Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-224-530/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-20Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-18Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-05-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
1S-224-530/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07018-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
I. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-224-530/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07018-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios I. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 23 d. nutarties.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. G. ir G. G. yra kaltinami tuo, kad 2018 metų pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą sudaryti paskolos sutartį ir gauti iš nukentėjusiojo V. J. 39 200 eurų paskolą, pagamino netikrą, žinomai melagingą dokumentą, t. y. 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo G. G. bei I. G. įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudojo šį žinomai netikrą dokumentą, t. y. pateikė jį notarei R. K. 2018 m. vasario 14 d. pasirašant paskolos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

2. Kauno apylinkės teismas, siekdamas užtikrinti galimą nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, 2021 m. kovo 23 d. nutartimi laikinai apribojo I. G. nuosavybės teises į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, turto saugotoju paskiriant kaltinamąją I. G.. Laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatydamas trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 23 d.

3. Kaltinamoji I. G. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmetant nukentėjusiojo V. J. 2021 m. kovo 16 d. prašymą dėl civilinio ieškinio užtikrinimo.

3.1. Kaltinamoji skunde teigia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 151 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra sietinas išimtinai su grėsmės, jog turtas bus paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, nustatymu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas taikydamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios turtui, neįvertino tokio ribojimo pagrįstumo atitinkamoje situacijoje ir neatsižvelgė į tai, jog turtas 2018 m. vasario 14 d. maksimaliosios hipotekos sutartimi buvo ir (tebėra) įkeistas pačiam nukentėjusiajam V. J., todėl jokia grėsmė turto sunaikinimui, sunaudojimui ar paslėpimui neegzistuoja.

3.2. Skunde taip pat pažymima, kad teismas taikydamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą, uždraudė disponuoti turtu, tačiau apeliantės teigimu, toks draudimas yra visiškai betikslis, kadangi dar iki šio draudimo taikymo niekas ir negalėjo disponuoti turtu dėl turto įkeitimo nukentėjusiajam. Kitaip tariant, skundžiama nutartimi pritaikytas draudimas disponuoti turtu yra betikslis, neturintis prasmės, todėl privalo būti panaikintas

3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas apskritai negali būti taikomas hipoteka jau įkeistam turtui ir tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-61-396/2019, kurioje pabrėždama, jog nėra tikslo įkeistam turtui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

4. Kaltinamosios I. G. skundas atmetamas.

5. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja.

6. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

7. Šioje baudžiamojoje byloje I. G. kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje su sutuoktiniu G. G. pagamino netikrą, žinomai melagingą dokumentą ir jį panaudojo sudarant su nukentėjusiuoju V. J. sutartį dėl 39 200 eurų paskolos. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis V. J. baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 39 200 eurų turtinės ir 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (civilinio ieškinio suma skundžiamosios nutarties priėmimo metu).

8. BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiojo V. J., liudytojų O. Š., R. K., J. B., K. N. apklausų protokolai, paskolos sutartis, maksimalioji hipotekos sutartis, 2020 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo raštas Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvados, 2017 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga), suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl I. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. J. galimai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, todėl darytina išvada, kad šiuo pagrindu, tai yra, dėl būtinybės užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra pagrįstas.

9. Nors apeliaciniame skunde kaltinamoji laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo klausimą sieja su grėsmės neegzistavimu, jog turtas bus paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad civilinio ieškinio užtikrinimas ir nukentėjusiojo asmens interesų apsauga yra baudžiamojo proceso prioritetas, tuo tarpu maksimalios hipotekos sutartis nagrinėjamu atveju neužtikrina tikslo išsaugoti turtą, kadangi kaltinamoji civilinėje byloje (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pareiškusi ieškinį dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia ir teismui patenkintus šį kaltinamosios civilinį ieškinį, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje būtų apsunkintas, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas nagrinėjamu atveju yra teisėtas, pagrįstas bei būtinas.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomas ir uždraudimo disponuoti turtu betiksliškumas, teigiant, kad kaltinamoji ir prieš tai negalėjo disponuoti šiuo turtu dėl turto įkeitimo nukentėjusiajam, tačiau aukštesnysis teismas su tuo sutikti negali, atkreipdamas dėmesį, kad iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų 2 straipsnio matyti, jog disponavimas turtu apima teisę turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Tuo tarpu civilinės teisės normos reglamentuojančios hipotekos sąvoką ir subjektus nenumato draudimo naudotis (disponuoti) įkeistu turtu, išskyrus pačioje hipotekos sutartyje numatytus tam tikrus suvaržymus. Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio nuostatų matyti, jog hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Paskesnė įkeisto turto hipoteka leidžiama, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Taip pat įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, jeigu CK kodekse nenustatyta kitaip. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad kaltinamoji sudariusi hipotekos sutartį su nukentėjusiuoju turėjo teisę disponuoti įkeistu turtu, tai patvirtina ir byloje esančios sutartinės hipotekos bendrosios nuostatos, kurių 4 dalyje „Įkeičiamo daikto suvaržymai“ nurodoma, jog įvykdant tam tikrus disponavimo veiksmus su įkeičiamu daiktu įkaito davėjai reikalingas išankstinis rašytinis Kreditoriaus sutikimas. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju uždraudimas disponuoti laikinai apribotu turtu kaltinamajai taikytas tikslingai, pažymint, kad kaltinamoji šiuo turtu naudojasi iki šiol.

11. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai susijęs su laikino nuosavybės teisės apribojimo negalimumu hipoteka įkeistam turtui yra nepagrįsti ir prieštaraujantys formuojamai teismų praktikai. Pažymint, kad ir pačiame apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nenurodo šio draudimo. Šioje nutartyje sprendžiamas klausimas susijęs pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriame liko neišspręstas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas, nenurodant draudimo taikyti procesinės prievartos priemones įkeistam turtui.

12. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - Lietuvos Respublikos BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios I. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat į tai, kad pareikštas civilinis ieškinys, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios I. G. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas 43200 eurų civilinis ieškinys, šis tikslas negali būti pasiektas švelnesnėmis priemonėmis.

13. Apygardos teismas įvertinęs duomenų visumą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 puntu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios I. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė