- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 2-998-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00215-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- L. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1074-253/2019 pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovams V. M. ir antstoliui Donatui Kisieliui dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo L. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu (atskirojo skundo medžiagos b. l. 2-5), prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo antstolio D. Kisieliaus 2019-03-19 turto perdavimo ieškotojui aktą Nr. 2-DK-T-3360, taikyti restituciją grąžinant jai nuosavybės teises į žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. M. – už šį turtą sumokėtas lėšas.
2. Nurodė, kad atsakovo antstolio D. Kisieliaus kontoroje buvo pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0174/18/01242 ir Nr. 0174/18/01243 dėl 1 571 306,01 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 6 307,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovės ir trečiojo asmens atsakovo V. M. naudai. Išieškojimo veiksmai buvo nukreipti į ginčo nekilnojamąjį turtą, paskelbiant jo varžytynes. Kadangi varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, atsakovui buvo pasiūlyta perimti šį turtą. Atsakovas sutiko turtą perimti už 207 200 Eur. Mano, kad turto perdavimo aktas pripažintinas negaliojančiu, nes turtas parduotas už mažesnę kainą, nei turėjo būti nustatyti pagal įstatymų reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 str. 1 d. 6 p.).
3. Siekdama užtikrinti pareikšto reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo V. M. nuosavybės teise valdomą ginčo turtą, uždraudžiant jį perleisti, naudotis, valdyti, disponuoti juo, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti turtą ir iš jo kylančias teises. Teigė, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali susidaryti tokia teisiškai ydinga ir sprendimo įvykdymą apsunkinanti situacija, kuomet turtas bus perleistas ar apsunkintas hipoteka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-24 nutartimi (b. l. 23-25) ieškovės R. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies – areštavo atsakovo V. M. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti juo, tačiau neuždraudžiant turto valdyti ir juo naudotis.
5. Teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
6. Įvertinęs tai, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo kitų asmenų (atsakovo) veiksmų, atsižvelgdamas į egzistuojančią tikimybę, kad, laisvai disponuojant turtu, nuosavybės teisės į jį gali būti perleistos tretiesiems asmenims, teismas pripažino esantį poreikį užtikrinti ginčo turto išsaugojimą, nustatant draudimą perleisti nuosavybės teises į šį turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Tačiau teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo uždrausti atsakovui ginčo turtą valdyti ir juo naudotis.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovas V. M. atskirajame skunde (b. l. 35-41) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovė buvo informuota apie vykdymo procese atliekamus veiksmus, be kita ko, ir apie atliktą turto vertinimą bei jo išvadas. Be to, ieškovai ginčijo visus antstolio priimtus patvarkymus, teikė skundus dėl jo veiksmų, tačiau jie visi buvo atmesti kaip nepagrįsti.
7.2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad turto kaina turėjo būti nustatyti ne mažesnė kaip 224 780 Eur, tačiau nuslėpė tokią aplinkybę, kad turtas buvo įvertinas didesne kaina – 259 000 Eur. Tai, kad turtas varžytynių metu nebuvo parduotas, įrodo, jog nustatytoji kaina neatitiko jo rinkos vertės. Ieškovės ieškinys pareikštas nesąžiningai, sąmoningai piktnaudžiaujant procesu.
7.3. Ieškovė ir jos šeimos nariai visais būdais siekia išvengti įsitiesėjusių teismo sprendimų vykdymo. Ieškovė nevykdo antstolio patvarkymų dėl informacijos pateikimo, duomenis teikia selektyviai, slepia veiksmus, kuriais siekiama perleisti turtą vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
8. Apeliantas V. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – antstolių patvarkymų kopijas, ieškovės ir trečiojo asmens skundus dėl antstolio veiksmų, ieškinių, teismų procesinių sprendimų kopijas (b. l. 42-156). Pateiktais įrodymais apeliantas įrodinėja tai, kad ieškovė teismui teikė aiškiai nepagrįstą ieškinį, siekdama vilkinti išieškojimo veiksmus.
9. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nepateikė prašymo priimti pateiktus įrodymus ir nenurodė aplinkybių ar argumentų, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atskirąjį skundą, o taip pat į aplinkybę, kad šie įrodymai buvo pateikti kartu su jo 2019-05-24 atsiliepimu į ieškinį (1-21 priedai) ir teisėjos 2019-05-27 rezoliucija priimti, vadinasi, jie jau yra bylos dalimi, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo
10. Apeliantas nesutikimą su teismo priimta nutartimi grindžia pirmos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimu, kitaip tariant, kvestionuoja teismo padarytą išvadą dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo.
11. Viena vertus, ieškovė ieškinyje nurodė ieškinio faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais ji grindžia savo reikalavimą dėl turto perdavimo ieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu (perduotas už kainą, mažesnę nei turėjo būti nustatyta), įvardijo teisinį reikalavimo pagrindą – CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Taip pat ji pateikė įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes (antstolio patvarkymų kopijos, VĮ ,,Registrų centras“ informacija apie turto rinkos vertę). Visa tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje leido pirmosios instancijos teismui daryti teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonės taikyti, t. y. ieškinys pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą yra tikėtinai pagrįstas.
12. Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016, 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018, 2019-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2019-06-21 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas šios bylos nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjęs, kadangi apeliantė 2019-07-24 pateikė apeliacinį skundą, prašydama teismo sprendimą panaikinti. Apeliacinio skundo priėmimo klausimas tebėra sprendžiamas, ieškovei pateikus atskirąjį skundą dėl 2019-07-24 nutarties, kuria jai buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1346-XX/2019).
14. Pirmiau nurodyta aplinkybė, remiantis išdėstyta teismų praktika, reiškia, kad apelianto atskirojo skundo nagrinėjimo metu nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio tikėtino pagrįstumo, o tai, atitinkamai, leidžia pritarti apelianto pozicijai dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Atitinkamai, vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tokios priemonės buvo taikytos, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad nebuvo įrodyta ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjamo pobūdžio bylose, t. y. susijusiose su turtinėmis teisėmis į daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti teisę disponuoti ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018, 2018-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018). Kitaip tariant, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tokio pobūdžio bylose pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra garantuojamas status quo (faktiškai susiklosčiusios padėties) išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovei.
17. Tačiau kiekvienas šalių procesinis prašymas ir jo pagrįstumas turi būti vertinamas tos konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Tiek iš ieškovės ieškinio, tiek iš apelianto atskirojo skundo turinio matyti, kad visų instancijų teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota šios bylos ieškovės ir trečiojo asmens solidari pareiga grąžinti apeliantui ypatingai didelę – net 1 517 306,01 Eur skolą su palūkanomis pagal šalių 2008-12-23 sudarytą paskolos sutartį (Vilniaus apygardos teismo 2017-04-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-141-370/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018). Ginčo turto perdavimo išieškotojui aktas surašytas vykdant nurodytus įsiteisėjusius teismų sprendimus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) taip pat nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo aktyviai naudojosi jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis skųsti vykdymo veiksmus, tačiau visi jų skundai atmesti kaip nepagrįsti (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-1733-592/2019, civilinė byla Nr. e2YT-5408-631/2019, 2YT-33013-608/2018 ir kt.). Be to, Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ir trečiojo asmens sūnaus M. T. ieškinį dėl varžytynių, kurių metu buvo parduotos T. šeimai priklausiusios UAB ,,Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijos, į kurias išieškojimas buvo nukreiptas pagal aptartus teismų procesinius sprendimus, teisėtumas ir pagrįstumas, ir 2019-06-25 sprendimu ieškinys atmestas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2925-864/2019).
18. Taigi, atsižvelgiant į šalis siejusius tarpusavio santykius, jų bylinėjimosi istoriją, sutiktina su apeliantu, kad labiau tikėtina, jog teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siekia ne teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimo, o sudaryti kliūtis įsiteisėjusių teismo sprendimų tinkamam įvykdymui, riboti apelianto, kaip kreditoriaus, teises, t. y. siekiama kitų, nei yra laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, tikslų. Taip pat nėra pateikta ir jokių faktinių duomenų apie galimą apelianto nesąžiningą elgesį, sukeliantį grėsmę restitucijos taikymui, jeigu galiausiai teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje būtų palankus ieškovei.
19. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje konkrečioje byloje susiklosčiusioje išskirtinėje situacijoje nėra pagrindo ginčo objektu tapusio turto areštui, nes nėra grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis, priėmus ir išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą, jai taptų palankus.
20. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantams laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.