Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Kęstučio ieškovo K. I. atstovės advokatės O. K. ir atsakovės D. I. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1191-652/2014 pagal ieškovo K. I. ieškinį atsakovei D. I. ir atsakovės D. I. priešieškinį ieškovui K. I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DnB bankas, institucijos, teikiančios išvadą byloje - Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas: nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2004-05-21 Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 100, dėl atsakovės kaltės, palikti santuokines pavardes, nustatyti šalių nepilnametės dukters M. I., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; įpareigoti ieškovą dukters išlaikymui skirti po 145 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, pervedant pinigus į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti atsakovei pareigą teikti ieškovui pinigų panaudojimo dukters interesams ataskaitą bei atskiru ieškovo prašymu pateikti prekių ir/ar paslaugų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką:

vasaros atostogų metu ieškovas turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos 14 kalendorinių dienų laikotarpiui ir pasibaigus bendravimo laikui grąžinti dukrą įjos gyvenamąją vietą. Atostogų laiką ieškovas suderina su atsakove;ieškovas turi teisę praleisti su dukra pusę dukros mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, konkretų laiką suderinęs su atsakove, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant įjos gyvenamąją vietą;ieškovas turi teisę iš anksto prieš dvi dienas informavęs atsakovę apie susitikimų laiką ir trukmę, atsižvelgdamas į dukros ugdymo ir poilsio režimą, bendrauti su dukra neribotą laiką, atsižvelgiant į dukros poreikius ir užimtumą. Dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos ir pristato į dukros gyvenamąją vietą ieškovas;atsakovė sudaro dukrai sąlygas bendrauti su ieškovu ryšio priemonėmis Skype programa ir telefonu pagal dukros poreikius. Bendravimas su dukra Skype programa vyksta ieškovo ir dukters susitarimu;ieškovas įsipareigoja užtikrinti, kad dukra būtų pasiekiama ryšio priemonėmis tuo laiku, kai dukra būna su tėvu;atsakovė įpareigojama nedelsiant informuoti ieškovą apie jos ir dukros gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat apie dukros lankomos mokyklos pakeitimą, jos sveikatos būklę, išvykimą atostogauti ir kitas svarbias su dukros gyvenimu, auklėjimu, sveikata susijusias aplinkybes; ieškovui priteisti:žemės sklypą, žemės ūkio (sodų) paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0621 ha, esantį (duomenys neskelbtini), 3 979 Lt arba 1 152,40 Eur vidutinės rinkos vertės;nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31 800 Lt arba 9 210 Eur vidutinės rinkos vertės;įpareigoti ieškovą įvykdyti prievolę kreditoriui AB DNB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. 0900-2008-35898 – 30 891,23 Eur kreditą ir priskaičiuojamas palūkanas;automobilį FIAT MAREA, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 1997 m., apie 580 Eur rinkos vertės, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei ½ dalį turto vertės kompensaciją -290 Eur.priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. vidurio, nuo šio laikotarpio nevedamas bendras ūkis, šalys pradėjo gyventi skyrium dėl atsakovės neištikimybės, tarp šalių neliko bendrų interesų. Išlaikymo dydis atitinka teismų praktiką, nekilnojamas turtas turi būti priteistas ieškovui, kadangi jis iki šiol vykdė prievoles bankui, dalinti šį turtą yra netikslinga, kadangi būtų preziumuojami tolesni ginčai, nebūtų padengtas kreditas, atsakovė turi dalį gyvenamojo namo, kuriame gyvena.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį. Patikslintame priešieškinyje prašė:šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės;palikti ieškovui I., atsakovei – I. pavardes;šalių dukters M. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės nustatyti su atsakove;priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Eur per mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės. Periodines išmokas pervesti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovės sąskaitą banke, periodines išmokas indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę;priteisti iš ieškovo 2 808,27 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2015-05-01; padalinti santuokoje įgytą turtą taip:ieškovui asmeninėn nuosavybėn priteisti: 43 100 Eur vertės, 0,0621 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 99,28 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 500 Eur vertės motorolerį BAOTIAN BT4qt-12, v/n (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės automobilį FIAT MAREA, v/n (duomenys neskelbtini)1 000 Eur vertės virtuvės komplektą, 200 Eur vertės pirmo aukšto langų roletus, 200 Eur vertės viryklę, 150 Eur vertės virtuvės barą, 200 Eur vertės svetainės minkštų baldų komplektą, 200 Eur vertės sekciją, 500 Eur vertės miegamojo komplektą, 30 Eur vertės televizorių, 100 Eur vertės skalbimo mašiną, iš viso turto už 46 780 Eur;atsakovei asmeninėn nuosavybėn priteisti: 150 Eur vertės šaldytuvą, 100 Eur vertės indaplovę, 20 Eur vertės mikrobangų krosnelę, 150 Eur vertės televizorių, 200 Eur vertės fotoaparatą, iš viso turto už 620 Eur;už ieškovui atitenkantį didesnės vertės turtą priteisti iš ieškovo atsakovei 23 080 Eur piniginę kompensaciją;priteisti bylinėjimosi išlaidas.Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad esminė santuokos iširimo priežastis yra ieškovo girtuokliavimas, nepaisymas sutuoktinės interesų, liguistas pavyduliavimas, fizinio ir psichologinio smurto naudojimas prieš atsakovę. Nurodė, kad dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove, jos nuomojame bute, kuriame dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Nurodė, kad atsakovės pajamos yra 300 Eur per mėnesį, prie dukters išlaikymo ieškovas turi prisidėti 3-4 kartus daugiau, nei atsakovė. Atsakovė sutinka nekilnojamuosius daiktus palikti ieškovui, iš jo priteisiant kompensaciją, o kilnojamuosius daiktus padalinti natūra, kompensuojant brangesnių daiktų vertę. Prievolė bankui turi išlikti solidari, keistina tik grąžintinos paskolos mokėjimo tvarka, įsiskolinimas turi būti grąžinamas iš abiejų kredito gavėjų sąskaitų lygiomis dalimis. Atsakovė sutinka kompensuoti ieškovui ½ dalį už ją bankui sumokėtų įmokų – 1 991,22 Eur.Ieškovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti ir tenkinti ieškinio reikalavimus.Nurodė, kad atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo, nesutiko su išlaikymo dydžiu, kurie laikė nepagrįstu, neprotingu ir nesąžiningu, neatitinkančiu dukters poreikių. Nesutiko su atsakovės nurodytomis nekilnojamojo turto vertėmis, konsultacinė išvada, kuria rėmėsi atsakovė, negali būti įrodymu nustatant turto vertę. Transporto priemonių vertės yra nurodytos per didelės, neįvertinus jų būklės. Motoroleris su atsakovės sutikimu buvo padovanotas ieškovo tėvui. Atsakovės nurodyti kilnojamieji negali būti dalinami, nes jie įgyti ne santuokos metu.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 2004-05-21 Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 100 dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę I., atsakovei paliko ikisantuokinę pavardę I.; nustatė nepilnametės M. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnametės M. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo 2015-02-11 iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šia išmoka uzufrukto teise naudosis atsakovė, sprendimo dalį dėl išlaikymo nurodė vykdyti skubiai; nustatė ieškovo tokią bendravimo su dukra M. I. tvarką:

ieškovas vasaros atostogų metu pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, pasibaigus šiam laikui, grąžina dukrą į gyvenamąją vietą. Atostogų laiką suderina su atsakove; ieškovas praleidžia pusę dukters mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, konkretų laiką suderinęs su atsakove, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą;ieškovas prieš dvi dienas informavęs atsakovę apie susitikimo laiką ir trukmę, atsižvelgdamas į dukters ugdymo ir poilsio režimą, bendrauja su dukra neribotą laiką, atsižvelgdamas į dukters poreikius ir užimtumą, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą;atsakovė sudaro sąlygas dukrai bendrauti su ieškovu ryšio priemonėmis, Skype programa, telefonu pagal dukters poreikius, tėvo ir dukters susitarimu. Ieškovas užtikrina, kad dukra būtų pasiekiama ryšio priemonėmis tuo laiku, kai būna su tėvu;atsakovė informuoja ieškovą nedelsiant apie jos ir dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą, apie dukters mokyklos pakeitimą, sveikatos būklę, išvykimą atostogauti ir kitas svarbias su dukters auklėjimu, gyvenimu, sveikata susijusias aplinkybes;

0,0621 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus ieškovo vardu, kurių vertė 43 100 Eur;

kilnojamuosius daiktus: 350 Eur vertės motorolerį Baotian BT4qt-12, v/n (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo vardu, 590 Eur vertės neregistruotą automobilį FIAT MAREA, v/n (duomenys neskelbtini) 750 Eur vertės virtuvės komplektą, 150 Eur vertės pirmo aukšto langų roletus, 150 Eur vertės viryklę, 80 Eur vertės virtuvės barą, 150 Eur vertės svetainės minkštų baldų komplektą, 150 Eur vertės sekciją, 350 Eur vertės miegamojo komplektą, 15 Eur vertės televizorių, 75 Eur vertės skalbimo mašiną, 75 Eur vertės indaplovę (integruota į virtuvės baldus) – iš viso kilnojamojo turto už 2 885 Eur;

Eur vertės šaldytuvą, 110 Eur vertės televizorių – iš viso kilnojamojo turto už 210 Eur;

priteisė iš ieškovo atsakovei 21 151,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį;

pripažino ieškovo loterijos laimėjimą, kurio vertė 13 178 Eur, pagal UAB ,,Lietloto“, įmonės kodas 301734060, 2015-10-27 pažymą, asmeniniu ieškovo turtu;

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė;

priteisė iš ieškovo atsakovei 677,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

priteisė iš atsakovės ieškovui 1 192,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

priteisė iš ieškovo 64,80 Eur žyminio mokesčio ir 6,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei;

priteisė iš atsakovės 873 Eur žyminio mokesčio ir 13,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.

Teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 2004-05-21 Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 100, santuokoje 2004-06-14 šalims gimė dukra M. . Dėl kaltės, nutraukiant santuoką. Teismas, įvertinęs ieškovo pateikto vaizdo įrašo atsiradimo aplinkybes, sprendė, kad tokio įrodymo gavimas nepažeidžia atsakovės interesų ir yra tinkamas įrodymas byloje. Teismas, išanalizavęs pateiktą vaizdo įrašą, sprendė, kad iš atsakovės ir vyriškio elgesio nėra pagrindo išvadai, kad juos siejo atsakovės įvardinti darbiniai santykiai, kad atsakovės elgesys išėjo už santuokinio gyvenimo leistinų ribų ir pažeidė CK 3.27 straipsnio nuostatas ir buvo ieškovui neištikima. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, liudytojų parodymus, atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus dėl to, kad ieškovas buvo jai nelojalus, piktnaudžiavo alkoholiu. Nurodė, kad iš duomenų apie ieškovo darbinę patirtį, kad jis nuo 2011 metų dirba tolimųjų reisų vairuotoju, vienas mokėjo paskolą bankui, stengėsi šeimai sukurti tinkamas sąlygas gyventi – statėsi namą, bendravo su dukra, ją išlaikė, rodo jo tinkamą požiūrį į šeiminį gyvenimą Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas iš atsakovės pateiktų įrodymų nustatė, kad jos pajamos nėra pastovaus dydžio: 2012 m. atsakovė dirbo pagal verslo liudijimą ir gavo 51 562,10 Lt pajamų, 2013 m. visai nedirbo, 2014 m. pagal verslo liudijimą dirbo tik 11 dienų ir UAB ,,Helvyta“ apie tris mėnesius, tuo tarpu iš 2015 m. per mėnesį uždirba apie 300 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi galimybę gauti didesnes pajamas, dirbdama ilgesnį laiką, atsakovė turi asmeninio turto – tris žemės sklypus ir ½ dalį gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas asmeninės nuosavybės teise turto neturi. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į dukters poreikius, sprendė, kad iš ieškovo turi būti priteista 180 Eur išlaikymo suma, kuri atitinka šalių turtinę padėtį bei nepilnametės poreikius, skaičiuojant, kad atsakovė turėtų prisidėti apie 150 Eur.Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės, ištirti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šalių nepilnametei dukrai M. ieškovas išlaikymą minėtu laikotarpiu teikė. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas remdamasis šalių paaiškinimais, institucijų išvadomis byloje, nepilnametės M. išreikšta nuomone, nesant ginčo tarp šalių, padarė išvadą, kad dukters interesai bus geriausiai patenkinti jai gyvenant su atsakove. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Kadangi atsakovė iš esmės sutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su dukra, teismas nustatė bendravimo tvarką tokią, kokios prašė ieškovas, bylos nagrinėjimo metu patikslintą dalyje dėl bendravimo ryšio priemonėmis tvarkos. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo 0,0621 ha ploto žemės sklypą, kuriame pastatė gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su ieškovo pateikta šio turto vertinimo ataskaita, kurioje turtas 2012-08-31 įvertintas 43 100 Eur, t. y. tada, kai šalys nustojo gyventi kartu, nes po to ieškovas atliko namo pagerinimus. Teismas nurodė, kad atsakovės nurodytas kilnojamas turtas: 20 Eur vertės mikrobangų krosnelė, 200 Eur vertės fotoaparatas, yra ieškovo asmeniniai daiktai, kurie jam buvo padovanoti, todėl šių daiktų teismas neįtraukė į dalintiną turtą. Ieškovo vardu registruotą motorolerį nesant ginčo, kad jis buvo įsigytas iš santuokinių lėšų, nesant atsakovės sutikimo dėl dovanojimo, teismas laikė dalintinu santuokoje įgytu turtu. Automobilį FIAT MAREA teismas pripažino dalintinu. Nesant rašytinių įrodymų dėl kilnojamųjų daiktų vertės, teismas vadovavosi abiejų šalių pateiktais vertinimais, išvesdamas vidurkį, nustatė tokias dalintino kilnojamojo turto vertes, ir dalindamas: 350 (500+200)/2) Eur vertės motorolerį, 590 (600+580)/2) Eur vertės automobilį FIAT MAREA, 750 (1000+500)/2) Eur vertės virtuvės komplektą, 150 (200+100)/2) Eur vertės pirmo aukšto langų roletus, 150 (200+100)/2) Eur vertės viryklę, 80 (150+10)/2) Eur vertės virtuvės barą, 150 (200+100)/2) Eur vertės svetainės minkštų baldų komplektą, 150 (200+100)/2) Eur vertės sekciją, 350 (500+200)/2) Eur vertės miegamojo komplektą, 15 (30+1)/2) Eur vertės televizorių, 75 (100+50)/2) Eur vertės skalbimo mašiną, 100 (150+50)/2) Eur vertės šaldytuvą, 75 (100+50)/2) Eur vertės indaplovę, 110 (150+70)/2) Eur vertės televizorių. Kadangi ginčo dėl nekilnojamojo turto padalijimo nekilo, nekilnojamąjį turtą - 0,0621 ha ploto žemės sklypas, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 43 100 Eur, teismas priteisė ieškovui. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti jį vienam įvykdyti solidarią prievolę kreditoriui AB DnB bankui, kadangi nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Kadangi ieškovui priteistina nekilnojamojo turto už 43 100 Eur ir kilnojamojo turto už 2 885 Eur, iš viso turto už 45 985 Eur, o atsakovei priteistina kilnojamojo turto už 210 Eur, teismas nustatė, kad ieškovas turėtų išmokėti ieškovei 23 097,50 Eur kompensaciją ( CK 3.127 str. 3 d.). Kadangi atsakovė pripažino, kad ieškovas nuo 2012-08-01 iki 2015-05-05, kai šalys kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio, vienas sumokėjo 3 982,43 Eur paskolos ir palūkanų bankui, teismas iš ieškovo priteistiną piniginę kompensaciją sumažino (3982,43/2) 1 946 Eur iki 21 151,50 Eur, išeidamas už šalių reikalavimų ribų, dėl to, kad nekiltų ginčas ateityje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo laimėtą loterijoje automobilį Mitsubishi ASX, kurio vertė 13 178 Eur teismas pripažino ieškovo asmeniniu turtu, įgytu šalims gyvenant atskirai, nevedant bendro ūkio, iš ieškovo asmeninių lėšų.Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nustatęs, kad buvo patenkinta 2/3 ieškovo reikalavimų ir 1/3 - ieškovės reikalavimų.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovo atstovė prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai 145 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis įmokomis nuo 2015-02-11 iki jos pilnametystės; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir ieškovui priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0621 ha, nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui tęsiant prievolės vykdymą kreditoriui AB DNB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. 0900-2008-35898 – 30 031,11 Eur kreditą (pagal 2015-05-05 duomenis) ir priskaičiuojamas palūkanas; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, jas priteisiant iš atsakovės. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, nepagrįstai nurodė, kad ieškovo atlyginimas 1 353 Eur per mėnesį, atsakovė nepateikė įrodymų, kad nuomoja būstą. Išlaikymo dydis turi būti mažinamas iki 145 Eur, nes dukra neturi specialiųjų poreikių, nelanko šokių būrelio, būtina atsižvelgti į teismų praktiką, dukters amžių ir poreikius; Atsakovei nepagrįstai priteista 21 151,50 Eur piniginė kompensacija, netinkamai nustatytos kilnojamųjų daiktų vertės ir turtinis režimas; Teismas neįvertino svarbių aplinkybių, kad 2012-08-01 likusi negrąžinta kredito dalis buvo 32 760,66 Eur, o bankui sumokėta suma (kreditas + palūkanos) – 8 566,49 Eur, bendra suma tuo metu – 41 327,15 Eur. 2015-05-05 negrąžinta kredito dalis sudarė 30 031,11 Eur, o bankui sumokėta suma (kreditas + palūkanos) – 12 548,92 Eur, bendra suma 42 580,03 Eur. Ieškovas siūlė ½ 8 566,49 Eur sumos, t. y. 4 283,25 Eur sumokėti atsakovei kaip kompensaciją. Nekilnojamajam turtui yra įregistruota hipoteka. Nėra jokio pagrindo iš ieškovo priteisti atsakovei kompensaciją, nes jis visada vykdė ir dabar vykdo prievolę bankui. Atsakovė nesumokėjo nei vienos įmokos bankui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė sutiko mokėti ½ dalį įmokų bankui., kad ieškovas vykdydamas prievolę bankui, dar turi sumokėti kompensaciją atsakovei, tikėdamasis, kad ji dalį įmokų grąžins. Toks teismo sprendimas iš karto programuoja tolesnius ginčus;Teismas neįvertino aplinkybės, kad bankas neprieštaravo, jog toliau prievolę jam vykdytų vienas iš solidarių bendraskolių;Teismas nepagrįstai priskyrė motorolerį prie dalintino turto, neįvertinęs, kad jis buvo padovanotas I. I.. Maksimali dabartinė motorolerio vertė yra 200 Eur;Teismas nepagrįstai priskyrė dalintinam turtui automobilį Fiat Marea. Negali būti dalijamas turtas, kuris neįregistruotas viešajame registre Vykdymo procese išieškojimas negali būti nukreiptas į neįregistruotą transporto priemonę;Atsakovės nurodyti kilnojamieji daiktai negali būti priskirti prie dalintino turto, nes jie nebuvo įgyti santuokoje ir iš bendrų sutuoktinių lėšų. Už baldų įsigijimą 10 000 Lt sumokėjo I. I., kuris šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje;Virtuvės baras pagamintas paties ieškovo, televizorius Panasonic pirktas iki santuokos, fotoaparatas padovanotas ieškovo brolio, todėl šie daiktai negali būti dalijami ir dėl jų negali būti priteisiam kompensacija.Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti iš dalies, nustatyti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo 300 Eur per mėnesį išlaikymą dukrai M. I. nuo 2015-02-11 iki jos pilnametystės, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad tenkinta po 50 proc. šalių reikalavimų, priteisti iš ieškovo 41 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už teisinę pagalbą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:Teismas išvadą apie atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo padarė, vadovaudamasis ieškovo pateiktu suklastotu vaizdo įrašu, kuris neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo ir kuris buvo padarytas pažeidžiant įstatymus;Vaizdo įrašas gali būti įrodinėjimo priemone tik tuo atveju, jei jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti ginčijamo vaizdo įrašo padarymo aplinkybes, ir vertinti, ar ši įrodinėjimo priemonė konkrečioje byloje gali būti pripažinta leistina;Teismas klaidingai nustatė, kad vaizdo įrašas buvo darytas iš L. L. daryto įrenginio. Teismas netyrė aplinkybės, kad pateikta vaizdajuostė yra ar gali būti sumontuota iš atskirų epizodų. Pateiktas vaizdo įrašas yra gautas pažeidžiant atsakovės teisę į privatų gyvenimą;Teismas išvadą apie atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo padarė, nepagristai vadovaudamasis ieškovo pakviestų liudytojų parodymais, kurie neatspindi tikrosios ieškovo ir atsakovės santykių padėties ir negalėjo būti vertinami, kaip objektyvūs;Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, reglamentuojančius byloje surinktų įrodymų vertinimą, nes nevisapusiškai tyrė ieškovo elgesį šeimoje patvirtinančias faktines aplinkybes. Aplinkybės, jog ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, mokėjo paskolą bankui, statė namą, pateikė medicininę pažymą, neįrodo, jog ieškovas nepiktnaudžiavo alkoholiu;Teismas nustatė, jog M. I. turi didesnių poreikių dėl sveikatos būklės, tačiau nepagrįstai vertino, kad jai reikalingas mažesnis nei minimalaus darbo užmokesčio dydžio išlaikymas per mėnesį;Teismas klaidingai apskaičiavo ieškovo darbo užmokestį. Darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už paskutinius tris mėnesius. Ieškovo darbo užmokestis yra ne 1 353 Eur/mėn., o 1 476,96 Eur/mėn. Atsakovės pajamos yra apie 300 Eur per mėnesį. Atsakovė neturi galimybės dirbti dar ilgesnį laiką, nes augina nepilnametę dukrą; Teismas nustatė neproporcingą atsakovės ir ieškovo turtinei padėčiai vaiko išlaikymo dydį. Ieškovo pajamos 4,5 karto didesnės, todėl jo dalis teikiant išlaikymą turi būti didesnė atsižvelgiant į gaunamas pajamas. Teismas nustatė apylyges vaiko išlaikymo dalis: iš ieškovo priteisė 180 Eur/mėn., iš atsakovės - 150 Eur/mėn.; Teismas neįvertino ieškovo loterijoje laimėto automobilio, teigdamas, kad ieškovas neturi įsigijęs brangaus asmeninio turto. Teismas klaidingai nustatė ieškovo laimėto automobilio vertę, kuri remiantis byloje pateiktais įrodymais yra žymiai didesnė (apie 22 490 Eur) nei nurodė ieškovas; Atsakovės asmeninės nuosavybės priklausantis turtas yra valdomas su kitais bendraturčiais, todėl jo pardavimas yra apsunkintas. Atsakovės vardu registruotame name gyvena atsakovės motina. Ieškovas turi galimybę be jokių apribojimų realizuoti asmeninį turtą ( naują transporto priemonę) ir gauti pinigines lėšas;Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neturi nuosavo būsto, jį nuomoja, dėl ko patiria didelių išlaidų. Ieškovas, gyvendamas santuokoje įgytame name, patiria žymiai mažesnes būsto išlaikymo išlaidas;Padalijęs santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis teismas privalėjo lygiomis dalimis paskirstyti žyminį mokestį, priteistiną iš ieškovo ir atsakovės.Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad dėl išlaikymo dydžio argumentus yra nurodžiusi savo apeliaciniame skunde, o dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovė nurodė, kad sutinka su teismo sprendimo motyvais. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad vaizdo įrašas suklastotas. Abejonių dėl vaizdo įrašo tikrumo proceso metu niekam nekilo. Atsakovė neteikė prašymo ištirti pateiktą vaizdo įrašą, neprašė atlikti ekspertizę;Teismas pagrįstai įvertino įrodymų visumą, pagrindžiančią atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, pagrįstai atmetė liudytojo V. D. parodymus, nes jie prieštaravo ne tik kitų proceso dalyvių parodymams, bet ir pačios atsakovės parodymams. Teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojos A. I. ir A. K. pačios jokių svarbių su šeimos gyvenimu aplinkybių nematė, jos persakė pačios atsakovės joms esą suteiktas žinias;Ieškovo darbo užmokestis yra apskaičiuotas vadovaujantis Vyriausybės Nutarimu Nr. 1288, kuris pakeitė Vyriausybės nutarimą Nr. 650; Loterijoje laimėto automobilio vertė yra patvirtinta oficialiu loterijos organizatoriaus dokumentu, kuris yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis automobilio vertę;Atsakovė nepateikė duomenų patvirtinančių, kad ji nuomoja butą.Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB DnB bankas prašė spręsti teismo nuožiūra dėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų. Nurodė, kad bankas neprieštarauja dėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo ieškovas prašo palikti jam tęsti prievolės vykdymą bankui pagal 2008-02-19 Kreditavimo sutartį Nr. 0900-2008-35898, tačiau su sąlyga, kad sutuoktinių atsakomybė po jų santuokos nutraukimo toliau išlieka solidari. Bankas prašė atmesti kaip nepagrįstą atsakovės apeliacinio skundo reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, nes toks išlaikymo dydis akivaizdžiai per didelis, o dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų bankas prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje sprendžiamas ginčas dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką, dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio ir dėl santuokinio turto padalijimo.

Dėl kaltės nutraukiant santuoką

Šalys prašė nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės: ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės neištikimybės, atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo girtavimo, nelojalumo, smurto. Abi šalys sutiko, kad nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio kartu nebegyvena, atsakovei su dukra išėjus gyventi kitur. Ieškovas atsakovės išėjimą sieja su vaizdo įrašo apie jos neištikimybę atsiradimu, o atsakovė su pablogėjusiais santykiais, ieškovo grasinimais.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl santuokos iširimo kalta išimtinai atsakovė, nes gyvendama santuokoje su ieškovu buvo jam neištikima. Teismas sprendė, kad atsakovės elgesys išėjo už santuokinio gyvenimo leistinų ribų ir pažeidė CK 3.27 straipsnio nuostatas, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, remti vienas kitą moraliai ir materialiai. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis ieškovo pateiktu vaizdo įrašu, liudytojų V. B., L. L., R. I., I. I. parodymais. Vaizdo įrašas padarytas vaizdo kamera nuo kaimynės L. L. namo stogo, iš kur buvo matomas ieškovo ir atsakovės namo kiemas. Iš vaizdo įrašo analizės teismas padarė išvadą, kad atsakovę ir vaizdo įraše užfiksuotą vyriškį sieja nedarbiniai santykiai. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad tiesioginių įrodymų dėl atsakovės neištikimybės nėra, tačiau iš paminėtų įrodymų viseto susiformavo teismo vidinis įsitikinimas, kad atsakovė gyvendama santuokoje su ieškovu, pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas šeimoje ir buvo jam neištikima (CK 3.60 str. 2 d., CPK 185 str.).Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės neištikimybę remdamasis vaizdo įrašu, tačiau neargumentavo ir nepasisakė, kokie įraše užfiksuoti vaizdai atspindi atsakovės neištikimybę. Vaizdo įraše matyti, kad nenurodytu laiku atsakovė išeina iš savo namų, o po kelių sekundžių išeina vyriškis, kuris atsisėda į keleivio vietą. Atsakovė atsisėda į automobilį ir nuvažiuoja kartu su vyriškiu. Kaip paaiškino atsakovė, minėtas vyriškis nėra bendradarbis, jis yra asmuo, tiekiantis prekes turgaus prekiautojams, tame tarpe ir atsakovei. Iš keleto minučių trunkančio vaizdo įrašo, kuriame nėra jokių požymių apie atsakovės santykius su vaizdajuostėje užfiksuotu vyru, teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad minėti veiksmai traktuojami kaip neištikimybė. Ta aplinkybė, kad atsakovė iš namo išėjo su kitu vyriškiu, nepatvirtina neištikimybės fakto. Kaip nurodė atsakovė D. I., asmuo, su kuriuo ją matė liudytojai ir kuris užfiksuotas vaizdajuostėje seniai gyvena užsienyje.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konstatuojant D. I. neištikimybės faktą nepagrįstai rėmėsi R. I., I. I., L. L. ir V. B. parodymais, kurie nurodė, kad D. I. viešai vaikščiojo su teismo nenustatytu asmeniu prie ežero Pivašiūnuose arba, kad nekonkrečiu laiku nenustatytoje vietoje ją tie patys asmenys matė su tuo pačiu vyriškiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad atlaiduose Pivašiūnuose atsakovė D. I. buvo 2012-08-20, po to kai jau buvo išsikėlusi ir su K. I. kartu negyveno. Liudytojas V. D. patvirtino, kad į šventę Pivašiūnuose D. I. buvo atvykusi su juo. Pažymėtina, kad šventėje buvęs K. I. elgėsi grubiai, pastojo kelią automobiliui, kuriame ji buvo ir važiavo iš šventės, sudaužė šio automobilio stiklą, sulankstė automobilio dureles. Šias aplinkybes patvirtina Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-08-30 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlius nukentėjusiajam dėl tyčinio turto sugadinimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad K. viešoje vietoje elgėsi netinkamai, tačiau jokiu būdu nepatvirtina atsakovės D. I. neištikimybės faktų.Byloje nustatyta, kad atsakovei sužinojus apie jos filmavimą ir vaizdajuostę bei jai 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžioje išsikėlus gyventi kitur, nei ieškovas nei atsakovė nesiekė išsaugoti šeimos, nesprendė iškilusių problemų. Abiems sutuoktiniams trūko abipusio noro dėti pastangas ir ieškoti kompromisų vardan šeimos išsaugojimo. Ieškovas kaltina atsakovę neištikimybe, o atsakovė ieškovą – girtavimu, nelojalumu šeimai. Bylos duomenys nepatvirtina atsakovės neištikimybės fakto. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Esant šiems duomenims teismas konstatuoja, kad abu sutuoktiniai stokojo lojalumo, pagarbos vienas kitam, nerėmė vienas kito moraliai, neieškojo būdų spręsti iškilusias problemas ir išsaugoti šeimą, todėl nesant pagrindo pripažinti, kad šeima iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo dydžio

Skundžiamu teismo sprendimu iš ieškovo K. I. priteista nepilnametės dukters M. I. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180 eurų kasmėnesinių periodinių išmokų nuo 2015-02-11 iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šia išmoka uzufrukto teise naudosis D. I.. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo skundžia abi šalys: ieškovas K. I. prašo priteistą išlaikymą sumažinti iki 145 Eur į mėnesį, o atsakovė D. I. prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 300 Eur į mėnesį. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Iš atsakovės patikslinto priešieškinio matosi, kad dukters poreikiams kas mėnesį reikia skirti apie 400 Eur (t. 1, b. l. 118-127). Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dukra turi stuburo problemų, todėl reikalingas baseinas ir mankštos, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, kokią pinigų sumą atsakovė išleidžia baseinui ir mankštoms. Poreikių detalizacijoje nurodyta, kad šokių būreliui reikia 20 Eur kas mėnesį, tačiau kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, paskutiniu laiku dukra šokių būrelio nelanko. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nenustatė konkrečių vaikų poreikių, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje nagrinėjamojoje byloje minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas patenkins būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo atlyginimas yra apie 1353 eurų per mėnesį (t. 1, b. l. 61, t. 2, b. l. 43-44, 113-128). Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė jo gaunamas pajamas, nes į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomi dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis. Tačiau į bylą pateikta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma (t.1, b.l. 61), iš kurios matosi, kad K. I. vidutinis darbo užmokesti už 2014-03-01 – 2015-03-31 laikotarpį yra 1170,72 Eur. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės pajamos nėra pastovaus dydžio: iš 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos, pateiktų deklaracijų matyti, kad 2012 metais atsakovė dirbo pagal verslo liudijimą ir gavo 51562,10 Lt pajamų (t. 2, b. l. 85-88). Atsakovė nurodė, kad 2013 metais visai nedirbo, 2014 metais pagal verslo liudijimą dirbo tik 11 dienų ir UAB ,,Helvyta“ apie tris mėnesius, tuo tarpu iš 2015 metų pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo matyti, kad per mėnesį uždirba apie 300 eurų (t. 2, b. l. 19-23, 87), dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turi galimybę gauti didesnes pajamas, dirbdama ilgesnį laiką. Be to, atsakovė turi asmeninio turto – tris žemės sklypų dalis įgijusi su kitais bendraturčiais ir ½ dalį gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19-27). Ieškovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 16-18). Nors atsakovė prašo priteisti iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui, tačiau atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, ji pati tokio dydžio išlaikymo skirti negali, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo po 180 Eur išlaikymą vaikui nepažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje iš atsakovo priteistas išlaikymas užtikrina būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą, sumažinti ar padidinti priteistą išlaikymo dydį apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu santuokoje įgytą turtą padalino tokiu būdu: ieškovui K. I. asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,0621 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus K. I. vardu, kurių vertė 43100 eurų; kilnojamuosius daiktus: 350 eurų vertės motorolerį Baotian BT4qt-12, v/n (duomenys neskelbtini), registruotą K. I. vardu, 590 eurų vertės neregistruotą automobilį FIAT MAREA, v/n (duomenys neskelbtini) 750 eurų vertės virtuvės komplektą, 150 eurų vertės pirmo aukšto langų roletus, 150 eurų vertės viryklę, 80 eurų vertės virtuvės barą, 150 eurų vertės svetainės minkštų baldų komplektą, 150 eurų vertės sekciją, 350 eurų vertės miegamojo komplektą, 15 eurų vertės televizorių, 75 eurų vertės skalbimo mašiną, 75 eurų vertės indaplovę (integruota į virtuvės baldus) – viso kilnojamojo turto už 2885 eurus.Atsakovei D. I. pirmosios instancijos teismas asmeninės nuosavybės teise priteisė 100 eurų vertės šaldytuvą, 110 eurų vertės televizorių - viso kilnojamojo turto už 210 eurų. Teismas priteisė iš ieškovo K. I., 21151,50 eurų (dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 50 ct) piniginę kompensaciją atsakovei D. I., už jam atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį.Ieškovas ginčija sprendimo dalį, kuria iš jo priteista piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį, taip pat nesutinka dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimu santuokoje įgytu turtu bei jų padalijimu.Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo 0,0621 ha ploto žemės sklypą, kuriame pastatė gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas K. I. pateikė vertinimo ataskaitą, kurioje turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas) įvertintas 2012-08-31 43100 eurų. Kadangi ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės nekilo, šalys nekilnojamąjį turtą prašė priteisti ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekilnojamąjį turtą - 0,0621 ha ploto žemės sklypą, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė 43100 eurų, priteisė ieškovui K. I. (CK 3.127 str. 3 d.), o atsakovei ½ dalį nekilnojamojo turto vertės piniginę kompensaciją.Tarp AB DNB banko ir kredito gavėjų K. I. ir D. I. 2008-02-19 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 0900-2008-35898, pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 34 754,40 Eur būsto kreditas iki 2038-02-26. Kredito grąžinimas užtikrintas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka. Apeliantas K. I. nesutinka su 21550 Eur piniginės kompensacijos priteisimu atsakovei, nes prievolė bankui yra didesnė už ½ dalį nekilnojamojo turto vertės. Ieškovas apeliaciniame skunde kelia reikalavimą atmesti atsakovės reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo už ½ dalį nekilnojamojo turto, nes jis vienas asmeniškai vykdys solidarią prievolę kreditoriui DnB Nord bankui. Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010). Šioje byloje kreditorius nesutinka, kad ieškovas vienas vykdytų prievolę (t. 1, b. l. 84-87). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Kadangi kreditorius neatleido atsakovės nuo solidariosios prievolės ir tai reiškia, kad ji kartu su ieškovu yra bendraskoliai ir privalės prievolė vykdyti taip, kaip tai numato kredito sutartis, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo perkelti prievolės vykdymą vienam ieškovui ir dėl to jam paskirti visą nekilnojamąjį turtą.Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimo dalimi, kuria padalintas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas. Ji nurodo, kad neturėjo būti dalintas santuokoje įgytas motoroleris BAOTIAN, nes jis padovanotas jo tėvui, o automobilis FIAT MAREA valst. numeris (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš viešojo registro duomenų, todėl taip pat negali būti padalintas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant skirtingiems šalių, liudytojų parodymams dėl ieškovo vardu registruoto motorolerio priklausomybės, neginčijant, kad turtas buvo įsigytas iš santuokinių lėšų, nesant atsakovės sutikimo dėl dovanojimo, motoroleris pripažindintas dalintinu santuokoje įgytu turtu. Nors automobilis FIAT MAREA valst. numeris (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas iš VĮ Regitra duomenų, tačiau jis faktiškai egzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino dalintinu turtu.Apeliantas nesutinka dėl kito kilnojamojo turto padalijimo, nes baldai ir buitinė technika negalėjo būti dalinami kaip santuokinis turtas, kadangi jie nebuvo įgyti santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų. Nors apeliantas nurodo, kad jo tėvas I. I. 2009 metų rudenį jam davė 10 000 litų baldų ir buitinės technikos įsigijimui, tačiau atsakovė šių pinigų gavimo fakto nepripažino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojo I. I., R. I. parodymų matyti, kad ieškovo tėvai materialiai rėmė ieškovą, tačiau ieškovo argumentus, kad baldai, buitinė technika buvo pirkti tik iš ieškovo tėvų dovanotų pinigų ir laikytini jo asmeniniu turtu, pagrįstai atmetė kaip neįrodytus ir įtraukė juos į dalintino turto masę (CK 3. 118 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendrą sutuoktinių turto balansą ir padalindamas santuokinį turtą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Atmesdama ieškovo K. I. apeliacinį skundą dėl turto padalijimo, teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo motyvams ir argumentams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundų argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir dėl santuokinio turto padalijimo, o kad įrodymus vertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantai, nereiškia, jog įrodymai įvertinti netinkamai ir dėl to nuspręsta netinkamai. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus nustatant sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl pripažinus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendimas pakeičiamas (CK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra patenkinta po 50 proc. šalių reikalavimų, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos lygiomis dalimis. Kadangi ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1789,48 eurus (t. 3, b. l. 49-54), todėl jam iš atsakovės priteistina 894,74 Eur. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 2032,42 Eur (t.3, b. l. 22-23), todėl iš ieškovo atsakovei yra pagrindas priteisti 1016,21 Eur (CPK 93 str. 5 d.).Kadangi ieškovo K. I. apeliacinis skundas netenkinamas, o atsakovės D. I. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (30 proc.), todėl atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str., 98 str.). Ieškovas K. I. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės O. K. pagalbą: 200 Eur – už apeliacinio skundo parengimą , 150 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 150 Eur – už atstovavimą teisme (t. 3, b. l. 176-177). Atsakovė D. I. už apeliacinio skundo parengimą, advokatės žodines konsultacija, atstovavimą teisme, 41 Eur žyminio mokesčio išlaidos, iš viso patyrė 641 Eur išlaidų (t.3, b. l. 119, 180-181). Kadangi atsakovės D. I. apeliacinis skundas tenkinamas 30 proc., todėl iš ieškovo atsakovei D. I. yra pagrindas priteisti 213,66 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi kitoje reikalavimų dalyje apeliacinis skundas netenkinamas, todėl iš atsakovės ieškovui K. I. yra pagrindas priteisti 210 Eur turėtų atstovavimo išlaidų. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovui K. I. 635 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl yra pagrindas iš ieškovo K. I. priteisti 635 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti.

Alytaus rajono apylinkė teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad santuoka, įregistruota 2004-05-21 Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 100, tarp ieškovo K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės kaltės, pakeisti ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Priteistas iš ieškovo K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 677,47 Eur bylinėjimosi išlaidas D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai padidinti iki 1016,21 Eur (vieno tūkstančio šešiolika eurų 21 cento).

Priteistas iš atsakovės D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1192,99 Eur K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai sumažinti iki 894,74 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 74 centų).

Priteistas iš K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,81 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei padidinti iki 10,21 Eur. Priteistas iš D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,61 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sumažinti iki 10,21 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 635 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 213, 66 Eur (du šimtus trylika eurų 66 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,50 Eur ir iš K. I., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 3,25 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.