- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2-1264-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00144-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-537-267/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jolantos agentūra“ ieškinį atsakovui V. K. dėl pirkimo–pardavimo sutarties, priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Jolantos agentūra“, atstovaujama bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Bankrotų grupė“, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia ab initio ieškovės UAB „Jolantos agentūra“ ir atsakovo V. K. sudarytą 2007 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia ab initio ieškovės UAB „Jolantos agentūra“ ir atsakovo V. K. 2007 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktą; 3) taikyti restituciją – grąžinti ieškovei BUAB „Jolantos agentūra“ 57 924 Eur dydžio sumą, o atsakovui V. K. grąžinti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę bei kiemo statinius: šulinį, tualetą), esančius (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 proc. metines procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už 57 924 Eur dydžio sumą areštuoti atsakovui V. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, o tai lemia didesnę riziką, kad teismo sprendimas bus neįvykdytas ateityje ir ieškovės interesai nepatenkinti. Be to, ieškovės teigimu, atsakovas elgėsi nesąžiningai ir strategiškai siekė naudos tik sau, nes žinodamas, kad reali turto vertė tesiekia 3 000 Eur sumą, sudarė ginčijamą sutartį ir pardavė turtą už daugiau nei 17 kartų didesnę kainą, nei reali turto vertė. Todėl atsakovas gali bandyti ir neabejotinai bandys nuslėpti pinigines lėšas, savo turtą, ir, tikėtina, dės visas pastangas, kad jo turimos piniginės lėšos nebūtų skirtos ieškovės ieškinio reikalavimui patenkinti, taigi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi prašymą tenkino – areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ir (ar) pas trečiuosius asmenis, neviršijant 57 924 Eur, uždrausdamas bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leisdamas iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, taip pat nurodydamas nustatyti ne mažesnę nei 430 Eur sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti naudojama atsakovo kasdieniams poreikiams tenkinti, mokesčiams į valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetus sumokėti.
4. Teismas nustatė, kad ieškinyje yra išdėstytos konkrečios aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus atsakovui, pateikti (nurodyti) įrodymai, kurie, bankroto administratorės nuomone, patvirtina šias aplinkybes, todėl, teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.
5. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog turtinio pobūdžio ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui, sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo atveju ieškinio suma (57 924 Eur) atsakovui yra didelė, be to, byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, gaunamas pajamas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra bankrutavusi bendrovė, todėl siekiant užtikrinti tiek bankrutavusios bendrovės, tiek visų jos kreditorių interesų apsaugą, o tai šiuo atveju reikštų ir viešojo intereso gynimą, tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
6.1. Vien reiškiamo ieškinio suma negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai byloje nėra duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, iš kurio būtų galima spręsti, kad jis neketina vykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo. Teismas be pagrindo vertino, kad ieškovė įrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotas tik atsakovo turimas nekilnojamasis turtas, o tai patvirtina, kad atsakovas turi pakankamai turto.
6.2. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje laikoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinėms vertybėms sukurti arba joms sukaupti. Tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, tiek ir Lietuvai privalomas tarptautinis teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Akivaizdu, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytą teismų praktiką.
6.3. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas ketina ar ketintų savo turimą turtą slėpti, parduoti, siekdamas išvengti būtent šioje byloje ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja. Ieškovė, nežinodama sandorio sudarymo aplinkybių (to, kad nekilnojamasis turtas buvo perleistas su pradėtu įgyvendinti projektu – vystyti degalinės verslą, o tai lėmė ir atitinkamą turto kainą), atsakovo nesąžiningumą įrodinėjo tik nekilnojamojo turto registre indeksuota turto verte, kuri neatitinka nei realios padėties, nei buvusių faktinių aplinkybių. Jokių kitų duomenų ar aplinkybių, be niekuo nepagrįstų ieškovės teiginių apie atsakovo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui, nors būtent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga.
Atsiliepimas
7. Atsakovė BUAB „Jolantos agentūra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Be to, naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Taigi, vertinant atsakovo nesąžiningumą, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, o apeliantas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, suabsoliutino ir suteikė išskirtinę reikšmę vienai aplinkybei – ketino paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą egzistavimui.
7.2. Šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas yra fizinis asmuo, todėl ieškovė negali gauti atsakovo finansinę būklę pagrindžiančių dokumentų, taip pat nustatyti ir įvertinti atliktų ar ateityje atliktinų veiksmų, susijusių su jam priklausančiu turtu. Taigi, neaišku, kaip ieškovei nustatyti aplinkybes, kad apeliantas turi ketinimų paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti savo turtą. Apie šias aplinkybes ieškovė galėtų sužinoti tik jau joms įvykus, o tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jau būtų beprasmis, pavėluotas, taigi, prieštaraujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmei ir tikslui. Todėl aplinkybė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog apeliantas ketina perleisti ar perleidžia savo turtą, negali būti pagrįstas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
7.3. Lietuvos teismai laikosi pozicijos, kad didelė ieškinio suma paprastai laikoma aplinkybe, lemiančia didesnę riziką dėl sprendimo įvykdymo ateityje galimybės. Atsakovas savo skunde nenurodė absoliučiai jokių duomenų, įrodančių jo finansines galimybes ieškinio tenkinimo atveju padengti 57 924 Eur dydžio reikalavimą. Ieškinio reikalavimas yra daugiau nei 104 kartus didesnis nei minimali mėnesinė alga ir daugiau nei 1 524 kartus didesnis nei bazinė socialinė išmoka, todėl tokio dydžio reikalavimas neabejotinai didelis palyginus su valstybės pragyvenimo lygio duomenimis. Didelės ginčo sumos prezumpcijos paneigimo našta tenka atsakovui, tačiau apeliantas tokių duomenų nepateikė, todėl nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
7.4. Bankroto bylos yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu. Teismui panaikinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymą apeliantui ir šiuo atveju egzistuojant realiai grėsmei, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas pasunkės, būtų pažeistas bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus kuo didesne apimtimi, taip pat būtų pažeistos ne tik bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių teisės, bet ir viešasis interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
11. Pagal prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
12. Be to, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-998-464/2019; kt.).
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė ieškovės BUAB „Jolantos agentūra“ ieškinį atsakovui V. K..
14. Ši aplinkybė, remiantis pirmiau išdėstyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, reiškia, kad šiuo metu nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio tikėtino pagrįstumo, o tai savo ruožtu reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, o jau pritaikytos – turėtų būti panaikintos.
15. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria tokios priemonės buvo pritaikytos atsakovo V. K. turtui, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
16. Kadangi susiklosčius tokiai situacijai (nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos) kiti apelianto atskirajame skunde ir ieškovės atsiliepime į jį nurodyti argumentai iš esmės nedaro įtakos šioje nutartyje sprendžiamo klausimo išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
17. Atsakovas savo skunde taip pat prašė priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors apelianto atskirasis skundas faktiškai tenkinamas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1611-516/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017 ir kt.), todėl bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą atlyginimo klausimas šioje stadijoje, įvertinus, kad atsakovui palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nesprendžiamas, išaiškinant apeliantui, kad dėl tokių išlaidų priteisimo jis turi teisę kreiptis į bylą iš esmės nagrinėjantį teismą.
18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad bylose, kurias inicijuoja bankrutavusi bendrovė, kiti byloje dalyvaujantis asmenys yra atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ši taisyklė aktuali bei taikytina ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paduodamų atskirųjų skundų atveju, todėl atsakovui grąžintina 2019 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 07111355 sumokėta 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jolantos agentūra“ (juridinio asmens kodas 301381532) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Grąžinti atsakovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumą.