- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- I-1015-244/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03653-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- E. J., J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai
- Advokatai
- Danielis Urbonas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. J. ir J. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos E. J. ir J. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamos panaikinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SP-9 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjos nurodo, kad Tarnyba skundžiamu Sprendimu konstatavo, jog pareiškėjos pažeidė Universiteto Akademinės etikos kodekso 13.5 papunktį, kuriame įtvirtinta, kad sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo principus pažeidžia plagijavimas, ir Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintus akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principus. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjos atliko mokslinio tyrimo darbą ir pateikė ataskaitą, kurios tekste nustatyta sutapčių su kitais kūriniais.
Pareiškėjos teigia, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. Aleksandro Stulginskio universitetas (toliau – ir Universitetas) ir UAB „AUK“ (toliau – ir užsakovė) sudarė mokslinio tyrimo projekto sutartį Nr. A-06-49/17, pagal kurią Universitetas įsipareigojo pagal UAB „AUK“ techninę užduotį atlikti mokslinio tyrimo darbą „Netradicinių augalinių žaliavų paieška naujų maisto produktų kūrimui“ (toliau – ir Mokslinis tyrimas, Projektas). Mokslinio tyrimo vadove buvo paskirta J. K.. Projektas turėjo baigtis 2018 m. kovo 12 d., tačiau pareiškėjos teigė, kad jau iš anksto buvo matomas neigiamas nusistatymas dėl Mokslinio tyrimo rezultatų ir numatoma už šį Projektą nesumokėti. Pareiškėjos Projekto iš anksto nesiuntė UAB „AUK“, kadangi siekė jį perduoti oficialiai, pasirašant priėmimo–perdavimo aktą ir taip išvengiant užsakovės piktnaudžiavimo atsisakant oficialiai priimti darbą, tačiau po susirašinėjimų UAB „AUK“ buvo nuspręsta išsiųsti tarpinį (darbinį) Mokslinio tyrimo ataskaitos projektą ir sudaryti UAB „AUK“ atstovams galimybę susipažinti su Mokslinio tyrimo ataskaitos struktūra ir bent jau iš dalies su Mokslinio tyrimo ataskaitos turiniu (siųstoje Mokslinio tyrimo ataskaitoje nebuvo pateiktas visas jos turinys). Pareiškėjos nurodo, kad užsakovei buvo aišku, jog gavo tik tyrimo projektą, tačiau Universitetas laikėsi pozicijos, kad tai buvo galutinis dokumentas. Pareiškėjos niekuomet nepasirašė Mokslinio tyrimo ataskaitos, taigi nepatvirtino, kad Mokslinio tyrimo ataskaita, kuri buvo išsiųsta UAB „AUK“, buvo galutinis darbų rezultatas. Tarnyba vertino ne galutinę Mokslinio tyrimo ataskaitos versiją, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą.
Visos UAB „AUK“ išsiųstos Mokslinio tyrimo ataskaitų versijos nebuvo užbaigtas kūrinys, todėl UAB „AUK“ pateiktoms Mokslinio tyrimo ataskaitų versijoms negali būti keliami moksliniam darbui taikomi reikalavimai, taip pat ir citavimo. Mokslinio tyrimo ataskaitos 9, 11, 12, 13, 14 ir kituose puslapiuose nebuvo pateikta esminė Mokslinio tyrimo informacija, vietoje to tuščios Mokslinio tyrimo dalys pažymėtos klaustukais, nebuvo pateikti reikiami produkto kiekiai, džiovinimo temperatūros duomenys ir kita esminė informacija. Mokslinio tyrimo ataskaita niekuomet nebuvo pasirašyta J. K. ir E. J., taip pat kitų Universiteto darbuotojų. Kadangi užsakovei buvo siunčiama darbinė versija, todėl siunčiamoje dokumento redakcijoje iš tiesų buvo redagavimo neišbaigtumo, nebuvo pateiktos nuorodos į cituojamus literatūros šaltinius, nebuvo pateikta visa informacija apie receptūras.
Skundžiamame sprendime nurodoma, kad nustatytos sutaptys tarp Mokslinio tyrimo ataskaitos ir tam tikrų darbų. Pareiškėjos savo teiginius grindžia Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) nuostatomis, kurios įtvirtina, kas nėra autorių teisių objektas, bei pažymi, kad plagiatas suprantamas kaip svetimo kūrinio (mokslo, meno, literatūros) ar jo dalies pasisavinimas, svetimo kūrinio išleidimas savo vardu, autorystės (visos ar jos dalies) pasisavinimas. Aprašo „Funkcionalusis maistas: produktų kūrimo sistemos“ bendraautorė yra pareiškėja E. J., taigi, Mokslinio tyrimo ataskaitoje buvo perteiktos ne svetimo kūrinio ištraukos / citatos, o pačios pareiškėjos E. J. mintys (pirminis šaltinis yra parengtas pačios E. J.). Nėra jokio pagrindo teigti, kad rengiant Mokslinio tyrimo ataskaitą būtų pasavinta ar bandyta pasisavinti kitam asmeniui priklausančią autorystę (pateikti svetimas mintis kaip savas). Sprendime nenurodoma, kas yra skaidrių „Baltymai“ autorius, kurio teisės, kaip teigiama, buvo pažeistos, taigi, taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad rengiant Mokslinio darbo ataskaitą būtų pasavinta ar bandyta pasisavinti kitam asmeniui priklausanti autorystė. Be to, šios skaidrės niekuomet nebuvo išleistos kaip mokymo priemonė ar kokiu nors kitu pavidalu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepime (b. l. 53–55) į pareiškėjų skundą prašo administracinę bylą nutraukti.
Tarnyba, cituodama Mokslinio tyrimo projekto sutarties 4.2–4.6 papunkčius, nurodo, kad ataskaita turėjo būti pateikta iki 2018 m. kovo 12 d., o darbų perdavimo ir priėmimo aktas pasirašytinas tik po to, kai ataskaita įvertinama teigiamai ir ne vėliau kaip per 15 dienų. Pareiškėjos privalėjo ir be raginimų pateikti projekto ataskaitą. Pareiškėjos teismui nurodo, kad UAB „AUK“ pateikė naują sąlygą, tačiau pažymėjo ir tai, kad Universitetas atsisakė sudaryti papildomus susitarimus. Atsisakius sudaryti papildomus susitarimus, Sutartis turėjo būti įvykdyta pagal tas sąlygas, kurios buvo nustatytos Sutartyje, vadinasi, mokslinio tyrimo ataskaita turėjo būti pateikta iki 2018 m. kovo 12 d. Tarnyba nurodo, kad faktą, jog buvo siųstas ne darbinis, o galutinis variantas, patvirtina J. K. elektroninis laiškas, kuriame ji nurodo, kad pakartotinai siunčia ataskaitą, visi terminai jau baigėsi, todėl prašo pateikti UAB „AUK“ sprendimą. Neatsižvelgiant į darbo rengimo stadiją, įprasta darbą rašyti jame iškart žymint citatas, nuorodas, išnašas ir kitą informaciją, kurios nepažymėjus, darbo rengimo proceso metu ateityje rašančiajam galėtų kilti dar daugiau keblumų atskiriant savas ir kito autoriaus mintis. Atsiliepime nurodoma, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio.
Tarnyba nurodė, kad E. J. ir H. D. yra dvi 2012 m. išleisto aprašo „Funkcionalusis maistas: produktų kūrimo sistemos“ bendraautorės. Pažymėtina, kad dalis šio aprašo perkelta į pareiškėjų Mokslinio tyrimo ataskaitą, o nuorodos į pirminį šaltinį, t. y. minėtą aprašą, ataskaitoje nėra. Taigi vienos iš autorių H. D. autorystė nenurodoma. Pagal ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalį, autoriaus teisių objektu laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatai, išreikšti kokia nors objektyvia forma. Taigi, kūrinių išraiškos formų gali būti labai daug ir įvairių. Vien dėl to, kad studentai, parengę skaidres „Baltymai“, nenurodė jų autorių, neleidžia manyti, kad skaidrės neturi autorių. Pažymėtina, kad kūrinys gali būti skelbiamas ir nenurodant autoriaus ar nurodant pseudonimą ir pan. Sutaptis tarp pareiškėjų parengtos ataskaitos ir P. Ž. kūrinio „Kodėl mums reikia baltymų: svarba organizmui ir funkcijos“ yra pažodinė, nuosekli, plačios apimties, o panaudota informacija laikytina ne atskirais duomenimis, o išvestiniu kūriniu, sukurtu pasinaudojus kitais mokslo kūriniais. Nors ir panaudojami mokslo duomenys, tačiau jame atsispindi individualus rašančiojo stilius, minčių raiška ir seka, o tai aiškiai suponuoja formos originalumą ir negali būti laikoma atskirais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. SP-9 teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu sprendimu Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjos pažeidė Universiteto Akademinės etikos kodekso 13.5 papunktį, kuriame įtvirtinta, kad sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo principus pažeidžia plagijavimas, ir Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintus akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principus.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. Universitetas ir UAB „AUK“ sudarė mokslinio tyrimo projekto sutartį Nr. A-06-49/17, pagal kurią Universitetas įsipareigojo pagal UAB „AUK“ techninę užduotį atlikti mokslinio tyrimo darbą „Netradicinių augalinių žaliavų paieška naujų maisto produktų kūrimui“ (b. l. 17–18). Mokslinio tyrimo projekto pabaiga – 2018 m. kovo 12 d. 2018 m. kovo 13 d. elektroniniame laiške pareiškėja J. K. UAB „AUK“ atstovei nurodė, kad su užsakovais projekto pabaigoje yra susitinkama ir aptariamo rezultatai, tuomet pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas ir užsakovas gauna galutinę ataskaitą elektronine ir popierine forma (b. l. 48). Iš 2018 m. balandžio 10 d. pareiškėjos J. K. užsakovei skirto elektroninio laiško matyti, kad jame nurodyta, jog buvo išsiųsta ataskaita su komentarais (su atsakymais į paklausimus), tačiau jokio atsako nebuvo sulaukta. Pakartotinai siunčiama ataskaita, manoma, kad visi terminai jau baigėsi, todėl prašoma pateikti UAB „AUK“ sprendimą (b. l. 194).
UAB „AUK“ 2018 m. liepos 5 d. kreipėsi su skundu į Tarnybą dėl pareiškėjų veiksmų, kuriais galimai buvo pažeista akademinė etika (b. l. 57–60).
Tarnyba 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP-9, kad pareiškėjos, būdamos Aleksandro Stulginskio universiteto akademinės bendruomenės narės, pažeidė Universiteto Akademinės etikos kodekso 13.5 papunktį, kuriame įtvirtinta, kad sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo principus pažeidžia plagijavimas, ir Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintus akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principus. Tarnyba taip pat nusprendė informuoti Universitetą apie pareiškėjų E. J. ir J. K. akademinės etikos pažeidimus ir Generalinę prokuratūrą apie nustatytą pareiškėjų E. J. ir J. K. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių.
Kontrolieriaus funkcijos reglamentuojamos Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnyje, jo 1 dalyje nustatyta, kad kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kontrolierius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.
Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad kontrolieriaus veiklą užtikrina Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba. Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-158, 2 punkte nustatyta, kad kontrolieriaus tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, kurios veiklos tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus darbą, jam nagrinėjant skundus ir inicijuojant tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, prižiūrint, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros.
Nuostatų II dalies „Kontrolieriaus uždaviniai ir funkcijos“ 13 punkte nustatyta, kad kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius: 1) nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai; taip pat skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje; 2) teikia rekomendacijas mokslo ir studijų institucijoms dėl akademinės etikos kodeksų ir kitų akademinės etikos priemonių kūrimo, įgyvendinimo ir tobulinimo; 3) teikia Seimui, Vyriausybei ir kitoms kompetentingoms institucijoms siūlymus dėl priemonių užtikrinti akademinės etikos ir procedūrų laikymąsi; 4) kaupia, nagrinėja ir apibendrina duomenis apie kontrolieriui žinomus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, Mokslo ir studijų įstatymo ar mokslo ir studijų institucijų statutų, institucijų akademinės etikos kodeksų pažeidimus, taikytus administracinės atsakomybės atvejus, taip pat kitus duomenis, susijusius su akademinės etikos ir procedūrų laikymusi Lietuvoje; 5) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis, tarnybomis ir organizacijomis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nagrinėjant akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų atvejus, pasitelkia akademinius tinklus keistis informacija apie akademinės etikos pažeidimus, pirmiausia plagijavimo ir kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais atvejus; 6) teisės aktų nustatyta tvarka skatina ir remia juridinių ir fizinių asmenų bei visuomenės iniciatyvas, padedančias įgyvendinti akademinės etikos principais grindžiamas mokslo ir studijų kokybės skatinimo ir užtikrinimo priemones; 7) informuoja visuomenę apie kontrolieriaus tarnybos veiklą, nagrinėjamus skundus ar atliekamus tyrimus ir kontrolieriaus priimtus sprendimus kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje.
Analizuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką bylose, kuriose ginčijami kontrolieriaus sprendimai, pažymėtina, kad, sprendžiant tokių skundų priimtinumo ir skundžiamų sprendimų teisinių pasekmių klausimą, kaskart vertinamos individualios bylų aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015, 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-459-556/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-896-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-384-662/2016, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2273-556/2016).
LVAT yra pažymėjęs, kad kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamojo, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas, todėl, sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas ir Nuostatų 23 punktą, galima teigti, kad konstatuojamojo ir rekomendacinio pobūdžio kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015).
Nagrinėjamu atveju iš kontrolieriaus sprendimo turinio matyti, kad jame buvo ne tik konstatuota, kad pareiškėjos padarė Universiteto Akademinės etikos kodekso ir Mokslo ir studijų įstatymo pažeidimus, tačiau kartu nutarta informuoti Generalinę prokuratūrą apie nustatytą pareiškėjų E. J. ir J. K. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių.
LVAT taip pat yra pasisakęs, kad nors kontrolieriaus Sprendimas vertinamas kaip informacinio, konstatuojamojo pobūdžio, tačiau pažymima, kad pažeidimo konstatavimas sukelia neigiamą poveikį profesinei pareiškėjų reputacijai ir tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą ginant neturtines teises (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis) (LVAT 2018 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-352-415/2018).
Apibendrinant darytina išvada, kad bylos duomenys, pareiškėjų paaiškinimai, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas sprendimas pasekmes pareiškėjoms sukėlė, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad šis sprendimas pareiškėjoms nesukelia jokių teisinių padarinių bei kad buvo konstatuoti tik akademinės etikos pažeidimai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas.
Kontrolierius, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Įstatymu, kitais teisės aktais, Tarnybos nuostatais, nustatė, kad buvo pažeisti Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtinti mokslą grindžiantys akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principai. Kontrolierius taip pat konstatavo Aleksandro Stulginskio universiteto Akademinės etikos kodekso 13.5 papunkčio, kuriame įtvirtinta, kad sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo principus pažeidžia plagijavimas, pažeidimą.
Byloje pagrindinis ginčas yra dėl to, ar užsakovei UAB „AUK“ buvo siųsta galutinė Mokslinio tyrimo ataskaita, ar tik tarpinė, nebaigta versija, ar Tarnyba, atlikdama vertinimą ir priimdama skundžiamą sprendimą, vertino tarpinį ar galutinį ataskaitos variantą. Tarnyba savo ruožtu teigia, kad buvo siųstas ne darbinis, o galutinis variantas, ir tą patvirtina pareiškėjos J. K. elektroninis laiškas, kuriame ji nurodo, kad pakartotinai siunčia ataskaitą, visi terminai jau baigėsi, todėl prašo pateikti UAB „AUK“ sprendimą (b. l. 194).
LVAT, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Faktinis administracinio sprendimo priėmimo pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįstų abejonių dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).
ATGTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių teisių objektais nelaikomos idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys. Byloje esančių objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad užsakovei UAB „AUK“ buvo pateikta ne galutinė ataskaita, o tik tarpinis dokumentas. Ši aplinkybė patvirtinama užsakovo atstovo 2018 m. kovo 26 d. elektroniniame laiške, skirtame ir pareiškėjoms (b. l. 49), kuriame dėkojama Universiteto komandai už atsiųstą ataskaitos projektą. Ši nustatyta aplinkybė lemia tai, kad Tarnybai vertinti taip pat buvo pateiktas ne baigtinis, o tarpinis ataskaitos variantas. Vykusiame teismo posėdyje šalys taip pat patvirtino, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, vertino nebaigtą ataskaitos variantą (b. l. 20–40). Teismas, įvertinęs ataskaitos formą ir turinį, daro išvadą, kad dešinėje ataskaitos pusėje yra palikta vieta komentarams rašyti; visos ataskaitos tekste matomi komentarai su atsakymais, papildymai bei teksto patikslinimai; daugelyje vietų ataskaitos tekstas yra paryškintas (žr., pvz., b. l. 24–28 ir pan.); esminės teksto aplinkybės yra nenurodytos, paliekant vietoj tam tikrų duomenų klaustukus (b. l. 29, 31–34); ataskaita yra nepasirašyta jos rengėjų (b. l. 39). Be to, kaip matyti iš 2017 m. rugpjūčio 18 d. mokslinio tyrimo projekto sutarties 4.1 punkto, šalių buvo sutarta, jog vykdytojas perduoda, o užsakovas priima sutartyje numatytus darbus pagal darbų perdavimo ir priėmimo aktą (-us), laikantis techninėje užduotyje išdėstytų reikalavimų. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog baigta galutinė ataskaita tokiu perdavimo ir priėmimo aktu būtų perduota. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, vertino ne galutinį ataskaitos tekstą, o tik tarpinį jos variantą, kuris, vadovaujantis ATGTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, negali būti laikomas autorių teisių objektu.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad akademinės etikos kontrolieriaus funkcijos yra nagrinėti skundus ir inicijuoti tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Jis, be kita ko, prižiūri, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros. Teismas konstatuoja, kad Tarnyba, vykdydama savo funkcijas, negalėjo vertinti nebaigtos ataskaitos kaip autorių teisių objekto, keldama jam tokius pačius reikalavimus, kaip būtų keliama baigtam autorių teisių objektui, todėl šiuo atveju Tarnybos atlikto vertinimo objektas buvo netinkamas.
Teismas konstatuoja, kad Tarnyba, priimdama 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SP-9 ir įvertinusi ataskaitos projektą kaip baigtą kūrinį, neįvertino visų faktinių aplinkybių, dėl to buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas. Priimant skundžiamą Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. SP-9 naikintinas kaip nepagrįstas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjų E. J. ir J. K. skundą.
Panaikinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SP-9.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.