Kauno apygardos teismo nutartis

Byloje ginčas kilo dėl teisės aktų pažeidimo, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis.Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 50SK-278-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 2) panaikinti atsakovų žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą; 3) panaikinti IĮ „Žemata“ 2015 m. kovo 27 d. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 1.Nurodė, kad ieškovui Z. M. nuosavybės teise priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje esantys pastatai stovi valstybei priklausančiame žemės sklype. Ieškovas kreipėsi dėl žemės sklypo suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo, tačiau žemės sklypas nesuformuotas, kadangi kilo ginčas dėl sklypo ribos su atsakovais, kurie yra gretimų žemės sklypų savininkai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 50SK-278-(14.50.98.) patvirtino atsakovų žemės sklypo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kuri 2015 m. liepos 23 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo teigimu, atliekant kadastrinius matavimus padaryti procedūriniai pažeidimai, nes ieškovas, kaip gretimo žemės sklypo naudotojas, privalėjo būti informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus, tačiau negavo jokių pranešimų ir neturėjo galimybės pareikšti nesutikimo su atsakovų žemės sklypo ribomis. Ieškovas pažymėjo, kad: 1) atsakovų žemės sklypo ribos nepagrįstai kerta prie ieškovo pastatų suformuoto žemės sklypo ribas; 3) atsakovų kadastrinių matavimų byla neatitinka faktinio žemės sklypo naudojimo ir pirminių sklypo suformavimo dokumentų; 3) neišlaikyti Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nustatyti minimalūs atstumai nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos (3 metrai), nes atsakovų žemės sklypo riba praktiškai sutampa su ieškovui priklausančio pastato siena; 4) atliekant kadastrinius matavimus nebuvo vadovaujamasi abrise nurodyta vakarine sklypo riba, kuri sutampa su (duomenys neskelbtini) g.; 5) atsakovams sklypą „perkėlus“ į rytus yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir interesai, nes tokie sklypo kadastro duomenys neatitinka faktinio naudojimo. Ieškovas nurodė, kad šalių žemės sklypus skiria sena tvora (faktinė sklypų riba), kuri 1989 m. vasarą buvo atnaujinta, tačiau liko toje pačioje vietoje. Po atsakovų atliktų kadastrinių matavimų tvora liko atsakovų žemės sklype. Be to, atsakovų atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. įsakymu patvirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, nes jie neatitinka faktinio naudojimo ribos tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)15 ir 17. Atsakovų naujai suformuoto žemės sklypo riba kerta įvažiavimą į ieškovo sklypą, taip apsunkinamas ieškovo patekimas į jo naudojamą sodybą. A. V. M., A. M., J. M., M. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso 0,09 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)g. 15. Pagal ieškovo užsakymu UAB „Geoforta“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame užfiksuotos ieškovo namų valdos žemės sklypo ribų koordinatės, atsakovų žemės sklypo plotas labai sumažėtų, o ieškovo žemės sklypo plotas tokiu pat mastu padidėtų. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atliekant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, neišlaikyti Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Viešbučiai, gyvenamieji pastatai“ nustatyti minimalūs atstumai nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos (3 metrai), nes šie reikalavimai taikomi rengiant detaliuosius planus ir projektuojant naują namą, todėl nagrinėjamu atveju netaikomi. Atsakovai nesutiko su ieškinio argumentu, kad atliekant kadastrinius matavimus nebuvo vadovaujamasi abrise nurodyta vakarine sklypo riba, kuri sutampa su (duomenys neskelbtini) g. Pažymėjo, kad abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo, sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas ir yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti, todėl nėra pagrindo teigti, jog IĮ „Žemata“ matininkas, matuodamas žemės sklypo ribas, turėjo vadovautis vien tik abrisu. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovo pastatyta tvora yra savavališkas statinys, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Ieškovo žemės sklypo ribos nesuderintos, neįregistruotos, žemės sklypas nesuformuotas. Atsakovams priklausančio sklypo kadastrinė byla Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2015 m. liepos 23 d., tuo tarpu, ieškovo kadastrinė byla dar tik formuojama, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovų įregistruota kadastrinių matavimų byla neatitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymu patvirtinto UAB „Geoforta“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Ieškovui, kaip pastatų savininkui, įstatymas nenumato pareigos pranešti apie atsakovo žemės sklype atliekamus kadastrinius matavimus, todėl kadastrinių matavimų procedūra nebuvo pažeista. IĮ „Žemata“ kadastrinius matavimus atliko laikantis teisės aktų reikalavimų ir jie yra teisingi. UAB „Geoforta“ formuodama valstybės žemės sklypą neatsižvelgė į atsakovų žemės sklypo konfigūraciją. Be to, iš UAB „Geoforta“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto bei ieškovo namų valdos apskaitos bylos matyti, kad tvoros atkarpa, esanti ginčo sklype, buvo perkelta į atsakovams priklausantį sklypą.Atsakovė NŽT prie ŽŪM su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutikimą grindė tuo, kad abrise nurodytas ginčo žemės sklypo plotas yra 0,09 ha. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, linijų ilgiai sumažėjo, žemės sklypo plotas buvo nustatytas mažesnis – 0,0864 ha, gauto ploto skirtumas (trūkumas) neviršija leistinos (ribinės) ploto paklaidos, todėl ieškovo teisės ir teisėti interesai dėl atliktų kadastrinių matavimų nebuvo pažeisti. Ieškovas nėra valstybinės žemės, kurioje yra jo statiniai, savininkas. Šios žemės jis nevaldo nuomos ar panaudos teise, todėl jam nebuvo privaloma pranešti bei kviesti jį į atsakovų žemės sklype atliekamus kadastrinius matavimus, siųsti jam paženklinimo – parodymo aktą bei nustatytu terminu laukti pretenzijų. Todėl atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir procedūras, nebuvo pažeistos. Nurodė, kad nustatyti žemės sklypų ribos pagal faktinį naudojimą šiuo atveju negalima, nes tai pažeistų atsakovų teises, prieštarautų pirminiams žemės sklypo dokumentams bei suvaržytų gretimų žemės sklypų (besiribojančių su atsakovų žemės sklypu – (duomenys neskelbtini) 19, 21) savininkų teises, nes ribas didinant gretimų žemės sklypų sąskaita tai sukeltų naujus ginčus. Atlikus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovų žemės sklypo plotas sumažėjo iki 0,864 ha, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovai užėmė jo žemės sklypo dalį. Ginčijami kadastriniai matavimai atlikti teisėtai, laikantis abrise nurodytos žemės sklypo konfigūracijos bei žemės sklypo ribų ilgių. Tuo tarpu ieškovo užsakymu suformuotas žemės sklypas neatitinka ieškovo statinių inventorizaciniame plane nurodyto naudojamo žemės sklypo ploto, pagal kurį ieškovo naudojamo žemės sklypo plotas yra 0,4018 ha, o šiuo metu yra suformuotas 0,69 ha žemės sklypas, kuris padidėjo apie 30 arų.

Apeliaciniu skundu ieškovas Z. M. prašo teismo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimą, netinkamai aiškindamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad Nuostatų 32.1.1 punkte nustatyta, jog į suinteresuotų asmenų sąrašą patenka ir gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuota atskiru žemės sklypu, patikėtiniai. Tokiu būdu, spręsdamas, ar ieškovas priskirtinas suinteresuotiems asmenims, teismas nepagrįstai vadovavosi Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 punkte įtvirtintu žemės sklypo, kaip teritorijos dalies, turinčios nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre apibrėžimu, kadangi teisės aktą priėmęs subjektas asmens suinteresuotumo nesieja su žemės sklypo, kaip suformuoto nekilnojamojo daikto, požymiais. Pažymi, kad ieškovo kaip suinteresuoto asmens statusas yra nustatytas: Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Pardavimo ir nuomos taisyklės), 4 punkte. Tokiu būdu įstatyme nustatyta ieškovo teisė naudoti jo užstatytą ir naudojamą žemę, taip pat teisė įsigyti nuosavybėn naudojamų ribų žemės sklypą, priskiria ieškovą prie Nuostatų 32.1.1. punkte minimų suinteresuotų asmenų rato, kuriems privalo būti pranešama apie žemės sklypo ribų vietovėje paženklinimą. Todėl, apelianto nuomone, jam nedalyvaujant gretimo sklypo kadastrinių matavimų atlikime, ne tik buvo pažeista įstatymo garantuojama teisė įsigyti naudojamo ploto ir ribų namų valdos žemės sklypą, kuris suformuotas dar iki ginčo kadastrinių matavimų patvirtinimo įsigaliojusiame žemėtvarkos projekte (parengtame pagal faktinį naudojimą), bet ir apsunkintas turimos nuosavybės teisės į statinius įgyvendinimas, pasisavinami ieškovui priklausantys daiktai (tvora, vaismedžiai). Teismo išvada, kad ieškovas neva nepateikė įrodymų apie žemės naudojimo teisinį pagrindą, prieštarauja tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms, tiek prejudicinę galią byloje turinčioms Kauno apygardos teismo nutarties išvadoms bei joje nurodytai kasacinio teismo praktikai, tiek byloje esantiems įrodymams. Pažymi, kad prijungtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinės bylos medžiagoje yra Alytaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išvados dėl nuosavybės teisių pripažinimo, taip pat kartu su jomis pateiktos ieškovo namų valdos techninės inventorizacijos bylos ir Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 21 d. spendimas Nr. 58 (prijungtos civ. byl. Nr. 2-103-418/2011, III t, b. l;. 81). Šiuose nekilnojamojo turto kadastro duomenyse yra nurodyti ne tik ieškovui priklausantys statiniai, bet ir jais užstatytas naudojamas žemės sklypas, kurio ribos apibrėžtos dar 1989-02-13 sudarytoje žemės sklypo nuotraukoje (prijungtos civ. byl. Nr. 2-103-418/2011, III t, b. l. 85). Ieškovo naudojamo žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti ir 1990-02-12 inventorizacijos metu (III t, b. l. 52). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime minėtus įrodymus ignoravo tiek darydamas analizuojamą išvadą, tiek spręsdamas dėl ginčijamų ribų nustatymo. Teismas nepagrįstai ginčo žemės sklypų ribą nustatė pagal ieškovo byloje ginčijamą IĮ ,,Žemata“ parengtą atsakovų žemės sklypo planą. Apelianto nuomone, ginčo riba, kurią įteisina atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai (atsakovų sklypo planas): 1) pažeidžia faktinio naudojimo ribas, nes ieškovo tvora, sodo medžiai ir kitais želdiniais užsodinta teritorija pagal ginčo planą patenka į atsakovų sklypo ribas; 2) neatitinka Z. M. namų valdos inventorinės bylos duomenyse nustatytų namų valdos ribų – užima dalį ieškovo namų valdos ploto; 3) neatitinka UAB „Geoforta“ 2015 m. kovo 10 d. parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinyje nustatytų ieškovo namų valdos žemės sklypo ribų; 4) neatitinka Švendubrės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, kuriame pažymėtas 6 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) g.) ribojasi su atsakovų žemės sklypu Nr. 4, o IĮ ,,Žemata“ parengtame žemės sklypo plane nuo sklypo kraštinės 4-1 iki (duomenys neskelbtini) g. paliktas 1 metras. Apeliantas pažymi, kad baigiamojoje ginčo stadijoje tarp šalių iš esmės nebeliko ginčo dėl paminėtų faktinių aplinkybių, išsiskyrė tik jų vertinimas, t. y. ieškovo atstovai teigė, kad nurodytos aplinkybės įrodo, jog ginčijami matavimai yra neteisėti ir pažeidžia ieškovo teises, atsakovai ir trečiasis asmuo teigė, kad šios aplinkybės neturi įtakos ginčijamų matavimų teisėtumui, nes juos atliekant nei faktinio naudojimo ribos, nei ieškovo namų valdos inventorinėje byloje nustatytos ribos, nei patvirtintame žemėtvarkos projekte suformuoto ieškovo sklypo ribos, neturėjo būti vertinamos. Teismas neįvertino, kad ginčijamas planas neatitinka nei inventorinės bylos duomenų, nei, kad ginčo žemės sklypas (dėl atstumo nuo kelio) neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių. Be to, nors kartografuota tvoros vieta ir ilgiai nevisiškai atitinka inventorinės bylos duomenis, kurios paskutinė versija daryta 1990 metais, ginčo kadastriniai matavimai neatitinka nei faktinės tvoros buvimo vietos, nei inventorinės bylos duomenų. Tokiu būdu ginčo kadastriniais matavimais užfiksuotos atsakovų sklypo ribos pažeidžia ieškovo namų valdos ribas, tiek nustatant jas pagal faktinį naudojimą (esamą tvorą, kuri užfiksuota ginčo plane, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, žemėtvarkos projekte), tiek pagal ieškovo žemės sklypo inventorinius duomenis. Tuo tarpu atsakovai, kurie niekada neturėjo jokios inventorinės bylos (tokios namų valdos nebuvo) ir niekada nesinaudoję jiems 1997 metais suformuotu žemės sklypu, ginčo matavimais nepagrįstai įgijo ir dalį ieškovo namų valdos sklypo. Teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais būtų apibrėžtas naudojamas namų valdos plotas ar jo ribos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymi, kad byloje yra ieškovo namų valdos inventorinė byla, kurioje nustatytas tiek 1987-1990 metais apskaičiuotas ieškovo naudojamas namų valdos plotas, tiek jo ribos. Todėl teismas, pasisakydamas dėl faktinio namų valdos žemės sklypo neatitikimo 1989 ir 1991 m. inventorizacijos dokumentams, negalėjo atmesti faktinio naudojimo ir ,,inventorinės“ ribos. Teismas nepagrįstai nesutiko su ieškovo atstovo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje pripažino, jog buvo padaryti Nuostatų 32.1.1 punkto ir Taisyklių 25 punkto pažeidimai. Apelianto nuomone, tokia išvada prieštarauja prejudicinę reikšmę turinčioje Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje nustatytoms aplinkybės ir pateiktam vertinimui, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovui turėjo būti pranešta apie atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimą (nutarties 27 punktas). Teismas priimdamas sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju ginčo priežastis buvo ne ieškovo ir atsakovų sklypo faktinės ribos pažeidimas, kuri užfiksuota žemėtvarkos projekte (ieškovas sutinka keisti šią ribą pagal inventorinės bylos duomenis, teikė tokį pasiūlymą atsakovui), bet neišlaikomi atstumai iki ieškovo pastatų (t. y. inventorinės ribos pažeidimas). Aplinkybę, kad nustatyti atsakovo kadastro duomenys prieštarauja inventorinei gretimo sklypo ribai, patvirtina visi byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi vieninteliu įrodymu, t. y. atsakovų žemės sklypo 1997 m. abrisu, kuriuo rėmėsi ir ankščiau bylą nagrinėjęs Druskininkų miesto apylinkės teismas. Todėl padarė tuos pačius įrodymų vertinimo pažeidimus, dėl kurių Kauno apygardos teismas panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė pareigą, vadovaujantis interesų pusiausvyros principu, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Šiuo atveju ginčo riba eina prie pat ieškovo statinio ir ženkliai apsukina jo naudojimą, nors atsakovams iš esmės nebūtų jokių nepatogumų, jeigu būtų išlaikomas inventorinėje byloje nustatytas atstumas. Analogiškai apeliantas pasisako ir apie įvažiavimą į ieškovo sklypą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius prašo teismo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo keičiamas kelio plotis. Pažymi, kad kelio, kaip ir žemės sklypo, tikslūs duomenys nustatyti atliekant kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodytų duomenų, todėl vien aplinkybė, kad kadastriniais matavimais nustatytas kelio plotis skiriasi nuo žemėtvarkos projekte nurodyto kelio pločio, nereiškia ginčo žemės sklypo ribų pasikeitimo. Be to, įvertinus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad kelio pločio praplatėjimas yra atliktas ginčo žemės sklypo sąskaita. Tuo tarpu žemės sklypo ribos perkėlimas 1 metru į kelio pusę, niekaip nepakeistų ginčo žemės sklypo ribų posūkio taškų, kurie gali turėti įtakos formuojant apelianto namų valdos žemės sklypą, pozicijos, kadangi linijų ilgiai atitiktų laikiname žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius, t. y. IĮ „Žemata“ matininko D. R. parengtame 2015-05-12 žemės sklypo (projektinis Nr. 44, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane taškais Nr. 2 ir Nr. 3 pažymėtų ribų posūkio taškų vieta nesikeistų. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas ginčo žemės sklypų ribą nustatė pagal ieškovo byloje ginčytą IĮ „Žemata“ parengtą atsakovų žemės sklypo planą. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju teismas minėtos ribos nenustatinėjo. Teismas vertino tik tai, ar atliekant žemės sklypo (projektinis Nr. 44, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir juos suderinant buvo pažeisti kadastrinių matavimų atlikimą ir derinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas sprendimu neužtikrino, jog riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad tiek ieškovo namų valdos žemės sklypas, tiek atsakovams priklausantis sklypas buvo suformuoti dar 1995 metais parengtame Latežerio kaimo žemėtvarkos projekte. Atsakovas pažymi, kad ankstesnio nei 2000 metų Švendubrės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto nėra, duomenų, apie kito, anksčiau parengto, žemėtvarkos projekto egzistavimą, byloje irgi nėra. Nepagrįstai apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas negali būti priskirtas gretimo žemės sklypo savininko kategorijai. Atsakovo nuomone, apelianto suinteresuotumas yra neatsiejamas nuo suformuoto ir nekilnojamojo turto registre bei kadastre įregistruoto žemės sklypo, kaip jis apibrėžiamas Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punkte, valdymo. Atsakovo nuomone, apelianto argumentai dėl nuo seno naudojamos teritorijos ar senos tvoros šioje byloje galėtų būti reikšmingi tik tuo atveju, jei būtų ginčijamas 1998-12-01 sprendimas Nr. 38-4670, kadangi jau 1998 metais apelianto tvora, darant prielaidą, kad tvoros vieta nebuvo keičiama, pateko į šiuo metu atsakovams priklausantį žemės sklypą. Žemės sklypo (projektinis Nr. 44, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo keičiamos. Kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis, kurios buvo nustatytos 1997 metais rengiant laikiną žemės sklypo (projektinis Nr. 44, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, ir kuriomis žemės sklypas 1998-12-01 sprendimu Nr. 38-4670 buvo grąžintas J. M.. Todėl matininkas D. R. neturėjo teisės žemės sklypo (projektinis Nr. 44, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatinėti pagal apelianto tvorą, kadangi tokiu būdu būtų pažeidęs Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principinę nuostatą, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1395/2010). Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, kadangi teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus. Be to, laikinas ginčo žemės sklypo planas iš tiesų yra didžiausią įrodomąją galią šioje byloje turintis dokumentas, o vien tai, kad tokia pozicija yra nepalanki apeliantui, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Atsakovo nuomone, apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra nemotyvuotas, kaip to reikalauja CPK 322 straipsnis, todėl netenkintinas, kadangi byloje yra surinkti visi reikšmingi įrodymai, apklausti liudytojai, šalys savo pozicijas yra išsakę tiek raštu, tiek žodžiu, apeliantas neprašo pakartotinai apklausti liudytojų. Todėl byla turi būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai V. M., A. M., J. M., M. M. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovų turėtas 968 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neturėjo būti informuotas apie atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje, kadangi teismo nurodytas įstatymo nuostatas apeliantas nepagrįstai aiškina plečiamai. Apeliantas nebuvo ir nėra žemės sklypo naudotoju, o teritorija, kurią apeliantas bando suformuoti kadastriniais matavimais, nėra žemės sklypu pagal teisės aktuose nurodomus apibūdinimus, t. y. ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai, atsakovų žemės sklypo ženklinimo metu, nebuvo suformuoti atskiru žemės sklypu, neturėjo nustatytos ribos ir priklausė valstybei. Todėl apie atsakovų žemės sklypo ženklinimą ieškovas neturėjo būti informuotas. Be to, apeliantas nepateikė jokių minėtą teismo išvadą paneigiančių argumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad apeliantas teritoriją naudojo įstatyme nurodomu teisėtu pagrindu. Tuo tarpu apelianto nurodyta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje tik įtvirtinta pastatų savininkui pirmumo teisė įgyti žemės sklypą, kuriame stovi pastatai, tačiau minėtos nuostatos nesuteikia papildomų teisių, o gretimų sklypų savininkams nenustato papildomų pareigų tretiesiems asmenims. Tuo tarpu tai, kad ieškovui buvo išsiųstas kvietimas į atsakovų žemės sklypo ženklinimą (kuris ieškovo teigimu buvo išsiųstas netinkamai), negali būti vertintinas kaip aplinkybė patvirtinanti, jog ieškovui toks kvietimas turėjo būti išsiųstas. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo riba, kurią įteisina atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai: pažeidžia faktinio naudojimo ribas, nes ieškovo tvora patenka į atsakovų sklypo ribas; neatitinka Z. M. namų valdos inventorinės bylos duomenyse nustatytų namų valdos ribų; neatitinka UAB „Goeforta“ 2015-03-10 parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinyje nustatytų ieškovo namų valdos žemės sklypo ribų; neatitinka Švendubrės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, šiame projekte numatyto 6 m. (duomenys neskelbtini) gatvės pločio. Atsakovų nuomone, teismas tinkamai motyvavo, kad byloje esantys įrodymai paneigė ieškovo teisių pažeidimo faktą. Tuo tarpu UAB „Geoforta“ parengė apeliantui žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį formuojamo sklypo ribos pietrytinėje pusėje neatitinka apelianto naudojamos teritorijos faktinio naudojimo ribų, nes žemės sklypas formuojamas už apelianto tvoros suprojektuoto kelio sąskaita. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovams priklausantis 0,9 ha žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus šio žemės sklypo ribose, dėl matavimų paklaidos sumažėjo iki 0,864 ha. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovai užėmė jo žemės sklypo dalį. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovų kadastriniai matavimai pažeidžia faktinio naudojimo ribas, kurias, pasak apelianto, apibrėžia tvoros linija. Atsakovai pažymi, kad namų valdos techninės apskaitos byloje esantys žemės sklypo planai patvirtina, jog namų valdos plotas, matuotas pagal tvoros liniją, yra 4018 kv. m, o iš UAB ,,Geoforta“ pateiktų ieškovo naudojamos namų valdos sprendinių brėžinio matyti, kad apeliantui bandomas neteisėtai suformuoti žemės sklypo plotas 6 900 kv. m, t. y. žymiai didesnis plotas, nei apskaitytas namų valdos techninės apskaitos byloje. Iš to seka, kad tvoros vieta yra pasikeitusi. Be to, Druskininkų miesto savivaldybės administracijos pateikti (duomenys neskelbtini) g. kadastriniai matavimai patvirtina, kad ieškovo faktiškai naudojamą žemės plotą apibrėžianti tvora, pagal kurią ieškovas siekia suformuoti žemės sklypą, patenka į (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas, todėl UAB ,,Geoforta“ sprendinių brėžinyje pažymėta riba (taškai 23 ir 1) negali būti pripažinta teisėta ieškovo formuojamo žemės sklypo riba. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovų kadastriniai matavimai neatitinka Švendubrės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2000-08-05, sprendinių, kadangi projekte pažymėtas 6 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuris ribojasi su atsakovų žemės sklypu, tuo tarpu antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad nuo žemės sklypo kraštinės 4-1 iki (duomenys neskelbtini)g. paliktas 1 metro atstumas, o (duomenys neskelbtini) gatvės plotis yra 8,01 m, o ne 6 m. Atsakovai pažymi, kad žemės sklypų kraštinės, kurios turi ribotis su keliu, negali būti matuojamos ir žymimos nuo pat kelio dangos krašto. Be to, kadastriniai matavimai, kurie yra įregistruoti Nekilnojamo turto registre, patvirtina, kad gatvės plotis virš atsakovų žemės sklypo ir žemiau jo svyruoja nuo 8,01 m iki 8,11 m pločio. Toks reikalavimas vietinės reikšmės keliui įtvirtintas ir Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 punkte ir tik išimtinais atvejais suteikta galimybė šį plotį mažinti. Tokiu būdu Švendubrės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas 6 metrų (duomenys neskelbtini) gatvės plotis prieštaravo Kelių įstatyme numatytiems reikalavimams. Atsakovai nesutinka su apelianto teiginiu, kad ginčo priežastis yra ne ieškovo ir atsakovų sklypo faktinės ribos pažeidimas, bet neišlaikomi atstumai iki ieškovo pastatų, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovai pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja minimalių atstumų nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, kai nustatomos žemės sklypų ribos. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ aiškiai nurodyta, kad reglamente nustatyti reikalavimai taikomi projektuojant naują namą, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą. Todėl šis teisės aktas nėra taikomas, nustatant žemės sklypų ribas. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje suformuluota išvada, kad pagal Taisyklių 25 punktą ieškovui turėjo būti pranešta apie žemės sklypo matavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas suformulavo ne išvadą, o nustatinėtinų aplinkybių vertinimo kriterijus, tačiau nevertino faktinių aplinkybių apelianto nurodomu aspektu, kadangi nutartyse, kuriomis rėmėsi apeliacinis teismas, buvo sprendžiamas ginčas, kilęs tarp žemės sklypų, turinčių nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, savininkų dėl žemės sklypų ribos, tačiau nei šiose nutartyse, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje neaptarta, ar Nuostatų 32.1.1 punktas ir Taisyklių 25 punktas tokia pačia apimtimi taikomas ir asmenims, kurie naudojasi gretima valstybine žeme, nesuformuota atskiru žemės sklypu, kai naudojamo žemės ploto ribos nėra nustatytos. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi tik vieninteliu įrodymu, t. y. atsakovų žemės sklypo 1997 m. abrisu. Priešingai, teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik minėtu įrodymu, bet ir namų valdos techninės apskaitos byloje esančiais 1989 m. vasario 13 d. ir 1991 m. vasario 12 d. žemės sklypų planais ir UAB ,,Geoforta“ sprendinių brėžiniu. Abrisą gretino su 2000 m. Švendubrės kadastro vietovės žemėtvarkos projektu.

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovo žemės sklypui gretimas sklypas yra atsakovams nuosavybės teise priklausantis 0,09 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 15 (3 t. b. l. 31-31). Ieškovo ginčijamu NŽT prie ŽŪM Druskininkų skyriaus vedėjos 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 50SK-278-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 3865/0007:178), esančio (duomenys neskelbtini)g. 15, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal IĮ ,,Žemata“ matininko D. R. 2015 m. gegužės 25 d. parengtą 0,0864 ha. žemės sklypo (duomenys neskelbtini)g. 15 (kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini)) žemės sklypo kadastro duomenų bylą (3 t., b. l. 2). Šie duomenys suponuoja išvadą, kad atliekant kadastrinius matavimus atsakovų žemės sklypo plotas (3 t. b. l. 18) sumažėjo 0,0036 ha, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte (2014-04-01 nutarimo Nr. 303 redakcija), kuri, atsižvelgus į žemės sklypo plotą (iki 1 ha), yra 0,021000 ha. (3 t. b. l. 15). Iki atsakovų žemės sklypo ribų geodezinių matavimų galiojo 1997-12-23 laikinasis žemės sklypo planas (abrisas) (3 t., b. l. 29). Įvertinęs jo kraštinių ilgį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nei viena atsakovų žemės sklypo kraštinė nėra ilgesnė negu laikinajame žemės sklypo plane (abrise) ((šiaurinė žemės sklypo riba (taškai 1 ir 2) plane pažymėta 32 m (abrise – 33 m); rytinė žemės sklypo riba (taškai 2 ir 3) plane pažymėta 36,06 m (abrise – 37 m); pietinė žemės sklypo riba – 22,33 m (abrise – 33 m); vakarinė žemės sklypo riba (taškai 4 ir 1) – 28,95 m (abrise – 29 m)).

Apeliantas save laiko žemės sklypo naudotoju, todėl, jo nuomone, jis privalėjo būti informuotas apie atliekamą sklypo ribų ženklinimo procedūrą pagal Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto nuostatas. Vertinant šiuos apelianto argumentus pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-12-10), žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. O žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (2 straipsnio 14 punktas). Apeliantas nurodo, kad jis buvo suinteresuotas asmuo dalyvauti atliekant atsakovų žemės sklypo ženklinimą pagal Taisyklių 25 punktą. Šis punktas reglamentuoja, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad ieškovas nebuvo gretimo, atsakovams priklausančio žemės sklypo, savininkas, jo naudojimosi žemės sklypu teisės ir jos pagrindas, naudojamo žemės sklypo ribos, Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos, todėl konstatuoti Taisyklių 25 ir 27 punkto pažeidimus nėra pagrindo.

Apelianto atstovas 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdyje, pasinaudojęs replikos teise, nurodė, kad žemės naudotoju ieškovas turi būti pripažintas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017, suformuluotus išaiškinimus. Pažymėtina, kad šioje kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, pažeistų teisių gynimo būdo – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, aiškinimo ir taikymo. Apeliantas apeliaciniame skunde rėmėsi šioje nutartyje nurodyta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. O valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje neginčijama ieškovo teisė įsigyti be aukciono žemės sklypą, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, tačiau kadastrinių duomenų nustatymo metu jis nebuvo atsakovų gretimo žemės sklypo savininkas, todėl Kadastro nuostatų 32.1.1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė dėl jo informavimo nebuvo nepažeista.