- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- A-1786-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03653-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- E. J., J. K.
- Atsakovas
- Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. J. ir J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjos E. J. ir J. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SP-9 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjos paaiškino, kad Sprendime buvo konstatuota, jog jos, būdamos Aleksandro Stulginskio universiteto (toliau – Universitetas) akademinės bendruomenės narės, pažeidė Universiteto akademinės etikos kodekso 13.5 punktą, kuriame įtvirtinta, kad sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo principus pažeidžia plagiavimas, ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintus akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principus. Apie nustatytą E. J. ir J. K. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 191 straipsnis), buvo nuspręsta informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Sprendime nurodyta, kad E. J. ir J. K. atliko mokslinio tyrimo darbą ir pateikė ataskaitą, kurios tekste buvo nustatyta sutapčių su kitais kūriniais.
3. Pareiškėjos pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. Universitetas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AUK“ (toliau – ir užsakovas) sudarė mokslinio tyrimo projekto sutartį Nr. A-06-49/17 (toliau – Mokslinio tyrimo projekto sutartis), kuria Universitetas įsipareigojo pagal UAB „AUK“ techninę užduotį atlikti mokslinio tyrimo darbą „Netradicinių augalinių žaliavų paieška naujų maisto produktų kūrimui“ (toliau – Mokslinis tyrimas). Mokslinis tyrimas turėjo padėti surasti techninius sprendimus naujų, konkurencingų, maisto produktų kūrimui. Jo vadove buvo paskirta J. K.. Mokslinis tyrimas turėjo būti baigtas 2018 m. kovo 12 d., tačiau likus maždaug dviem savaitėms iki jo pabaigos, buvo pateikta nauja sąlyga ir nurodyta Mokslinį tyrimą patikslinti. Pareiškėjos pažymėjo, kad jau iš anksto buvo matomas neigiamas nusistatymas dėl Mokslinio tyrimo rezultatų ir numatoma už jį nesumokėti. E. J. ir J. K. projekto iš anksto UAB „AUK“ nesiuntė, kadangi siekė jį perduoti oficialiai, pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, ir taip išvengti užsakovo piktnaudžiavimo, atsisakant oficialiai priimti darbą, tačiau po susirašinėjimų UAB „AUK“ buvo nuspręsta išsiųsti tarpinį (darbinį) Mokslinio tyrimo ataskaitos projektą ir UAB „AUK“ atstovams sudaryti galimybę susipažinti su Mokslinio tyrimo ataskaitos struktūra bei bent iš dalies su Mokslinio tyrimo ataskaitos turiniu (siųstoje Mokslinio tyrimo ataskaitoje nebuvo pateiktas visas jos turinys). Pareiškėjos nurodė, kad užsakovui buvo aišku, jog gavo tik tyrimo projektą, tačiau Universitetas laikėsi pozicijos, kad tai buvo galutinis dokumentas. E. J. ir J. K. pažymėjo, kad niekada nepasirašė Mokslinio tyrimo ataskaitos, taigi nepatvirtino, kad ataskaita, kuri buvo išsiųsta UAB „AUK“, buvo galutinis darbų rezultatas. Kadangi Tarnyba vertino ne galutinę Mokslinio tyrimo ataskaitos versiją, institucija priėmė nepagrįstą Sprendimą.
4. Pareiškėjos akcentavo, kad visos UAB „AUK“ išsiųstos Mokslinio tyrimo ataskaitų versijos nebuvo užbaigtas kūrinys, todėl užsakovo pateiktoms Mokslinio tyrimo ataskaitų versijoms negali būti keliami moksliniam darbui taikomi reikalavimai, taip pat ir citavimo. Mokslinio tyrimo ataskaitos 9, 11, 12, 13, 14 ir kituose puslapiuose nebuvo pateikta esminė Mokslinio tyrimo informacija, tuščios Mokslinio tyrimo dalys buvo pažymėtos klaustukais, nebuvo pateikti visi atliktų tyrimų rezultatai, receptūros, reikiami produkto kiekiai, džiovinimo temperatūros duomenys ir kita esminė informacija. Mokslinio tyrimo ataskaita niekada nebuvo pasirašyta J. K., E. J. ar kitų Universiteto darbuotojų. Kadangi užsakovui buvo siunčiama darbinė versija, siunčiamo dokumento redakcijoje buvo redagavimo neišbaigtumo, nebuvo pateiktos nuorodos į cituojamus literatūros šaltinius, nebuvo pateikta visa informacija apie receptūras ir panašiai.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos akcentavo, kad Sprendime nurodyta, jog buvo nustatytos sutaptys tarp Mokslinio tyrimo ataskaitos ir tam tikrų kitų autorių darbų. Savo teiginius jos grindė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios įtvirtina, kas nėra autorių teisių objektas, bei pažymėjo, kad plagiatas suprantamas kaip svetimo kūrinio (mokslo, meno, literatūros) ar jo dalies pasisavinimas, svetimo kūrinio išleidimas savo vardu, autorystės (visos ar jos dalies) pasisavinimas. Pareiškėjos nurodė, kad aprašo „Funkcionalusis maistas: produktų kūrimo sistemos“ bendraautorė yra pareiškėja E. J., taigi, Mokslinio tyrimo ataskaitoje buvo perteiktos ne svetimo kūrinio ištraukos / citatos, o pačios pareiškėjos E. J. mintys (pirminis šaltinis yra parengtas pačios E. J.). Pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog rengiant Mokslinio tyrimo ataskaitą, būtų buvusi pasavinta ar bandyta pasisavinti kitam asmeniui priklausanti autorystė (svetimas mintis pateikti kaip savo). Pareiškėjos akcentavo, kad Sprendime nėra nurodyta, kas yra skaidrių „Baltymai“ autorius, kurio teisės, kaip teigiama, buvo pažeistos, taigi, taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad rengiant Mokslinio darbo ataskaitą, būtų buvusi pasavinta ar bandyta pasisavinti kitam asmeniui priklausanti autorystė. Be to, šios skaidrės niekada nebuvo išleistos kaip mokymo priemonė ar kitu pavidalu. Pareiškėjos pažymėjo, kad Sprendime buvo atsisakyta analizuoti Mokslinio tyrimo ataskaitos sutaptis su E. J. ir J. K., H. D. ir N. V. sudarytu aprašu „Funkcionalusis maistas: produktų kūrimo sistemos“, kadangi jis dar nebuvo išleistas. Akcentavo, kad Mokslinio tyrimo ataskaita ir P. Ž. straipsnis „Kodėl mums reikia baltymų: svarba organizmui ir funkcijos“ sutampa dalyje, kurioje išvardijamos pagrindinės baltymų funkcijos, todėl yra pagrindo manyti, kad informacija apie tai gali būti laikoma duomenimis pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 5 straipsnį.
6. Teismo posėdyje pareiškėjų E. J. ir J. K. atstovas palaikė pareiškėjų skunde išdėstytą poziciją.
7. Atsakovas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams.
8. Tarnyba, pacitavusi Mokslinio tyrimo projekto sutarties 4.2–4.4 ir 4.6 punktus, nurodė, kad Mokslinio tyrimo ataskaita turėjo būti pateikta iki 2018 m. kovo 12 d., o darbų perdavimo–priėmimo aktas turėjo būti pasirašomas tik po to, kai ataskaita būtų buvusi įvertinta teigiamai ir ne vėliau kaip per 15 dienų. Pažymėjo, kad pareiškėjos privalėjo ir be raginimų pateikti minėtą ataskaitą. Atkreipė dėmesį, kad E. J. ir J. K. teismui nurodė, jog UAB „AUK“ iškėlė naują sąlygą, tačiau Universitetas atsisakė sudaryti papildomus susitarimus. Atsisakius sudaryti papildomus susitarimus, Mokslinio tyrimo projekto sutartis turėjo būti įvykdyta pagal tas sąlygas, kurios buvo joje nustatytos, o tai reiškia, kad Mokslinio tyrimo ataskaita turėjo būti pateikta iki 2018 m. kovo 12 d. Duomenų, kad projektą vykdyti netikslinga, pareiškėjos nenurodė ir tai patvirtinančios informacijos nepateikė.
9. Tarnyba pažymėjo, kad faktą, jog buvo siųstas ne darbinis, o galutinis variantas, patvirtina J. K. elektroninis laiškas, kuriame ji nurodė, kad pakartotinai siunčia ataskaitą, visi terminai jau baigėsi, todėl prašė pateikti UAB „AUK“ sprendimą. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjos yra Universiteto akademinės bendruomenės narės, turinčios akademinius kvalifikacinius laipsnius, todėl jų kompetencijai keliami aukšti standartai. Tarnyba pažymėjo, kad citavimo ir kitos techninės klaidos nėra siejamos su atliktų tyrimų rezultatais, receptūromis ir kita. Teigė, kad neatsižvelgiant į darbo rengimo stadiją, darbą įprasta rašyti jame iš karto žymint citatas, nuorodas, išnašas ir kitą informaciją, kurios nepažymėjus, darbo rengimo proceso metu ateityje rašančiajam galėtų kilti dar daugiau keblumų, atskiriant savo ir kito autoriaus mintis.
10. Aptaręs Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsakovas pažymėjo, kad Kontrolierius, pripažindamas ir puoselėdamas akademinės etikos vertybes bei apie nustatytus pažeidimus informuodamas mokslo ir studijų institucijas, kitas institucijas ir akademinės bendruomenės narius, vykdo Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtintų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 12.2 ir 12.6 punktuose įtvirtintus uždavinius, suponuojančius Kontrolieriaus sprendimų, kuriais siekiama skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų bei prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus, prevencinį pobūdį. Atsakovas akcentavo, kad atsižvelgus į teisinį reguliavimą ir Sprendimo turinį, matyti, kad jis yra informacinio pobūdžio, nesuponuojantis teisinės atsakomybės ir teisinės sankcijos bei neturintis nubaudimo funkcijos. Nurodė, kad sprendimas informuoti apie akademinę etiką pažeidusius asmenis ir pažeidimus yra sąlyga kilti atsakomybei, kurią gali taikyti atitinkama mokslo ir studijų institucija. Sprendimas nėra privalomas nei pareiškėjoms, nei mokslo ir studijų institucijai ir negali būti siejamas su tiesioginėmis teisinėmis pasekmėmis bei teisine atsakomybe autorėms. Kadangi Sprendimas yra konstatuojamojo pobūdžio, o E. J. ir J. K. duomenų, patvirtinančių, kad Sprendimas joms sukėlė neigiamas pasekmes, nepateikė, Tarnyba manė, kad Sprendimas pareiškėjoms teisinių pasekmių nesukėlė, todėl jo pagrįstumas ir teisėtumas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.
11. Papildomai teismui 2018 m. gruodžio 21 d. pateiktuose paaiškinimuose Tarnyba nurodė, kad E. J. ir H. D. yra dvi 2012 m. išleisto aprašo „Funkcionalusis maistas: produktų kūrimo sistemos“ bendraautorės. Pažymėjo, kad šio aprašo dalis buvo perkelta į pareiškėjų Mokslinio tyrimo ataskaitą, o nuorodos į pirminį šaltinį, t. y. minėtą aprašą, ataskaitoje nėra. Taigi, vienos iš autorių H. D. autorystė nėra nurodyta. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, autoriaus teisių objektu laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatai, išreikšti kokia nors objektyvia forma. Teigė, kad kūrinių išraiškos formų gali būti labai daug ir įvairių. Vien dėl to, kad studentai, parengę skaidres „Baltymai“, nenurodė jų autorių, neleidžia manyti, kad skaidrės jų neturi. Atsakovas pažymėjo, kad kūrinys gali būti skelbiamas ir nenurodant autoriaus ar nurodant pseudonimą ir panašiai. Atkreipė dėmesį, kad sutaptis tarp pareiškėjų parengtos ataskaitos ir P. Ž. straipsnio „Kodėl mums reikia baltymų: svarba organizmui ir funkcijos“ yra pažodinė, nuosekli, plačios apimties, o panaudota informacija laikytina ne atskirais duomenimis, o išvestiniu kūriniu, sukurtu pasinaudojus kitais mokslo kūriniais. Nors P. Ž. straipsnyje naudojami mokslo duomenys, tačiau jame atsispindi individualus rašančiojo stilius, minčių raiška ir seka, o tai aiškiai suponuoja formos originalumą ir negali būti laikoma atskirais duomenimis.
Atsiliepimas
12. Teismo posėdyje atsakovo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. (nurodyta data 2018 m. balandžio 27 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimu pareiškėjų E. J. ir J. K. skundą tenkino ir Sprendimą panaikino.
14. Teismas nustatė, kad Mokslinio tyrimo projekto sutartimi Universitetas įsipareigojo pagal UAB „AUK“ techninę užduotį atlikti Mokslinio tyrimo darbą. Mokslinio tyrimo projekto pabaiga buvo nustatyta 2018 m. kovo 12 d. 2018 m. kovo 13 d. elektroniniame laiške pareiškėja J. K. UAB „AUK“ atstovui nurodė, kad su užsakovais projekto pabaigoje yra susitinkama ir aptariami rezultatai, tada pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas ir užsakovas elektronine ir popierine forma gauna galutinę ataskaitą. Iš pareiškėjos J. K. užsakovui skirto 2018 m. balandžio 10 d. elektroninio laiško matyti, kad jame nurodyta, jog buvo išsiųsta ataskaita su komentarais (atsakymais į paklausimus), tačiau jokio atsako nebuvo sulaukta. Pakartotinai buvo siunčiama ataskaita ir prašoma pateikti UAB „AUK“ sprendimą. UAB „AUK“ 2018 m. liepos 5 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą dėl pareiškėjų veiksmų, kuriais galbūt buvo pažeista akademinė etika. Tarnyba Sprendime nurodė, kad pareiškėjos, būdamos Universiteto akademinės bendruomenės narės, pažeidė Universiteto akademinės etikos kodekso 13.5 punktą, kuriame įtvirtinta, jog sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo principus pažeidžia plagijavimas, bei Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintus akademinės etikos bei intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principus. Tarnyba taip pat nusprendė apie E. J. ir J. K. akademinės etikos pažeidimus informuoti Universitetą, o apie nustatytą pareiškėjų veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių, – Generalinę prokuratūrą.
15. Teismas aptarė Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1, 8 ir 12 dalių bei Tarnybos nuostatų 2 ir 13 punktų nuostatas bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, kuriose ginčijami Kontrolieriaus sprendimai, pažymėjo, kad, sprendžiant tokių skundų priimtinumo ir skundžiamų sprendimų teisinių pasekmių klausimą, kiekvieną kartą turi būti vertinamos individualios bylų aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamojo, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas, todėl, sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas ir Tarnybos nuostatų 23 punktą, galima teigti, kad konstatuojamojo ir rekomendacinio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, pareiškėjams nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių, nėra skundžiami teismui.
16. Teismas nurodė, kad Sprendimo turinys patvirtina, jog jame buvo ne tik konstatuota, kad pareiškėjos pažeidė Universiteto akademinės etikos kodekso ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, tačiau taip pat buvo nutarta apie nustatytą E. J. ir J. K. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių, informuoti Generalinę prokuratūrą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors Kontrolieriaus sprendimas vertinamas kaip informacinio, konstatuojamojo pobūdžio, tačiau pažymėjo, kad pažeidimo konstatavimas sukelia neigiamą poveikį profesinei pareiškėjų reputacijai ir tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą, ginant neturtines teises. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad bylos duomenys, pareiškėjų paaiškinimai ir teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Sprendimas pareiškėjoms sukėlė pasekmes, todėl priešingi atsakovo teiginiai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas sprendė, kad Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.
17. Teismas pažymėjo, kad Kontrolierius, atsižvelgdamas į tai, jog teisės aktai jį įpareigoja savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais teisės aktais bei Tarnybos nuostatais, nustatė, kad buvo pažeisti Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtinti mokslą grindžiantys akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principai. Kontrolierius taip pat konstatavo Universiteto akademinės etikos kodekso 13.5 punkto, kuriame įtvirtinta, kad sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo principus pažeidžia plagijavimas, pažeidimą.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagrindinis ginčas yra dėl to, ar užsakovui UAB „AUK“ buvo siųsta galutinė Mokslinio tyrimo ataskaita, ar tik tarpinė, nebaigta versija, ir ar Tarnyba, atlikdama vertinimą ir priimdama Sprendimą, vertino tarpinį ar galutinį ataskaitos variantą.
19. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad individualiam administraciniam aktui yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Faktinis administracinio sprendimo priėmimo pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįstų abejonių dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas pažymėjo, kad byloje esančių objektyvių įrodymų visuma patvirtina, jog užsakovui UAB „AUK“ buvo pateikta ne galutinė ataskaita, o tik tarpinis dokumentas. Ši aplinkybė patvirtinama užsakovo atstovo 2018 m. kovo 26 d. elektroniniame laiške, skirtame ir pareiškėjoms, kuriame Universiteto komandai dėkojama už atsiųstą ataskaitos projektą. Ši nustatyta aplinkybė lemia, kad Tarnybai vertinti taip pat buvo pateiktas ne baigtinis, o tarpinis ataskaitos variantas. Teismo posėdyje šalys taip pat patvirtino, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, vertino nebaigtą ataskaitos variantą. Teismas, įvertinęs ataskaitos formą ir turinį, padarė išvadą, kad dešinėje ataskaitos pusėje yra palikta vieta komentarams rašyti; visos ataskaitos tekste matomi komentarai su atsakymais, papildymai bei teksto patikslinimai; daugelyje vietų ataskaitos tekstas yra paryškintas; esminės teksto aplinkybės nėra nurodytos, vietoje tam tikrų duomenų paliekant klaustukus; ataskaita yra nepasirašyta jos rengėjų. Be to, Mokslinio tyrimo projekto sutarties 4.1 punktas patvirtina, kad šalys susitarė, jog vykdytojas perduoda, o užsakovas priima sutartyje numatytus darbus pagal darbų perdavimo–priėmimo aktą (-us), laikydamiesi techninėje užduotyje išdėstytų reikalavimų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad baigta galutinė ataskaita tokiu perdavimo–priėmimo aktu būtų buvusi perduota. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, vertino ne galutinį ataskaitos tekstą, o tik tarpinį jos variantą, kuris, vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 5 straipsniu, negali būti laikomas autorių teisių objektu.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kontrolieriaus funkcijos yra nagrinėti skundus ir inicijuoti tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Jis, be kita ko, prižiūri, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros. Teismas konstatavo, kad Tarnyba, vykdydama savo funkcijas, negalėjo vertinti nebaigtos ataskaitos kaip autorių teisių objekto, keldama jam tokius pačius reikalavimus, kurie būtų keliami baigtam autorių teisių objektui, todėl Tarnybos atlikto vertinimo objektas buvo netinkamas.
22. Teismas konstatavo, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą ir Projektą įvertinusi kaip baigtą kūrinį, neįvertino visų faktinių aplinkybių, todėl buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas. Priimant Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas buvo panaikintas kaip nepagrįstas.
III.
23. Atsakovas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
24. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, buvo priimtas tinkamai ir išsamiai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių bei klaidingai aiškinant ir taikant byloje surinktus duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
25. Tarnyba pažymi, kad Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos Kontrolierius, atlikęs tyrimą, gali priimti. Kontrolierius, nustatęs pažeidimus, privalo informuoti pareiškėją, o apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus – mokslo ir studijų institucijas bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Galimybės konstatuoti pažeidimus ir apie juos neinformuoti atitinkamų institucijų galiojantis teisinis reguliavimas nenustato. Atitinkamai turi būti vertinama ir to paties straipsnio 11 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata, kad jeigu tyrimo metu nustatoma nusikalstamos veikos požymių, Kontrolierius priima sprendimą apie tai informuoti teisėsaugos institucijas. Ar Kontrolieriaus persiųsta informacija turi būti vertinama kaip nusikalstama veika, pagal kompetenciją sprendžia atitinkamos institucijos. Teigia, kad Kontrolieriaus sprendimas informuoti teisėsaugos institucijas turėtų būti vertinamas ne kaip sankcija, poveikio priemonė ar teisines pasekmes sukeliantis veiksnys, o kaip įstatyme nustatytos pareigos vykdymas ir sąlyga atsakomybei, taigi pasekmėms, kilti. Teigia, kad neigiamas poveikis pareiškėjoms būtų galėjęs kilti tik tuo atveju, jei atitinkamos institucijos būtų pradėjusios ikiteisminį tyrimą ir jų atžvilgiu priėmusios atitinkamus sprendimus.
26. Remdamasi Mokslinio tyrimo projekto sutarties 4.1–4.3 punktais, Tarnyba pažymi, kad Mokslinio tyrimo ataskaita kartu su perdavimo–priėmimo aktu turėjo būti pateikta iki 2018 m. kovo 12 d. Atkreipia dėmesį, kad ataskaita perduodama ne pasirašant perdavimo–priėmimo aktą, kaip klaidingai 2018 m. kovo 13 d. elektroniniame laiške nurodė pareiškėjos, o teismas neteisingai interpretavo minėtos sutarties nuostatas, remdamasis tik jos 4.1 punktu ir neatsižvelgdamas į 4.2 bei 4.3 punktus. Atsakovas nurodo, kad Mokslinio tyrimo projekto sutarties nuostatas vertinant sistemiškai, matyti, kad ataskaita perduodama kartu su perdavimo–priėmimo aktu, tačiau perdavimo–priėmimo aktas pasirašomas tik po to, kai ataskaita yra įvertinama teigiamai. Taigi, E. J. ir J. K. perdavimo–priėmimo aktą kartu su ataskaita turėjo pateikti iki nustatytos datos.
27. Taryba atkreipia dėmesį, kad Mokslinio tyrimo projekto sutartyje nėra nustatyta sąlyga pateikti pasirašytą ataskaitą. Pateiktoje ataskaitoje nurodytos jos rengėjos, tačiau vieta parašams nėra pažymėta ar kitais ženklais išskirta. Akcentuoja, kad Mokslinio tyrimo projekto sutartimi šalys įsipareigojo pasirašyti tik perdavimo–priėmimo aktą, bet ne ataskaitą.
28. Atsakovas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi užsakovo 2018 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku, skirtu pareiškėjoms, kuriame Universiteto komandai dėkojama už atsiųstą ataskaitos projektą, tačiau, Tarnybos nuomone, visiškai nesvarbu, kaip užsakovas pavadino gautą ataskaitą, kurią vadovaudamasis Mokslinio tyrimo projekto sutartyje 4.3 punktu, turėjo įvertinti ir tik įvertinęs ataskaitos projektą, būtų galėjęs ją priimti, pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą bei atsiskaityti kaip už galutinį produktą. Tarnyba teigia, kad turi būti vertinama aplinkybių visuma, taip pat ir tai, ką pareiškėjos nurodė 2018 m. balandžio 10 d. elektroniniame laiške bei kokius paaiškinimus (aiškinamuosius raštus) pateikė Tarnybai.
29. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo išvada, jog Kontrolierius vertino 2018 m. balandžio 10 d. elektroniniu laišku siųstą ataskaitą, yra klaidinga, kadangi Sprendimo priėmimą lėmė abu ataskaitų variantai ir bendras žinomų ataskaitos pateikimo aplinkybių vertinimas. Aplinkybių visuma rodo, kad pareiškėjos pirmiausia užsakovui UAB „AUK“ išsiuntė ataskaitą be komentarų. Po to, kai ataskaita buvo išsiųsta ir užsakovas su ja susipažino, jis E. J. ir J. K. pateikė klausimus, į kuriuos jos atsakė. 2018 m. balandžio 10 d. pareiškėjos išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad prieš Velykas išsiuntė ataskaitą su komentarais. Atkreipia dėmesį, kad 2018 m. balandžio 10 d. elektroniniu paštu ataskaitą E. J. ir J. K. siuntė pakartotinai, manydamos kad visi terminai jau baigėsi. Tokia pareiškėjų užsakovui pateikta informacija buvo vertinta Mokslinio tyrimo projekto sutarties kontekste, t. y. joms tikintis ataskaitos priėmimo ir atsiskaitymo pagal šią sutartį. Tarnybos nuomone, šių E. J. ir J. K. lūkesčių kontekste išsiųstos ataskaitos variantas negali būti vertinamas kaip projektinis. Pareiškėjos pateikė ataskaitą, o tik po to pateikė komentarus – atsakymus į paklausimus. Nei pirmas, nei antras ataskaitų variantai nesiskiria ir tik antrajame atsiranda komentarai ir atsakymai užsakovui. Teismas, priimdamas sprendimą, to nevertino ir į komentarų / klausimų bei atsakymų turinį neatsižvelgė. Teismas klaidingai nurodė, kad ataskaitos tekste yra matomi papildymai bei teksto patikslinimai. Priešingai, iš pateiktų atsakymų matyti, kad pareiškėjos ataskaitos nepildė ir neketino pildyti, tik pateikė paaiškinimus į konkrečius klausimus, tačiau dėl to ataskaitos turinys nepasikeitė.
30. Atsakovas akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į atlikto tyrimo Tarnyboje metu surinktą medžiagą: 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. gautus pareiškėjų aiškinamuosius raštus, kurie aiškiai patvirtina poziciją, kad E. J. ir J. K. atliko tyrimą, pateikė ataskaitą, o užsakovas ją atsisakė priimti. Nė viename rašte pareiškėjos Tarnybai neminėjo ataskaitos projekto, negalutinio varianto ir panašiai. Priešingai, minėtuose raštuose jos nurodė, kad visi mokslinės ataskaitos priėmimo ir perdavimo terminai yra praleisti; įmonė piktybiškai nebendradarbiauja ir toliau ieško būdų, kaip nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, todėl Universitetas jau yra kreipęsis į Kauno apylinkės teismą; įmonė nėra priėmusi Mokslinės ataskaitos, kaip suteiktų paslaugų rezultato.
31. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Kontrolierius kartu su skundu gavo ataskaitos variantą, kuriame nebuvo jokių pareiškėjų pastabų, buvo pažymėtos tik vietos, kurios asmeniui, pateikusiam skundą Kontrolieriui, sukėlė abejonių. Pažymi, kad klaustukai buvo palikti ne, kaip teismo sprendime teigiama, nenurodant esminių teksto aplinkybių, o tik vietose prie receptūrų. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjų atlikto tyrimo kontekste tai yra esminė informacija tyrimo užsakovams, siekiantiems gaminti produktus, sukurtiniems remiantis užsakytu tyrimu, tačiau pažymi, kad tyrimas buvo užsakytas įgyvendinant projektą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros finansuojamomis lėšomis. Pareiškėjos yra akademinės bendruomenės narės, jos turi mokslo laipsnius ir vykdo mokslinę veiklą, todėl jų akademinei (mokslinei) kompetencijai keliami atitinkami standartai (ypač dėl mokslinių tyrimų etikos), o mokslinio tyrimo užsakovas neturi būti profesionalas ir neprivalo vertinti ataskaitos naujumo bei originalumo. Mano, kad klaustukai buvo palikti tik vietose, kurios laikytinos konfidencialia informacija ar galima komercine paslaptimi, tačiau vietos, kuriose nėra nurodyti autoriai, pasirinktas nekorektiškas citavimas ir pateiktas ne visas naudotų šaltinių sąrašas, turi būti laikomos ne konfidencialia informacija, o gerosios mokslinių tyrimų praktikos dalimi. Tarnyba akcentuoja, kad yra įprasta mokslinio tyrimo darbą rašyti jame iš karto žymint citatas, išnašas ir kitą informaciją, kurios nepažymėjus rengiant mokslinio tyrimo darbą, ateityje rašančiajam galėtų kelti ir dar daugiau keblumų, atskiriant savo ir kito autoriaus mintis.
32. Atsakovas pažymi, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti akivaizdūs pareiškėjų mokslinio nesąžiningumo atvejai, tačiau teismas, selektyviai atrinkęs aplinkybes ir neįvertinęs tyrimo Tarnyboje surinktos informacijos, formaliai įvertino situaciją ir taip paneigė akademinėje bendruomenėje netoleruotiną akademinio sąžiningumo pažeidimo atvejį.
33. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Mokslinio tyrimo ataskaitoje pateiktų klausimų ir atsakymų į juos turinys patvirtina, jog autorystės ir citavimo korektiškumo klausimus užsakovas pareiškėjoms kėlė gavęs ataskaitą, tačiau net ir pateikus nuorodas į tikruosius šaltinius, pareiškėjos to neįvertino ir savo veiksmuose neįžvelgė galimo mokslinio nesąžiningumo, kaip vieno iš akademinės etikos principų pažeidimo, kadangi ataskaitos netaisė, o naudotų šaltinių sąrašo nepildė. 2018 m. balandžio 10 d. jos išsiuntė elektroninį laišką, po kurio tikėjosi atitinkamo sprendimo – užsakovo pareigų vykdymo pagal Mokslinio tyrimo projekto sutartį – atsiskaitymo.
34. Taryba pastebi, kad tiek iš E. J. ir J. K. komentarų ataskaitoje, tiek iš aiškinamųjų raštų Tarnybai ar teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog pareiškėjos savo veiksmuose neįžvelgia mokslinio nesąžiningumo – saviplagiato, atsikartojančių publikacijų naudojimą vertina kaip gerąją mokslinių tyrimų praktiką, o skaidres, kurios nebuvo išleistos ir kuriose nėra nurodytų jų rengėjų (autorių), vertina kaip ne autorių objektą. 2018 m. rugpjūčio 16 d. aiškinamajame rašte pareiškėjos nurodė, kad skaidrės „Baltymai“ yra bendras studentų darbas, o ne E. J. paskaitų skaidrės, todėl rengiant mokslinę ataskaitą, jos kaip informacijos šaltinis nebuvo naudojamos. Kadangi žinoma, kad skaidres rengė studentai, o ne pačios pareiškėjos, jų prisiimta autorystė laikytina neetiška. Atsižvelgęs į tai, atsakovas pateikė sąvokų „neetiška autorystė“, „nuorodos pamiršimas“, „saviplagiatas“ ir „atsikartojanti publikacija“ išaiškinimus.
Šalies argumentai
35. Pareiškėjos E. J. ir J. K. prašo atsakovo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pareiškėjų nuomone, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad Sprendimas joms nesukėlė teisinių pasekmių. E. J. ir J. K. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pažeidimo konstatavimas sukelia neigiamą poveikį jų profesinei reputacijai ir vien jau tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą, ginant neturtines teises. Remdamosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjos teigia, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nustatyta Kontrolieriaus kompetencija nagrinėti skundus ir inicijuoti tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Tarnybos nuostatų 23 punkte įtvirtinta, kad Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokio požiūrio laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad Sprendime buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, todėl mano, kad atsakovo bandymas teigti, jog Sprendimas joms teisinių pasekmių nesukelia ir dėl to gali būti laikomas neskundžiamu dokumentu, yra nepagrįstas. E. J. ir J. K. nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra teisėti ir pagrįsti.
Šalies argumentai
37. Pareiškėjos teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad jos užsakovui UAB „AUK“ elektroniniu paštu pateikė ne galutinę, o tarpinę (darbinę) Mokslinio tyrimo ataskaitos versiją, taigi ir Tarnyba, priimdama Sprendimą, analizavo mokslinio tyrimo procese parengtą tarpinę (neužbaigtą) mokslinio tiriamojo darbo versiją, o ne galutinį mokslinio tiriamojo darbo rezultatą. Mano, kad Kontrolieriaus vertintam dokumentui negalėjo būti keliami analogiški reikalavimai, kaip galutiniam mokslinio tyrimo rezultatui. Be to, Tarnyba net neturėjo pagrindo vertinti tarpinio mokslinio tyrimo varianto. Pažymi, kad kūrybiniame procese tokių neužbaigtų darbo versijų gali būti ne viena dešimtis, tačiau joms negali būti taikomi analogiški kaip užbaigtam kūriniui akademinės etikos ir kiti standartai. Kadangi pats užsakovas siekė dalyvauti mokslinio tiriamojo darbo rengimo procese, jam susipažinti buvo pateiktas tarpinis dokumento variantas.
38. E. J. ir J. K. nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad Mokslinio tyrimo ataskaitos tekste nebuvo nurodytos esminės teksto dalys, tose vietose paliekant klaustukus, be to, sprendime buvo pagrįstai nurodyta, kad ataskaita nėra pasirašyta jos rengėjų, o pats užsakovas dokumentą vertina kaip projektą ir panašiai. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
39. E. J. ir J. K. teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Mokslinio tyrimo projekto sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad vykdytojas perduoda, o užsakovas priima sutartyje numatytus darbus pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą. Teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog toks aktas būtų pasirašytas. Pareiškėjos akcentuoja, kad užbaigta mokslinio tyrimo ataskaita užsakovui niekada nebuvo perduota, todėl visiškai pagrįsti yra teismo sprendimo motyvai, kad Sprendime buvo vertinamas ne užbaigtas mokslinio tyrimo darbas, o tarpinė (darbinė) jo versija.
40. E. J. ir J. K. pažymi, kad byloje esantys įrodymai apie jų komunikaciją su užsakovu, įrodo, jog galutinė mokslinio tyrimo ataskaita turėjo būti perduota pasirašant priėmimo–perdavimo aktą. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ir pats užsakovas dokumentą vertino kaip projektą.
Šalies argumentai
41. Pareiškėjos akcentuoja, kad Tarnyba nepagrįstai teigia, jog Mokslinio tyrimo ataskaita neturėjo būti pasirašyta jos rengėjų, nes to Mokslinio tiriamojo darbo sutartis nenumatė. Pažymi, kad Mokslinio tiriamojo darbo ataskaitoje aiškiai yra numatyta vieta pareiškėjų parašams, tačiau dokumentas nebuvo pasirašytas, kadangi akivaizdu, jog nebuvo užbaigtas. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad mokslinėje bendruomenėje yra priimta ir visada reikalaujama, jog autorius, prisiimdamas autorystę, kūrinį patvirtintų savo parašu. Tam tikrais atvejais netgi reikalaujama, kad autorius kūrinio autentiškumą patvirtintų atskira deklaracija. Nurodo, kad pareiškėjos visada nuosekliai laikėsi pozicijos, jog Mokslinis tiriamasis darbas nebuvo išleistas į civilinę apyvartą.
42. E. J. ir J. K. pažymi, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog vertino būtent byloje esančią nepasirašytą ataskaitą su pažymėtais komentarais bei „paslėpta“ esmine tyrimo informacija. Teigia, kad aplinkybė, jog Tarnyba analizavo ir kitą analogišką ataskaitos versiją, negali paneigti fakto, jog šis dokumentas buvo tik tarpinė, darbinė ataskaitos versija (tokių versijų galėjo būti ir buvo daugybė), nes nė viename dokumente nebuvo pateikti tyrimo rezultatai (trūkstama informacija buvo pažymėta klaustukais), nė vienas dokumentas nebuvo pasirašytas ar perduotas užsakovui priėmimo–perdavimo aktu. Teigia, kad atsakovas, imdamasis vertinti pareiškėjų lūkesčius ir panašias aplinkybes, visiškai ignoruoja byloje esančius rašytinius įrodymus.
43. Pareiškėjos pažymi, kad Tarnyba netinkamai interpretuoja byloje surinktus įrodymus. Mokslinio tyrimo projekto sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog vykdytojas perduoda, o užsakovas priima sutartyje numatytus darbus pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą. Galutinis mokslinio tiriamojo darbo rezultatas užsakovui turėjo būti perduotas priėmimo–perdavimo akto pasirašymo metu, tačiau tai dėl užsakovo veiksmų nebuvo atlikta. Būtent apie vengimą priimti darbo rezultatus ir yra nurodyta 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinimuose. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir J. K. 2018 m. kovo 13 d. užsakovo atstovei siųstas laiškas. Teigia, kad susirašinėjimas įrodo, jog pareiškėjos planavo perduoti galutinį dokumento variantą tik pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, tačiau tai niekada nebuvo padaryta. Aplinkybė, kad E. J. ir J. K. nurodė, jog yra pradelsti mokslinio tyrimo ataskaitos rengimo terminai, nereiškia, kad užsakovui buvo perduota užbaigta mokslinio tiriamojo darbo ataskaita.
44. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad Universiteto pozicija, jog užsakovas privalo sumokėti pagal Mokslinio tyrimo projekto sutartį, neturėtų daryti įtakos jų, kaip fizinių asmenų, galimybei gintis nuo nepagrįstų kaltinimų pažeidus akademinę etiką. Pažymi, kad tokia Universiteto pozicija nebuvo tiksli, kadangi užsakovui išsiųstoje Mokslinio tyrimo ataskaitoje akivaizdžiai buvo nepateikti visi atliktų tyrimų rezultatai, receptūros, ataskaita nebuvo pasirašyta, be to, paties užsakovo vertinama kaip projektas ir kita. Taigi, užsakovui nebuvo pateikta galutinė, pilna ir suredaguota dokumento versija. Dėl to, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-18962-950/2018 buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys atsisakė abipusių pretenzijų (taip pat ir dėl mokėjimo pagal Mokslinio tyrimo projekto sutartį).
Šalies argumentai
45. E. J. ir J. K. paaiškina, kad Mokslinio tiriamojo darbo esmė buvo sukurti receptūras, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad receptūrų nenurodymas tekste, tuščias vietas pažymint klaustukais, reiškia esminės teksto dalies (esminių aplinkybių) nenurodymą. Be to, šiuo atveju buvo siekiama dar ir profesionaliam užsakovui neatskleisti visos esminės tyrimo informacijos bei šaltinių, nuogąstaujant, kad jis gali vengti atsiskaityti už darbą, tačiau pasinaudoti darbo rezultatais ir įdirbiu. Pareiškėjos sutinka su teismo išvada, kad Tarnyba, vykdydama savo funkcijas, neturėjo pagrindo vertinti neužbaigto mokslinio tiriamojo darbo.
46. E. J. ir J. K. pažymi, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde pateikia sąvokų išaiškinimą, tačiau neišdėsto vertinimo, kaip, jo nuomone, turėtų būti teisingai cituojamos studentų skaidrės, kaip Mokslinio tyrimo ataskaitoje pasireiškė neetiška autorystė, atsikartojanti publikacija, saviplagiatas ir kita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
47. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. SP-9, kuriuo nuspręsta informuoti E. J., J. K. ir Aleksandro Stulginskio universitetą apie nustatytus E. J. ir J. K. akademinės etikos pažeidimus bei Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytą E. J. ir J. K. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių, teisėtumo ir pagrįstumo.
48. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 27 d. (nurodyta data 2018 m. balandžio 27 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, t. y. panaikino Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SP-9. Teismas konstatavo, kad Tarnyba, priimdama anksčiau minėtą sprendimą, ir įvertinusi ataskaitos projektą kaip baigtą kūrinį, neįvertino visų faktinių aplinkybių, dėl to buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas.
49. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius su nurodytu sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – E. J. ir J. K. skundą atmesti. Pažymi, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas tinkamai ir išsamiai neišnagrinėjus visų reikšmingų ginčo aplinkybių bei klaidingai aiškinant ir taikant byloje surinktus duomenis, todėl naikintinas.
50. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
51. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtintų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų ir Aleksandro Stulginskio universiteto Senato 2012 m. kovo 28 d. patvirtinto Akademinės etikos kodekso nuostatos.
52. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, ataskaitų variantai (pirmas ir antras) yra tapatūs, skaidres rengė ne pačios pareiškėjos, todėl prisiimta autorystė laikytina neetiška.
53. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir dėl to neteisingai nustatytomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis, primena, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).
54. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų atitinkamo subjekto padarytus pažeidimus. Padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Vertinant įrodymus labai svarbu nustatyti jų reikšmę konkrečiai bylai, įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kokias išvadas galima padaryti iš kiekvieno konkretaus įrodymo ir iš jų visumos. Visi surinkti byloje įrodymai turi būti analizuojami ir objektyviai vertinami nustatant jų tikrumą bei reikšmingumą patvirtinant ar paneigiant bylos faktines aplinkybes.
55. Mokslinio tyrimo projekto sutarties Nr. A-06-49/17, sudarytos 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarp UAB „AUK“ ir Aleksandro Stulginskio universiteto, 4.1 punkte nustatyta, kad vykdytojas perduoda, o užsakovas priima sutartyje numatytus darbus pagal darbų perdavimo ir priėmimo aktą (-us), laikantis techninėje užduotyje išdėstytų reikalavimų, 4.2 punkte – vykdytojui baigus visus sutartyje numatytus tyrimus kartu su darbų perdavimo ir priėmimo aktu užsakovui pateikiama atliktų tyrimų baigiamoji ataskaita, 4.3 punkte – jei ataskaita įvertinama teigiamai, ne vėliau kaip per 15 dienų pasirašomas darbų perdavimo ir priėmimo aktas. Taigi iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nurodytos sutarties nuostatos nebuvo įvykdytos. Priešingai, susirašinėjimas elektroniniais laiškais bei tyrimo ataskaitos turinys ir forma patvirtina, jog ataskaitos projektas pilnai neužbaigtas bei kaip ir buvo pateiktas tik derinimui su užsakove UAB „AUK“. Taip pat remiantis bylos duomenimis nėra jokio pagrindo išvadai, kad pateiktos tyrimo ataskaitos projekto variantas anksčiau minėto užsakovo buvo įvertintas teigiamai, t. y. jis atitinka techninėje užduotyje suformuluotus reikalavimus ir UAB „AUK“ priimtinas.
56. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime aiškiai išdėstė argumentus, kodėl užsakovei UAB „AUK“ pateiktą ataskaitą vertina ne kaip galutinę, o tik kaip tarpinį dokumentą. Pateikta teismo argumentacija pripažintina visiškai pagrįsta ir yra tvirtintina.
57. Nagrinėjamu atveju, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, vykdydamas savo funkcijas, negalėjo vertinti nebaigtos ataskaitos kaip autorių teisių objekto, keldamas jam tokius pačius reikalavimus, kaip būtų keliama baigtam autorių teisių objektui.
58. Pareiškėjos prašo iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, konstatuotina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjų naudai ir jos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
59. Pareiškėjų procesinis dokumentas – atsiliepimas į apeliacinį skundą patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkto, numatančio išlaidų priteisimą už atsiliepimą į apeliacinį skundą, taikymo sritį. Šiame punkte numatyta maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio dokumento parengimą yra 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
60. Pareiškėjų atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą buvo parengtas ir teismui pateiktas 2019 m. balandžio 26 d. (apmokėta už paslaugas – 2019 m. gegužės 16 d.), taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 970,3 Eur. Atsižvelgus į tai, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 1 261,39 (970,3 x 1,3).
61. Į bylą pateikto advokato D. Urbono kontoros sąskaitos serija 001 Nr. 2019_51 ir serija 001 Nr. 2019_52 patvirtina, kad advokatas suteikė pareiškėjoms teisines paslaugas, kurias sudarė atsiliepimo į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą parengimas, iš viso už 701,80 Eur. Iš 2019 m. gegužės 16 d. pinigų priėmimo kvitų LAT Nr. 835180 ir LAT Nr. 835180 mokėjimo nurodymų matyti, kad pareiškėjos advokatui D. Urbonui šią sumą sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjų bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir realiai patirtos, neviršijančios maksimalaus priteisino dydžio, taip pat nepažeidžiančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl priteistinos iš atsakovo.
62. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. (nurodyta data 2018 m. balandžio 27 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai E. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 350,90 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų ir devyniasdešimt ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti pareiškėjai J. K. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 350,90 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų ir devyniasdešimt ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.