Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1071-834/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22279-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 1.2.11.2.2.1; 1.2.11.2.2.2

2022 m. lapkričio 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 170 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., 2022-06-18 apie 21.04 val., (duomenys neskelbtini)pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, G. G. iš savo "(duomenys neskelbtini)" paskyros, užvardintos "G. G." (nuoroda į profilį - (duomenys neskelbtini)) socialiniame tinkle "(duomenys neskelbtini)" po 2019 m. birželio 8 d., 10.01 val. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu "(duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini)" (nuoroda - (duomenys neskelbtini)), komentarų skiltyje patalpino viešai prieinamus komentarus: "(duomenys neskelbtini)" bei "(duomenys neskelbtini)", taip panaudodamas informacinės visuomenės informavimo priemonę viešai žemino, niekino, kurstė smurtauti prieš homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. G. kaltę pripažino ir paaiškino, kad neturi pykčio prieš homoseksualius asmenys, skaitydamas komentarus emociškai nesusivaldė ir parašė komentarus. Jei galėtų atsukti laiką atgal, to nedarytų. Komentarai nebuvo nukreipti konkrečiam asmeniui, ar konkrečiai asmenų grupei, nenorėjo juos įžeisti, gali būti, kad dėl bandos instinkto parašė. Jei tai būtų iš neapykantos, tai būtų visai kitokio pobūdžio komentarai. Tikslo skatinti neapykantą prieš tam tikras grupes savo įrašais, neturėjo. Jis nelinkęs diskriminuoti žmones. Tai nebuvo noras įgelti, tiesiog bandos jausmas. Gavosi spontaniškai, gailisi, bet gavo pamoką. Nebėga nuo atsakomybės, nes negerai padarė ir gailisi. Nesuvokė, kad tokios pasekmės gali būti. Nežino, kodėl išsprūdo tie žodžiai apie (duomenys neskelbtini). Nenorėjo nieko blogo pasakyti ar kurstyti. „(duomenys neskelbtini)“ socialinis tinklas jam nieko nereiškia, jis jam reikalingas tik dėl žemės ūkio. Negalvojo, kad dėl to, ką parašė jam gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Kitą dieną, per „Messenger“ programėlę dėl jo komentarų su juo susisiekė portalo darbuotojai. Komentarus panaikino kitą dieną, todėl jis mano, kad jų niekas ir neskaitė. Dabar jau nieko nekomentuoja. Komentarus parašė spontaniškai, pripažįsta padaręs negerai, dėl padaryto gailisi, mano, kad gavo pamoką, negalvojo gali kilti tokios pasekmės.

Dėl vairavimo išgėrus paaiškino, kad vyko šienavimas. Tėtis pasiėmė jį iš Vilniaus ir jie važiavo į fermas, ten kontroliavo visą veiksmų procesą. Dirbo iki 15-16 val. Planavo likti nakvoti ir neketino niekur važiuoti. Nesantuokinė žmona su dukra buvo išvažiavę į Anykščius. Jam paskambino sūnus Kristijonas ir pasakė, kad garaže iš katilo bėga vanduo ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą važiuoti. Išsigando, kad bėga vanduo. Vakare, po darbų išgėrė alaus, bet jautėsi gerai. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nežino iš kur atsirado pareigūnai. Mano, kad daug pripūtė dėl to, kad buvo nevalgęs. Nemano, kad pavojingai vairavo. Automobilis pirktas lizingu. Turi 5-6 automobilius, nes vairuoja darbuotojai ir tėvas. Jis pats nevairuoja. Vairuotojo teises prarado 2016 m. dėl vairavimo išgėrus. Kai jam reikia, jį nuveža tėvas. Fermose jis prikabina priekabas, tačiau tą dieną su traktorium nevažinėjo. Vertinimo ataskaitoje nurodyti automobilio apgadinimai yra kaip automobilio susidėvėjimas. Pripažįsta esantis kaltas, žino, kad išgėrus sėsti prie vairo negalima. Priklausomybės nuo alkoholio neturi, bet kartais išgeria alaus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Jevgenij Travkin parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 2-ojo Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. 2022-06-18 apie 20.38 val., dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja A. T. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini)pusės link (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja ir vingiuoja po kelią juodos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Molėtų plente minėtą (duomenys neskelbtini)markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė. Už automobilio vairo sėdėjo vyras. Priėjus prie automobilio vairuotojo buvo pareikalauta pateikti būtinus dokumentus. Automobilio vairuotojas pateikė automobilio dokumentus, taip pat padiktavo savo asmens kodą. Pagal asmens kodą buvo nustatyta, kad automobilį vairavo G. G.. Automobilyje jis buvo vienas. Bendravimo su G. G. metu jautėsi alkoholio kvapas, o patikrinus vairuotojo G. G. blaivumą, pirmuoju patikrinimu buvo nustatytas 1,92 prom. girtumas, antruoju patikrinimu buvo nustatytas 1,93 prom. girtumas. G. G. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš pusvalandį iki sustabdymo. Vyras paaiškino, kad važiavo iš darbo į namus. Vyras blaivumo patikrinimui nesipriešino, su patikrinimo rezultatu sutiko, spec. priemonės jam naudotos nebuvo. Automobilis (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugomą aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko pasakyti neturi. (IV t., b.l. 60–63).

Iš byloje esančio 2022-06-18 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. G. nustačius neblaivumo požymius - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas - pirmojo tikrinimo metu 21:06 val. prietaisu (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), (galiojantis iki 2022-06-20) nustatytas 1,92 promilių girtumas. Antrojo tikrinimo metu 21:21 val. nustatytas 1,93 promilių girtumas. (IV t., b.l. 67);

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022-06-18 21.07 val. alkoholio matuokliu (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. nustatytas 1,92 promilių girtumas. (IV t., b.l. 65);

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022-06-18 21.21 val. alkoholio matuokliu (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. nustatytas 1,93 promilių girtumas. (IV t., b.l. 66);

Iš byloje esančio 2022-06-18 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir pridėtų nuotraukų matyti, kad atlikta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)apžiūra. Protokolas surašytas Vilniaus r. sav. Apžiūros metu ant automobilio išorinių sugadinimo požymių nėra. Pėdsakų ir kitų objektų ant transporto priemonės nėra. (IV t., b.l. 22–29);

Iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2022-06-18 automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)buvo priverstinai nuvežtas į aikštelę (duomenys neskelbtini). (IV t., b.l. 30)

Iš byloje esančio leidimo matyti, kad 2022-06-21 G. G. buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį iš minėtos aikštelės. (automobilį atsiėmė 2022-06-22) (IV t. b.l. 54-55)

Iš byloje esančio VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)savininkas AB "(duomenys neskelbtini)", valdytojas UAB (duomenys neskelbtini)“. (IV t., b.l.32–34);

Iš byloje esančio turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir jo priedų, matyti, kad 2020-02-17 kaltinamasis G. G. su (duomenys neskelbtini)yra sudarę automobilio (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (IV t., b.l. 38–47);

Iš byloje esančios VŠĮ EMPREKIS pažymos matyti automobilio (duomenys neskelbtini), kategorija M1G, pasirinkti metai 2013, kaina su PVM 19880 Eur. (b.l. 35)

Iš byloje esančio 2022-06-18 Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Jevgenij Travkin tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-06-18 apie 21:04 val. adresu (duomenys neskelbtini)prie šviesoforo buvo sustabdytas "(duomenys neskelbtini)" markės automobilis Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. G., gim. (duomenys neskelbtini). 21:06 val. vairuotojas įpūtė 1,92 promilės, antru pūtimu 21:21 val. įpūtė 1,93 promilės. Naudotas alkotesteris "(duomenys neskelbtini). Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d. (b.l. 4–11);

Dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 170 str. 2 d., 170 str. 3 d.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. Z. parodė, kad nuo 2018 m. iki 2020 m. vasaros buvo VšĮ "(duomenys neskelbtini)", direktoriumi. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) specialistu. 2019-06-08 vyko (duomenys neskelbtini). Juose dalyvavo ir jis. Kadangi šiuo renginiu buvo nemažas žiniasklaidos susidomėjimas, vyko tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose, be to dirbdamas VšĮ "(duomenys neskelbtini)", kurios veikla susijusi su žmogaus teisėmis ir advokacija, po renginio grįžęs namo, nusprendė patikrinti vykusių tiesioginių transliacijų komentarus, siekiant surasti neapykantos kalbos apraiškų. Patikrino "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)" publikuotus įrašus (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) socialiniuose tinkluose. Šalia įrašų esančiuose komentarų skiltyse skaitė ten parašytus komentarus ir rinko galimai neapykantos kalbos kriterijus atitinkančius komentarus į sąrašą, su tikslu juos perduoti atsakingoms institucijoms. Komentarai buvo surinkti 2019 m. birželio 09 d., vakare. Rado daugiau nei 100 komentarų, kurie galėtų būti laikomi neapykantos kalbos apraiškomis. Atrinkdamas komentarus, nurodė komentaro autorių, vartotojų vardus, komentarų turinį, nuorodas į vartotojų profilius, nuorodas į pagrindinį turinį, nuorodas į komentarus ir pateikė ekranų nuotraukas. 2019-06-09 šis jo sudarytas sąrašas elektroniniu paštu buvo perduotas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Nori paminėti, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, 2019-06-20 atsakydama į jo siųstą pranešimą, atsakyme nurodė, kad po jo nurodytais šaltiniais papildomai rasta 69 komentarai, dėl kurių buvo pranešta socialiniams tinklams dėl jų pašalinimo. Neturi duomenų, ar dėl šių papildomų komentarų, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Daugiau papildymų neturi. (I t., b.l. 167–170);

Iš byloje esančio 2020-10-08 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00407-20, pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d., 3 d., dėl to, kad iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos gautame rašte nurodoma, kad tarnyboje buvo gautas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas su priedais, kuriame nurodyti neapykantos kalbos komentarai, esantys socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ ir vaizdo įrašų dalinimosi platformoje „(duomenys neskelbtini)“, kurie paskelbti po vaizdo įrašu apie "(duomenys neskelbtini)" bendruomenės organizuotas „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų (duomenys neskelbtini). (I t., b.l. 114–161);

Iš byloje esančios 2021-02-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad visuose komentaruose, išskyrus 8 komentarą, yra viešai žeminama, niekinama, homoseksualių asmenų grupė dėl jų seksualinės orientacijos. Visuose komentaruose, išskyrus 8, 41, 65, 74, 82, 84, 85, 92, 93, 96, 104, 105 komentarus, yra viešai propaguojamos fizinio smurto idėjos, nukreiptos prieš homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos. (I t., b.l. 187–203,)

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, pasitelkiant atvirų interneto šaltinių žvalgybą bei policijos informacines sistemas, buvo nustatyti asmenys, t.y. socialinio tinklo “ (duomenys neskelbtini)” vartotojai. Vienas iš jų G. G.: (komentaro Nr. 73) Vartotojas „G. G.“ (nuoroda į profilį – (duomenys neskelbtini)) parašė komentarą: „(duomenys neskelbtini)“. Asmuo identifikuotas kaip G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) profilio ID (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini); (komentaro Nr. 75) Vartotojas „G. G.“ (nuoroda į profilį – (duomenys neskelbtini)) parašė komentarą: „(duomenys neskelbtini)“. Asmuo identifikuotas kaip G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) profilio ID (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini); (I t., b.l. 42, 43,)

Iš byloje esančios 2021-02-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad komentare Nr. 73 (parašė vartotojas G. G.), išsako poziciją, kad homoseksualius asmenis reikia išvežti į (duomenys neskelbtini). II-ojo pasaulinio karo metais (duomenys neskelbtini)vykdė masinius žmonių trėmimus į (duomenys neskelbtini)sritį, draudžiant jiems sugrįžti ar gresiant įkalinimo ar mirties bausmei grįžimo atveju. Buvo ištremta iki 6 mln. (duomenys neskelbtini) gyventojų. Šiandieniniais laikais trėmimai prilyginami genocido reiškiniui. Todėl komentaras savo turiniu yra žeminantis, niekinantis homoseksualius asmenis, taip pat propaguojantis smurtinę idėją, nukreiptą prieš minėtus asmenis. Taip pat nurodyta, kad komentare Nr. 75 (parašė vartotojas G. G.) autorius įvardija homoseksualius asmenis žeminančiu žargoniniu epitetu ,, (duomenys neskelbtini)“ ir nusako reikiamybę su jais susidoroti (,,reiktų teroristinio akto“). Taigi, komentaras yra žeminantis homoseksualius asmenis ir propoguojantis smurtinę idėją, nukreiptą prieš minėtus asmenis. (I t., b.l. 198).

Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad G. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo išgėręs tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti jo paties paaiškinimai, liudytojų policijos pareigūno Jevgenij Travkin ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, alkotesterio duomenys, kita bylos medžiaga. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. G. 2022-06-18 apie 21.04 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 170 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje

Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta teisė į Saviraiškos laisvę. Šio straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodoma, kad – „<...> Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.<...>“. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad – „Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.“. Taigi, Konvencijoje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymais, nes naudojimasis tokia laisve neatsiejamai susietas ir su atitinkamomis pareigomis ir atsakomybe. Taip, vienas tokių ribojimų priklauso nuo įstatymų, kuriais demokratinėje visuomenėje be kita ko būtina apsaugoti visuomenę, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių moralę, kitų asmenų teises.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje taip pat įtvirtinta laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, kuri gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Be to, Lietuvos teismų praktikoje taip pat laikomasi, kad asmens saviraiškos laisvės įgyvendinimas nėra absoliutus ir gali būti ribojama pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. pagal įstatymą, siekiant teisėto tikslo ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2010).

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7 straipsnyje nustatyta, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą, visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją, ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo.

Vienas saviraiškos laisvės įgyvendinimo apribojimo atvejų yra nustatytas BK 170 straipsnyje. BK 170 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą tyčiojimąsi, niekinimą, skatinimą neapykantos ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, o to paties straipsnio 3 dalyje – už viešą kurstymą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavimo ar kitokio materialinio tokios veiklos rėmimo. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus. Tuo tarpu BK 170 straipsnio 3 dalyje numatyta veika reiškiasi, be kita ko, viešu kurstymu smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl pirmiau nurodytų jų bruožų. Kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti – tai tiesioginis ar netiesioginis skatinimas naudoti fizinę ar psichinę prievartą (žudyti, žaloti ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).

Kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai, taip pat raginimai smurtauti buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos arba paskatinti panaudoti fizinę ar psichinę prievartą prieš juos. Tiek BK 170 straipsnio 2 dalyje, tiek 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios – jos laikomos baigtomis nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-9-594/2017).

BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata. Aiškinant ir taikant BK 170 straipsnio nuostatas nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, ypatingai aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl saviraiškos laisvės ribojimo, kurioje analizuojami atvejai, kai įgyvendinant šią laisvę buvo kurstomi ar pateisinami smurtas, neapykanta ar netolerancija (t. y. buvo išsakyta vadinamoji „neapykantos kalba“, angl. hate speech). Vertindamas, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas šiame kontekste buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, EŽTT atsižvelgia į kelis kriterijus: 1) ar svarstomi teiginiai buvo išsakyti (arba saviraiškos laisvė įgyvendinama kita forma) įtemptame politiniame ar socialiniame kontekste, kuriam esant, bendriausia prasme paprastai pripažįstamas tam tikro saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimo būtinumas; 2) ar teiginiai, aiškinant juos sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas; vertindamas šį aspektą, EŽTT atkreipia dėmesį į pernelyg bendro pobūdžio teiginius, kuriais puolama arba negatyviai pateikiama visa etninė, religinė ar kita grupė, konstatuojant, kad neapykantos kurstymas nebūtinai reikalauja raginimo daryti tam tikrą smurtinę ar kitokią nusikalstamą veiką – kėsinimosi į asmenis, padaryto įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ir grupes pakanka, kad valstybės institucijos suteiktų kovai su rasistiniais pasisakymais prioritetą neatsakingos saviraiškos laisvės, kuri pažeidžia gyventojų dalių ar grupių orumą, net saugumą, požiūriu (2012 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Vejdeland ir kiti prieš Švediją, peticijos Nr. 1813/07, § 54); 3) kokiu būdu išsakyti teiginiai, ir tai, ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti žalingų padarinių atsiradimą. Sutinkamai su aktualia EŽTT praktika, atsižvelgiant į interneto prieinamumą ir galimybes saugoti bei perduoti (skleisti) didžiulius informacijos kiekius, jis vaidina svarbų vaidmenį stiprinant visuomenės prieigą prie žinių (informacijos) ir palengvinant informacijos skleidimą apskritai. Interneto vartotojų anonimiškumas gali paskatinti laisvą idėjų ir informacijos srautą. Kartu informacijos skleidimo internetu paprastumas, apimtis ir greitis bei kartą atskleistos informacijos išlikimas (nuolatinis pobūdis) gali labai pasunkinti neteisėtų kalbų internete poveikį palyginus su tradicine žiniasklaida (Didžiosios kolegijos 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją, peticijos Nr. 64569/09, § 133, 147, su tolesnėmis nuorodomis). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad EŽTT sprendimą dėl saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo bylose dėl „neapykantos kalbų“ paprastai lemia įvairių veiksnių sąveika, o ne izoliuotai vertinamas vienas iš jų. (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-9-594/2017).

Aptarto teisinio reguliavimo bei nacionalinių teismų ir EŽTT jurisprudencijos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą abejonių tuo, jog būtent G. G. viešai žemino, niekino, kurstė smurtauti prieš homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, patalpino jam inkriminuojamus neigiamą kontekstą dėl seksualinės orientacijos asmenų atžvilgiu turinčius, komentarus iš savo (duomenys neskelbtini)paskyros, nėra. Kaltinamasis G. G. kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 3 dalį prisipažino, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prisijungęs prie „(duomenys neskelbtini)“ profilio parašė du komentarus. Tai padaryti jį paskatino komentarų gausa ir bandos jausmas. Jo parašyti komentarai 2021-02-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2384 pripažinti kaip viešai žeminantys, niekinantys homoseksualių asmenų grupė dėl jų seksualinės orientacijos. Komentaruose viešai propaguojamos fizinio smurto idėjos, teigiant: "(duomenys neskelbtini)", nukreiptos prieš homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad visi kaltinime įvardinti komentarai buvo išsakyti būtent kaltinamojo. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotų veikų betarpiškai patvirtina taip pat ir byloje pateiktos specialisto išvados. Byloje nenustatyta, kad ankščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamosios kaltės įrodymais.

Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2021-02-02 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo išanalizuotas G. G. komentaras Nr. 73, kuriuo išsakoma poziciją, kad homoseksualius asmenis reikia išvežti į (duomenys neskelbtini). II-ojo pasaulinio karo metais (duomenys neskelbtini)vykdė masinius žmonių trėmimus į (duomenys neskelbtini)sritį, draudžiant jiems sugrįžti ar gręsiant įkalinimo ar mirties bausmei grįžimo atveju. Buvo ištremta iki 6 mln. (duomenys neskelbtini) gyventojų. Šiandieniniais laikais trėmimai prilyginami genocido reiškiniui. Todėl komentaras savo turiniu yra žeminantis, niekinantis homoseksualius asmenis, taip pat propaguojantis smurtinę idėją, nukreiptą prieš minėtus asmenis. Taip pat minėtoje pateikiama komentaro Nr. 75 analizė, minėtame komentare G. G. įvardija homoseksualius asmenis žeminančiu žargoniniu epitetu ,, (duomenys neskelbtini)“ ir nusako reikiamybę su jais susidoroti (,,(duomenys neskelbtini)“). Taigi, komentaras yra žeminantis homoseksualius asmenis ir propoguojantis smurtinę idėja, nukreiptą prieš minėtus asmenis. (I t., b.l. 198,).

Kaltinamasis pripažino, kad parašė kaltinime nurodytus komentarus, tačiau kitą dieną jau juos ištrynė. Šiuo atveju pažymėtina, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymų kaltinamas G. G., sudėtys yra formalios ir laikomos baigtomis nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų, komentarai buvo ištrinti po to, kai buvo pastebėti redaktorių, o ne paties kaltinamojo iniciatyva. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nesiekė įžeisti, kurstyti ar smurtauti prieš homoseksualius asmenis, tačiau tai paneigia bylos duomenys, kadangi komentarai yra žeminančio, pobūdžio. Paprastai bendrinėje kalboje tokie pasakymai nėra vartotini, todėl teismo vertinimu kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti komentarų žeminantį pobūdį, taip pat turintį smurtinio pobūdžio reikšmę. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis rašė ne vieną komentarą, todėl tokių jo veiksmų negalima vertinti kaip atsitiktinių ar neapgalvotų. Be to iš kaltinamojo paaiškinimų teisme matyti, kad jam kilo neigiamos emocijos skaitant jau esamus komentarus, dėl ko nesuvaldė savo emocijų ir parašė savo komentarus. Taip kaltinamasis viešai pažemino ir suniekino kitos seksualinės orientacijos asmenis, taip pat propagavo smurtinę idėją, nukreiptą prieš minėtus asmenis. Be to, kaltinamasis komentarus rašė viešoje erdvėje, t.y socialiniame tinklapyje, prieinamoje plačiam ir neapibrėžtam asmenų ratui, t.y. visiems socialinio tinklo vartotojams, tokiu būdu turėjo suvokti, kad viešai skleidė informaciją ir žemino ir niekino tam tikrą žmonių grupę (homoseksualius asmenis). Viso aptarto aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad įdėdamas savo komentarus viešoje erdvėje, norėjo, kad jo nuomonė būtų žinoma ir kitiems interneto paslaugų naudotojams, taip pasireiškė jo tyčia. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nurodoma, jog teroro aktui būdingi įvairūs veiksmai, siekiant sukelti sprogimą, padegimą. Tokie veiksmai neabejotinai susiję su smurtu, fiziniu susidorojimu. Todėl teismo vertinimu, kaltinamasis rašydamas šiuos komentarus, turėjo suvokti jų esmę bei tai, kad jais komentarų skaitytojus kurstys diskriminuoti, smurtauti ir fiziškai susidoroti su asmenų grupe dėl jų seksualinės orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis rašydamas komentarus panaudojo neteisėtas, saviraiškos laisvę peržengiančias priemones.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo – viešo tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos skatinimo, kurstymo diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, viešo kurstymo smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos, požymiai, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 170 straipsnio 3 dalį, bei įrodytos aukščiau aptartais įrodymais.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. G. padarė tris baigtas nesunkias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena transporto eismo saugumui, o kitos dvi asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei.

Dėl bausmės skyrimo pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį

G. G. baudžiamąją atsakomybę dėl veikos, numatytos LR BK 281¹ straipsnyje padarymo, lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. G. neteistas (IV t., b.l. 105-107), administracine tvarka baustas (IV t., b.l. 108-112), dirbantis. Pažymėtina ir tai, jog G. G. už vairavimą neblaiviam praeityje neteistas. Teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato pagrindą G. G. skirti švelniausią LR BK 281¹ straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t.y. baudą, ir esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių baudos dydį nustatyti žemiau vidurkio arčiau minimalios ribos.

Dėl bausmės skyrimo pagal 170 straipsnio 2 dalį, 3 dalį

Iš byloje esančių duomenų, o būtent 2021-06-28 prašymo matyti, kad G. G. pateikė prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad ateityje nebedarys neleistinų ir neapgalvotų veiksmų.(II t., b.l. 64).

2021-07-09 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. G. atžvilgiu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už padalytas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 170 str. 2 d., 3 d., pagal laidavimą. 2022-07-12 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi patvirtino minėtą prokuroro nutarimą ir atleido G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 170 str. 2 d., 3 d. bei perdavė jį motinos Vidos G. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. (II t., 158-162).

LR BK 40 str. 8 d. imperatyviai numato, kad jei asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2022-09-08 ikiteisminis tyrimas G. G. atžvilgiu atnaujintas (II t., b.l.3-5);

Kaltinamojo G. G. gynėjas advokatas I. B. teismo prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnį).

Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, teismas pažymi, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje), įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018).

Šiuo atveju, kaltinamojo atžvilgiu jau vieną kartą buvo taikyta viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, t.y. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas 2021-07-12 nutartimi jau sprendė kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą ir nutarė taikyti laidavimo institutą. Teismo nuomone, pakartotinai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to paties įvykio ir tų pačių nusikalstamų veikų byloje nėra pagrindo. Vadovaujantis LR BK 40 str. 8 d. imperatyviai numato, kad jei asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-393/2017).

Teismo nuomone, šiame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo viešais komentarais buvo propoguojama smurtinė idėja (,,reiktų teroristinio akto“) ir žeminama homoseksualius asmenis. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, komentaruose viešai propaguojamos fizinio smurto idėjos, nukreiptos prieš homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos. Teismo manymu, tokie kaltinamojo veiksmai įtemptame socialiniame kontekste, galėjo sukelti realią grėsmę aptariamo baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, todėl negali būti laikomi mažareikšmiais. (EŽTT Didžios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. spendimas byloje Perincek prieš Švediją (pareiškimo Nr. 27510/08)).

Atsižvelgiant į tai, teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato pagrindą G. G. skirti švelniausią LR BK 170 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį, t.y. baudą, ir esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių baudos dydį nustatyti žemiau vidurkio arčiau minimalios ribos.

G. G. paskirtos bausmės pagal 170 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei, nes abi veikos yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.) ir dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatyta BK 281¹straipsnio 1 dalyje.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinama vienu trečdaliu, nes kaltininkui pripažinus kaltę byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atsižvelgus į turtinę padėtį, išlaiko mažamečius vaikus teismas nuostato 24 mėnesių terminą baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje G. G. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise G. G. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog G. G. 2022 m. birželio 18 įvykio metu nustatytas 1,92 promilių girtumas, kas ženkliai viršija leistiną minimalią ribą, tuo sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, teisės vairuoti atėmimo terminas nustatytinas 2 metų terminui ir būtų proporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui. Teismo vertinimu nustačius tik 1 metų teisės atėmimo terminą, vairuojant transporto priemonę esant neblaivumo laipsniui, kuris ženkliai viršija leistiną minimalią ribą, be to iš bylos duomenų matyti, jog buvo gautas pranešimas, jog pavojingai manevruoja, nebus adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos ir gali sudaryti nebaudžiamumo įspūdį. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Kaltinamajam 2022-06-21 buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t.y. 2022-06-21.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos (VĮ „Regitra“ išrašo) nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)savininkas AB "(duomenys neskelbtini)", valdytojas UAB (duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančios išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad kaltinamasis G. G. su UAB (duomenys neskelbtini)sudaręs automobilio (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, minėta transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nekonfiskuotina, o iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 str. 5 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-390-497/2021). Iš byloje esančios turto vertinimo ataskaitos išvados matyti, kad transporto priemonės vertė prieš apgadinimą – 20300 Eur su PVM (IV t., b.l. 143). Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018)

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pagal LR BK 281¹ str. 1 d. teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino, iš jo paaiškinimo (IV t., 50-51) matyti, kad jo sunki materialinė padėtis, išlaiko tris mažamečius vaikus, yra ūkininkas, teismas daro išvadą, kad suma fiziniam asmeniui yra per didelė, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnę baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš G. G. valstybės naudai konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti suma mažintina iki 7000 Eur.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD diskas su priedu prie užduoties 2020-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (I t.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 281 straipsnio 1 dalyje, BK 170 straipsnio 2 dalyje, BK 170 straipsnio 3 dalyje:

- pagal 281¹ straipsnio 1 dalį skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą

- pagal BK 170 straipsnio 2 dalį skirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 170 straipsnio 3 dalį skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir dalį bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrintą bausmę subendrinti su bausme paskirta pagal BK 281¹str. 1 dalį , bausmes iš dalies sudedant ir paskirti 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (du) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 21 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)vertę atitinkančią pinigų sumą – 7000 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD diską su priedu prie užduoties 2020-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (I t.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.