Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, vedęs, niekur nedirba, gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

D. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2018 m. gruodžio 5 d., apie 6 valandą 46 min., Vilniaus mieste, Rinktinės-Žvejų gatvių sankryžoje ir dar apie 300 metrų Rinktinės gatve vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausia koncentracija 3,52 promilės etilo alkoholio.

Tokiais savo veiksmais D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklaustas teisme D. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis yra automobilio „Mitsubishi Outlander“, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojas, o jo savininkas yra UAB „Luminor lizingas“. 2018 m. gruodžio 4 d. naktį po darbo savo namuose jis gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė daug, todėl visų įvykių neatsimena. Jis buvo susitaręs 2018 m. gruodžio 5 d. rytą susitikti su advokatu dėl problemų šeimoje. Sakydamas apie problemas šeimoje jis turi omenyje, kad turėjo klausimų dėl palikimo. Matomai sumaišęs laiką apie 6.30 val. nutarė važiuoti į susitikimą. Neatsimena, tačiau tikriausiai važiavo nuo savo namų pro Pilaitės prospektą, po to važiavo palei prekybos centrą „Panorama“, paupiu ir tikriausiai posūkyje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šviesoforą. Smūgio ir paskesnių savo veiksmų, pasišalinimo iš įvykio vietos neprisimena. Prisimena tik kai šalia jo atsirado policijos pareigūnai, po to sėdėjo jų automobilio galinėje sėdynėje ir pūtė į alkotesterį. Paskui jie kažką rašė, kažkur jį vežė, liktai buvo kažkokiame kabinete, bet detalių neatsimena.

Įrodymai ištirti BPK 273 straipsnio tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. R. paaiškino, kad jis dirba UAB „M“, dalis jo darbo yra inspektuoti miesto šviesoforus ir šalinti jų gedimus. 2018 m. gruodžio 5 d. su kolega D. T. apie 6 val. 50 min. gavo Eismo valdymo centro operatoriaus iškvietimą, kad neveikia šviesoforas Rinktinės-Olimpiečių-Žvejų g. sankryžoje. Pasuko į Juozapavičiaus g., ją pravažiavo ir dar neįsukę į Rinktinės g. link Mindaugo tilto pamatė kitoje gatvės pusėje antroje eismo juostoje, beveik prieš šviesoforą, esantį Rinktinės-Juozapavičiaus g. sankryžoje, stovintį automobilį „Mitsubishi Outlander“ apgadintu priekiu. Sustoję jie stebėjo automobilį ir matė, kad vairuotojas bandė išlipti, iškėlė kojas, svirduliuodamas ir laikydamasis už sėdynės bandė stoti šalia mašinos, bet visiškai neišlipo ir vėl įlipo atgal. Iš tokio elgesio suprato, kad vairuotojas yra girtas. Jie išlipo ir ėjo prie automobilio „Mitsubishi Outlander“, vairuotojo duris tuo metu buvo praviros. Jis apžiūrėjo automobilio galą, o D. T. paklausė vairuotoją, kaip tai atsitiko. Vairuotojas atsakė: na va taip va… ir skėsčiojo rankomis, po šių žodžių užsidarė automobilio viduje. Tada D. T. padarė daugiau nuotraukų ir jie grįžo į savo automobilį, iš kurio iškvietė policiją. Po to apsisuko ir privažiavę prie automobilio „Mitsubishi Outlander“ iš galo sustojo ir laukė policijos. Tuo metu vairuotojas kelis kartus bandė užvesti automobilio variklį, nes kelis kartus užsidegė galinės šviesos. Nepavykus, po kelių minučių jis išlipo iš automobilio, rankose turėdamas rudą popierinį butelio formos maišelį. Vyras nuėjo šaligatviu Rinktinės g. link Kalvarijų turgaus. D. T. liepė jam eiti paskui jį ir žiūrėti, kur jis eina, o pats liko laukti policijos pareigūnų. Jis iki Šeimyniškių-Rinktinės g. sankryžos ėjo paskui vairuotoją, kuris ėjo lėtai, svirduliavo, matėsi, kad jis yra girtas. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir vairuotoją sulaikė. Jis matė, kaip sulaikytasis sėdėjo policijos automobilio gale, kaip jis pūtė į alkotesterį ir pripūtė 2,97 promilės (t. 1, b. l. 50-51).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. apie įvykį davė tokius pat paaiškinimus (t. 1, b. l. 38-46).

Objektų apžiūros metu buvo apžiūrėtos 2018 m. gruodžio 7 d. liudytojo D. T. pateiktos 7 nuotraukos. Juose matyti sudaužytas automobilis „Mitsubishi Outlander“, v. n. (duomenys neskelbtini) prie jo vairo sėdintis kaltinamasis, eismo įvykio vieta (t. 1, b. l. 47-49).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. A. paaiškino, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK rinktinės “Vytis“ vyriausiasis patrulis ir 2018 metų gruodžio 5 d. kartu su kolega A. B. patruliavo Vilniaus mieste, ekipaže Nr. V-9032. Apie 07:00 val. gavo pranešimą, kad Olimpiečių-Rinktinės-Žvejų g. sankryžoje automobilis „Mitsubishi“ numušė šviesoforą ir šalinasi link Rinktinės ir Juozapavičiaus g. sankryžos. Maždaug po 5 minučių atvykę pamatė apie 200-300 m. atstumu nuo Olimpiečių-Rinktinės-Žvejų g. sankryžos, važiuojant Rinktinės gatve kryptimi nuo Karaliaus Mindaugo tilto, antroje eismo juostoje stovintį automobilį „Mitsubishi Outlander“, kurio priekis buvo smarkiai sudaužytas. Šalia buvo eismo priežiūros tarnybos automobilis, iš kurio išlipo ir priėjo vyras, kuris nurodė, kad vairuotojas nuėjo link prokuratūros. Jie nuvažiavo nurodyta kryptimi ir netrūkus pamatė Rinktinės g. ties viešbučiu „Marriot“ einantį ir svirduliuojantį juodai apsirengusį vyriškį. Prie jų automobilio priėjo vyriškis ir parodė į vyrą su maišeliu bei pasakė, kad tai ir yra iš įvykio vietos pasišalinęs vairuotojas. Sustoję su kolega priėjo prie vyriškio ir pajuto, kad iš jo burnos sklinda alkoholio kvapas, jam susidarė įspūdis, kad vyriškis blogai orientuojasi aplinkoje ir nesupranta, kodėl prie jo priėjo policija. Jie įsodino vairuotoją į automobilį ir apsisukę nuvažiavo prie palikto sudaužyto automobilio. Jis klausė, ar tai jo automobilis? Kodėl jį paliko? Vyriškis nieko neatsakė. Jis paklausė D. B., prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, o šis atsakė: "Vakar". Patikrinus alkotesteriu prietaisas parodė 2.97 promilės (t. 1,b. l. 55-56).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. davė analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 52-54).

AB „Susisiekimo paslaugos“ 2018 m. gruodžio 14 d. raštu nustatyta, kad centralizuota eismo valdymo sistema Vilniaus m. Rinktinės-Žvejų-Olimpiečių g. sankryžoje šviesoforo veikimo sutrikimą užfiksavo 2018 m. gruodžio 5 d., 06 val. 46 min. 56 sek. ir tai patvirtina „Rinktinės-Žvejų-Olimpiečių g. sankryžos klaidų išrašas iš sistemos“ (t. 1, b. l. 87).

Vilniaus apskrities VPK įvykio registracijos kortelėje (ROIK) Nr. 0118000657168 nurodyta, kad pranešimas apie įvykį buvo gautas 06:57 val. iš tel. (duomenys neskelbtini), pranešėjas D. T., pranešta apie sugadintą šviesoforą ir galimai neblaivų vairuotoją (t. 1, b.l. 6)

Skambučio į Bendrosios pagalbos centrą garso įrašas rodo, kad 2018 m. gruodžio 5 d., 6 val. 57 min. 04 sek., liudytojas D. T. iš tel. (duomenys neskelbtini) paskambino į BPC ir pranešė, kad Rinktinės-Žvejų-Olimpiečių gatvių sankryžoje yra įvykis, vairuotojas pavažiavo iki Rinktinės- Juozapavičiaus sankryžos ir ten sustojo; panašu, kad jis yra girtas, reikalingi policijos pareigūnai. Į operatoriaus klausimą D. T. atsakė, kad automobilis yra džipas, pilkas „Mitsubishi“ ir kad jis jį nufotografavo (t. 1, b. l. 65-68).

2018 m. gruodžio 5 d., 07:13:37 val., alkoholio matavimo prietaisu „Draeger Alkotest 7510“ D. B. nustatytas 2. 97 promilių girtumas (t. 1, b. l. 22-23).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 302 nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 5 d., 07:40 val., RPLC gydytojas apžiūrėjo D. B. ir konstatavo girtumo požymius: eina griuvinėdamas, kėdėje sėdi sudribęs, judesiai nekoordinuoti, nesugeba fiksuoti žvilgsnio, sutrikusios orientacijos, neadekvatus, nesugeba bendrauti, mąstymas klampus; iš burnos sklinda alkoholio kvapas, kalba nerišli ir kt. Akte nustatyta, kad D. B. neblaivus, jo intoksikacija atitinka sunkaus girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 27) .

2018 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12056/2018(01) D. B. kraujyje nustatyta mažiausia 3,52 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 28).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai rodo, kad D. B. vairuojamas automobilis 06:46:56 val. atsitrenkė į šviesoforą, po to apie 300 m. važiavo Rinktinės g. Liudytojai D. T. ir D. R. apie 06:52 val. pamatė stovintį automobilį, priėjo prie jo, nufotografavo ir grįžo į savo automobilį, iš kur D. T. 6:57 val. paskambino į BPC. D. B. išlipus iš automobilio D. R. nusekė jam iš paskos. Pirmas policijos ekipažas (V-9032, pareigūnai R. B. ir H. A.) atvyko 07:02 val., D. B. sulaikė 07:06 val., alkotesteriu jį patikrino 07:13 val. ir pristatė į RPLC, kur 07:40 val. buvo paimtas D. B. kraujas ir atlikta D. B. medicininė apžiūra. D. B. kraujyje nustatytas 3,52 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. B. vairavo kelių transporto priemonę kaip jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisminio nagrinėjimo metu gynyba pateikė prašymą atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį ir perduoti jį laiduotojui A. B. arba laiduotojui V. M..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

D. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo, administracine tvarka baustas, paskirta bauda sumokėta, savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi. Eismo įvykio metu D. B. sugadino šviesoforą, tačiau UAB „M“ padarytą žalą dėl šviesoforo taisymo atlygino (t. 2, b. l. 87).

Vertinant, ar kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, svarbios jau aptartos aplinkybės, rodančios ankstesnį D. B. elgesį ir teisės normų laikymąsi. D. B. elgesys iki šios nusikalstamos veikos padarymo yra svarbus prognozuojant jo elgesį ateityje. Anksčiau D. B. bendrai visuomenėje priimtas elgesio taisykles pažeidė vieną kartą, kai 2017 m. rugsėjo 23 d. viršijo leistiną greitį, tačiau sąžiningai ir garbingai prisiėmė pasekmes ir sumokėjo paskirtą baudą. Kitas administracinis nusižengimas, už kurį jis yra nubaustas, buvo padarytas to paties šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu. Taigi, ankstesnis jo elgesys rodo, kad jis nėra linkęs pažeisti teisės reikalavimų.

D. B. yra teisininkas, todėl jis gerai supranta, koks elgesys yra teisėtas, visuomenėje priimtinas, o koks netoleruojamas. Jis žmonos ir draugo V. M. charakterizuojamas teigiamai ir šis įvykis jo gyvenime greičiau yra atsitiktinis. Kolegija, tiki, kad jis pajautė savo veiksmų pasekmes ir ateityje nenusikals, todėl yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio reikalavimus.

Gynyba pateikė dvi galimas laiduotojų kandidatūras, tai D. B. žmona A. B. ir jo draugas V. M.. Gynyba ir ikiteisminio tyrimo metu teikė A. B. kaip galimą laiduotoją, tačiau prokuratūra prašymą atmetė, motyvuodama laiduotojos asmenybe, kad ji negali daryti kaltinamajam teigiamo poveikio. Susipažinusi su prokuratūros motyvais kolegija su jais sutinka ir A. B. kaip laiduotojos kandidatūros nesvarsto. Gynyba, prieš pateikdama teismui svarstyti laiduotojo kandidatūrą, turi pati ją išanalizuoti ir pateikti įstatymo kriterijus atitinkantį asmenį, o ne pateikti teismui kelis, kad teismas pats pasirinktų bet kurį iš pateiktų, kad tik kaltinamasis būtų atleistas nuo atsakomybės.

Apklaustas teisme V. M. paaiškino, kad su D. B. yra draugai nuo mokyklos, sėdėjo viename suole, buvo geriausi draugai, kartu mokėsi universitete, abu yra teisininkai. Santykiai nėra nutrūkę iki šiol, jie dažnai susitinka, bendrauja, jų šeimos irgi tapo draugais. Apie įvykį jis sužinojo iš žiniasklaidos. Kalbėjo apie tai su kaltinamuoju, kuris dėl įvykio labai pergyveno. Jis pats pasisiūlė būti laiduotoju. Mano, kad gali daryti teigiamą poveikį kaltinamajam. Sutinka sumokėti užstatą. Pagal pateiktus dokumentus, V. M. nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, yra aktyvus visuomenės ir savo profesinės bendruomenės narys. Visi šie duomenys rodo, kad V. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, bus tinkamu laiduotoju, kuris turi visas galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių kolegija mano, kad tikslinga atleisti kaltinamąjį D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. M. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti. Kartu su laidavimu skirtinas užstatas, laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarant BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl teismas turi pareigą spręsti klausimą dėl jos konfiskavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles tiek tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018), tiek ir tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes ir realizuodamas visuomenės interesą būti saugiai, nustatė baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir atsižvelgdamas į veikos pavojingumą nustatė baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už šiuos veiksmus, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų visuomenės nariams ir kitiems eismo dalyviams. D. B., būdamas neblaivus, kuomet jos kraujyje nustatyta 3,52 promilės alkoholio, vairavo automobilį darbo dienos rytą centrinėje miesto dalyje, kurioje visuomet intensyvus eismas. Jis važiavo pakankamai didelį atstumą nuo namų Pilaitėje iki darbo Rinktinės gatvėje, apklausiamas jis paaiškino, kad neatsimena, kaip vairavo, ir tai rodo, kad visą vairavimo laiką jis kėlė didelę grėsmę kitiems žmonėms. Sukdamas sankryžoje jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šviesoforą. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas buvo labai didelis ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta žmonių sužalojimo ar didesnės žalos.

BK 72 straipsnyje numatyta, kad gali būti konfiskuotas tik kaltininkui priklausantis turtas, o kaltininkui nepriklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Šiuo atveju automobilis, kurį vairavo D. B., priklauso UAB „Luminor Lizingas“, todėl negali būti konfiskuotas. BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl iš D. B. turi būti konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

D. B. neblaiviam vairuojant automobilį jis atsitrenkė į šviesoforą ir automobilį apgadino. Baigiamojoje kalboje prokurorė prašė konfiskuoti 18 630 eurų manydama, kad teismas turi konfiskuoti tokio pat neapgadinto automobilio vertę. Teismo posėdyje gynyba pateikė D. B. vairuoto automobilio vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad automobilio vertė yra 10 000 eurų ir baigiamojoje kalboje teikė argumentus, kad turi būti konfiskuota ši suma. Kolegija sutinka su gynybos argumentais. Bendra BK 72 straipsnyje nustatyta taisyklė yra ta, kad turi būti konfiskuojamas daiktas, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl bendruoju atveju turėtų būti konfiskuotas pats automobilis. Jei būtų konfiskuotas automobilis, jis būtų konfiskuotas tokios būsenos, koks yra konfiskavimo metu. Automobiliui esant sudaužytam valstybė nelieptų kaltininkui jo sutaisyti ir tik po konfiskuoti. Todėl jeigu turi būti konfiskuotas sudaužytas automobilis, kurio vertė yra mažesnė nei nesudaužyto, tačiau kaltininkui nesant automobilio savininkui ir valstybei negalint jo konfiskuoti, o konfiskuojant jo vertę, turi būti konfiskuojama tokia vertė, kokia yra konfiskavimo metu.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

D. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis turima teise vairuoti transporto priemones, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Specialios teisės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nutarimo, kuriuo D. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 17 d. (t. 1, b. l. 99) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

D. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu 5 kompaktinės plokštelės (CD) su vaizdo, garso įrašais ir nuotraukomis, saugotinos baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu 1,27 euro už automobilio saugojimą pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. M., nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti 1000 eurų užstatą.

Baudžiamąją bylą D. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis konfiskuoti iš D. B. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 000 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti D. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 17 d.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“. Pranešti VĮ „Regitra“ apie teisės vairuoti transporto priemones D. B. atėmimą.

Automobilio saugojimui išleistus 1,27 euro pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš D. B..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu 5 kompaktines plokšteles (CD) su vaizdo, garso įrašais ir nuotraukomis, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.