Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

žodiniu nuotoliniu būdu viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. 2021 m. vasario 15 d., apie 22.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėmis, kuomet ant viaduko Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, virš O. Milašiaus gatvės, policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 1,81 promilių girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. T. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2021 m. vasario 15 d. 20.00 val., parduotuvėje nusipirko alaus, kurį pačiame automobilyje išgėrė. Važiuojant namo, automobilis pradėjo slysti, staiga pasisuko į dešinę ir atsitrenkė. Išlipo iš automobilio ir iškart išsikvietė policiją. Atvykę pareigūnai patikrino jo blaivumą. Jis buvo neblaivus. Tai buvo vakaras. Automobilis „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo sesei, bet nuo pirkimo jis valdė automobilį. Išgėrė tris butelius alaus 5 laipsnio stiprumo. Jis buvo Antakalnyje, kai gėrė alų. Važiavo namo. Atstumas nuo tos vietos iki namų apie (duomenys neskelbtini) km. Jis nusprendė gerti automobilyje alų, nes didžiąją dalį karantino sėdėjo namie, labai norėjo atsigerti ir įvyko šis įvykis. Jo pavartotas alus iš dalies turėjo įtakos, kad įvyko šis įvykis. Veiką vertina blogai, taip daugiau tikrai nesielgs, labai dėl to gailisi. Administraciniai nusižengimai, padaryti automobiliu, yra jo. Baudas jis mokėjo. Jo sesuo nesinaudojo tuo automobiliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vyriaus. patrulio pareigose. Dirba kartu su 1-os kuopos 4-ojo būrio vyriaus. patruliu M. S. pagal iš anksto nustatytą grafiką. 2021 m. vasario 15 d., apie 22.02 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, tarp Antakalnio g. ir Lizdeikos g., ant viaduko, virš O. Milašiaus g., įvyko eismo įvykis. Atvykus minėtu adresu pastebėjo prie sumaitoto automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį vaikiną, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo G. T.. G. T. paaiškino, kad pats vairavo minėtą automobilį „Saab“ ir jo nesuvaldė, kai automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė į kelio atitvarą bei jį apgadino. G. T. buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Apie 22.18 val. G. T. nustatytas 1,81 prom. girtumo laipsnis, o apie 22.42 val. nustatytas 1,95 prom. girtumo laipsnis. Į įvykio vietą atvyko kolegos AP-1812 eismo įvykio įforminimui. G. T. apie 22.18 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi. Automobilis „Saab“ buvo išvežtas į saugomą aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. P. parodė, kad G. T. yra jos brolis, jis naudojasi automobiliu „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau apie tris metus, ji jam leido juo naudotis savo reikmėms. 2021 m. vasario 16 d., po pietų jai paskambino brolis G. T. ir pasakė, kad vairavo neblaivus ir automobilis, kuris priklauso jai, „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra automobilių saugojimo aikštelėje. Nežinojo ir net nebūtų pagalvojusi, kad G. gali vairuoti neblaivus. Tai yra toks pirmasis jos brolio nusižengimas. Sutinka laiduoti už savo brolį, laidavimo prašymą pateiks teisme (b. l. 43).

Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 15 d. 22.02 val. įregistruotas įvykis, kad nuo Antakalnio žiedo kylant ant Valakampių viaduko atsitrenkė į atitvarą automobilis „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) GMP atsisakė, pranešė pats G. T. (b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulio E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 15 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. K., šaukiniu „V1812“, nustatytame patruliavimo sektoriuje, apie 21.58 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, O. Milašiaus g., nuo Antakalnio žiedo kylant ant Valakampių viaduko atsitrenkė į atitvarą automobilis „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) GMP atsisakė, praneša pats. Atvykus adresu Vilniuje, Lizdeikos g. (po tiltu O. Milašiaus g. juos pasitiko policijos ekipažas V1716, kurių pareigūnai nurodė, jog juos pasitiko pranešėjas G. T., kuris paaiškino, kad jam vairuojant automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis slydo į dešinę pusę bei automobilį vairavo neblaivus. Apgadinta kelio atitvarų dalis (apie 7 m) nuo apšvietimo stulpo Nr. 280 link. Paimtas G. T. paaiškinimas, jam įteikta eismo įvykio pažyma, teisės ir pareigos išaiškintos (b. l. 11).

Iš Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulio M. M. (M. M.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 15 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. S., apie 22.02 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, tarp Antakalnio ir Lizdeikos g., ant viaduko virš O. Milašiaus g. įvyko eismo įvykis. Atvykus minėtu adresu pastebėjo prie sumaitoto automobilio stovintį vaikiną, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo G. T.. Apie 22.18 val. G. T. nustatytas 1,81 prom. girtumas, o apie 22.42 val. nustatytas 1,95 prom. girtumas. G. T. paaiškino, kad pats vairavo minėtą automobilį „Saab“ ir jo nesuvaldė, kai automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė į kelio atitvarą bei jį apgadino. Į įvykio vietą atvyko VI812 eismo įvykio įforminimui. G. T. apie 22.18 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 12).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio Saab 9-5 2.0t, 1999 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM yra 1090 Eur (b. l. 18).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad lengvojo automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra E. P. (b. l. 19).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ pažymų ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. vasario 15 d. 22.17 val. G. T. nustatytas 1,81 promilės girtumo laipsnis, o 22.42 val. – 1,95 prom. (b. l. 14, 15, 16).

Iš kilnojamojo turto vertintojo G. V. transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė prieš apgadinimą yra 1067 Eur su PVM, atkūrimo (remonto) kaštai yra 1828 Eur su PVM, likutinė vertė yra 267 Eur su PVM.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, G. T. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenys, alkotesterio pažymos, neblaivumo nustatymo aktas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. T. vairavo automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. T. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas G. T. sesers E. P. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 d.). G. T. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 80, BK 40 str. 2 d. 1 p.), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 str. 2 d. 2 p.), šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos (BK 40 str. 2 d. 3 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, G. T. šią sąlygą atitinka. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo mėnesio. Iš šios įmonės pateiktos charakteristikos matyti, kad pirmuosius metus G. T. dirbo prie šaltų patiekalų. Po metų jau buvo įgudęs dirbti ir karštų patiekalų zonoje bei asistuoti pagrindiniam šefui atidavimo zonoje. Šioje pozicijoje dirbantys darbuotojai pasižymi atsakingumu, greita reakcija bei gerais bendravimo įgūdžiais koordinuojant darbą tarp virtuvės ir salės personalo. Kaip virtuvės darbuotojas G. T. pasižymi žingeidumu, atsakingumu, rūpestingu požiūriu į darbo vietą ir kolegas. Kaip asmenybė G. T. visada paslaugus, pasiruošęs padėti ir vertinantis turimą darbo vietą ir kolegas. Per dvejus metus G. T. sustiprėjo kaip specialistas, įgavo daugiau pasitikėjimo iš vadovybės ir gavo papildomų atsakomybių, tokių kaip produktų tiekimas esant neplanuotoms situacijoms, pagalba kituose įmonės padaliniuose (duomenys neskelbtini). Todėl įmonė G. T. paskyrė dalį pareigų, susijusių su transportavimu ir nuomojosi darbuotojo automobilį. Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos charakteristikos matyti, kad G. T. įmonėje nepertraukiamai dirbo nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. liepos 3 d. Pradėjęs nuo pagalbinio virtuvės darbuotojo, laikui bėgant nepaisant savo amžiaus tapo vyr. virėju. Nors G. T. nuolat su jais nebedirba, tačiau su juo palaiko glaudžius darbinius santykius ir pastoviai kviečia jį prisijungti prie jų su laikinomis terminuotomis sutartimis per labiausiai užimtus įmonei laikotarpius. Nuo 2016 metų, kiek pažįsta G. T., jis visada buvo sunkiai dirbantis, iki galo atliekantis savo darbą, niekada nepasiduodantis ir visų svarbiausia niekada neleido suabejoti savo ištikimybe. Nors ir buvo samdomas darbuotojas, buvo galima aiškiai matyti, kad G. T. stengiasi taip, lyg dalis verslo priklausytų ir jam. G. T. kruopštumas, atsakingumas, darbo etika ir jo nuoširdžios žmogiškosios savybės leisdavo jam patikėti svarbiausias užduotis. G. T. įmonę paliko dėl tolimesnio profesinio tobulėjimo. Kadangi, G. T. vis sugrįžta jiems padėti sunkiausiu metu, labai džiaugiasi išlaikę tokius šiltus ir draugiškus santykius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. T. anksčiau neteistas, administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas. Teismo posėdyje G. T. nurodė, kad pasirinko kaip laiduotoją seserį, nes jų santykiai yra labai artimi, su ja kartu gyveno tiek vaikystėje, tiek paauglystėje, labai dažnai bendrauja. Svarstė apie kitus variantus, bet dėl laidavimo nusprendė rinktis sesę dėl šiltų santykių. Jo sesuo už jį vyresnė (duomenys neskelbtini) metų. E. gali daryti jam teigiamą įtaką labiau negu jo motina. Jis E. pranešė iškart apie įvykį, kai jį paleido iš areštinės. E. nuliūdo, supyko, pasakė, kad jam bus gera pamoka. Su seserimi matosi tris kartus per mėnesį, ne karantino laikotarpiu gana dažnai. Pateiktą prašymą dėl laidavimo palaiko. Teismo posėdyje G. T. gailėjosi, savo elgesį vertino kaip neigiamą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju G. T. laiduotoja sutinka būti jo sesuo E. P., kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad darys teigiamą įtaką savo broliui, kadangi jie yra labai artimi. Dėl brolio padaryto nusikaltimo su juo kalbėjosi ne kartą, faktiškai kiekvieną dieną. Akivaizdu, kad vairavimas išgėrus kartais sukelia itin sunkias pasekmes. Mano, jog tai broliui pamoka visam likusiam gyvenimui ir daugiau tai nepasikartos. Mano, kad brolis suprato ir suvokė ką padarė, jam tai sunku pergyventi. Yra įsitikinusi, kad ateityje brolis daugiau nenusikals. Tam dės visas pastangas. Mano, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Darbe yra charakterizuojama teigiamai. Pati augina (duomenys neskelbtini) sūnus, tiki, kad gali daryti teigiamą įtaką savo broliui, ugdyti jam atsakomybės jausmą bei atidumą, nes Kelių eismo taisyklių nepažeidinėja ir šią patirtį tikrai sugebės ateityje perduoti broliui. Teisiamajame posėdyje E. P. papildomai nurodė, kad G. kreipėsi į ją pagalbos, ji yra čia dėl palaikymo, pagalbos. Palaiko G. dėl eismo įvykio ir automatiškai jai kyla klausimas, kaip galėtų jam padėti. Jai G. paskambino susinervinęs, kad padarė eismo įvykį, jis buvo išgėręs. Ji iš pradžių paklausė, ar viskas jam gerai, paklausė, kur įvyko eismo įvykis, kur jis yra. Jai pasakė, kad ką tik grįžo namo iš areštinės. Jie pasišnekėjo. Ji paklausė, ar reikia atvažiuoti, pasakė, kad šiandien nereikia. Ji nustebo, nes nėra mačiusi išgėrusio brolio ir įlipusio į automobilį. Pasakė, kad tai jam bus pamoka, nes ir tėtis buvo tokioje pačioje situacijoje ir tikisi, kad daugiau nesės, kad viską gerai apgalvos, gerai, kad jam nieko neatsitiko, nieko kito neužgavo. Ji supranta, kad turės prižiūrėti brolį, daryti broliui įtaką ir bus atsakinga už jį, tikisi, kad galės jam padėti. Mano, kad galės daryti įtaką broliui, ji yra pakankamai atsakinga, jis dažnai jos paklauso, jie nuo mažens bendrauja, ji yra už jį vyresnė daugiau negu (duomenys neskelbtini) metų. Ji labai dažnai brolį prižiūrėdavo, matyt, dėl to yra santykiai ne tik kaip vyresnės sesers, bet ir kaip mamos, nes jis gyveno pas juos, kai buvo jaunesnis ir jis jos paklauso. Automobilis priklauso jai, bet G. nuo pat pradžių juo naudojasi. Ji turi vairuotojo pažymėjimą. Administracinius nusižengimus, kuriuos ji pateikė su prašymu dėl laidavimo, yra padaręs G.. Ji asmeniškai padarė administracinius nusižengimus už stovėjimą, už greičio viršijimą. Karantino sąlygomis su broliu bendravo nedaug. Jie dažniau susiskambina, dažniausiai kartą arba du kartus per savaitę, o ne karantino sąlygomis dažniausiai du tris kartus per mėnesį, kartais ir savaitgalį praleidžia kartu. Iš kartu su prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktos E. P. charakteristikos matyti, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. liepos 18 d. Kaip (duomenys neskelbtini) E. P. pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, kolektyvo darbo organizavimu, rūpinasi darbuotojų sveikata ir profesiniu mokymu. Kaip žmogus yra labai jautri darbuotojų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, stengiasi nuoširdžiai išklausyti tiek bendradarbius, tiek klientus. E. P. yra kruopšti, pareiginga, atsakinga, imli įvairioms naujovėms ir pasiūlymams. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, E. P. yra neteista. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, baustas administracine tvarka, tačiau teisiamajame posėdyje E. P. nurodė, kad daugumą administracinių nusižengimų (už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų reikalavimų, už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą) padarė jos brolis, naudodamasis jos vardu įregistruotu automobiliu, pati yra padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas), bauda sumokėta, administracinė nuobauda nebegaliojanti.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja E. P. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo sesuo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška G. T. elgesiui, šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti G. T. teigiamą įtaką, nes yra jo sesuo, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio tvirtus ir artimus ryšius (BK 40 str. 1 ir 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, G. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką G. T. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad G. T. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pats pranešė policijai apie įvykusį eismo įvykį ir vairavimą esant neblaiviam, neteistas, nebaustas administracine tvarka už analogišką veiką, jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – vieneri metai ir šeši mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 17 d., t. y. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismas neturi pagrindo nustatyti minimalaus šios priemonės termino, nes visgi G. T. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,81 promilės), kurio dydis yra arčiau vidutinio girtumo laipsnio viršutinės ribos.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam G. T., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso E. P.. Tai nustatyta iš paties kaltinamojo paaiškinimų, byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 19). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo G. T. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. T. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina, t. y. verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).

Kilnojamojo turto vertintojo G. V. pateiktos transporto priemonės (automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje nustatyta 1067 Eur su PVM vertė, buvusi nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Be to, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimas buvo G. T. nusikalstamos veikos padarinys. Tai, kad dėl G. T. nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadinta, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio. Teismo vertinimu, šiuo atveju minėta automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (1067 Eur) išieškojimas neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas. Priešingu atveju kaltininkas išvengtų baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu G. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu G. T. skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 58–59), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu G. T. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 56) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. T. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti G. T. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 17 d.;

– automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1067 (vieno tūkstančio šešiasdešimt septynių) Eur konfiskavimą.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

G. T. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.