Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo A. B. pareiškimu dėl teisėjos O. G. ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2092-262/2015 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2092-262-2015 pradėta pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Teisingumo ministerijos dėl Lietuvos teismų ir teisėjų neteisėta veikla padarytos žalos atlyginimo.

Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas A. B. pateikė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiai teisėjai O. G. ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams.

Ieškovui pareiškus nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, tarp jų ir teismo pirmininkui bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, neliko teisėjų, įstatymo įgaliotų spręsti nušalinimo pareiškimo priėmimo ir jame pareikštų nušalinimo pagrindų pagrįstumo klausimus, todėl civilinė byla pagal kompetenciją buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti A. B. pareikšto nušalinimo klausimą.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad bylą nagrinėjanti teisėja yra suinteresuota bylos baigtimi, vilkina bylos nagrinėjimą, nepagrįstai skiria pareiškėjui baudas, teisėjos priimami procesiniai sprendimai yra naikinami aukštesnės instancijos teismų, todėl pareiškėju kyla abejonių, ar teisėja sugebės tinkamai ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog teisėja buvo paskirta teisėjauti tarybų valdžios metais, kas taip pat kelia abejones dėl jos šališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. mano, kad civilinę bylą Nr. 2-2092-262/2015 nagrinėti paskirta teisėja vilkina bylos nagrinėjimą, nepagrįstai skiria jam baudas, jos priimamų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą įvertinę aukštesnės instancijos teismai naikina teisėjos nutartis, šios aplinkybės rodo teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi ir nusistatymą priešingai pareiškėjo interesams. Pareiškėjui buvo ne kartą išaiškinta (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-18/2014, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2KT-110-943/2015), kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o manydamas, kad teisėjas vilkina atitinkamų procesinių veiksmų atlikimą, turi teisę CPK 72 straipsnio 3 dalimi, kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems veiksmams atlikti. Be to, susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei bylos medžiaga nustatyta, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, kadangi pareiškėjas aktyviai naudojasi apeliacijos teise, teikia nušalinimo pareiškimus, nesilaiko įstatymo reikalaujamos procesinių dokumentų pateikimo formos, dėl ko teismas nustato terminus trūkumams pašalinti. Priešingų teisei ar tyčinių teisėjos veiksmų, kuriais būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas nenustatyta. Pareiškėjas taip pat kelia abejones dėl bylą nagrinėjančios teisėjos paskyrimo teisėjauti teisėtumo ir sąsajų su KGB, tačiau nušalinimo pareiškime nenurodyta, kuo šios aplinkybės gali įtakoti teisėjo šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi, be to teisėja O. G. Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo teisėja buvo paskirta 1994 m., o ne tarybų valdžios metais, kaip nurodyta pareiškime. Nustačius šias aplinkybes, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pareiškėjo A. B. nušalinimo aplinkybių, grindžiamų procesiniais pagrindais nevertina, o aplinkybės dėl teisėjos paskyrimo neteisėtumo, laiko subjektyvia pareiškėjo nuomone, nesudarančia nušalinimo pagrindo.

Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

A. B. nuo civilinės bylos Nr. 2-2092-262/2015 nagrinėjimo siekia nušalinti ir visą Vilniaus apygardos teismą, tačiau jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali tinkami ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą nenurodyta, dėl ko nušalinimo pareiškimas Vilniaus apygardos teismui, netenkinamas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiškėjas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, t. y. nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla bylos Nr. 2-2092-262/2015 gali būti išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Pareiškėjui išaiškintina, jog asmuo turi laikytis įstatymo reikalavimų, jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis pagal paskirtį, todėl byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujant nušalinimo teise, gali būti skirta bauda (CPK 69 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo A. B. pareiškimo dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2092-262/2015 nagrinėjimo.