciją, jog ginčijamo įgaliojimo ji nebuvo pasirašiusi ir ant jo yra ne jos parašas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, jog faktą, kad V. G. turėjo tokį įgaliojimą, patvirtina ir byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp S. P. ir V. G.. V. G. 2015-11-07 posėdžio metu nurodė, jog turėjo atsakovės vadovės S. P. pasirašytą įgaliojimą, nes S. P. dažnai būdavo išvykusi. Taip pat nurodė, jog vieną kartą yra pasirašęs skolų suderinimo aktą. Nurodė, jog tik vadovės ir buhalterės leidimu pasirašydavo skolų suderinimo aktus, pats savavališkai jų nepasirašinėdavo. Jeigu pasirašė skolų suderinimo aktą, jis buvo suderintas su direktore S. P.. Liudytojų A. N., ieškovės buhalterės parodymai (duoti 2016-11-07 posėdžio metu) ir vyr. finansininkės iš atsakovės pusės I. D. parodymai (duoti 2017-01-11 posėdžio metu) taip pat patvirtina, jog 2015-12-31 šalys sudarė ir pasirašė skolų suderinimo aktą, pagal kurį 2015-12-31 atsakovės skola ieškovei yra 10 450 Eur, jau įskaičius depozito lėšas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2015-03-18 išduotas įgaliojimas buvo galiojantis, V. G. teisėtai atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog 2016-01-15 pasirašytas skolų suderinimo aktas įformintas netinkamai.Taip pat nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad ji negalėjo pasirašyti įgaliojimo, kadangi buvo išvykusi iš Lietuvos. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė nagrinėjamu laikotarpiu dažnai vykdavo į Rusijos Federaciją (T. 1, b. l. 105–116), tačiau jos pase esančios vizos nepatvirtina, kad būtent 2015-03-18 apeliantė buvo išvykusi iš Lietuvos. Be to, V. G. 2016-11-07 teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015-03-18 įgaliojimas yra pasirašytas pačios direktorės S. P., todėl šis argumentas nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė neįrodė, jog 2015-03-18 įgaliojimas buvo suklastotas, kadangi tokių argumentų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Priešingai, šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, atsakovė neužsiminė apie tai, kad neva įgaliojimas, išduotas V. G., kuris veikė išimtinai atsakovės vardu ir interesais, buvo suklastotas, todėl darytina išvada, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl priteistinos skolos dydžio

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Taigi civilinėje teisėje galiojantys sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos prievoliniai teisiniai santykiai. Negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.Apeliaciniu skundu apeliantė nurodė, jog per penkis kartus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei sumokėjo 7000,00 Lt (2027 EUR), 7260,00 Lt (2102 EUR), 7467,00 Lt (2162 EUR), 1300 Eur ir 500,00 Eur sumas, tačiau ieškovė kasos pajamų orderių neišrašė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra išrašytos už atitinkamai 2014 metų liepos mėnesį, 2014 metų rugsėjo mėnesį bei 2014 metų spalio mėnesį. Ieškovės pateiktame ieškinyje bei 2016-01-15 skolų suderinimo akte nurodyta, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti nuomos mokestį nuo 2015-07-01 iki 2016-02-15. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. M. 2016-04-11 vykusio pokalbio, kurio garso įrašas pateiktas byloje (T. 1, b. l. 76), metu taip pat patvirtino, jog atsakovai už 2014 metus yra atsiskaitę. Taigi, darytina išvada, kad ginčas kyla tik dėl PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2016-01-15 pasirašytame skolų suderinimo akte nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra apmokėta ir į reikalaujamą priteisti skolą nėra įtraukta, todėl ginčo dėl šios sąskaitos faktūros taip pat nėra. Apeliantė nurodo, jog PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei sumokėjo 500 Eur, tačiau ieškovė kasos pajamų orderio neišrašė, bet tokių savo argumentų nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, jog kaip liudytoja apklausta ieškovės buhalterė A. N. nurodė, kad atsakovai niekada neduodavo pinigų, jei negaudavo kasos pajamų orderio, o už visus gautus pinigus kasos pajamų orderiai buvo išrašyti. Liudytoja I. D., atsakovės buhalterė, 2017-01-posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja paaiškino, jog gaudavo kasos pajamų orderius, nes pinigai buvo mokami grynaisiais. Ji taip pat patvirtino, jog skola yra tokia, kokia nurodyta 2016-01-15 skolų suderinimo akte. Šis suderinimo aktas buvo derintas su ieškovės buhaltere ir jos žinioje buvusiais buhalteriniais dokumentais, V. G. jai skambino dėl šio suderinimo akto ir ji patvirtino, kad suma, nurodyta skolų suderinimo akte, yra su ja suderinta. Skolų suderinimo akte nurodyta suma atitiko jai atsakovės direktorės pateiktuose dokumentuose esančias sumas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų sumokėjusi dalį ieškovės prašomo priteisti nuomos mokesčio.Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, jog atsakovė sumokėjo 6 307,92 Eur depozitą pagal 2013-05-10 išrašytą kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovei pinigai buvo sumokėti pagal anksčiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras, nesidomėjo ir nevertino aplinkybių, kodėl ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta tvarka pinigų sumų neįtraukė į įmonės buhalteriją. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi 2013-05-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/05-07 7.6 punkte yra nurodoma, jog nuomotojui sutartį nutraukus pagal šios sutarties 7.1 punktą nuomininkui yra taikoma bauda, kuri yra lygi šios sutarties 3.5 punkte sumokėtam depozitui. Tuomet avansu sumokėta suma lieka nuomotojui kaip kompensacija už patirtą žalą. Sutarties 7.1 punkte nurodoma, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą dėl esminių nuomininko sutarties pažeidimų, jei nuomininkas laiku nemoka viso šios sutarties 3.1 punkte numatyto nuomos mokesčio nuomotojui daugiau kaip 10 kalendorinių dienų. Dalinis pinigų mokėjimas yra laikomas neatsiskaitymu laiku ir yra griežtas sutarties pažeidimas. Tokiu atveju nuomotojui suteikiama teisė pasinaudoti sutarties 2.4.3 punkte bei šioje sutartyje nurodytomis sankcijomis (nuomos sutarties 7.1.3 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nuomos mokesčio nemoka jau nuo 2015 metų liepos mėnesio, 2016-01-29 pranešimu apie sutarties nutraukimą ir patalpų užrakinimą ieškovė informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą nuo 2016-02-15 nuomininkui pažeidus sutarties 5.1.3 ir 7.1.3 punktus. Nuomininko sumokėtas avansas už patalpas yra negrąžinamas ir pagal sutartį įskaitomas kaip bauda už esminius sutarties pažeidimus (b. t. I, b. l. 20), todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė turėjo teisę įskaityti sutarties 3.5 punkte nurodytą depozitą kaip baudą. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu tik iš dalies, tai yra nesutiko su priteistos skolos dydžiu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus. Iš esmės apeliantė tik kritikavo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, todėl konstatuoja, jog naikinti ar keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė