- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- e2S-441-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00997-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- M. C., uždarosios akcinės bendrovės „Sandėliukai Klaipėdoje“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. C. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sandėliukai Klaipėdoje“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams M. C., uždarajai akcinei bendrovei „Sandėliukai Klaipėdoje“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. C. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sandėliukai Klaipėdoje“ 56 549,49 Eur žalos atlyginimą; priteisti solidariai iš atsakovų 201,41 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; priteisti iš atsakovo M. C. 5 procentų, o iš atsakovo UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti už 56 750,90 Eur sumą atsakovui M. C. ir UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias atsakovų sąskaitose, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, ir (ar) atsakovams priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Pagrindiniai prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentai:
1.1. Ieškovė nurodė, kad tikėtinai pagrindė ieškinį, ieškinio suma yra didelė, egzistuoja rizika, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Iš ieškinyje nurodytų laidavimo sutarčių galima matyti, jog jose iš esmės figūruoja du fiziniai asmenys, kurie yra artimai susiję, – M. C. ir L. C. yra tėvas ir sūnus. UAB „Išskirtinio būsto statyba“, kuri neįvykdė visų savo prievolių naudos gavėjai, yra likviduojama dėl bankroto, o šią įmonę valdė atsakovas M. C.. Tas pats M. C. laidavimo sutartimi asmeniškai kaip fizinis asmuo laidavo už savo likviduojamos įmonės prievoles naudos gavėjai. Jo sūnus L. C. pagal minėtą laidavimo sutartį yra kitos laiduotojos UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ direktorius, t. y. sūnus, būdamas kitos įmonės direktorius, laiduoja už įmonės, kurios direktorius yra tėvas, prievoles. Tai iš esmės yra bendras šeimos verslas, tad kyla rizika, jog šeimos nariai bandys paslėpti turtą ir apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ yra likviduojama dėl bankroto, tad buvo išvengta atsakomybės kreditorei pagal laidavimo sutartį. Tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovai vengs galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir jos reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams M. C. ir UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 56 750,90 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio ir privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su ieškove, taip pat nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, kurie, ieškovės nuomone, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Akivaizdžių duomenų, jog pagal pareikštą reikalavimą ieškinys galėtų būti įvertintas kaip tikėtinai nepagrįstas nėra. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti patenkintas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.
2.2. Konstatavęs, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, teismas įvertino kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
2.3. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ginčo suma yra pakankamai didelė, ieškovės kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma reali atsakovų turtinė padėtis, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą preliminariai įvertinti ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus – ar jie bent preliminariai pagrindžia aplinkybes, kuriomis remiasi ieškovė. Tačiau pirmosios instancijos teismas preliminaraus ieškovės nurodytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo nepateikė – tik formaliai pritarė ieškovės prielaidoms, kad šeimos nariai, tikėtina, bandys paslėpti turtą ir apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tokios grėsmės realumą ir konkrečius veiksmus, siekiant išvengti prievolės. Akivaizdu, kad nėra realių įrodymų, jog atsakovai bandys paslėpti turtą ir apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
3.2. Kyla abejonių ir dėl ieškinio pagrįstumo, nes nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį grindžia iš esmės prejudiciniais faktais, tačiau nagrinėjamu atveju jokie ieškovės nurodomi prejudiciniai faktai negalioja ir negali būti taikomi – atsakovai nebuvo nurodytų procesų šalys ar tretieji asmenys.
3.3. Vien tai, kad artimi asmenys laidavo vienas už kitą, savaime nesuponuoja išvados, jog asmenys yra nesąžiningi. Toks laidavimas yra įprasta dalykinė praktika, praktikoje niekaip nesusiję asmenys nelaiduoja už svetimą asmenį. Nėra duomenų apie tai, kad tėvo ir sūnaus laidavimas yra neteisėtas ir kelia kam nors grėsmę.
3.4. Aplinkybė, kad M. C. ir L. C. yra tėvas ir sūnus taip pat savaime nekelia grėsmės, nes nepateikta įrodymų apie šių asmenų atliktus ar atliekamus nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti prievolių ieškovei. Nėra jokių duomenų apie tai, kad M. C. ir L. C. užsiima laidavimo sandorių verslu ir iš to gauna pajamas. Tai tik niekuo nepagrįsta ieškovės prielaida.
3.5. Pirmosios instancijos teismas turėjo bent preliminariai įvertinti, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ likviduojama dėl bankroto, kad būtų išvengta atsakomybės prieš kreditorę pagal laidavimo sutartį. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ bankroto priežastys yra visai kitos, nesusijusios su ginčo laidavimo sandoriu. Ieškovės nurodytas aplinkybes paneigia įrodymai UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nemokumo byloje.
3.6. Atsakovai pažymi, kad ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, paneigiančių atsakovų sąžiningumo prezumpciją, todėl nepagrįstai teigia, jog šeimos nariai M. C. ir L. C. neva bandys paslėpti turtą ir apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo jokio pakankamo pagrindo turto areštu suvaržyti atsakovų nuosavybės teisę, taip buvo pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, skundžiama nutartimi yra iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nukrypta nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu plėtojamos praktikos.
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju kyla rimtų ir pagrįstų abejonių atsakovų (apeliantų) sąžiningumu ir kyla reali grėsmė, jog palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba nebus įmanomas, o atsakovai, tikėtina, bandys paslėpti turtą. Šių abejonių atsakovai nepaneigė – su atskiruoju skundu nepateikė visiškai jokių įrodymų ir paaiškinimų. Vien tik abstraktaus pobūdžio neiginiai nėra pakankamas pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
4.2. Iš tinklapio www.rekvizitai.lt duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 21 d. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ registracijos adresai sutapo. Viena iš atsakovių UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ nuolat keičia pavadinimus ir adresus. Toks adresų ir įmonių pavadinimų keitimas kelia itin pagrįstų abejonių dėl atsakovų sąžiningumo ir sudaro pagrindą manyti, jog bus bandoma paslėpti turtą apsunkinant ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Atsakovai atskirajame skunde nepateikė visiškai jokių paaiškinimų, kodėl nuolat keitė įmonių pavadinimus ir adresus.
4.3. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ tam tikru laikotarpiu buvo registruota (duomenys neskelbtini), t. y. bute, kuris nuosavybės teise priklauso L. C. tėvams. Be to, iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ neturi visiškai jokio turto, atsakovas M. C. nuosavybės teise valdo tiek butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek kitą turtą. Nurodytas butas yra areštuotas net dviejų antstolių, o Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas areštuoti butą įregistruotas nuo 2017 m. liepos 24 d. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas turi daugybę skolų ir kyla rizika ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
4.4. Ieškovė taip pat akcentuoja neigiamus atsiliepimus apie UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ ir UAB „Išskirtinio būsto statyba“, pateikus tinklalapyje www.rekvizitai.lt. Tokie neigiami atsiliepimai kelia pagrįstų abejonių tiek apie įmonę, tiek apie jos direktorių, kuris yra atsakovas šioje byloje. Apeliantai nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog komentarai neva šmeižikiški ar nepagrįsti.
4.5. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, jog atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie grėsmės realumą. Ieškovė nurodė aiškią tendenciją keičiant įmonių pavadinimus, adresus, siekiant sąmoningai suklaidinti subjektus. Apeliantai atskirajame skunde nepaaiškino, kodėl jie nuolat keitė įmonių pavadinimus, adresus. Tokie sąmoningi apeliantų veiksmai kelia įtarimų, jog yra vengiama atsiskaityti su kreditoriais, bandoma juos suklaidinti.
4.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog yra ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Šioje byloje atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovams M. C. ir UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 56 750,90 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, o įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ginčo suma yra pakankamai didelė, ieškovės kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma reali atsakovų turtinė padėtis, nusprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuodami abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – tiek tikėtiną ieškinio pagrįstumą, tiek grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Iš esmės laikosi pozicijos, jog ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
8. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y., nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės ieškinys tikėtinai pagrįstas: iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, kurie, ieškovės nuomone, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą; akivaizdžių duomenų, jog pagal pareikštą reikalavimą ieškinys, kuriame prašoma priteisti žalos atlyginimą, galėtų būti įvertintas kaip tikėtinai nepagrįstas, nėra. Atsakovai ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Teigia, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes iš esmės grindžiamas prejudiciniais faktais, konstatuotais bylose, kuriose atsakovai nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismas atsakovų poziciją dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo laiko nepagrįsta.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatinėjama ir nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019). Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1055-790/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1689-464/2020).
11. Nagrinėjamu atveju toks reikalavimas, kokį ieškovė pareiškė ieškinyje, yra galimas (įmanomas), ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo prie ieškinio savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, susijusius su pareikštu ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė taip pripažindamas, kad jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tai, ar ieškovės suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas ir pateikti jį pagrindžiantys įrodymai yra pakankami patenkinti ieškinį, yra šios bylos (ginčo) nagrinėjimo iš esmės dalykas. Vertinant, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas neturi iš esmės įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtiną ieškinio pagrįstumą.
12. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
13. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą, iš esmės apsiribojo tik tuo, jog nurodė, kad įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ginčo suma yra pakankamai didelė, ieškovės kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma reali atsakovų turtinė padėtis, mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto kaip turto areštas taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
15. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai ginčo šaliai (ar šalims) disponavimo turtu suvaržymus arba kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023). Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti nustatyta ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-464/2023).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovai ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdami pabloginti savo turtinę padėtį, taigi nepaneigė civilinėje teisėje galiojančios asmens sąžiningumo prezumpcijos. Pažymėtina, kad disponavimo turtu apribojimų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų nesąžiningumą įrodinėjo tuo faktu, jog iš ieškinyje nurodytų laidavimo sutarčių matyti, kad jose iš esmės figūruoja du fiziniai asmenys, kurie yra artimai susiję, – M. C. ir L. C. yra tėvas ir sūnus. UAB „Išskirtinio būsto statyba“, kuri neįvykdė visų savo prievolių naudos gavėjai, yra likviduojama dėl bankroto, o šią įmonę valdė atsakovas M. C.. Tas pats M. C. laidavimo sutartimi asmeniškai kaip fizinis asmuo laidavo už savo likviduojamos įmonės prievoles naudos gavėjai. Jo sūnus L. C. pagal minėtą laidavimo sutartį yra kitos laiduotojos UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ direktorius, t. y. sūnus, būdamas kitos įmonės direktorius, laiduoja už įmonės, kurios direktorius yra tėvas, prievoles. Tai iš esmės yra bendras šeimos verslas, tad kyla rizika, jog šeimos nariai bandys paslėpti turtą ir apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat ieškovė pažymi, jog atsakovė UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ ir atsakovo M. C. vadovauta UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nuolat keičia (keitė) pavadinimus ir adresus. Ieškovė akcentuoja ir neigiamus atsiliepimus apie UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ ir UAB „Išskirtinio būsto statyba“ veiklą, pateikus tinklalapyje www.rekvizitai.lt.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia atsakovų nesąžiningumą, pabrėžia, jog nei laidavimo sutarčių, kai jos sudaromos asmeniui asmeniškai laiduojant už įmonę, kuriai vadovauja, taip pat, kai už skolininkę laiduoja įmonė, kuriai vadovauja artimasis giminaitis, sudarymas, nei įmonės pavadinimo ir adresų keitimas savaime nėra neteisėti veiksmai. Nei šie pavieniai veiksmai, nei jų visuma, nenustačius neteisėtų tokiais veiksmais siekiamų padarinių, neįrodo atsakovų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pati ieškovė sudarė su atsakovais laidavimo sandorius (jų pagrindu reiškia reikalavimus byloje), o laidavimas už giminystės ryšiais susijusius asmenis yra gana įprasta tokių sandorių sudarymo praktika, todėl, ieškovei nepateikus duomenų, jog atsakovai ėmėsi (imsis) nesąžiningų veiksmų, siekdami paslėpti turtą ar kitaip sumažinti turimo turto masę, kad išvengtų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, sandorių sudarymo faktas pats savaime nelaikytinas nesąžiningo atsakovų elgesio įrodymu. Tai, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“, už kurios prievoles laiduota pagal laidavimo sutartis, likviduojama dėl bankroto, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo procesu siekiama išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo; nenustatyta, jog bankroto byloje būtų konstatuotas tyčinio bankroto faktas, taip pat nėra kitų duomenų, kad įmonės bankroto procesas neatitiktų šiam procesui keliamų teisėtumo reikalavimų. Kaip nepagrindžiantis nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu vertintinas ir tas faktas, jog atsakovė UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ ir atsakovo M. C. vadovauta UAB „Išskirtinio būsto statyba“ kas keletą metų keitė pavadinimus ir adresus. Pabrėžtina, jog, kaip jau minėta, pats savaime šis veiksmas nėra neteisėtas, be to, jis neturi jokios įtakos įmonės turto masei, ši informacija (apie pavadinimo ir adreso keitimą) yra viešai prieinama, taigi, kreditorių teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos (suvaržomos).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinklapyje www.rekvizitai.lt pateikti anoniminiai komentarai apie atitinkamų įmonių veiklą iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio duomenys, neidentifikuotų asmenų nuomonė, kuriai tiesos kriterijus netaikytinas, galimybės patikrinti komentarų patikimumą nėra, todėl jie nelaikytini informacija, tinkama pagrįsti atsakovų nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Juolab kad minėtame tinklapyje galima aptikti ir teigiamų atsiliepimų, tačiau atsakovė išskiria ir akcentuoja vien tik neigiamus atsiliepimus.
20. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų realų atsakovų ketinimą šioje bylos stadijoje perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Ieškovės vertinimas, jog atsakovai gali imtis priemonių išvengti ieškovai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, iš esmės yra tik prielaida, kurios nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su laidavimo sutartimis, adresų ir pavadinimų keitimu, neigiamais komentarais apie įmonę. Šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti atsakovų ketinimą paslėpti savo turtą, perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar bet kokia kita forma apsunkinti.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat akcentavo pareikšto reikalavimo sumą, tačiau, kaip jau minėta, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovų nesąžiningą elgesį, t. y. jų veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovų turtinė padėtis nėra teisiškai reikšmingi.
22. Taigi konstatuotina, jog šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių atsakovų nesąžiningumą ir siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien ieškinio suma nelemia grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė egzistuojant grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Ieškovei neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismo atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Taigi tai neužkerta kelio ateityje, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, įrodžius atsakovų nesąžiningumo aspektus, iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
25. Apibendrinant išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytas areštas atsakovų turtui, naikintina ir dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimtinas naujas sprendimas – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį ir ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.