- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2-537-267/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00144-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jolantos agentūra“
- Trečiasis asmuo
- J. V.
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jolantos agentūra“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Bankrotų grupė“ atstovei teisininkei M. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jolantos agentūra“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Bankrotų grupė“ ieškinį atsakovui V. K., trečiasis asmuo J. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties, priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais ab initio ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jolantos agentūra“ (toliau – BUAB „Jolantos agentūra“) bankroto administratorė mažoji bendrija „Bankrotų grupė“ (toliau – MB „Bankrotų grupė“) ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais ab initio ieškovės UAB „Jolantos agentūra“ ir atsakovo V. K. 2007 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir tos pačios dienos minėto nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktą; taikyti restituciją – grąžinti ieškovei BUAB „Jolantos agentūra“ 57 924, 00 Eur, o atsakovui V. K. grąžinti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančius statinius: gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovei atstovaujanti administratorė nurodė, kad ginčijami sandoriai prieštarauja įmonės teisnumui, nes įmonė įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė 2007 m. gruodžio 12 d. buvo tik 3 292, 69 Eur (11 369, 00 Lt), sumokėdama 17 kartų didesnę kainą – 57 924, 00 Eur (200 000, 00 Lt). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nuostolinga, neparemta ekonomikos logika, todėl konstatuotina, kad yra akivaizdus sandorio nenaudingumas pirkėjai, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių.
3. Ieškinio reikalavimai grindžiami Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalies ir 1.82 straipsnio 1 dalies, 6.145 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovo nesąžiningumą, sudarant ginčo sutartį, ieškovė įrodinėja teigdama, kad pardavėjas V. K., sudarydamas sutartį, turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo tikrąją perleidžiamo nekilnojamojo turto kainą. Sandorį, kurio kaina 17 kartų viršija perleidžiamo turto rinkos vertę, galėjo sudaryti tik nesąžiningai veikiantys asmenys, siekdami įgyti asmeninės naudos UAB „Jolantos agentūra“ sąskaita. Ieškovė remiasi CK 6.67 straipsnio 4 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta prezumcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą.
Šalies argumentai
4. Atsakovas V. K., atstovaujamas advokato A. R., 2019 m. liepos 18 d. pateikė teismui atsiliepmą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio argumentai dėl ginčo sandorių bendro privataus juridinio asmens tikslo – siekti pelno ir ekonominio naudingumo – neatitikimo yra nepagrįsti ir neįrodyti. Nekilnojamasis turtas buvo parduotas 2017 metų gruodžio mėn. – nekilnojamojo turto rinkos kainų piko metu. Be to, turtas buvo perleistas su pradėta įgyvendinti perspektyvia idėja vystyti degalinės verslą, o žemės sklypo lokalizacija prie pat magistralinio kelio A12 ir dydis idealiai tiko degalinės verslui vystyti. Šios aplinkybės ir lėmė atitinkamą kainą.
5. Atsakovo atsikirtimai grindžiami CK 1.82 straipsnyje įtvirtinta prezumcija , jog kita sandorio šalis veikė sąžiningai, jos nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese, o CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais, nurodė, kad atsakovas 2003 metais nupirko nekilnojamąjį turtą, sumokėdamas 1 448, 10 Eur, o 2007 metais pardavė ieškovei už 57 924, 00 Eur. Akivaizdi kainos didproporcija įrodo atsakovo nesąžiningumą (2019 m. spalio 24 d. posėdžio garso įrašas: 10:28:46 – 10:48:46; 2019 m. spalio 29 d. posėdžio garso įrašas: 13:32:01 – 13:35:03).
Atsiliepimas
7. Atsakovo V. K. atstovas advokatas A. R. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti, atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė ne tik neįrodė atsakovo nesąžiningumo, bet ir nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ginčo sandorio kaina buvo aiškiai per didelė (2019 m. spalio 24 d. posėdžio garso įrašas: 10:48:48.–10:58:26; 2019 m. spalio 29 d. posėdžio garso įrašas: 13:35:04 – 13:44:07).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Ginčo esmė
8. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankrutavusios įmonės UAB „Jolantos agentūra” 2007 m. gruodžio 12 d. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu, kai pirkimo-pardavimo sutartimi įgyto nekilnojamojo turto kaina, ieškovės teigimu, 54 631, 31 Eur didesnė už vidutinę rinkos kainą.
9. Ieškovė UAB „Jolantos agentūra“ viešajame juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. gruodžio 4 d. (e. b. l. 130–133).
10. 2007 m. gruodžio 12 d. ši bendrovė, atstovaujama direktorės J. V., ir atsakovas V. K. sudarė nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė minėto nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktą ir tą pačią dieną sumokėjo atsakovui sutartyje numatytą kainą – 57 924, 00 Eur (200 000 Lt). Sutartyje nurodyta, kad parduodamo žemės sklypo ir statinių vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 3 292, 69 Eur (11 369 Lt). Pagal VĮ Registrų centro 2019 m. duomenis ginčo turto vidutinė rinkos vertė – 5 517, 00 Eur žemės sklypo vertė – 1 820, 00 Eur, gyvenamojo namo – 2530,00 Eur). Atsakovas šį turtą įsigijo už 1 448, 10 Eur (5000 Lt) pagal 2003 m. gruodžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį. (e. b. l. 24–37).
11. 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, UAB „Jolantos agentūra“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo 86 847, 01 Eur (300 038 Lt), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 28 973,01 Eur (100 038 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 759,96 Eur (2 624 Lt). 2007 m. gruodžio 31 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2007 m. įsigytas žemės sklypas už 57 924, 00 Eur (200 000 Lt) skirtas perparduoti. (b. l. 130–152, 162 –174).
Žemesnės instancijos teismas
12. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Jolantos agentūra“ ir bankroto administratoriumi paskyrė MB „Nemokumo situacija“, o 2018 m. liepos 17 d. bankroto administratorės MB „Nemokumo grupė“ buvo pakeista jos teisių perėmėja MB „Bankrotų grupė“ (e. b. l. 108–115).
13. Nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Jolantos agentūra“ akcininkė ir vadovė buvo trečiuoju asmeniu į nagrinėjamą bylą įtraukta J. V.. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija esantys duomenys (e. b. l. 130–152).
14. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. ir 2018 m. vasario 21 d. nutartimis patvirtinti BUAB „Jolantos agentūra“ pareikšti 15 230, 98 Eur kreditoriniai reikalavimai. Ginčo sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas įkeistas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2 309, 77 Eur kreditoriniam reikalavimui užtikrinti (e. b. l. 108–119).
15. Nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes pripažįsta ginčo šalys ir patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kiti civilinės bylos duomenys, todėl teismas su jomis susijusių įrodymų plačiau neanalizuoja (CPK 182 str.).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
16. Ieškovė BUAB „Jolantos agentūra“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Bankrotų grupė“, reikšdama ieškinio reikalavimus dėl 2007 m. gruodžio 12 d. sandorių pripažinimo negaliojančiais, nurodė teisinį pagrindą, kad sutartis prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1. 82 str.) ir įrodinėjo, kad ginčo sutartis prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams, nes sutaties kaina 17 kartų (54 631, 31 Eur) didesnė už realią nupirkto turto kainą (3 292, 69 Eur), todėl neadekvati ir neprotinga, o sandoris neatitinka jokios ekonomikos ir verslo logikos. Ieškinio reikalavimui pagrįsti pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, ginčo sutartį ir 2003 m. spalio 27 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas V. K. ginčo turtą įsigijo už 1 448,10 Eur kainą (nutarties 10 p.).
17. Atsakovas teigia, kad ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų sandoriams nuginčyti CK 1.82 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad atsakovas V. K., sudarydamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį neatliko jokių neteisėtų veiksmų, neturėjo jokio savanaudiško, nesąžiningo intereso.
18. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręstina, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016).
19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl įmonės steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organų kompetencijos pažeidimo. Ieškovė sandorių nuginčijimą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad 2007 m. gruodžio 12 d. nupirkto nekilnojamojo turto kaina neadekvati, nes bendrovė, sumokėjusi atsakovui daugiau kaip 57 tūkstančius eurų, įsigijo įmonės veiklai nereikalingą turtą, kurio reali vertė 3 tūkstančiai eurų. Ieškovės nuomone, sutarties kaina akivaizdžiai prieštarauja ieškovės veiklos tikslams gauti pelną ir efektyviai naudoti įmonės turtą, o atsakovas, gaudamas 57 tūkstančius už niekuo neypatingą, itin senos statybos nekilnojamąjį turtą, veikė aiškiai nesąžiningai, t. y. turėjo žinoti ir žinojo, kad tokia sutartis pažeis UAB „Jolantos agentūra” veiklos tikslą.
Dėl sandorių prieštaravimo įmonės tikslams
20. Ieškovė nepateikė leistinų įrodymų, kad 2007 metais sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei. Teismas sutinka su ieškinio argumentais, kad kiekvieno juridinio asmens tikslas yra siekti pelno (BUAB „Jolantos agentūra” įstatų 2.2.1 p.), tačiau tai nereiškia, kad bet kuris juridiniam asmeniui nuostolingas sandoris prieštarauja jo tikslams ir visais atvejais turi būti naikinamas, nes tai reikštų teisinio stabilumo nebuvimą ir paneigtų rinkos ekonomikos dėsnius. Bet koks juridinis asmuo savo veikloje prisiima tam tikrą riziką, taigi ir tam tikrų nuostolių atsiradimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).
21. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui matyti vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes.
22. Teismas nustatė, kad 2007-12-31 balanso duomenimis UAB „Jolantos agentūra” turto vertė – 86 847, 01 Eur (300 038 Lt), o mokėtinos sumo sir įsipareigojimai – 759, 96 Eur (2 624 Lt). 2007 m. gruodžio 31 aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinės bendrovės veiklos rūšys – nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo operacijos, finansinis tarpininkavimas. Taip pat pateikti duomenys, kad banke ir kasoje 2007 metų pabaigoje bendrovė turėjo 28 973, 01 Eur (100 038, 00 Lt) grynųjų pinigų, o įgytas ginčo nekilnojamasis turtas už 57 924, 00 Eur (200 000 Lt), skirtas perparduoti. Dėl nurodytų aplinkybių, įvertinus, kad UAB „Jolantos agentūra” ūkinę-komercinę veiklą vykdė iki 2017 metų liepos mėn., teismui nekyla abejonių dėl ieškovės mokumo sandorio sudarymo metu. Be to, vien ta aplinkybė, kad ketinimai perparduoti nekilnojamąjį turtą liko neįgyvendinti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nesudaro pagrindo tokiai veiklai pradėti sudarytus sandorius vertinti kaip prieštaraujančius juridinio asmens tikslams. Bet kokio verslo plėtojimas yra tam tikra rizika, kuri gali nepasiteisinti ir lemti tam tikrus nuostolius, todėl jų atsiradimas pats savaime nereiškia sandorio neteisėtumo, juolab, kad nagrinėjamu atveju tai susiję su 2008 metais mūsų šalyje nekilnojamojo turto rinką ištikusia krize.
23. Šios bylos kontekste svarbu tai, kad pagal 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą ginčo turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 14 str. 2 d. 3 p. nuostatas ginčytinais turto vertės nustatymo klausimais teisė teikti išvadas suteikta turto vertintojui ekspertui. Ieškovė nepateikė turto vertintojų išvadų ir neprašė teismo skirti turto vertinimo ekspertizės, pažeisdama ieškovo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių teismas sutinka su atsakovo V. K. atstovo advokato A. R. pateiktais argumentais, kad VĮ Registrų centro išraše nurodyta indeksuota vidutinė parduoto turto rinkos vertė nėra pakankamas įrodymas, sprendžiant dėl tikrosios ginčo sandoriu perleisto turto vertės, o tinkamu įrodymu galėtų būti specialių žinių turinčio turto vertintojo pateikta išvada (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 3 dalis, 212 straipsnio 1 dalis).
24. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik neįrodė, jog naujai įsteigtos bendrovės, kurios viena iš planuojamų pagrindinės veiklos rūšių buvo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo operacijos, vadovės ir akcininkės sprendimas pirkti nekilnojamąjį turtą tikslu vėliau jį perparduoti, jo sudarymo metu, buvo akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei, bet ir nepateikė leistinų įrodymų, kad 2007 metais gruodžio mėn., nekilnojamojo turto kainų piko metu, ginčo sutarties kaina buvo aiškiai per didelė. Šią teismo išvadą pagrindžia ir atsakovo pateikti argumentai, kad žemės sklypo lokalizacija (prie pat magistralinio kelio A12) ir dydis idealiai tiko degalinės verslui vystyti ir šia idėją atsakovas V. K. perleido sklypo pirkėjai. Ieškovės pateikti duomenys, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija nuo 2003 metų iki 2017 metų nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų statyti statinius ginčo sklype, o Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba neturi duomenų apie ginčo šalims išduotus leidimus verstis prekyba nefasuotais naftos produktais, nepaneigia atsakovo argumentų, kad tokia veikla buvo planuojama ir tai buvo įvertinta, sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl sandorio šalies nesąžiningumo
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovo pareiga įrodyti, kad apie akivaizdų nenaudingumą ir žalą įmonei buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti o CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-219/2019).
26. Ieškovę atstovaujanti bankroto administratorė neteikė įrodymų dėl atsakovo V. K. nesąžingumo sudarant ginčo sandorį atspindinčių objektyvių veiksnių (giminystės ryšių, juridinio asmens valdymas ar kontrolė, bendra veikla, bendri projektai ir pan.), tik nurodė, kad atsakovas turėjo žinoti ir akivaizdžiai žinojo apie tokį nepagrįstai neproporcingą ir jokia ekonomine logika nepaaiškinamą skirtumą tarp turto rinkos vertės ir sutartyje įtvirtintos turto kainos. Ieškovės teigimu, 17 kartų didesnė kaina leidžia konstatuoti esant priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją ir spręsti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžinigai.
27. Teismo neįtikino ieškovės argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo, pirmiausia todėl, kad, kaip nurodyta šios nutarties 20–24 punktuose, ieškovė nepateikė teismui leistinų įrodymų, kad ginčo sutarties kaina buvo neadekvati, neprotinga ar neatitinkanti verslo logikos ir akivaizdžiai pažeidė ieškovės interesus. Vien ta aplinkybė, kad BUAB Jolantos agentūra” vadovės ir akcininkės J. V. ketinimai dėl planuojamo vykdyti verslo (nekilnojamojo turto perpardavimo už didesnę kainą) liko neįgyvendinti, tikėtina, dėl 2008 metų pabaigoje Lietuvą ištikusios ekonominės krizės ir ieškovei nepasisekė planuotas vykdyti verslas nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo.
28. Šios bylos kontekste svarbu ir tai, kad ieškovei po bankroto bylos iškėlimo pareikšti 15 230, 98 Eur kreditoriniai reikalavimai. Bankroto administratorė prašo taikyti restituciją – grąžinti BUAB „Jolantos agentūra“ 57 924, 00 Eur, o atsakovui V. K. grąžinti 2007 metų sutartimi parduotą nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu įkeistas Valstybinio socialinio draudimmo Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2 309, 77 Eur bankrutavusiai bendrovei pareikštam kreditoriniam reikalavimui užtikrinti. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 punkte įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui J. V.) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovui V. K. pareikštus ieškinio reikalavimus teismas vertina kaip neatitinkančius CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, nes ieškinio patenkinimo aveju J. V., kuriai bankroto administratorius nereiškia reikalavimų, praturtėtų kitos sutarties šalies – pardavėjo V. K. sąskaita.
29. Taigi, neįrodžius akivaizdaus ginčijamų sandorių prieštaravimo privataus juridinio asmens tikslams ir nepaneigus CK 1.82 straipsnyje įtvirtintos kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, pareikštas ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CK 1. 80 str., 1.82 str., CPK 178 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
30. 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo V. K. turto areštas paliekamas galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjmo (CPK 149 straispnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškinį atmetus, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Iš ieškovės BUAB “Jolantos agentūra” atsakovui V. K. priteistinas 38 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą pagrindžia į bylą pateiktas 2019 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymas (e. b. l. 57).
32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės BUAB „Jolantos agentūra“(į. k. 301381532) 38 (trisdešimt aštuonių eurų šešiasdešimt penkių ct) žyminį mokestį.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo V. K. turto areštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.