Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-390-497/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-07
Bylos Nr.
1A-390-497/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04885-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Ugnė Gailiūnienė
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-390-497/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04885-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugnės Gailiūnienės ir Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. T. gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-16 nuosprendžio, kuriuo jis dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniu G. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams ir automobilio Saab, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1067 Eur konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. T. 2021-02-15, apie 22.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėmis, kuomet ant viaduko Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, virš O. M. gatvės, policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 1,81 promilių girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. G. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-16 nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuoti kilnojamo turto vertintojo atlikto automobilio vertinimo ataskaitoje nurodytą mažesnę automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 267 Eur. Skunde nurodoma, kad BK 72 straipsnyje nurodyta bendra taisyklė, jog konfiskuojamas yra daiktas, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl bendruoju atveju turėtų būti konfiskuojamas automobilis ir konfiskuojamas būtų esamos būklės, valstybė negalėtų įpareigoti asmens jį suremontuoti, todėl, apelianto manymu, iš jo turėtų būti konfiskuojama automobilio vertę konfiskavimo metu atitinkanti pinigų suma. Apelianto manymu, teismas neteisingai nustatė konfiskuotino automobilio vertę, be pagrindo nesirėmė kilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje sudaužyto automobilio vertė įvertinta 267 Eur. Pažymima, kad analogiškais argumentais vadovavosi ir Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-654.2019, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Aukščiausiojo teismo 2019-05-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/12019, nes šios bylos aplinkybės nėra tapačios jo atžvilgiui nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta

4. Teismo posėdžio metu apelianto gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti, taip pat atkreipė dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje yra įsivėlusi techninė klaida, priteista 1 067 Eur suma, tačiau iš tiesų turi būti 1 090 eurų suma.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismo kolegija bylą patikrina skundo ribose. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendžio dalies, kuria apeliantui taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ginčijant priteistinos konsfikuotiną turtą atitinkančios piniginės sumos dydį.

6. Apeliantas prašo sumažinti konsfiskuotino turto vertę, remiantis jo pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21-503-04, kurioje nustatyta jog automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė 2021-02-16 yra 267 Eur (b. l. 145).

7. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Tuo atveju, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme, BK 72 straipsnio 4 dalyje, nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šios nuostatos taikomos ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui.

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

9. Tyrimo metu VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos duomenimis automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 1999 m., vertė 2021 m. sausį sudarė 1090 Eur (b. l. 18) . Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertės piniginę išraišką rėmėsi ne Všį „Emprekis“ duomenimis, o apelianto į bylą pateikta individualia Transporto priemonės vertinimo ataskaita, tačiau nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų sumą vadovavosi ne apelianto prašoma nustatyta likutine automobilio 267 Eur suma, o automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutine rinkos verte nusikalstamos veikos padarymo metu, kuri sudarė 1067 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus bei formuojamą teismų praktiką pasisakant dėl konfiskuotino turto dydžio nustatymo sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti iki eismo įvykio buvusią transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą yra pagrįstas.

10. Aukščiausiasis teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019 pasisakė, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo. Šios praktikos teismai nuosekliai laikosi. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šioje byloje suformuota nuostata negalima vadovautis, nes bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Šioje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas būtent konfiskuotino automobilio vertės dydžio nustatymo klausimas. Kaip ir šioje byloje automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas ir buvo prašoma konfiskuoti piniginę sumą, už kurią jis po eismo įvykio buvo parduotas utilizuoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šioje kasacinio teismo nutartyje suformuota taisykle, kad konfiskuotino turto vertė nustatoma, pagal jo būklę iki eismo įvykio. Kolegija visiškai pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, kad aplinkybė, jog automobilis buvo sugadintas nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio, kadangi automobilio apgadinimą lėmė paties kaltinamojo neteisėti veiksmai.

11. Sutiktina su apelianto argumentais, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-654/2019 formuojama kitokia, nei 10 p. paminėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje teismų praktika. Tačiau LR Teismų įstatymo 23 str. 2 d. nustato, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką formuoja Aukščiausiasis Teismas. Todėl ir nagrinėjamoje byloje kolegija laikosi 10 p. nurodytoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotos praktikos.

12. Teismo posėdžio metu prokurorė atkreipė dėmesį, kad teismas priteisdamas 1067 Eur padarė techninę klaidą, nes priteistina suma yra 1090 Eur. Kolegija nesutinka su prokurorės pastaba. Konfiskuotino automobilio 1090 Eur vertė yra nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje (b.l. 18), tuo tarpu teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, rėmėsi ne šia pažyma, o G. T. pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21-503-04 ( b.l. 145–156), kurioje automobilis buvo vertinamas individuliai. Šioje ataskaitoje jo vidutinė rinkos vertės nustatyta šiek tiek mažesnė – 1067 Eur, taigi klaida nustatant konfiskuotinos sumos dydį nebuvo padaryta.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

13. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-06-14 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 99 Eur už G. T. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

14. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teismui kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti gynėją, G. T. buvo parinkta advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė, kuri Vilniaus apygardos teismo 2021-06-17 nutartimi paskirta G. T. gynėja.

15. Gynėjo dalyvavimą apeliaciniame procese BPK numato imperatyviai, asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą ir prašomos išlaidos nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. T. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-16 nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Audrius CininasUgnė GailiūnienėDaiva Kazlauskienė