Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda,

pagal BK 170 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 170 straipsnio 2 ir 170 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmes iš dalies sudedant, ir G. G. paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL dydžio (4500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. G. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 5 dalimi, G. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 21 d.; 2) turto konfiskavimas, išieškant iš G. G. dalį konfiskuotinos transporto priemonės „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 7000 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

G. G. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 18 d. apie 21.04 val. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. G. nuteistas už tai, kad iš savo „Facebook“ paskyros, užvardintos „G. G.“ (nuoroda į profilį – (duomenys neskelbtini)) socialiniame tinkle „Facebook“ po 2019 m. birželio 8 d. 10.01 val. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“ (nuoroda – https://www.facebook.com/DELFI.Lietuva/videos/217988729084472/), komentarų skiltyje patalpino viešai prieinamus komentarus: „Isvezti i sibira“ ir „Reiktu teroristinio akto sitiem pideram“, taip panaudodamas informacinės visuomenės informavimo priemonę viešai žemino, niekino, kurstė smurtauti prieš homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos. Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu prokurorė J. Žvironienė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir išieškoti iš G. G. konfiskuotino turto – automobilio „BMW X5“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 15 967,79 Eur, palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė didelei automobilio vertei, todėl padarė klaidingą išvadą, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje esančios turto vertinimo ataskaitos matyti, jog transporto priemonės vertė prieš apgadinimą buvo 20 300 Eur ir nurodė, kad ši suma fiziniam asmeniui yra per didelė, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnę baudžiamojo poveikio priemonę. Su šia teismo išvada negalima sutikti, nes pirmiausia turėtų būti vertinama turto vertinimo ataskaitoje nurodyta ne transporto priemonės vertė prieš apgadinimą, o transporto priemonės likutinė vertė, kuri yra 15 967,89 Eur, nes teisiamajame posėdyje nuteistasis atsakydamas į teismo klausimą nurodė, kad vertinimo ataskaitoje nurodyti automobilio apgadinimai yra kaip automobilio susidėvėjimas. Kitokių duomenų, kurie prieštarautų ar paneigtų tokius G. G. parodymus, nėra. Nustatyti, kuriuo momentu automobilio vertinimo ataskaitoje užfiksuoti apgadinimai atsirado, galimybės nėra.

1.2. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad transporto priemonės vertė yra neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, tokios išvados tinkamai nepagrindė. Teismas nepagrįstai išskyrė nuteistojo materialinę padėtį kaip pagrindą jam konfiskuotiną automobilio vertę atitinkančią sumą mažinti iki 7000 Eur. Priešingai, G. G. materialinė padėtis nėra išimtinai bloga ar tokia, kuri pateisintų švelnesnių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą. Teisiamajame posėdyje G. G. nurodė, kad turi 5-6 mašinas, kurias vairuoja tėvas ir darbuotojai, taip pat nurodė, jog „jei vairuočiau, nusipirkčiau geresnę mašiną“. Iš išperkamosios nuomos sutarties matyti, kad G. G. už šį jo vairuotą automobilį įsipareigojo sumokėti 40872,70 Eur, tačiau, kaip galima suprasti iš jo parodymų, nelaiko jo pakankamai geru, kad galėtų vairuoti pats, todėl asmeniui, kuris nežino tikslaus savo turimų automobilių kiekio ir automobilį, pagal transporto priemonės vertinimo ataskaitą įvertintą 15 967,79 Eur, vertina nepakankamai geru, sunki materialinė padėtis neturėtų būti laikoma išimtine aplinkybe sprendžiant turto konfiskavimo klausimą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Net jei ir būtų nustatyta, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra labai gera, įvertinus nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo aplinkybes ir jo veiksmų pavojingumo laipsnį, 15 967,79 Eur suma nėra laikytina pernelyg didelė ir neproporcinga padaryto teisės pažeidimo kontekste, todėl mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nėra pagrindo.

1.3. Šiuo atveju turto konfiskavimas labiau siejasi su G. G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir pavojingumu. G. G. savo padarytą veiką vertina nepakankamai kritiškai, nurodo, kad nemano, jog pavojingai vairavo, teigia, kad jis gi prisimena, kaip važiavo. Be to, nuteistasis nusikaltimą padarė savaitgalį, važiuodamas ypač didelį atstumą keliu, kai yra pakankamai didelis transporto intensyvumas, apie pavojingai vairuojamą automobilį pranešė eismo dalyviai – gautas pranešimas, kad pavojingai manevruoja ir vingiuoja po kelią juodos spalvos automobilis „BMW X5“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas nevertino, kad asmuo vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nes Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,81 promilės neblaivumas bei už kitus nusižengimus. Nors baustumas išnykęs, ši aplinkybė rodo, kad G. G. ne pirmą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus, paskirta administracinė nuobauda nesuformavo nuostatų, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Asmuo ne tik, kad vairavo neblaivus, bet ir nematė būtinybės pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimui vėl įsigyti teisę vairuoti. Šios aplinkybės rodo, kad G. G. veiksmų pavojingumas buvo didesnis ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Tokie nuteistojo G. G. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata bei gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Visos šios aplinkybės rodo G. G. lengvabūdišką ir neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią, visiems privalomą tvarką, į savo paties ir kitų saugumą, o G. G. nurodyta vairavimo priežastis niekaip nepateisina tokio jo elgesio.

1.4. G. G. tinkamai nepritaikius baudžiamojo poveikio priemonės, šioje konkrečioje situacijoje nebūtų užtikrinti prevenciniai tikslai ir paties nuteistojo atgrasymas nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Visuomenės ir nuteistojo G. G. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota visa transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, nes taip būtų formuojami asmens nebaudžiamumas ir nepagarba baudžiamajam įstatymui, neužtikrinamas prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslas. Nuteistasis G. G. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingą teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Taigi, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo G. G. nuspręsta išieškoti tik dalį konfiskuotino turto piniginės vertės – 7000 Eur, yra neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, todėl keistina.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. G. gynėjas advokatas I. Balsys prašo jo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų bylos aplinkybių visumą ir pagrįstai sprendė, kad nuteistajam paskyrus mažesnę baudžiamojo poveikio priemonę bus pasiekti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – G. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika nesukėlė realios žalos. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, t. y. už automobilį nėra išsimokėjęs išperkamosios nuomos įmokų ir šias įmokas (517,75 Eur per mėnesį) privalės mokėti iki 2025 m. kovo 1 d. Be to, nuteistasis yra išsiskyręs, šiuo metu išlaiko tris nepilnamečius vaikus, iš kurių dviem nepilnamečiams vaikams yra mokamas 173,77 Eur išlaikymas kiekvieną mėnesį ir 289,62 Eur vieną kartą per metus vaikų atostogoms. Konfiskuotino automobilio vertė – 15 967,79 yra per didelė. Nuteistasis yra ūkininkas, o prokurorės nurodomi 5-6 nuteistojo turimi automobiliai yra naudojami ūkininko veikloje. Be to, vien tik nuteistojo noras nusipirkti geresnį automobilį, kurį prokurorė akcentuoja apeliaciniame skunde, nesudaro prielaidos spręsti, kad nuteistojo materialinė padėtis yra gera ir jis galėtų tą padaryti.

1.6. Tuo atveju, jeigu iš nuteistojo būtų išieškota visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma, nebūtų teisingai išlaikyta viešojo intereso poreikių ir nuteistojo teisių suvaržymo pusiausvyra, būtų pažeistas teisingumo principas ir pablogintos nuo nuteistojo priklausančių asmenų (nepilnamečių vaikų) gyvenimo sąlygos. Priešingai nei nurodo prokurorė, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo materialinę padėtį, bet ir kitų reikšmingų bylos aplinkybių visumą. Teismas, sumažindamas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą iki 7000 Eur, tinkamai pritaikė proporcingumo principą, pagrįstai sprendė, kad siekiamus prevencinius tikslus užtikrins nurodytos sumos išieškojimas. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė pakankama atgrasyti nuteistąjį nuo pakartotinio vairavimo būnant neblaiviam, ji proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei, dėl šios priežasties skundžiamą nuosprendžio dalį naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo ir paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su tuo, jog, paskiriant kartu su bausme G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo išieškota tik dalis konfiskuotinos transporto priemonės „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės (teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė nėra nustatyta), privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl trečiajam asmeniui priklausančios nusikalstamos veikos priemonės vertės konfiskavimo iš nuteistojo, pirmiausia užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos; kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. G. vairuojamo automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 32–34). Iš išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė transporto priemonės „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį (4 t., b. l. 39–41), todėl ši transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, negali būti konfiskuota, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Minėta, kad tokiu atveju aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.

Pirmosios instancijos teisme prokurorė, įvertinusi automobilio apgadinimus, prašė išieškoti iš G. G. automobilio „BMW X5“ vertę atitinkančią pinigų sumą– 15 967,79 Eur. Teismas, svarstydamas G. G. vairuojamos transporto priemonės vertės ieškojimo proporcingumą, atsižvelgė į tai, kad jis pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisiamas pirmą kartą, pripažino savo kaltę. Be to, atsižvelgė į nuteistojo bylos teisminio nagrinėjimo metu pateiktą rašytinį paaiškinimą, kuriame pastarasis nurodė, kad jo materialinė padėtis yra gan sunki, turi finansinių įsipareigojimų, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, yra ūkininkas (4 t., b. l. 50–51). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir remdamasis turto vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis, kad minėtos transporto priemonės vertė prieš apgadinimą buvo 20 300 Eur, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tokia suma nuteistajam yra per didelė, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti iš G. G. konfiskuojant mažesnę automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą– 7000 Eur.

Pasak apeliacinį skundą pateikusios prokurorės, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, veikos padarymo aplinkybių, išimtinę reikšmę skyrė nuteistojo materialinei padėčiai ir neatsižvelgė į tai, kad pirmiausia turėtų būti vertinama turto vertinimo ataskaitoje nurodyta ne transporto priemonės vertė prieš apgadinimą, o transporto priemonės likutinė vertė, kuri yra 15 967,89 Eur. Papildomai apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė pažymėjo, kad vien tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika realios žalos nepadarė, savaime nemažina šios veikos pavojingumo, o atsiliepime į skundą nuteistojo gynėjo akcentuojamos aplinkybės apie nuteistojo sunkią materialinę padėtį, finansinius įsipareigojimus ir nepilnamečių vaikų išlaikymą negali nulemti baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo pilna apimtimi. Su šiais prokurorės argumentais sutinka ir teisėjų kolegija.

Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą išieškoti tik dalį konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos. Nepaisant to, kad G. G. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo teisiamas pirmą kartą, jis toje pačioje byloje buvo teisiamas ir už kitas nusikalstamas veikas, t. y. numatytas BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis viešoje erdvėje žemino, niekino, kurstė smurtauti prieš homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (3 t., b. l. 36). Kaip matyti, tai teigiamos įtakos jo nusikalstamam elgesiui nepadarė, G. G. ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pažymėtina, kad G. G. savo veiką vertina nepakankamai kritiškai, jo teigimu, nemano, jog pavojingai vairavo. Atkreiptinas dėmesys, kad G. G. neblaivus vairavo automobilį dideliu transporto priemonių intensyvumu pasižyminčiame (duomenys neskelbtini) plente, važiavo didelį atstumą, apie pavojingai vairuojamą automobilį pranešė kiti eismo dalyviai. Tokiais savo veiksmais G. G. neabejotinai sukėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog G. G. vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, t. y. pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimui nematė būtinybės vėl įgyti teisę vairuoti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu G. G. jau buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, be to, už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (3 t., b. l. 39–46). Nors baustumas išnykęs, ši aplinkybė rodo, kad G. G. ne pirmą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus, ir, kaip teisingai prokurorė pažymėjo apeliaciniame skunde, paskirta administracinė nuobauda nuteistajam nesuformavo nuostatų, kad jis laikytųsi įstatymų. Šių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad G. G. nėra drausmingas eismo dalyvis ir turi pakankamai abejingą požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles. Minėta, kad nusikalstamos veikos priemonės vertės konfiskavimu iš nuteistojo užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo deklaruojama sunki materialinė padėtis ir nepilnamečių vaikų išlaikymas neabejotinai svarbios aplinkybės, tačiau jos nelaikytinos išimtinio pobūdžio, kurios užkirstų kelią išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Akivaizdu, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų bei suvaržymų, tačiau toks asmuo, kaip ir visi kiti asmenys, turi prisiimti visas kylančias neigiamas pasekmes už nusikalstamos veikos padarymą, priešingu atveju gali susiformuoti nebaudžiamumo arba per švelnaus nubaudimo praktika už visuotinai pavojingas veikas. Nors G. G. ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jis dirba, neturi sveikatos problemų, o iš išperkamosios nuomos sutarties matyti, kad transporto priemonės išpirkimo įmokas turi sumokėti tik iki 2025 m. kovo 1 d. (4 t., b. l. 39–42). Be to, nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo materialinė padėtis iš tiesų yra sunki, tai žinoma tik iš nuteistojo rašytinio paaiškinimo. Juolab, kad G. G. turi daugiau automobilių (5 ar 6), kuriuos naudoja savo kaip ūkininko veikloje. Be to, iš išperkamosios nuomos sutarties matyti, kad G. G. už jo vairuotą automobilį „BMW X5“ įsipareigojo sumokėti net 40 872,70 Eur. Kaip matyti, nuteistasis, prisiimdamas tokio dydžio finansinius įsipareigojimus, pats savo turtinės padėties nevertina kaip sunkios.

Taigi, šiuo atveju matyti, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išieškoti mažesnę, nei prokurorės apeliaciniame skunde nurodyta, turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, jog visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį. Prokurorės nurodyta konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 15 967,79 Eur suma nėra laikytina pernelyg didelė ir neproporcinga padaryto teisės pažeidimo kontekste. Priešingai, tokia poveikio priemonė padėtų užtikrinti įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei visuomenės narių saugumą kelių eismo srityje. Be kita ko, šios pinigų sumos išieškojimas iš G. G. būtų teisinga ir adekvati baudžiamojo poveikio priemonė jo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš G. G. tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš G. G. valstybės naudai konfiskuotinos transporto priemonės „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą– 15 967,79 Eur (penkiolika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 79 ct).

Palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.