Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. G., G. G. ir nukentėjusiojo V. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

I. G. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš G. G. ir I. G. nukentėjusiajam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

V. J. naudai iš G. G. ir I. G. priteista po 150 Eur nukentėjusiojo turėtoms proceso išlaidoms už suteiktą teisinę pagalbą apmokėti.

Iš G. G. ir I. G. valstybės naudai nuspręsta išieškoti po 1 232,96 Eur už V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. G. ir I. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą sudaryti paskolos sutartį ir gauti iš nukentėjusiojo V. J. 39 200 Eur paskolą, panaudojo netikrą, žinomai melagingą dokumentą, t. y. 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. pateikė jį notarei R. K. 2018 m. vasario 14 d. pasirašant paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1008) (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

7. Pirmiau nurodytos baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turintys įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl nuteistųjų G. G. ir I. G. apeliacinio skundo.

12. Vertinant nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumą, visų pirma būtina pažymėti, kad ginčo dėl to, jog dokumentas (Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) suklastotas, šioje byloje nėra. Ši aplinkybė nustatyta ir įrodyta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo valdybos 2020 m. birželio 26 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. liepos 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriaus 2010 m. spalio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose pateiktos išvados dėl nutartyje esančio teismo apvalaus antspaudo netikrumo, ties teisėjos O. Š. pavarde esančio parašo atlikimo ranka rašymo priemone; specialistų A. Z. ir E. A.-G. parodymais dėl antspaudo suklastojimo; duomenimis apie teisėjos O. Š. atleidimo iš teisėjo pareigų 2017 m. liepos 3 d. sulaukus pensinio amžiaus datą bei liudytojos O. Š. parodymais, kad nuo 2017 m. liepos 3 d. ji jokių nutarčių nepriėmė, 2018 m. vasario 2 d. nutartyje parašas ne jos. Šie įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatyme numatyta tvarka, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, todėl pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi pagrįstai. Nuteistieji G. G. ir I. G. pirmiau aptartų įrodymų patikimumo taip pat neginčija, tačiau skunde tvirtina, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytą aplinkybę, kad jie suklastotą dokumentą panaudojo – pateikė notarei R. K. pasirašant 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai nuteistųjų tvirtinimui, byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad I. G. ir G. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytu laiku ir aplinkybėmis panaudojo suklastotą dokumentą – Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis, juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į visumą ir padarė byloje esančiais įrodymais pagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad I. G. ir G. G. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai turėjo reikšmės nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumui. Baudžiamasis įstatymas I. G. ir G. G., jų veikoje nustačius visus BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, pritaikytas teisingai. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiamas kitoks tų pačių įrodymų vertinimas, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, įvertinimą. Nesant pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso normas ir dėl to nepagrįstai pripažino I. G. ir G. G. kaltais dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo, apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

26. Dėl skundo argumento, kad abiem nuteistiesiems paskirtos vienodos bausmės įrodo, jog teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai ir bausmių neindividualizavo, pažymėtina, kad nuteistieji pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje (tą pačią veiką, tuo pačiu laiku, tomis pačiomis aplinkybėmis), juos charakterizuojančių duomenų visuma reikšmingai nesiskiria, dėl abiejų nuteistųjų nenustatytos atsakomybę lengvinančios, bet nustatyta ta pati atsakomybę sunkinanti aplinkybė, abu kaltę neigia. Taigi sutikti, kad paskirdamas vienodo dydžio baudos bausmes, teismas iš esmės pažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

27. Pasisakant dėl skundo argumentų dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti išsprendimo, visų pirma pažymima, kad skunde nurodomos aplinkybės apie V. J. dalyvavimą skirtinguose teisminiuose procesuose, buvo žinomos ir pirmosios instancijos teismui, kuris į šias aplinkybes atsižvelgė ir prašomą priteisti neturtinę žalą reikšmingai sumažino. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir liko neįvertintos sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nuteistieji skunde nenurodė. Pritariant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams dėl neturtinės žalos dydžio pažymėtina ir tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus ir įtvirtintas formalia sudėtimi, nereikalaujančia konkrečių padarinių, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog veika nėra pavojinga ir neturtinė žala šia veika negali būti padaryta.

28. BPK neturtinės žalos sąvoka nėra pateikiama, tačiau jos apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

29. Skundžiamo nuosprendžio tyrinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančias normas pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai, atsižvelgė ir įvertinos visu neturtinės žalos dydžiui reikšmės turinčius kriterijus šios bylos faktinių aplinkybių kontekste ir pagrįstai nusprendė, kad suklastoto dokumento panaudojimu nukentėjusiajam V. J. buvo padaryta 1 000 Eur neturtinė žala. Žalos dydį teismas nustatė įvertinęs veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdį ir trukmę, nepatogumus dėl sugaišto laiko, kaltinamųjų kaltės neigimo, atsižvelgė į tai, kad kaltinamieji darbingi, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje yra laikoma išieškota pinigų suma, pakankama nukentėjusiojo reikalavimui patenkinti, nukentėjusiojo dalyvavimo ir kituose teisminiuose procesuose aplinkybes. Šių aplinkybių visumos įvertinimas leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai nuspręsti tiek dėl neturtinės žalos fakto, tiek dėl jos dydžio. Apeliantų tvirtinimas, kad jų nusikalstama veika V. J. jokios žalos nepadarė, yra tik subjektyvi prielaida, be kita ko – atspindinti ir jų pozicija dėl kaltės, nepaneigianti nuosprendyje padarytų, kurios išsamiai argumentuotos ir pagrįstos bylos duomenimis.

30. Atmetamas, kaip nepagrįstas, nuteistųjų skundo argumentas, kad atmetus civilinį ieškinį, nebuvo galima priteisti ir bylinėjimosi išlaidų. Visų pirma pažymima, kad turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančios normos yra skirtingi baudžiamojo proceso teisės institutai, įtvirtinti skirtinguose BPK skyriuose. Aplinkybės, kad nusikaltimu nebuvo padaryta turtinė žala, nustatymas niekaip neįtakoja klausimo dėl proceso išlaidų išsprendimo. Baudžiamojo proceso įstatyme proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja VIII skyriaus 103–106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be kita ko turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

31. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo V. J. interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtas gynėjas. Į bylą buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, patvirtinanti, kad atstovavimo išlaidas sudaro 2 465,92 Eur. Nukentėjusysis V. J. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už teisinę konsultaciją advokatei sumokėjo 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išlaidų faktą ir dydį patvirtinančius duomenis, atsižvelgęs į BPK 106 straipsnio nuostatas, teismų praktiką, padarė išvadą, kad nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, proporcingos suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, nėra akivaizdžiai per didelės ir nusprendė jas priteisti iš nuteistųjų lygiomis dalimis. Nuteistieji nenurodė kitų teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą atstovavimo išlaidų klausimą išspręsti kitaip, nei jis išspręstas skundžiamame nuosprendyje, todėl nenustačius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų sprendžiant šį klausimą pirmosios instancijos teisme, keisti šią nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo V. J. apeliacinio skundo.

33. Vertinant nukentėjusiojo skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma pažymima, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinamasis aktas. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. I. G. ir G. G. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota juos kaltinant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad kaltinamajame akte nuteistųjų veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Nesutikdamas su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl I. G. ir G. G. veikos teisinio vertinimo, nukentėjusysis V. J. skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, neperkvalifikuodamas nuteistųjų veikos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, šiuos nukentėjusiojo skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

36. Esminiu BPK pažeidimu laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos. Dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo, kaip žinomai netikro (suklastoto) dokumento panaudojimo, šioje nutartyje jau pasisakyta vertinant nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, todėl su tuo susiję motyvai nekartojami. Nors nukentėjusysis V. J. apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tvirtina, jog I. G. ir G. G. veika atitinka ir sukčiavimo sudėtį, kadangi jie panaudojo žinomai netikrą dokumentą turėdami tikslą apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą ir išvengti turtinės prievolės šį turtą grąžinti, tokių teiginių byloje surinkti įrodymai nepatvirtina.

37. Būtina pažymėti, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnį užtraukia, be kita ko, svetimo turto ar turinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas panaudojant apgaulę. Be to, sukčiavimo nusikaltimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas neteisėtai, neatlygintinai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs žalą ir to siekia. Duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, kad galimai galėjo būti padaryta BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, šioje byloje nėra: nenustatyta, kad nuteistieji V. J. atžvilgiu būtų naudoję apgaulę, turėdami tikslą neteisėtai ir neatlygintinai įgyti svetimą turtą – paskolintus pinigus ir nemokėti sutartų palūkanų. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuteistieji skolinių įsipareigojimų V. J. fakto neneigia, o tai, kad ne visos skolos yra grąžintos, kad buvo inicijuotos civilinės bylos, sukčiavimo sudėties nuteistųjų veikoje niekaip neįrodo. Taigi pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti nukentėjusiojo prašymą pakeisti kaltinamajame akte nurodytą veikos kvalifikavimą, nesutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ir priimti teisingą nuosprendį.

38. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusysis V. J. taip pat pateikė teismui prašymą perkvalifikuoti I. G. ir G. G. veiką iš BK 300 straipsnio 1 dalies į BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, šis nukentėjusiojo prašymas buvo patenkintas iš dalies, teisėjų kolegijai nutarus prašymą priimti tik dalyje dėl perkvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi prašymas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo yra susiję su kaltinimu dėl naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas nebuvo atliekamas ir byla nebuvo perduota teismui, padarymu (13 t., b. l. 187, 188). Vis tik, atlikus byloje įrodymų tyrimą, kiek tai susiję su veikos perkvalifikavimo iš BK 300 straipsnio 1 dalies į BK 300 straipsnio 3 dalį galimybe, naujos esminės aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas I. G. ir G. G. nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė neteisingai, nebuvo nustatytos.

39. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumentų suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu šiomis veikomis buvo padaryta didelės žalos. Taigi, didelė žala yra esminis požymis, nulemiantis veikos kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Be to, tai reiškia, kad šis nusikaltimas yra įtvirtinamas materialia sudėtimi, todėl būtina nustatyti ir nusikalstamos veikos padarinius – didelę žalą ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Iš nukentėjusiojo V. J. apeliacinio skundo motyvų, teisme teiktų paaiškinimų turinio matyti, kad didelės žalos požymis yra grindžiamas aplinkybių, susijusių su sukčiavimo nusikaltimu, dėl kurio V. J. teigė patyręs turtinę ir neturtinę žalą, vertinimu. Kaip jau nurodyta pirmiau, dėl sukčiavimo I. G. ir G. G. šioje byloje nebuvo kaltinami, dėl šios veikos nebuvo pripažinti kaltais ir nuteisti, o apeliacinėje instancijoje byla nagrinėjama tik dėl tų veikų, dėl kurių priimtas apeliacine tvarka apskųstas apkaltinamasis nuosprendis. Vertinant didelės žalos požymį BK 300 straipsnio 3 dalies kontekste, visų pirma pažymėtina, kad didelė žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Be to, didelės žalos požymis yra vertinamasis, nustatomas pagal konkrečios bylos aplinkybes. Klausimą dėl žalos dydžio sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir panašiai. Neturtinės žalos vertinimui reikšmės turi ir pažeistų objektų reikšmingumas.

40. BK 300 straipsnyje reglamentuota nusikalstama veika yra BK skyriuje, nustatančiame nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai. Taigi būtent su tuo susijusiems teisiniam gėriams dokumentų klastojimu yra padaroma žala arba atsiranda reali tokios žalos grėsmė. Šios nusikalstamos veikos objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Teisinė apyvarta suprantama kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose. Pagal teismų praktiką, tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu laikytina normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, taip pat ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai. Taigi, šia veika žala taip pat gali būti padaryta ir fiziniams (juridiniams) asmenims.

48. Kaip jau nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti nuosprendžio motyvams dėl nukentėjusiojo V. J. pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo. Nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad I. G. ir G. G. pripažinti kaltais dėl suklastotos nutarties panaudojimo sudarant 2018 m. vasario 14 d. sutartį, byla dėl sukčiavimo nebuvo nagrinėjama, I. G. ir G. G. dėl to, kad apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą pagal nukentėjusiojo nurodomas paskolos sutartis ir vekselius, nėra pripažinti kaltais, o kaip matyti iš nukentėjusiojo nurodomų argumentų, turtinės žalos faktas ir dydis iš esmės yra motyvuojamas teiginiais dėl sukčiavimo nusikalstamos veikos, kaltinant nuteistuosius apgaulės būdu įgijus nukentėjusiojo turtą. Nors suklastotas dokumentas buvo panaudotas turint tikslą sudaryti paskolos sutartį ir iš V. J. gauti 39 200 Eur paskolą, nuteistųjų veikoje nesant sukčiavimo sudėtį sudarančių požymių visumos, paskolos sutarties, kurios nuteistieji iš esmės neneigia, dalykas negali būti laikomas turtine žala, priežastiniu ryšiu susijusia su BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Tuo labiau, kad kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl 2018 m. vasario 14 d. paskolos ir hipotekos sutarčių sutarties šalys bylinėjasi civilinio proceso tvarka (vienoje byloje priimtas kasacinis skundas, kitoje – nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje), o su V. J. sudarytų sutarčių sąlygų ginčijimas nėra nusikalstamas BK prasme. Taigi skundo argumentai dėl neteisingai išspręsto turtinės žalos atlygimo atmetami, kaip nepagrįsti.

50. Pažymėtina, kad neturtinės žalos pagrįstumas ir dydis, kaip ir turtinės, turi būti įrodytas ir įrodinėjimo pareiga tenka žalos atlyginimu suinteresuotam nukentėjusiajam. Be to, neturtinė žala taip pat turi būti priežastiniu ryšiu susijusi su konkrečia nusikalstama veika, dėl kurios kaltininkas yra pripažįstamas kaltu. Kaip jau minėta, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

51. Dar kartą akcentuotina, kad I. G. ir G. G. šioje byloje nebuvo kaltinami ir nėra nuteisti dėl to, kad apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam V. J. priklausantį turtą, todėl skundo argumentai dėl nuteistųjų siekio išvengti paskolos gražinimo ir, siekiant šio tikslo neva atliekamų neteisėtų veiksmų, nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina. Skunde nurodoma, kad nuteistieji vykdo nukentėjusiojo persekiojimą, renka jo asmens duomenis yra deklaratyvūs, jokie įrodymai jų teisingumo nepatvirtina. Tai, kad nuteistieji inicijuoja teisminius procesus ir ginčija civilinių sutarčių sąlygas ar teikia skundus dėl V. J., nėra nusikalstama veika ir nepatenka į šios konkrečios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl ir vertinti šias aplinkybes neturtinės žalos kontekste nėra pagrindo.

52. Skunde daug dėmesio skiriama aplinkybėms, kad dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis V. J. patyrė didelius ir ilgalaikius emocinius išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata, turėjo kreiptis į psichiatrus, pasireiškė nemiga, sunku priimti sprendimus, pasireiškė neryžtingumas, nerimas, teisminiai procesai kelia didelius nepatogumus, įtampą, nerimą, pablogėjo ir fizinė sveikata (patiria stuburo, akių skausmus), pablogėjo įprastas gyvenimas, galimybės užtikrinti buitinius poreikius. Pastebėtina, kad tomis pačiomis aplinkybėmis reikalavimas atlyginti neturtinę žalą buvo grindžiamas ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste išsamiai ir visapusiškai įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad jų deklaratyvus nurodymas V. J. prašomos neturtinės žalos dydžio savaime neįrodo.

56. Iš šio prašymo turinio matyti, kad nukentėjusysis V. J., nors ir konkretizavo neturtinę žalą, išskirdamas kokiais konkrečiai nuteistųjų veiksmais ir kokio dydžio neturtinė žala buvo padaryta, vis tik prašyme nurodytos aplinkybės savo turiniu iš esmės yra tokios pačios, kokiomis nukentėjusysis reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė reikšdamas ieškinį bei ginčydamas nuosprendį apeliaciniame skunde. Nukentėjusiojo V. J. prašyme nurodytos aplinkybės suponuoja manymą, kad nepasitenkinimą, neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus nukentėjusiajam iš esmės sukelia teisminiai procesai civilinėse bylose, kuriose vyksta ginčai dėl skolinių santykių, nuteistųjų pranešimų apie galimai V. J. padarytą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalyku. Nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai dėl to, kad buvo apgautas panaudojus suklastotą dokumentą, kad jautė nerimą ir netikrumą dėl ateities, dėl to ar bus išieškoti paskolinti pinigai, dėl galimai kilsiančių teisminių ginčų dėl 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutarties, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta nustatant konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį. Be to, nukentėjusysis, manydamas, kad I. G. ir G. G. inicijuojami teisminiai procesai, dėl kurių V. J., kaip pats teigia, yra priverstas patirti neigiamus ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, turinčius įtakos jo fizinei, psichinei sveikatai, šeiminiams santykiams, galimybės gauti pajamas iš individualios veiklos praradimui, žalos atlyginimo gali prašyti reikšdamas reikalavimus tuose civiliniuose procesuose, kuriuose dalyvauja su nuteistaisiais arba inicijuodamas atskirus procesus, pareikšdamas ieškinį civilinio proceso tvarka. Teiginiai dėl neteisėto duomenų rinkimo, šmeižimo, trukdymo nukentėjusiajam įgyvendinti savo teises, šmeižto, garbės ir orumo žeminimo, vykdomų nusikaltimų organizuotoje grupėje, fizinio skausmo sukėlimo, trukdymo (galimybės atėmimo) bendrauti su anūke, trukdymo vykdyti veiklą pagal verslo liudijimus, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. J. 2023 m. kovo 9 d. prašyme Nr. DOK-6530 nurodytos aplinkybės didesnės neturtinės žalos, nei priteista skundžiamu nuosprendžiu, neįrodo, prašymas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie buvo žinomi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir dėl kurių skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta. Priešingos išvados dėl neturtinės, taip pat ir turtinės, žalos dydžio neleidžia daryti ir kituose V. J. pateiktuose ir teismo priimtuose prašymuose nurodytos aplinkybės.

60. Nukentėjusysis V. J. Kauno apygardos teismui 2023 m. kovo 8 d. pateikė prašymą Nr. DOK-6404, prašydamas prijungti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2023 m. kovo 7 d. pažymą apie jo gydymą. Prašyme nurodoma, kad ši pažyma patvirtina, jog nuteistieji V. J. dėl nusikaltimo sukėlė itin didelius ir ilgai trunkančius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sveikatos pablogėjimą, gyvenimo išsibalansavimą ir kt. (14 t., b. l. 1–4). Iš pažymos apie V. J. gydymą turinio matyti, kad nukentėjusiajam taikytas (duomenys neskelbtini) gydymas, nurodytos lankymosi datos nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. sausio 19 d. Tačiau iš šioje pažymoje esančios informacijos spręsti, kad (duomenys neskelbtini) gydymas V. J. buvo taikytas būtent dėl dokumentų suklastojimo veikos sukeltų neigiamų išgyvenimų, nėra objektyvaus pagrindo, pažyma yra abstraktaus informacinio pobūdžio. Taigi ji nelaikytina įrodymu, turinčiu reikšmės žalos dydžiui. Tokia pati informacija pateikta su nukentėjusiojo V. J. 2023 m. kovo 6 d prašymu Nr. DOK-6132, 2023 m. kovo 8 d. prašymu Nr. DOK-6400 (14 t., b. l. 6–8), todėl dėl šių prašymų atskirai nepasisakoma.

61. Kauno apygardos teisme 2023 m. kovo 9 d. gautu prašymu Nr. DOK-6411 V. J. prašė išreikalauti papildomus duomenis, apklausti asmenis, tačiau teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonę, dėl šio prašymo priėmė protokolinę nutartį, kuria prašymas atmestas. Nutartis motyvuota tuo, kad nukentėjusiojo prašoma gauti informacija nei patvirtintų, nei paneigtų kaltinime nurodytas aplinkybes, o nukentėjusiojo nurodomi galimi asmens parodymai, nesusiję su nagrinėjama byla, nes nėra duomenų, kad nukentėjusiojo nurodomas asmuo matė ir dalyvavo juridiniuose santykiuose dėl paskolos gavimo (13 t., b. l. 190).

62. Iš Kauno apygardos teisme 2023 m. kovo 8 d. registruoto prašymo Nr. DOK-6409 matyti, kad V. J. prašo priteisti turtinę žalą dėl vykimo automobiliu į konsultacijas su advokatais, teismo posėdžius ir (duomenys neskelbtini) gydymą. Taip pat prašo priteisti 19 600 Eur turtinę žalą dėl infliacijos (39 200 Eur paskolos sumos nuvertėjimo). Prie prašymo pridėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitų kopijos dėl apmokėjimo už kurą 2021 m. gruodžio 27 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. gegužės 11 d., 2022 m. gruodžio 13 d., 2023 m. sausio 8 d., 2023 m. sausio 31 d.; vykimo viešuoju transportu bilietai 2023 m. kovo 6 d., 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. kovo 9 d. (14 t., b. l. 28–45). Dėl prašymo priteisti 19 600 Eur turtinę žalą dėl infliacijos teisėjų kolegija priėmė protokolinę nutartį šio prašymo nenagrinėti, kadangi toks prašymas nebuvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išeina iš apeliacinio skundo ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų (13 t., b. l. 191). Įvertinus nukentėjusiojo prašymą priteisti jam turtinę žalą dėl vykimo automobiliu į konsultacijas su advokatais, teismo posėdžius ir į (duomenys neskelbtini) gydymą, darytina išvada, kad tenkinti šį prašymą taip pat nėra pagrindo, kadangi nukentėjusiojo pateiktos informacijos nepakanka konstatavimui, jog kuro įsigijimas ir vykimas viešuoju transportu yra susijęs būtent su šioje byloje vykusiu teismo procesu.

63. Dėl nukentėjusiojo V. J. 2023 m. kovo 24 d. prašymo Nr. DOK-7942 teisėjų kolegija priėmė protokolinę nutartį prašymo netenkinti, motyvuodama, kad prašymas išreikalauti informaciją ir apklausti nurodomus asmenis liudytojais nėra susiję su šios baudžiamosios bylos aplinkybėmis (13 t., b. l. 191). Protokoline nutartimi išspręstas ir V. J. 2023 m. kovo 28 d. prašymas Nr. DOK-8164 (14 t., b. l. 56–58), šį prašymą atsisakyta priimti motyvuojant, kad jis yra kartotinis, prašoma išreikalauti informacija nesusijusi su šia byla (13 t., b. l. 193). 2023 m. kovo 29 d. prašymas Nr. DOK-8308 (14 t., b. l. 60–62), taip pat išspręstas protokoline nutartimi. Prašymas atmestas teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad prašomi prijungti dokumentai nesusiję su byla, o dėl nurodomos papildomos 150 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos nukentėjusysis atskiro prašymo neformuluoja (13 t., b. l. 194). V. J. 2023 m. kovo 27 d. prašymas Nr. DOK-8006 (14 y., b. l. 65–69) taip pat atmestas, teisėjų kolegijai priėmus protokolinę nutartį šio prašymo netenkinti, kadangi jis didžiąja dalimi kartotinis, o pateikti priedai nesusiję su šia byla (13 t., b. l. 191–193). Nukentėjusysis V. J. 2023 m. kovo 9 d. prašymu Nr. DOK-6547 (14 t., b. l. 72) prašė atnaujinti įrodymų tyrimą ir ištirti pridedamus įrodymus, tačiau teisėjų kolegija su prašymu pateiktus priedus protokoline nutartimi priimti bei apklausti nurodomą asmenį atsisakė (13 t., b. l. 190). Nukentėjusiojo V. J. 2023 m. kovo 29 d. prašymai Nr. DOK-8390 ir 8394 (14 t., b. l. 78, 79) taip pat išspręsti, dėl jų teisėjų kolegija priėmė protokolinę nutartį prašymus atmesti, kadangi pateikiama informacija perteklinė (13 t., b. l. 193,194).

64. Iš nukentėjusiojo V. J. 2023 m. kovo 9 d. prašymo Nr. DOK-6550 matyti, kad yra prašoma ištirti pridedamus įrodymus ir jų pagrindu tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Nukentėjusysis nurodo, kad pridedami įrodymai patvirtina, jog nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje, ne tik panaudojo suklastotą nutartį, bet ir turėjo tikslą neteisėtai užvaldyti bei negrąžinti paskolintos 39 200 Eur sumos (14 t., b. l. 74–76). Šį prašymą teisėjų kolegija išsprendė teismo posėdyje, priimdama dėl jo protokolinę nutartį. Teisėjų kolegija nutarė prašymą tenkinti iš dalies ir prie bylos medžiagos prijungti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį, kadangi byloje yra duomenys apie hipotekos sutarties ginčijimą. Kitoje dalyje prašymas buvo atmestas (13 t., b. l. 190). Dėl šio prašymo atskirai pažymėtina, kad nors nukentėjusiojo pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pridėta prie bylos, joje nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų nekeičia ir nesudaro pagrindo tenkinti nukentėjusiojo skundą. Kasacinės instancijos teismas šia nutartimi sustabdė civilinės bylos, kurioje ginčijama hipotekos sutartis, nagrinėjimą, iki apeliacine tvarka bus peržiūrėtas nuosprendis G. G. ir I. G. baudžiamojoje byloje dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, kadangi tai turės reikšmės pasisakant dėl hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Taigi, šioje nutartyje naujos esminės aplinkybės, galinčios turėti įtakos nuteistųjų veikos kvalifikavimui ar nukentėjusiajam padarytos žalos dydžiui, nenustatytos, hipotekos sutarties ginčijimo faktas šioje byloje buvo žinomas ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

65. Nukentėjusiojo V. J. 2023 m. kovo 30 d. prašymas Nr. DOK-8555, 2023 m. kovo 31 d. prašymai Nr. DOK-8685 ir DOK-8686, 2023 m. balandžio 3 d. prašymai Nr. DOK-8772 ir DOK-8786, 2023 m. balandžio 5 d. prašymas Nr. DOK-9164, 2023 m. balandžio 19 d. prašymas Nr. DOK-1586 (14 t., b. l. 84–95) yra išspręsti teismo posėdyje. Dėl jų priimtos protokolinės nutartys prašymų neprijungti (netenkinti), 2023 m. birželio 19 d. prašymas Nr. DOK-1586 tenkintas iš dalies, nutarta prijungti prie bylos nukentėjusiojo pateiktą Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį (14 t., b. l. 100–103). Taip pat tenkintas V. J. 2023 m. birželio 19 d. prašymas Nr. DOK-15832 (14 t., b. l. 105–110) ir nutarta prie bylos prijungti Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl sukčiavimo I. G. ir G. G. atžvilgiu (14 t., b. l. 104).

66. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartyje pasisakyta dėl V. J. reikalavimo I. G. ir G. G. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, t. y. buvo vertinamos aplinkybės, kuriomis nukentėjusysis V. J. savo reiškiamus reikalavimus grindė ir šioje baudžiamojoje byloje, prašydamas perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamas veikas, kaip sukčiavimą apgaulės būdu užvaldžius nukentėjusiojo turtą – 39 200 Eur pagal 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį. Iš nutarties motyvų matyti, kad sprendimas atmesti V. J. skundą buvo priimtas nustačius, kad dėl aplinkybių, kuriomis V. J. grindžia reikalavimą pradėti tyrimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, yra priimtas įsiteisėjęs nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat nurodyta, kad V. J. prašymai dėl I. G. ir G. G. veikos teisinio vertinimo yra nagrinėjami baudžiamojoje byloje, kurioje procesas nepasibaigęs (apeliacine tvarka apskundus Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį), todėl dėl tų pačių aplinkybių pradėti atskirą baudžiamąjį procesą nėra pagrindo. Iš nutarties motyvų matyti, kad jokių teisinių išvadų dėl I. G. ir G. G. veikos teisinio vertinimo teismas nepadarė, jokios kitos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo vertintos šioje byloje, nutartyje nenustatytos, o nukentėjusiojo V. J. prašymas dėl nuteistųjų veikos perkvalifikavimo ir šį prašymą pagrindžiantys argumentai įvertinti šioje nutartyje pasisakant dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo.

67. Iš Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad V. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1, 2 dalis, dalyje dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Šiame ikiteisminiame tyrime, be kita ko, buvo vertintos ir aplinkybės dėl 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutarties, tačiau šiai baudžiamajai bylai reikšmingi nauji juridiniai faktai nebuvo nustatyti. G. G. ir I. G. šiame ikiteisminiame tyrime dėl 2018 m. vasario 14 d. sutarties nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir šioje byloje, taip pat nurodė aplinkybes dėl inicijuotų civilinių bylų, o vien tai, kad ikiteisminis tyrimas V. J. dėl sukčiavimo nusikalstamos veikos buvo nutrauktas, savaime neįrodo, kad I. G. ir G. G. padarė kokią kitą nusikalstamą veiką, nei nustatyta šioje baudžiamojoje byloje.

68. Dėl nukentėjusiojo 2023 m. balandžio 14 d. prašymų Nr. DOK-9970, DOK-9997, DOK-9941, 2023 m. birželio 19 d. prašymo Nr. DOK-15829 (14 t. b. l. 113–119, 121) priimtos protokolinės nutartys nukentėjusiojo reiškiamus prašymus atmesti (14 t., b. l. 173–175).

69. Iš 2023 m. liepos 3 d. prašymo Nr. DOK-17092 matyti, kad prašoma prijungti įrodymus, kuriais nukentėjusysis grindžia turtinę žalą. Nukentėjusysis prašo priteisti 50 Eur kaip bylinėjimosi išlaidas dėl dviračio nusidėvėjimo vykstant į teismo posėdžius ir dėl atlikto dviračio remonto; priteisti neturtinę žalą, nurodytą 2023 m. kovo 8 d. prašyme; priteisti automobilio kuro išlaidas, susijusias su gydymusi dėl nuteistųjų kaltės; taip pat priteisti automobilio remonto išlaidas – 29,20 Eur. Prie prašymo pridėta 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 215, iš kurios matyti, kad už dviračio remontą V. J. sumokėjo 50 Eur, taip pat dviračio nuotraukos kopija, Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties liudijimas, patvirtinimas dėl dviračio pardavimo V. J. 2021 m. spalio 10 d. už 100 Eur, automobilio „Skoda Octavia“ specifikacijos informacija (galia, degalų tipas, darbinis tūris, degalų sąnaudos). Pridėtas 2023 m. birželio 22 d. transporto priemonės priėmimo ir perdavimo aktas, patvirtinantis, kad buvo atlikti automobilio remonto darbai, kurių kaina 29,20 Eur, transporto priemonės registracijos liudijimo kopija. Prašyme nukentėjusysis nurodo, kad patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl dviračio nusidėvėjimo vykstant į posėdžius, buvo priverstas automobiliu iš (duomenys neskelbtini) vykti į Kauną, iš bagažinės kilnoti dviratį, jausti stuburo skausmus, į teismo posėdžius turėjo vykti dviračiu blogu oru, per lietų, šaltį, sniegą, kentėti drėgmę bei baimę, kad kelyje gali partrenkti automobilis. Patyrė išlaidas kurui važinėdamas automobiliu į (duomenys neskelbtini) užsiėmimus gydytis bei į posėdžius dėl nuteistųjų kaltės (14 t., b. l. 123–130).

70. Kaip jau minėta, priteisiama tik ta turtinė ir (ar) neturtinė žala, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstama veika, dėl kurios priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šioje byloje nustatyta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, buvo padaryta 2018 m. vasario 14 d., šiuo nusikaltimu žala žmogaus sveikatai, gyvybei ar turtui, kaip tiesioginiam baudžiamojo įstatymo saugomam gėriui (vertybei), nėra padaroma. Objektyvių duomenų, kurie patikimai įrodytų, kad V. J. nurodoma turtinė žala dėl dviračio bei automobilio remonto bei dėl patirto fizinio skausmo, nepatogumų vykstant dviračiu blogomis oro sąlygomis sukelta neturtinė žala yra susijusi su I. G. ir G. G. įvykdyta nusikalstama veika – suklastoto dokumento panaudojimu, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija šį nukentėjusiojo prašymą atmeta, kaip nepagrįstą.

71. Nukentėjusysis V. J. į bylą pateikė 2023 m. birželio 26 d. prašymą Nr. DOK-16566, prašydamas nuteistiesiems skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą 2 066 211,90 Eur vertės turtui (14 t., b. l. 135–138). Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonę, dėl šio prašymo priėmė protokolinę nutartį, kuria prašymas buvo atmestas (14 t., b. l. 176,177). Nukentėjusiojo V. J. 2023 m. liepos 12 d. prašymas Nr. DOK-17839 (14 t., b. l. 162) prijungti su 2017 metais susijusius duomenis išspręstas teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonę, nutarė šį prašymą atmesti, nes pateikiami duomenys patvirtina tik 2017 metų skolinius įsipareigojimus, išieškojimo aplinkybes (14 t., b. l. 179). Kauno apygardos teisme 2023 m. liepos 12 d. gautas prašymas Nr. DOK-17836 (14 t., b. l. 166) buvo apsvarstytas teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonę, nutarė prašymo netenkinti, prie bylos garso įrašo nepridėti ir jo neperklausyti (14 t., b. l. 181).

72. Nukentėjusiojo V. J. 2023 m. liepos 1 d. prašymą Nr. DOK-17740 ir 2023 m. liepos 12 d. prašymą Nr. DOK-17841 (14 t., b. l. 142–160) patenkinus iš dalies, buvo nutarta prijungti su 2023 m. liepos 1 d. prašymu Nr. DOK-17740 pateiktus dokumentus, išskyrus priedą (nukentėjusiojo pildytą lentelę, kuri nėra medicininis dokumentas) (14 t. b. l. 177, 178). Iš 2023 m. liepos 1 d. prašymo Nr. DOK-17740 matyti, kad yra prašoma prijungti dokumentus, patvirtinančius, jog nukentėjusysis, važinėdamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) užsiėmimus gydytis, o anksčiau važinėdamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) į teismo posėdžius ir atgal, dėl nuteistųjų kaltės patyrė turtinę žalą – automobilio remonto išlaidas. Taip pat prašoma prijungti įrodymus, patvirtinančius, kad V. J. dėl I. G. ir G. G. kaltės patyrė didelę žalą sveikatai – depresiją, kairės kojos sąnario skausmus, daug pergyvenimų, nepatogumų, sutriko jo adaptacija prie aplinkos, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo priverstas pirkti ir vartoti kraujagysles plečiančius vaistus, į sąnarį injekcijomis leistis hialurono rūgštį, kurios viena dozė kainuoja 120 Eur. Prie prašymo pridėta 2023 m. liepos 10 d. PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad už automobilio kuro sistemos remontą V. J. sumokėjo 29,20 Eur. Pateikti vaistų Betaserc ir Cavinton aprašymai, taip pat ambulatorinio apsilankymo informacija, patvirtinanti, kad V. J. kreipėsi į gydytoją ortopedą traumatologą dėl kelio skausmo, sunkumo einant ir lipant laiptais, nurodydamas, kad 2008 m. turėjo kelio traumą, buvo lūžęs blauzdikaulis, buvo operuotas; taip pat kreipėsi dėl galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimo, atliktas kaklo kraujagyslių tyrimas. Pateikta informacija apie V. J. diagnozuotas ligas (susirgimus) nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. liepos 3 d. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.) taip pat priėmimo pas gydytoją talonas (2023 m. birželio 19 d., 2023 m. birželio 22 d.).

73. Įvertinus šį nukentėjusiojo prašymą ir jį pagrindžiančius argumentus nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad nukentėjusiojo nurodomas turtinė ir neturtinė žala nėra priežastiniu ryšiu susijusi su I. G. ir G. G. padarytu nusikaltimu, dėl kurio jie pripažinti kaltais ir nuteisti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Automobilio remonto ir vaistų įsigijimo, lankymosi pas gydytoją laikas, diagnozių nustatymo laikas yra ženkliai nutolęs nuo nusikaltimo padarymo laiko, o kaip jau minėta šioje nutartyje, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos V. J. patyrė ilgalaikius, reikšmingus fizinei ir psichinei sveikatai dvasinius išgyvenimus.

74. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išklausius proceso dalyvių nuomonę dėl nukentėjusiojo V. J. 2023 m. liepos 12 d. prašymo Nr. DOK-17837 (14 t., b. l. 164,165), buvo nutarta prašymą tenkinti iš dalies ir prijungti epikrizę, nes ji susijusi su ankstesniais prašymais dėl žalos sveikatai, kuriais grindžiamas žalos dydis (14 t. b. l. 180). Epikrizėje nurodyta informacija, kad V. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) stacionare gydėsi nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. birželio 27 d. Diagnozė: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Aprašyti nusiskundimai: (duomenys neskelbtini). Epikrizėje, be kita ko, nurodyta, kad psichiatrų žinioje V. J. yra nuo (duomenys neskelbtini) metų. Įvertinusi šios informacijos turinį teisėjų kolegija daro išvadą, kad epikrizėje pateikta informacija apie V. J. psichikos sveikatą tik patvirtina jau pirmiau padarytas išvadas vertinant kitus nuteistojo prašymus dėl neturtinės žalos, grindžiamos itin neigiamais dvasiniais išgyvenimais, sukėlusiais reikšmingus pakenkimus psichinei sveikatai, kadangi nukentėjusiojo poreikis lankytis pas gydytojus dėl psichinės sveikatos atsirado žymiai anksčiau, nei šioje byloje vertinama nusikalstama veika. Taigi nėra objektyvaus pagrindo sutikti su nukentėjusiuoju, kad jo patiriami neigiami emociniai išgyvenimai, kreipimasis į psichiatrą, psichoterapijos lankymas, miego, nerimo sutrikimai ir kt. yra sąlygoti būtent nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos. Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo V. J. pateiktame dokumente nurodytą informaciją vertinti kaip įrodančią jam padarytą didesnę neturtinę žalą, nei nustatyta nuosprendyje.

75. Nukentėjusysis V. J. teismui 2023 m. liepos 12 d. pateikė prašymus Nr. DOK-17830 ir DOK-17840, prašydamas išspręsti I. G. ir G. G. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimą, bylą perduoti prokurorui, nes buvo surašytas BPK reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (14 t., b. l. 167–169). Teismo posėdyje išklausius proceso dalyvių nuomonę, nutarta prašymus tenkinti iš dalies ir prie bylos prijungti atsakymą iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (14 t., b. l. 181,182). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro atsakyme V. J. pateikta informacija, kad nukentėjusiojo skundas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą G. G. ir I. G. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl galimai įvykdyto sukčiavimo – didelės vertės piniginių lėšų (39 200 Eur) paskolos forma įgijimo apgaule bei piniginės prievolės sumokėti delspinigius išvengimo, išnagrinėtas, tačiau nepatenkintas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad tos pačios nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės jau buvo vertintos kituose procesuose ir priimti teismų sprendimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šią informaciją vertinti kaip turinčia reikšmės nuteistųjų veikos teisiniam vertinimui ar nukentėjusiojo patirtos žalos dydžiui. Rašte pateikta informacija yra tapati byloje esantiems duomenims, jokių naujų aplinkybių, galinčių įtakoti skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas, rašte nėra nurodyta. Kaip jau minėta, I. G. ir G. G. nebuvo kaltinami ir nuteisti dėl sukčiavimo, kadangi BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai 2018 m. vasario 14 d. paskolos teisiniuose santykiuose nuteistųjų veikoje nenustatyti.

76. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2023 m. liepos 12 d. nukentėjusysis V. J. pateikė prijungimui prie bylos papildomus dokumentus. Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonę, nutarė prašymą dėl dokumentų prijungimo tenkini iš dalies ir prijungti kvitus bei receptą, prašymas dėl talono pas gydytoją prijungimo buvo atmestas (14 t., b. l. 170, 171, 183). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 3 d. kvitas patvirtina, kad už lemputę sumokėta 3,29 Eur. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 2 d. kvito matyti, kad pirktas dyzelinis kuras, sumokėta 26,32 Eur. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ receptas patvirtina, kad V. J. buvo išrašyti vaistai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. J. paaiškino, kad pateikti dokumentai patvirtina turtinę žalą, kurią patyrė dėl to, kad pylėsi kurą, susidėvėjo automobilio žibinto lemputė vykstant į teismo posėdžius šioje byloje (14 t., b. l. 183). Iš V. J. 2023 m. liepos 26 d. prašymo Nr. DOK-18998 matyti, kad yra prašoma prijungti prie bylos 2023 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą už vaistus, kaip turtinės ir neturtinės žalos įrodymą dėl nuteistųjų padaryto nusikaltimo (15 t., b. l. 4, 5). Šis prašymas teisėjų kolegijos nutartimi buvo patenkintas, pateiktas dokumentas prijungtas prie bylos (15 t., b. l. 13). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už medikamentus „CAVINTON FORTE“ ir „BETASERC“ V. J. sumokėjo 14,64 Eur.

77. Įvertinus nukentėjusiojo pateiktų dokumentų turinį daroma išvada, kad pripažinti juos nuteistųjų veiksmais nukentėjusiajam padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą patvirtinančiu įrodymu nėra pagrindo. Jokie objektyvūs duomenys neįrodo, kad 2023 m. liepos mėnesį V. J. turėtos išlaidos kurui, automobilio lemputei, vaistams yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su I. G. ir G. G. 2018 m. vasario 14 d. padaryta nusikalstama veika. Nenustatyta, kad dėl suklastoto dokumento panaudojimo V. J., praėjus daugiau nei penkiems metams nuo nusikaltimo padarymo, vis dar patiria fizinės (psichinės) sveikatos sutrikimus, susijusius su patirtais neigiamais išgyvenimais dėl suklastoto dokumento panaudojimo.

78. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat reiškė prašymus, susijusius su įrodymų tyrimo atlikimu ir naujų duomenų gavimu: prašė išreikalauti duomenis apie G. G. teistumus 1996 metais ir kitą su tuo susijusią informacija; apklausti liudytojais skunde nurodomus asmenis; iš Kauno apylinkės teismo išreikalauti ir ištirti civilinių bylų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą; iš Kauno apygardos teismo išreikalauti ir ištirti civilinių bylų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžiagą. Šie apeliaciniame skunde pareikšti prašymai buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir dėl jų priimta nutartis prašymų netenkinti motyvuojant, kad G. G. charakterizuojančių, taip pat su nuteistųjų turtine padėtimi, turimu turtu susijusių duomenų byloje pakanka, prašomi apklausti asmenys, civilinių ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybės nėra susijusios su kaltinimu G. G. ir I. G., tyrimas dėl sukčiavimo nėra atliekamas, o tarp šalių vykstantys ginčai dėl skolinių santykių, negali nei patvirtinti, nei paneigti sukčiavimo baudžiamosios teisės prasme (13 t., b. l. 188, 189).

79. Nukentėjusiojo V. J. apeliaciniame skunde, be kitų prašymų, reiškiamas ir prašymas perduoti bylą prokurorui dėl BPK reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto. Teisėjų kolegija, įvertinusi šį prašymą byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, jį atmeta, kaip nepagrįstą.

80. Visų pirma pažymima, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019). BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus.

81. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad kaltinamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-132-511/2019).

82. Iš šioje byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad visos BPK 219 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės jame yra nurodytos. Kaltinamajame akte nusikalstama veika aprašyta aiškiai ir suprantamai, nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas – 2018 m. vasario 14 d., vieta – (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpos (duomenys neskelbtini), būdas – panaudojo žinomai melagingą dokumentą, pateikiant jį notarei pasirašant 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį. Kaltinamajame akte taip pat pateikta nuoroda į kaltinamųjų veik kvalifikuojantį BK straipsnį, nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas pareikštas kaltinimas, taip pat kaltinamuosius charakterizuojanti informacija, duomenys apie atsakomybę lengvinančias (sunkinančias) aplinkybes. Taigi visus BPK 219 straipsnio 3 punkte įtvirtintus reikalavimus I. G. ir G. G. surašytas kaltinamasis aktas atitinka.

83. Nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinys, jame nurodomi motyvai sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo akto trūkumus nukentėjusysis V. J. sieja su įrodymų vertinimu, neišsamiai, netinkamai atliktu ikiteisminiu tyrimu, neteisingu I. G. ir G. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia kaltinamojo akto turinio neatitikimo pirmiau aptartiems baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, kadangi kaltinamajame akte yra nurodytas tiek inkriminuotos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas, tiek inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinkančios faktinės aplinkybės ir duomenys, kuriais jos grindžiamos. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, jog baudžiamosios bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti apie ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nukentėjusiojo nesutikimas su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu nėra pagrindas priimti BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto. Subjektyvi nukentėjusiojo nuomonė, kad I. G. ir G. G. veika turėjo būti kvalifikuota, kaip sukčiavimas ir atitinkamai dėl šios nusikalstamos padarymo surašytas kaltinamasis aktas, nėra teisiškai pagrįstas argumentas, suponuojantis reikalingumą priimti nukentėjusiojo prašomą sprendimą.

84. Nukentėjusysis V. J. apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą ir dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės, taip pat dėl teismo sprendimo proceso išlaidas iš nuteistųjų priteisti ne solidariai, o lygiomis dalimis. Dėl I. G. ir G. G. paskirtų bausmių individualizavimo šioje nutartyje jau pasisakyta, vertinant nuteistųjų apeliacinio skundo argumentus. Papildomai pažymima, kad nors nukentėjusysis prašo nuteistiesiems skirti realias laisvės atėmimo bausmes, iš skundo motyvų matyti, kad toks prašymas iš esmės yra siejamas su nuteistųjų veikos kvalifikavimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Šioje byloje nuteistieji pripažinti kaltais dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pagrindas veiką perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nenustatytas. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi laisvės atėmimas yra griežčiausia galima skirti bausmė iš sankcijoje numatytų. Šiame kontekste aktualus BK 55 straipsnis, nustatantis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuoti laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

85. Nuteistieji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra neteisti, išskirtinai neigiamai juos charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems paskirdamas didesnes, nei minimali, baudos bausmes, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nukentėjusiojo teiginiai apie G. vykdomas sukčiavimo veikas, nusikaltimų darymą organizuotoje grupėje, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, taigi teisinės reikšmės nuteistiesiems paskirtai bausmei neturi. Iš bylos duomenų matyti, kad iš tikrųjų G. G. atžvilgiu 1996 m. ir 2000 m. buvo nuteistas (už vagystę ir turto sunaikinimą ar sugadinimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą), tačiau teistumas yra seniai išnykęs, o pagal BK 97 straipsnio nuostatas, išnykus teistumui asmenys laikomi neteistais. Nors į šias aplinkybes individualizuojant bausmę atsižvelgtina, vis tik įvertinus pirmiau nurodytų nuosprendžių priėmimo laiką, veikų pobūdį, nebuvimą duomenų apie sistemingą įstatymų reikalavimų ignoravimą, jos nelaikytinos turinčiomis išskirtinės reikšmės bausmės rūšies ir dydžio parinkimui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas į visas aplinkybes, turinčias reikšmės skirtinai bausmei, atsižvelgė ir paskyrė nuteistiesiems bausmes, adekvačias padarytos veikos pavojingumui.

86. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas nuteistuosius paskirtas baudas sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įstatymo reikalavimų taip pat nepažeidė. Nukentėjusiojo teigimu, toks teismo sprendimas prieštarauja teisingumo principui, nes per švelnaus nuosprendžio vykdymas atidedamas toli į ateitį, įteisinamas jo vilkinimas, bauda dėl infliacijos praras paskirtį. Šių argumentų kontekste atkreipiamas dėmesys, kad baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatyme nurodytas tik minimalus baudos sumokėjimo terminas – 2 mėnesiai. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes, nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, gali nustatyti ir ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Įvertinus nuteistiesiems paskirtų baudų dydį – po 7 500 Eur (mokant kas mėnesį lygiomis dalimis tai sudarytų po 937,50 Eur), atsižvelgus į tai, jog iš nuteistųjų turto yra priverstinai išieškoma pagal vykdomąsias bylas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo, tai, kad nuteistasis G. G. nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nors I. G. dirba, šeima turi tenkinti ir vaiko interesus, ilgesnio baudos mokėjimo termino nustatymas bausmės tikslų ir paskirties nepaneigia ir teismo priimto sprendimo nedaro neteisingu.

87. Skunde tvirtinama, kad vertindamas veikos pavojingumą, teismas neatsižvelgė į atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą: nusikaltimo padarymą iš savanaudiškų paskatų, veikos padarymą ir jos tęsimą psichologiškai kankinant nukentėjusįjį bei iš jo ir teisingumo viešai tyčiojantis. Vis tik kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, šias aplinkybes nukentėjusysis sieja su nuteistųjų inicijuotomis civilinėmis bylomis bei manymu, jog nuteistųjų veika atitinka sukčiavimo nusikaltimo sudėtį. Tačiau kaip jau minėta, I. G. ir G. G. šioje baudžiamojoje byloje nuteisti dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir, teismui nustačius, kad veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, ši aplinkybė pagrįstai buvo pripažinta jų atsakomybę sunkinančia. V. J. teigimu, veika buvo padaryta veikiant organizuotoje grupėje ir tai taip pat turėjo būti pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindą manymui, kad vienkartinis nusikalstamas veikimas – suklastoto dokumento panaudojimas – buvo įvykdytas veikiant organizuotoje grupėje. Tai, kad nebuvo nustatyta, kas dokumentą suklastoto, priešingos išvados nesuponuoja.

88. Nukentėjusysis nurodo ir tai, kad teismas, vertindamas kaltinamųjų asmenybes, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jie neturi šeimos, o augina ne vaiką, bet įvaikį. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys, kad pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą, įvaikinimas įvaikintojams ir įvaikiui sukuria tokius pačius šeimos teisinius santykius, kokie atsiranda gimus vaikui. Pagal CK 3.227 straipsnį, įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę, o įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistieji neturi šeimos, nes augina įvaikį, yra ne tik kad nekorektiškas, bet ir aiškiai neatitinka šeimos teisinius santykius reguliuojančių CK normų turinio.

89. Atmetami, kaip nepagrįsti nukentėjusiojo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nepriteisė solidariai, o dalimis, kadangi dėl tokio teismo sprendimo išieškojimas iš G. G., apsimetančio bedarbiu, nebus galimas. Atkreipiamas nukentėjusiojo dėmesys, kad proceso išlaidų, taip pat ir išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, priteisimą reglamentuoja baudžiamojo proceso įstatymas, taigi šį klausimą teismas, priimdamas nuosprendį, išsprendžia taip, kaip numatyta BPK. Proceso išlaidų išieškojimą reglamentuojančio BPK 105 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad byloje pripažinus kaltais kelis kaltinamuosius, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtintas ne solidariosios, o dalinės pareigos atlyginti proceso išlaidas principas. Nuteistieji buvo pripažinti kaltais dėl suklastoto dokumento panaudojimo veikiant bendrininkų grupėje, suklastotas dokumentas buvo panaudotas abiejų nuteistųjų, sudarant su jų abiejų interesais susijusią paskolos sutartį, abu nuteistieji veikė kartu, jų veiksmus jungė bendra tyčia. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistųjų proceso išlaidų atlyginimą nukentėjusiajam lygiomis dalimis, pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas nuostatas.

90. Tokia pati išvada darytina ir dėl nukentėjusiojo argumentų, kad teismas, nepriteisdamas 300 Eur išlaidų už kurą, pažeidė BPK 104 straipsnio nuostatas. Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalį, proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Tačiau kaip ir turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo atveju, proceso išlaidos turi būti pagrįstos įrodymais ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su padaryta nusikalstama veika. Pritartina nuosprendyje padarytai išvadai, kad šis nukentėjusiojo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi nesusijęs priežastiniu ryšiu su nusikalstamais I. G. ir G. G. veiksmais – suklastoto dokumento panaudojimu sudarant 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį.

91. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes daroma bendra išvada, kad nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir nuteistųjų veikos kvalifikavimo, neteisingai išspręsto civilinio ieškinio, proceso išlaidų atlyginimo klausimų, per švelnios bausmės, yra nepagrįsti, todėl nesuponuoja pagrindo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ar pakeisti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nebuvo padaryti, teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, baudžiamojo įstatymo taikymas, nuteistųjų veiką kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, išsamiai argumentuotas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Individualizuojant bausmes pažeidimai taip pat nepadaryti, turtinės (neturtinės) žalos, proceso išlaidų atlyginimo klausimai išspręsti laikantis BPK reikalavimų. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino ne taip, kaip juos vertina nukentėjusysis ir priėmė jo lūkesčių netenkinantį procesinį sprendimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

92. Kauno apygardos teisme 2022 m. gruodžio 1 d. gautas nukentėjusiojo V. J. prašymas priteisti jam 0,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas siunčiant paštu apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio. Su prašymu pateikta AB „Lietuvos paštas“ kvito kopija, iš kurios matyti, kad 2022 m. lapkričio 15 d. į Kauną, Laisvės al. 103 (Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų adresas) siųsta siunta, už kurią sumokėta 0,75 Eur (13 t., b. l. 101).

93. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidomis gali būti pripažintos ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris <...> turėjo kitų išlaidų, gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Šios baudžiamojo proceso normos taikomis ir apeliacinėje instancijoje.

94. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą, įvertinusi, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nukentėjusiojo V. J. apeliacinis skundas visa apimtimi atmetamas, kaip nepagrįstas, daro išvadą, kad nors apeliacinio skundo siuntimo išlaidos susijusios su šia byla ir gali būti laikomos proceso išlaidomis, nenustačius pagrindo nukentėjusiojo skundą tenkinti ir nuosprendį pakeisti ar panaikinti, jas priteisti iš nuteistųjų nėra pagrindo. Todėl šis nukentėjusiojo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų G. G., I. G. ir nukentėjusiojo V. J. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.