- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2-8563-1099/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00301-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pateiktu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnyje nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rasų valda“ 347,70 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir dublike ieškovė nurodo, kad 2022 m. sausio 1 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pro bendrojo naudojimo konstrukciją – stogą – prasiveržus kritulių vandeniui buvo apgadintas butas Nr. 6. Ieškovė teigia, kad įvykio metu ji buvo apdraudusi aplietą butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0181705), todėl draudimo sutarties pagrindu ji išmokėjo savo draudėjui 347,70 Eur apliejimo metu padarytai žalai atlyginti, pritaikiusi draudimo sutartyje numatytą 60 Eur išlygą.
3. Ieškovė aiškina, kad draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ginčo namas), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore, todėl ji buvo atsakinga už bendrų namo konstrukcijų, įskaitant stogą, priežiūrą. Ieškovė nurodo, kad aplietas butas buvo viršutiniame daugiabučio namo aukšte, virš buto nėra jokių inžinerinių konstrukcijų, iš kurių galėtų išsilieti vanduo, todėl, ieškovės nuomone, padarytą žalą turi atlyginti atsakovė. Pasak ieškovės, ji kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau atsakovė gera valia neatlygino ieškovės patirtų nuostolių.
4. Ieškovė akcentuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1 971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu Nr. STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR Nr. 1.03.07:2017), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Ieškovės nuomone, minėtas teisės aktas įpareigoja atsakovę savo iniciatyva (nešaukiant privačių patalpų savininkų susirinkimo) atlikti remonto darbus, kai bendrojo naudojimo konstrukcijos kelia grėsmę žalos atsiradimui.
5. Anot ieškovės, iš atsakovės pozicijos matyti, kad atsakovė žinojo apie prastą ginčo namo būklę, nes atsakovė pati savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigia, jog bendrosios namo konstrukcijos buvo nusidėvėjusios, tačiau jokių veiksmų, be gyventojų susirinkimo šaukimo, atsakovė neatliko. Ieškovė pastebi, kad iš atsakovės pateiktų dokumentų nėra aišku kokiems konkretiems remonto darbams nepritarė ginčo namo patalpų savininkai, taip pat atsakovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ji iki draudžiamojo įvykio vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas, susijusias su stogo priežiūra. Ieškovė papildomai pabrėžia, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai yra taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Dėl šios priežasties ieškovė laiko nepagrįstu atsakovės argumentą, esą atsakovė neprivalėjo imtis stogo priežiūros darbų, nes namo gyventojai iki ginčo įvykio nesikreipė į atsakovę dėl stogo pratekėjimo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Rasų valda“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
7. Atsakovė nurodo, kad civilinė atsakomybė yra galima tik įrodžius visas subjekto, iš kurio reikalaujama žalos atlyginimo, civilinės atsakomybės sąlygas, o šiuo atveju ieškovė apskritai nepasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Be to, atsakovės nuomone, ieškinys yra pareikštas netinkamai atsakovei.
8. Atsakovė aiškina, kad 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-122/18 „Dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ ir 2023 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-251/23 „Dėl UAB „Rasų valda“ įgaliojimų teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo paslaugas pratęsimo“ ji yra paskirta ginčo daugiabučio namo administratore. Atsakovė nurodo, kad tapusi ginčo daugiabučio namo administratore ir susipažinusi su 1958 m. statybos namo būkle, įvertinusi bendrojo naudojimo objektų amžių, organizavo namo patalpų savininkų balsavimus ir susirinkimus dėl klausimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektais.
Atsiliepimas
9. Atsakovės teigimu, 2021 m. kovą vyko balsavimas raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto tvirtinimo, tačiau balsavimas neįvyko nesurinkus kvorumo (grąžinti 4 balsavimo raštu biuleteniai iš 7, iš kurių 2 namo butų/kitų patalpų savininkai nepritarė projektui, 1 pritarė, o 1 biuletenis buvo sugadintas). Be to, pasak atsakovės, 2022 m. gegužės 19 d. buvo organizuotas ginčo daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo įtrauktas klausimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto. Atsakovė teigia, kad šis susirinkimas taip pat neįvyko, nes gyventojai į jį nesusirinko. Atsakovė nurodo, kad dėl analogiškos priežasties neįvyko ir jos šauktas 2023 m. birželio 20 d. susirinkimas, kurio darbotvarkėje taip pat buvo įtrauktas klausimas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto. Taigi, pasak atsakovės, namo butų ir kitų patalpų savininkai nepriėmė jokių sprendimų dėl daugiabučio namo stogo remonto. Atsakovė akcentuoja, kad vien tas faktas, jog ji yra paskirta administruoti ginčo daugiabutį, nepašalina namo butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybės už pastato trūkumus.
10. Taip pat atsakovė nurodo, kad ginčo name nebuvo fiksuota įvykių dėl vandens prasiskverbimo pro stogo konstrukcijas, nebuvo gauta jokių pretenzijų ar skundų šiuo klausimu. Atsakovė pabrėžia, kad siųstuose mokestiniuose pranešimuose ji buvo nurodžiusi informaciją namo patalpų savininkams, kad jie turi pareigą pranešti atsakovei apie atsiradusius bendrųjų namo konstrukcijų defektus. Atsakovė akcentuoja, kad ji organizavo namo techninę priežiūrą laikydamasi teisės aktų reikalavimų, tačiau akivaizdu, jog be patalpų savininkų iniciatyvos namo stogo keitimo darbų ji neturėjo vykdyti, todėl atsakovės veiksmuose nėra neteisėtumo, atitinkamai nėra ir civilinės atsakomybės sąlygų jos atsakomybei atsirasti. Taip pat atsakovė teigia, kad ji vykdė tiek nuolatinius ginčo namo būklės stebėjimus, tiek periodines (sezonines) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurių metu nebuvo nustatyti stogo defektai pagal privalomuosius reikalavimus, o nenustačiusi tokių defektų ar avarinės situacijos, atsakovė neturėjo pareigos savo iniciatyva imtis ginčo pastato stogo remonto organizavimo.
11. Teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. gegužės 23 d. 9.10 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. gegužės 13 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus. Byloje dalyvaujantys asmenys nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
12. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
13. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė, privalo atlyginti ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką dėl buto apliejimo, patirtus nuostolius. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) IV ir VI knygų nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. 220 0181705/2021 laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. sausio 1 d. ieškovės apdraustas butas buvo aplietas. Pranešime apie žalą turtui nurodyta, kad apliejimo priežastis – pasislinko stogo danga, atsivėrė plyšys ir užliejo patalpas. Ieškovė paskaičiavo, kad apliejimu padarytai žalai pašalinti reikalinga 407,70 Eur suma, todėl ieškovė išskaičiavo draudimo sutartyje nurodytą 60 Eur dydžio išmoką ir 2022 m. sausio 17 d. išmokėjo draudėjui 347,70 Eur draudimo išmoką apliejimo padarytai žalai padengti. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, nes atsakovė, būdama ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė, privalėjo užtikrinti, jog stogo konstrukcijos neturėtų trūkumų.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2018 m. sausio 16 d. yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės draudėjo patirtos žalos dydžio ir pinigų išmokėjimo fakto (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Šalys nesutaria dėl to, ar atsakovė yra atsakinga už ieškovės draudėjo patirtą žalą.
16. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2021 m. kovo 8 d. atsakovė organizavo balsavimą raštu, kurio metu šio namo patalpų savininkams buvo siūloma balsuoti dėl pritarimo dalyvavimui namo atnaujinimo (modernizavimo) procese pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213. Iš atsakovės pateikto 2021 m. kovo 10 d. balsavimo raštu protokolo Nr. REN-2166 nustatyta, kad balsavimas raštu neįvyko, nes nebuvo kvorumo, t. y. buvo grąžinti 3 galiojantys balsavimo biuleteniai, kas sudaro 50 proc. nuo visų namo butų ir kitų patalpų skaičiaus. Taip pat nustatyta, kad tik viename iš galiojančių biuletenių buvo išreikštas pritarimas dalyvauti siūlomame projekte.
17. Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. šaukė ginčo namo gyventojų (nuosavybės teisės objektų savininkų) susirinkimą, tačiau šis susirinkimas neįvyko, nes į jį neatvyko namo gyventojai. Teismui pateiktas 2022 m. gegužės 19 d. šio susirinkimo protokolas Nr. 22-05-0450 patvirtina, kad į susirinkimo darbotvarkę 3 numeriu buvo įtrauktas klausimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų. Atsakovė pakartotinai šaukė ginčo namo gyventojų susirinkimą ir 2023 m. birželio 20 d., tačiau minėtas susirinkimas irgi neįvyko dėl tos pačios priežasties – nebuvo kvorumo. Iš minėto susirinkimo protokolo Nr. 23-06-0308 duomenų nustatyta, kad į susirinkimo darbotvarkę 2 numeriu buvo įtrauktas klausimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų.
18. Atsakovė taip pat pateikė į bylą ginčo namo techninės priežiūros žurnalą Nr. 10/147766. Iš pateikto žurnalo duomenų matyti, kad atsakovė periodiškai, maždaug kartą per pusmetį, organizavo ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų apžiūrą, fiksavo pastebėtus defektus ir šalino (jei reikia) nustatytus trūkumus. Be to, iš atsakovės pateikto 2022 m. sausio 31 d. mokestinio pranešimo matyti, kad jame atsakovė yra padariusi prierašą/pastabą: „Informuojame, kad pastebėjus bute/patalpoje bendro naudojimo inžinerinėse sistemose ar konstrukcijose atsiradusius defektus, prašome nedelsiant informuoti namo administratorių sistemų ar konstrukcijų patikrinimui“. Byloje nepateikta įrodymų, kad ginčo namo patalpų savininkai būtų informavę atsakovę, be kita ko, dėl stogo konstrukcijų trūkumų/defektų.
19. Pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
21. Tai reiškia, kad šiuo atveju, t. y. žalos padarymo draudėjo turtui atveju, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Todėl prievolė atsakovei atlyginti ieškovės nurodytus nuostolius (žalą) kiltų tik konstatavus visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra kad: 1) atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) yra atsakovės kaltė. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei.
22. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
23. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informaciją apie savo veiklą (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).
24. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir nustatant administratoriaus informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) (nauja redakcija galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.). Nuostatų 3 punktas apibrėžia, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
25. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės, yra išaiškinta, jog vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
27. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kadangi namo administratorė neturi teisės pati savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus, todėl sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, turi būti gilinamasi į tai, kaip pastaroji vykdė bendrųjų konstrukcijų (šiuo atveju stogo) priežiūrą, ar kėlė klausimą apie tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose. Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – stogo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti stogą ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022).
28. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio civilines bylas nagrinėję teismai yra paskirstę įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose: nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, būtent bendro naudojimo objektų administratoriui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021).
29. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorės, pareigas. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ji periodiškai atliko ginčo namo bendrosios nuosavybės objektų apžiūrą, šalino jų trūkumus. Šių ieškovės pateiktų įrodymų tikrumo ieškovė nepaneigė. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ne kartą ėmėsi iniciatyvos, siūlydama namo patalpų/butų savininkams/gyventojams apsvarstyti galimybę atlikti pastato bendrų konstrukcijų remontą, tačiau namo bendraturčiai elgėsi pasyviai, neatvykdavo į atsakovės organizuotus susirinkimus, nedalyvavo organizuotuose balsavimuose raštu. Be to, iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė sistemiškai (siunčiamuose mokestiniuose pranešimuose) skatino namo patalpų savininkus prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti atsakovę.
30. Atsakovė nurodė, kad iš namo gyventojų iki draudžiamojo įvykio nebuvo gavusi jokių pranešimų apie prastą pastato stogo būklę. Šios aplinkybės ieškovė nepaneigė. Esant šioms aplinkybėms, pritartina atsakovės dėstomai pozicijai, kad nesant stogo avarinės situacijos, o taip pat nesant pastato bendraturčių pritarimo, atsakovė neprivalėjo savo iniciatyva imtis stogo remonto darbų, kurie, pagal byloje esančius duomenis, šiuo atveju nepriskirtini privalomiesiems reikalavimams (nes nebuvo/nėra įrodymų apie avarinę namo stogo būklę).
31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šioje civilinėje byloje nėra nustatyta, jog atsakovė šiuo atveju būtų veikusi neteisėtai ir būtų neatlikusi visų atsakovei privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nenustačius būtinųjų sąlygų (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), taikyti civilinę atsakomybę atsakovei nėra jokio teisinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 176-179 straipsniai).
32. Ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos; atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje, todėl bylinėjimosi išlaidos jai taip pat nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.