Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

L. e. p. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su pareiškėjo I. R. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-418-368/2011 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo I. R. pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti Šiaulių apygardos teismo teisėją E. M. ir visus kitus šio teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-418-368/2011 pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui BUAB „Vevira“ ir V. P. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine nagrinėjimo, taip pat prašo bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Pareiškėjas abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo E. M. nešališkumo grindžia tuo, kad teisėjas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi nepagrįstai aiškino CPK nuostatas reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo ieškovą I. R. mokėti žyminį mokestį byloje susijusioje su bankroto procesu, be to, teisėjas nurodė, jog tokia nutartis negali būti skundžiama. Pažymi, jog nutartį, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį. Pareiškėjos nurodo, jog teisėjas priimdamas nepagrįstą nutartį savo veiksmais susiaurino LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymą ir šiurkščiai pažeidė procesinį įstatymą. Mano, jog tokiais priimtais procesiniais sprendimais teisėjas specialiai siekia apsunkinti pareiškėjo procesinių teisių realizavimą, leidžia abejoti jo objektyvumu ir nešališkumu, bei patvirtina tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Nurodo, jog jau antrą kartą reiškia Šiaulių apygardos teismo teisėjams pagrįstus nušalinimus, todėl mano, kad šio teismo teisėjai gali solidarizuotis su nušalinamais teisėjas, jausti jiems užuojautą per nagrinėjamą bylą, priimant pareiškėjui nepalankius sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymai atmestini.

Dėl teisėjų šališkumo

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.).

Dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui

Nagrinėjamu atveju yra kilęs Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui klausimas. Pareiškėjas prašo perduoti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-418-368/2011 kitam apygardos teismui, o būtent – Vilniaus apygardos teismui, CPK 34 ir CPK 35 straipsnio įtvirtintais pagrindais, t.y. siekiant, kad byla tame teisme būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 35 str. 1 d.), atsižvelgiant į daugumos įrodymų buvimo vietą (CPK 34 str. 2 d. 1 p.) ir į tai, jog Šiaulių apygardos teisme iškeliant BUAB „Vevira“ bankroto bylą buvo pažeistos teismingumo taisyklės, byla iškelta ten kur niekada nebuvo bankrutuojančios įmonės (CPK 34 str. 1 d. 4 p.)

Pareiškimas dėl bylos perdavimo yra grindžiamas CPK 34 straipsnio antrosios dalies 1 punkte ir 35 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintu pagrindu, siekiant, kad byla būtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta kitame teisme pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio antrosios dalies 1 punktas ir CPK 35 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina galimybę bylą perduoti nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu nustatoma, kad kitame teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau. Proceso operatyvumas šiame kontekste siejamas su greito bylos išnagrinėjimo užtikrinimu, kadangi, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanomai trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Proceso operatyvumo tikslai, perduodant bylą kitam tos pačios pakopos teismui, būtų pasiekti, jei bylos perdavimas sąlygotų proceso racionalizavimą, pagreitinimą, sutrumpinimą. Proceso ekonomiškumo tikslai būtų pasiekti, jei dėl bylos perdavimo sumažėtų šalių bylinėjimosi bei kitų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko. Taigi, CPK 34 straipsnio antrosios dalies 1 punkte ir CPK 35 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų proceso teisės normų tikslas vienodas – užtikrinti kuo greitesnį ir ekonomiškesnį bylos išnagrinėjimą, tačiau skiriasi jų taikymo ribos ir subjektai, nagrinėjantys šiuos klausimus.

Teismas, priimtą savo žinion bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus išimtinio teismingumo bei CPK 35 straipsnyje nurodytus atvejus (CPK 34 str. 1 d.). Tai reiškia, kad civilinę bylą iškėlęs teismas, į kurį su ieškiniu kreipėsi ieškovas, paprastai turi iš esmės išnagrinėti prisiimtą bylą. Kartu civilinio proceso teisės normos nustato atvejus, kai byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui. Tokia situacija galima tuomet, kai išanalizavus konkrečios bylos faktines aplinkybes, padaroma išvada, kad kitame teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Tokį prašymą turi išspręsti bylą nagrinėjantis teismas, nepriklausomai nuo to, kad keliamas klausimas dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, jei dėl tokio perdavimo nebūtų pažeistas išimtinis teismingumas (CPK 34 str. 2 d. 1 p.). Viena iš šios taisyklės išimčių yra įtvirtinta CPK 35 straipsnio 1 dalyje, remiantis kuria, siekiant, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, išimtiniais atvejais byla gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui, ne bylą nagrinėjančio, bet aukštesnės instancijos teismo nutartimi, jei tokį prašymą tiesiogiai aukštesnės instancijos teismui pateikia dalyvaujantis byloje asmuo. Pažymėtina, jog CPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio. Todėl jos taikymas turi atitikti ultima ratio sąlygą ir yra galimas ne tais atvejais, kai pagal teismingumo taisykles priimtos bylos nagrinėjimas tame teisme neužtikrintų maksimalaus operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, bet kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (pvz., dėl proceso dalyvių sunkios turtinės padėties).

Atsižvelgiant į visų įrodymų buvimo vietą, visas proceso šalis, į tai, kad visos bylos susijusios su bankroto byla yra nagrinėjamos Vilniuje, pareiškėjas pageidauja, kad nagrinėjama byla būtų perduota nagrinėti į Vilniaus apygardos teismą.

Ieškovo pareiškime įrodinėjant bylos perdavimo CPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu egzistavimą nurodyti argumentai, susiję su įrodymų buvimo vieta nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis, t.y. nėra pateikta duomenų apie išreikalautinų įrodymų pateikimo apsunkinimus, susijusius su jų buvimo vieta. Byloje nėra duomenų apie sunkią ieškovo turtinę padėtį ar kitokį galimą jo kaip proceso dalyvio esminį teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kuris turėtų reikšmės tiesos nustatymui, nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kitos dalyvaujančios byloje proceso šalies – atsakovo BUAB „Vevira“ atstovo administratoriaus UAB „Atveika“ buveinė įregistruota Šiaulių mieste, todėl minėtas aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog, perdavus bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, bus užtikrintas proceso operatyvumas ir ekonomiškumas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme būtų pažeisti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai.

Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo argumentų dėl teismingumo taisyklių pažeidimo (34 str. 2 d. 4 p.), priimant ieškinį nagrinėti Šiaulių apygardos teisme, nes šie argumentai gali būti tik apeliacinio ar kasacinio apskundimo objektu.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo I. R. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-418-368/2011 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio 2 dalimi, straipsniu L. e. p. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo I. R. pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-418-368/2011 nagrinėjimo.