Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas klausimą dėl ieškovo Z. M. atstovo advokato Tomo Šedbaro Druskininkų miesto apylinkės teismui ir teisėjui A. Šeštokui, laikinai einančiam teismo pirmininko pareigas, pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-153-970/2016 pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovams V. M., A. M., J. M., M. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui dėl sprendimo, plano, paženklinimo akto panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo Z. M. atstovas advokatas Tomas Šedbaras pateikė pareiškimą, kuriuo prašoma nušalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo visus Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjus ir šio teismo pirmininką, o bylą perduoti nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad šioje byloje buvo priimta tik viena ieškovui palanki nutartis, kitos dvi nutartys, kuriose buvo sprendžiami procesiniai ieškinio priėmimo klausimai, ieškovui buvo nepalankios. Atsakovas A. M. iki antstolių reformos dirbęs Druskininkų miesto apylinkės teismo antstoliu ir yra buvęs visų šio teismo teisėjų, išskyrus bylą nagrinėjančios teisėjos Džiugintos Plukienės, kolega. Druskininkų miesto apylinkės teisme teisėjo padėjėju dirba R. B., kuris anksčiau dirbo institucijoje, kuri yra patraukta atsakovu šioje byloje. Ieškovės atstovo vertinimu, teisme dirbančių teisėjų bei teismo darbuotojų ryšiai su atsakovais A. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriumi, gali turėti įtakos teismo priimam sprendimui. Teisėjai Džiugintai Plukienei, kuri yra vienintelė teisėja nedirbusi su atsakovu A. M., byla buvo perduota ne pagal jos specializaciją, kadangi iki tapdama Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė dirbo Druskininkų policijos komisariato tyrėja, todėl jos specializacija turėtų būti baudžiamoji ir administracinė, o ne civilinė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas nušalinimo netenkintinas

Teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo garantija civiliniame procese įgyvendinama užtikrinant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims, abejojantiems teismo nešališkumu, pareikšti teisėjui nušalinimą. Teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo pagrindus nustato LR CPK 64 – 66 straipsniai. Tačiau visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėją nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ar prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.

Nagrinėjamu atveju nušalinimas visam teismui reiškiamas šiais pagrindais: 1) ieškovui nepalankių procesinių sprendimų priėmimu; 2) teisėjų ryšiais su vienu iš atsakovų; 3) ankstesniais vieno iš teisme dirbančių teisėjų padėjėjų darbiniais santykiais su institucija, kurios sprendimai ginčijami nagrinėjamoje byloje; 4) bylą nagrinėjančios teisėjos netinkama specializacija.

Pasisakant dėl pirmo nušalinimo pagrindo pažymėtina, kad pareiškimas dėl viso teismo nušalinimo yra grindžiamas tuo, kad iš trijų byloje priimtų nutarčių tik viena buvo palanki ieškovui, kitos dvi nutartys, kuriose buvo sprendžiami procesiniai ieškinio priėmimo klausimai, ieškovui buvo nepalankios. Taigi nušalinimo motyvai yra susiję tik su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais, nušalinimas iš esmės grindžiamas ieškovo atstovo nuomone dėl konkrečių procesinių veiksmų civilinėje byloje nepagrįstumo ir neteisėtumo, o būtent: dėl nepagrįsto ieškinio trūkumų nustatymo, bei nepagrįsto atsisakymo priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo (ų) nešališkumu. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis c. b. Nr. 2KT-3-943/2016, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis c. b. Nr. 2KT-129-943/2015, 2012-12-31 nutartis c. b. Nr.2KT-140/2012, 2012-11-23 nutartis c. b.Nr. 2KT-128/2012, 2012-07-17 nutartis c. b. Nr.2KT-90/2012, 2011-05-12 nutartis c.b. Nr. 2KT-74/2011, 2010-04-19 nutartis c. b. Nr. 2KT-12/2010 ir kitos). Kauno apygardos teismo pirmininkas, spręsdamas teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimus, neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes tokiais veiksmais būtų pažeistas konstitucinis teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas.

Kauno apygardos teismo pirmininkas pažymi, kad nušalinimo pareiškimas ne tik konkrečią bylą nagrinėjančiai teismo sudėčiai (teisėjui, kuris nagrinėja bylą), tačiau visam teismui in corpore, t. y. be išimties visiems tam tikrame teisme dirbantiems teisėjams yra laikomas ekstraordinarine (išimtine) proceso dalyvio teise, kuria galima naudotis tik tuomet, kai: 1) esama absoliučių nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų, kurių baigtinis sąrašas yra išvardintas LR CPK 65 str. 1 d. 1-6 punktuose; 2) kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo. Nagrinėjamoje byloje absoliučių Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų nenustatyta. Tuo tarpu ieškovo atstovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas A. M. iki antstolių reformos dirbo Druskininkų miesto apylinkės teismo antstoliu ir yra buvęs visų šio teismo teisėjų, išskyrus bylą nagrinėjančios teisėjos Džiugintos Plukienės kolega, nesudaro pagrindo jas kvalifikuoti kaip įrodymais pagrįstas abejones visų Druskininkų apylinkės teismo teisme dirbančių teisėjų nešališkumu. Išanalizavus prašyme nurodytas aplinkybes, visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma situacija nepatenka į CPK 34 straipsnio 5 dalies reguliavimą, pagal kurį civilinė byla perduodama kitam teismui. Vien pats faktas, kad vienas iš atsakovų dar iki teismo antstolių reformos dirbo teismo, kuriame šiuo metu nagrinėjama civilinė byla, antstoliu ir pareiškėjo subjektyvi nuomonė grindžiama prielaidomis, nenurodant jokių konkrečių argumentų, kad konkretūs Druskininkų miesto teismo teisėjai dėl kokių nors priežasčių galėtų būti šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi, nesudaro pagrindo nušalinti visus Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjus nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teismo nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.

Pareiškėjas prašo nušalinti visus Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjus nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui ir tuo pagrindu, kad, jo žiniomis, šiame teisme teisėjo padėjėju dirba asmuo, kuris anksčiau dirbo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriuje ir, pareiškėjo nuomone, turi asmeninių nusistatymų ieškovo atžvilgiu, dėl ko gali daryti įtaką bylą nagrinėjančiam teisėjui. Kauno apygardos teismo pirmininkas konstatuoja, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad vieną iš teismo darbuotojų anksčiau siejo darbo teisiniai santykiai su vienu iš byloje esančių atsakovų, nepatenkanti į CPK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų ryšių sąrašą, objektyviam stebėtojui nesudaro pagrindo abejoti visų Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumu. CPK 34 straipsnio 5 dalies norma byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais saugomų vertybių kontekste (CPK 7 str.), taikytina tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais). Tai reiškia, kad nėra pagrindo nušalinti visą teismą ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui kiekvienu atveju vien dėl to, kad vienas iš teisme dirbančių teisėjo padėjėjų yra dirbęs valstybinėje institucijoje, kurios priimti sprendimai yra ginčijami, teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei jo atstovas, nei kiti teisėjai, nei teismo pirmininkas, nei padėjėjai ir/ar sekretorės, nei teismo administracijos darbuotojai neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teisėjui, kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Pareiškėjo samprotavimai apie teisėjų padėjėjų daromą įtaką sprendimus „pasirašantiems“ teisėjams yra grindžiami išimtinai ieškovo asmeniniu įsitikinimu (žinojimu) ir jokiais faktais neparemtomis prielaidomis. Pareiškėjui paaiškintina, jog teisėjo padėjėjo pareigybė įsteigta tikslu padėti teisėjui pasirenti bylos nagrinėjimui. Tai, kad teisėjo padėjėjo funkcijos apima ir teismo procesinių dokumentų projektų rengimą, įstatyminės bazės, teismų praktikos analizę, nereiškia, jog teisėjo padėjėjui yra deleguojamos teisingumo vykdymo funkcijos ar jam suteikiama teisė ir/ar galimybė daryti įtaką bylą nagrinėjančio teisėjo priimamiems sprendimams. Bylos nagrinėjimas, t.y. materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimas ir taikymas, įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teisėjo kompetencija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas reikšdamas reikalavimą dėl teisėjos Džiugintos Plukienės nušalinimo nuo nagrinėjamos bylos apskritai nenurodo jokių pagrindų, sudarančių pagrindą abejoti šios teisėjos nešališkumu ir/ar objektyvumu. Reikalavimas dėl šios teisėjos motyvuojamas tik tuo, kad teisėjos specializacija yra baudžiamoji ir administracinė, o ne civilinė teisė. Visų pirma, Druskininkų miesto apylinkės teisme nėra teisėjų specializacijos. Šiame teisme dirba 4 teisėjai ir jie visi nagrinėja tiek civilines, tiek administracines, tiek baudžiamąsias bylas. Teisėja Džiuginta Plukienė yra išlaikiusi pretendentų į teisėjus egzaminą, taigi jos profesinis pasirengimas eiti teisėjo pareigas pripažintas tinkamu ir nėra jokių pagrindų abejoti šios teisėjos kvalifikacija. Antra, ankstesnė teisėjo, kaip teisininko profesionalo, darbinė patirtis specializuojantis kurioje nors teisės šakoje apskritai nesudaro teisinio pagrindo nušalinimui reikšti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo pirmininkas daro išvadą, jog ieškovo atstovas neįrodė abejonių nei visų Druskininkų miesto apylinkės teisme dirbančių teisėjų, nei konkrečiai teisėjo A. Šeštoko kaip laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, nei bylą nagrinėjančios teisėjos Džiugintos Plukienės nešališkumu pagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą nei dėl teisėjo A. Šeštoko laikinai einančio teismo pirmininko pareigas nei dėl viso teismo in corpore nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65-66 str., 69 str. 1-2 d. d., Kauno apygardos teismo pirmininkas

nutaria:

netenkinti ieškovo Z. M. atstovo advokato Tomo Šedbaro Druskininkų miesto apylinkės teismui ir teisėjui A. Šeštokui, laikinai einančiam teismo pirmininko pareigas, pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-153-970/2016 pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovams V. M., A. M., J. M., M. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui dėl sprendimo, plano, paženklinimo akto panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, nagrinėjimo.

Bylą su Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi grąžinti Druskininkų miesto apylinkės teismui.

Nutartį išsiųsti nušalinimą pareiškusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.