Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovams V. M., A. M., J. M., M. M., NŽT prie ŽŪM su trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų IĮ Žemata, Druskininkų savivaldybės administracija dėl kadastro duomenų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

1993 m. gruodžio 28 d., 1995 m. liepos 10 d. sprendimais nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad J. M. (Š.), nuosavybės teise Varėnos r. (duomenys neskelbtini) valdė 5,22 ha žemės, taip pat Gardino sr. (duomenys neskelbtini) (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje) valdė 7,27 ha žemės; 1998 m. lapkričio 2 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 1,09 ha žemės į J. M. turėtą nekilnojamąjį turtą N. M., R. M., dalis žemės – 0,09 ha, grąžinta (duomenys neskelbtini) k., sklype Nr. 6²; 1998 m. lapkričio 2 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu nuosavybės teisės į 3,99 ha žemės į J. M. (Š.) turėtą nekilnojamąjį turtą atkurtos ir J. M. (A.), dalis žemės – 0,08 ha, grąžinta (duomenys neskelbtini) k., žemės sklype Nr. 8²; 1998 m. lapkričio 2 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu nuosavybės teisės į 3,97 ha žemės į J. M. (Š.) turėtą nekilnojamąjį turtą atkurtos ir J. J. (iki santuokos – M.), dalis žemės – 0,08 ha, grąžinta (duomenys neskelbtini) k., žemės sklype Nr. 9² (laikinuosiuose žemės sklypuos, pagal kuriuos grąžinti žemės sklypai, kraštinių ilgiai nenurodyti) (po J. J. mirties žemės sklypą paveldėjo L. D. (iki santuokos – J.) (civilinė byla Nr. 2-103-418/2011, t. 1, b. l. 14,15,20,21,33,39,51,57,68,108-110). 1990 m. kovo 21 d. Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 58 pripažintos nuosavybės teisės J. M. (S.) į vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).; po J. M. (s.) mirties šiuos pastatus paveldėjo Z. M.; 1998 m. lapkričio 2 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Z. M. (J.) atkurtos nuosavybės teisės į 10,43 ha žemės į J. M. turėtą nekilnojamąjį turtą, dalis žemės – 0,24 ha grąžinta (duomenys neskelbtini) k., žemės sklype Nr. 5⁴ (kraštinių ilgiai laikinajame žemės sklype nenurodyti) (civilinė byla Nr. 2-103-418/2011, t. 1, b. l. 81,72,104). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovui Z. M. Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini) priklauso gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio pastatai (t. 1, el. b. l. 9-10). Namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina, kad namų valda, esanti Varėnos r. (duomenys neskelbtini) inventorizuota 1987 m. sausio 25 d., sodyba J. M. (s.), nuo 1990 m. spalio 10 d. - Z. M.; namų valdoje inventorizuotas gyvenamasis namas su dviem verandomis, viralinė, kiemo rūsys, trys ūkio pastatai, trys pašiūrės, du tualetai, tvora, vartai, dveji varteliai, šulinys; namų valdos matavimai (1990-02-12): pietinė pusė, nuo upės iki kelio (dabartinės (duomenys neskelbtini) g.) nurodytas 40 m atstumas, nuo šio taško link šiaurės (greta su keliu) atstumas – 38,65 m, tuomet namų valda 2,80 m sukasi link rytų, 4,30 m link šiaurės, 13,40 m tęsiasi šiaurės rytų kryptimi, 32,20 m kyla į šiaurę, sukasi link rytų pusės ir tęsiasi 48 m, iki pat upės, rytinėje pusėje namų valda ribojasi su upe; žymimos namų valdos ribos sutampa su tvora, inventorizuotas namų valdos plotas – 4 018 kv. m; iš žemės sklypo plano (1990-02-12) matyti, kad statinys, pažymėtas 7I1/m nuo rytinės sklypo ribos nutolęs per 2,70 m (šiaurinis kampas) ir 3,90 m (pietinis kampas); tokie atstumai įrašyti ir 1987 m. vasario 1 d. plane bei 1989 m. vasario 13 d. žemės sklypo nuotraukoje; pirminio teisinio pastatų registravimo išvadoje (1990-02-28) nurodyta, kad naudojamas žemės sklypo plotas – 4 018 kv. m (t. 3, el. b. l. 50-67, civilinė byla Nr. 2-103-418/2011, t. 1, b. l. 83,85). Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovui Z. M. atkūrus nuosavybės teises į jo tėvo J. M. (Š., kai kuriuose dokumentuose – s.) turėtą žemę, taip pat atkūrus nuosavybės teises į J. M. (Š.) turėtą žemę jo įpėdiniams J. J., J. M., N. M. ir R. M., visiems šiems įpėdiniams dalis žemės (visiems įpėdiniams - 0,49 ha) grąžinta atskiruose žemės sklypuose vienas šalia kito ir visi šie žemės sklypai pateko į žemės plotą, kuriame stovi ieškovo Z. M. pastatai, nors Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 redakcija) 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad valstybės išperkamai žemei priskirta žemė kaimo vietovėje, užimta namų valdų (sodybų) sklypų, todėl šie žemės sklypai šiems įpėdiniams negalėjo būti grąžinti atkuriant nuosavybės teises į brolių J. M. ir J. M. turėtą nekilnojamąjį turtą - žemę. 2011 m. kovo 21 d. sprendimu Druskininkų miesto apylinkės teismas panaikino šiuos 1998 m. lapkričio 2 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus ir įsakymus dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdos žemės sklypą Z. M. (į 0,24 ha ploto), N. M., R. M. (į 0,09 ha ploto), J. M. (į 0,08 ha ploto), J. J. (į 0,08 ha ploto), pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriuo J. J. žemės sklypą paveldėjo L. D., panaikino jų vardu atliktą šio turto teisinę registraciją (t. 1, el. b. l. 11-22). Įsiteisėjus šiam sprendimui, ieškovas Z. M. įgijo teisę įgyti šį namų valdos žemės sklypą. 2014 m. lapkričio 3 d. Z. M. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM, prašydamas organizuoti šio, apie 0,49 ha ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą valstybinėje žemėje, gavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, 2014 m. lapkričio 20 d. NŽT prie ŽŪM įsakymu nuspręsta rengti apie 0,49 ha ploto kitos (gyvenamosios teritorijos) paskirties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant namų valdos žemės sklypą prie esamų pastatų; dėl šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir kadastrinių matavimų parengimo susitarė su UAB ,,Geoforta“ (t. 1, el. b. l. 26-28,39-43). UAB ,,Geoforta“ prašymu 2015 m. kovo 10 d. NŽT prie ŽŪM internetinėje svetainėje paskelbė informaciją apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, 2015 m. kovo 10 d. išsiųsti pranešimai apie tai suinteresuotiems asmenims – gretimų žemės sklypų savininkams R. B., V. M., A. M., J. M., M. M., J. A. M. (t. 1, el. b. l. 29-38). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas, 2015 m. liepos 3 d. įsakymu NŽT prie ŽŪM patvirtino Z. M. inicijuotą, UAB ,,Geoforta“ projekto autoriaus M. P. parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio bendras plotas 0,69 ha (t. 1, e. b. l. 22-24,44-49,55,59). Rengiant kadastrinių matavimų bylą paaiškėjo, kad NŽT prie ŽŪM 2015 m. liepos 17 d. sprendimu patvirtino žemės sklypo Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą ir įregistravo nekilnojamojo turto registre; iš Valstybės įmonės Registrų centras pateiktos informacijos apie žemės sklypo Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis nustatyta, kad gretimo sklypo riba ((duomenys neskelbtini) g. 15) kerta Z. M. suformuotą žemės sklypą (t. 1, el. b. l. 53,54,59,60). Šie įrodymai patvirtina, kad Z. M. inicijuotas, UAB ,,Geoforta“ projekto autoriaus M. P. parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio bendras plotas 0,69 ha, atitiko įstatymo reikalavimus, NŽT prie ŽŪM 2015 m. liepos 3 d. įsakymu buvo patvirtintas, tačiau jo įregistruoti registre ieškovas negalėjo, nes jau buvo įregistruoti kadastro duomenų pakeitimai gretimo, atsakovų žemės sklypo, esančio Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini), ir šių žemės sklypų riba persidengė.

1998 m. gruodžio 1 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu J. M. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą 5,94 ha žemės; dalis žemės – 0,09 ha grąžinta (duomenys neskelbtini) k. žemės sklype 4⁴; laikinajame žemės sklype (abrise), pagal kurį grąžintas šis žemės sklypas, šio žemės sklypo kraštinių ilgiai nurodyti: šiaurinė žemės sklypo kraštinė – 33 m, rytinė – 37, pietinė – 23 m, vakarinė - 29 m; žemės sklypas – netaisyklingo keturkampio formos (t. 1, el. b. l. 90-95, žemės tvarkymo byla Nr. 93, t. 5, el. b. l. 73-160). NŽT prie ŽŪM pateikta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini), kadastro byla patvirtina, kad 2015 m. gegužės 17 d. A. M. pateikė prašymą pakeisti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. NŽT prie ŽŪM, atlikusi pateiktos žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrą (ženklinimas vietovėje netikrintas), 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 50SK-278-(14.50.98) patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nurodytus IĮ ,,Žemata“ matininko D. R. 2015 m. gegužės 25 d. parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje; iš žemės sklypo kadastro bylos matyti, kad pranešimai apie 2015 m. kovo 27 d. atliekamą žemės sklypo ribų paženklinimą išsiųsti NŽT prie ŽŪM, R. B. (siunta įteikta gavėjui), Z. M. (siunta gavėjui neįteikta, siuntą siųsta: Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini)); IĮ ,,Žemata“ 2015 m. kovo 27 d. atliko žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje, nustatant žemės sklypo, esančio Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini), ribas dalyvavo M. M., J. M., V. M., A. M., nedalyvavo - R. B. ir Z. M.; žemės sklypo ribos paženklintos dviem riboženkliais: 3 ir 4 nauji, 1 ir 2 sutampa su tvora; paženklinus žemės sklypo ribas matyti, kad žemės sklypas – netaisyklingo keturkampio formos, jo plotis – 864 kv. m (0,0864ha) (pagal preliminarius matavimus – 900 kv. m (0,09 ha)), skirtumas -0,0036 ha neviršija leistinos (ribinės) paklaidos; vakarinė sklypo kraštinė (besiribojanti su (duomenys neskelbtini) g.) yra 28,95 m ilgio, šiaurinė – 32 m ilgio, rytinė – 36,60 m ilgio, pietinė – 22,33 m ilgio; žemės sklypo plane pažymėta gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini) g. 17) tvora, matyti, kad šiaurinė, rytinė ir vakarinė sklypo riba nesutampa su (duomenys neskelbtini) g. 17 esančia tvora; žemės sklypo kadastro byloje yra laikinas žemės sklypas (abrisas), ginčo sklypas pažymėtas 4⁴, šio žemės sklypo ir sumatuoto žemės sklypo konfigūracija panaši (t. 1, el. b. l. 80-87,89; t. 3, el. b. l. 2-32). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad Z. M. nuo 1976 m. spalio 8 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (t. 3, el. b. l. 49). IĮ ,,Žemata“ savininkas D. R. teismo posėdyje patvirtino, kad Z. M. pranešimą apie ketinamą atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 15 ribų paženklinimą vietoje siuntė dėl to, kad matė, kad šalia šio žemės sklypo yra jam priklausantys pastatai, laikė jį suinteresuotu asmeniu dėl pastatų, pranešimą siuntė pagal pastatų buvimo vietą, nes nemanė esant reikalinga iš NŽT prie ŽŪM, kuri yra šio žemės ploto savininkė (patikėtinė), gauti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Šiais įrodymais nustatyta, kad ieškovui Z. M. apie žemės sklypu (duomenys neskelbtini) g. 15 atliekamą žemės sklypų ribų paženklinimą vietoje nepranešta, jis apie tai nežinojo, nes jo gyvenamoji vieta yra ne Druskininkų sav., o Vilniaus m. IĮ ,,Žemata“ matininko D. R. parengti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys pripažinti atliktais laikantis teisės aktų reikalavimų, patvirtinti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir pagal šio sklypo kadastro bylą matyti, kad į šį žemės sklypą patenka ir dalis ieškovo Z. M. tvoros. Šie įrodymai patvirtina ir tai, kad atliekant kadastrinius matavimus atsakovų žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0036 ha, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte (2014-04-01 nutarimo Nr. 303 redakcija), kuri, atsižvelgus į žemės sklypo plotą (iki 1 ha) yra 0,021000 ha.

IĮ ,,Žemata“ atliktus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus sugretinus su Alytaus apskrities Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (2000 m.), Alytaus apskrities Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane ginčo vieta matyti, kad atsakovų žemės sklypo 4⁴ konfigūracija yra panaši į teritorijų planavimo dokumentuose apibrėžtą žemės sklypo konfigūraciją (t. 5, el. b. l. 64-68).

Teismas konstatuoja:

Dėl teisės aktų pažeidimo nustatant žemės sklypo kadastro duomenis

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad ieškovas Z. M. nebuvo informuotas apie atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovui Z. M., kuris yra pastatų, esančių Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini), savininkas ir kurie stovi valstybei priklausančiame žemės plote, turėjo būti pranešta apie gretimo žemės sklypo – Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu atliekamą žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 32.1.1 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui, taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme. Pagal šią įstatymo nuostatą Z. M. negali būti priskirtas gretimo žemės sklypo savininko kategorijai, nes žemė, kurioje stovi jo pastatai, nėra suformuota atskiru žemės sklypu ir priklauso valstybei, todėl apie žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje privalėjo būti informuotas valstybės patikėtinis – NŽT prie ŽŪM. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad šis įstatymo reikalavimas įvykdytas. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 25 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, nes šie duomenys renkami jau esant suformuotiems žemės sklypams. Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 punkte žemės sklypas apibrėžiamas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šio teisinio reguliavimo kontekste Z. M. taip pat negali būti laikomas gretimo sklypo naudotoju, nes atsakovams paženklinant žemės sklypo ribas vietoje, žemės sklypas ieškovui nebuvo suformuotas, todėl pranešimams turėjo būti taikomi Nuostatų 32.1.1 punkto reikalavimai. Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus pripažintinas, kad IĮ ,,Žemata“ matininkas D. R. neinformavęs Z. M. apie planuojamą žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje, nepažeidė Nuostatuose ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu (Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Sutiktina, kad ieškovas yra faktinis žemės, kurioje stovi jo statiniai, naudotojas, tačiau ieškovas įrodymų, kad žemę, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, jis naudoja kokiu nors teisiniu pagrindu, nepateikė. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta jo teisė įsigyti naudojamą žemės plotą, jeigu jis užstatytas jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, nėra kvestionuojama, tačiau ši teisės norma savaime nereiškia, kad šie asmenys valdo naudojamą žemę teisiniu pagrindu, kitoks šios teisės normos aiškinimas nepateikiamas ir ieškovo atstovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje: 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-570/2008, 2014 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-232/2014.

Nesutiktina su ieškovo atstovo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje (26-28 punktai) (toliau – Nutartis) (t. 4, el. b. l. 94,95) pripažino, kad buvo padaryti Nuostatų 32.1.1 punkto ir Taisyklių 25 punkto pažeidimai. Minimoje Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktą atsakovų prašymu IĮ ,,Žemata“ parengtą kadastrinių matavimų planą ir sklypo paženklinimo aktą, konstatavo, kad ieškovui nebuvo pranešta apie šiuos matavimus (26 punktas), žemiau aptarė sklypų ribų nustatymo procedūros reikšmę ir pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-580/2012 ir 2014 m. birželio 27 d. nutartyje Nr. 3K-3-359/2014 suformuota teisės normų aiškinimo praktika. Iš Nutartyje išdėstytų argumentų negalima daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Analizuojant Nutartyje nurodytas nutartis matyti, kad jose buvo sprendžiamas tarp žemės sklypų, turinčių nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, savininkų kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, tačiau nei šiose nutartyse, nei apeliacinės instancijos teismo Nutartyje neaptarta, ar Nuostatų 32.1.1 punktas ir Taisyklių 25 punktas tokia pačia apimtimi taikomas ir asmenims, kurie naudojasi gretima valstybine žeme, nesuformuota atskiru žemės sklypu, kai naudojamo žemės ploto ribos nėra nustatytos. Įvertinus tai, spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas Nutartyje nėra pripažinęs, kad IĮ ,,Žemata“ matininkas D. R. padarė Nuostatų 32.1.1 punkto ir Taisyklių 25 punkto pažeidimus.

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

Teismas nagrinėja ginčus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnį, kai jie kyla tarp žemės sklypo savininkų. Jeigu kyla ginčas dėl žemės sklypo ribų išsidėstymo tarp žemės sklypo savininko ir gretimo žemės naudotojo, kuriam nuosavybės teise kaimo teritorijoje priklauso namų valdos statiniai ir jei naudojamas valstybės išperkamos žemės sklypas, kurį tas asmuo turi teisę išsipirkti, tai jų ginčas taip pat nagrinėjamas teismo pagal CK 4.45 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-593/2004).

Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-701/2015).

Byloje nustatyta, kad žemės sklypus skirianti riba, nustatyta atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesutampa su riba, nustatyta formuojant žemės sklypą ieškovui. Iš liudytojo M. P. parodymų matyti, kad ieškovui žemės sklypas buvo formuojamas pagal jo faktiškai naudojamą tvora apvertą žemės ploto ribą. Tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribos ir jos neaiškumo patvirtina ieškovo kreipimasis į teismą su ieškiniu. Esant šioms aplinkybėms – šalių ginčui dėl sklypų ribos ir žemės sklypų ribai esamuose dokumentuose bei pagal faktiškai ieškovės naudojamą žemę nesutampant, yra pagrindas konstatuoti žemės sklypus skiriančios ribos neaiškumą. Esant ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-470/2014). Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-353/2009; 2014 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-459/2014). Taigi faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra vienintelis ir absoliutus kriterijus žemės sklypus skiriančiai ribai nustatyti.

Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad iš ieškovo atstovo pagal pavedimą R. M. paaiškinimų matyti, kad ieškovas nėra matęs jokio teisės akto, kuriuo būtų apibrėžtos jų naudojamos namų valdos plotas ar jos ribos. Tokių įrodymų nėra ir byloje, R. M. nurodė, kad naudojosi tokiu plotu, kuris buvo jiems reikalingas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovams priklausantis ginčo žemės sklypas priklausė T. B. kartu su žemės sklypu, esančiu šiauriau šio ginčo žemės sklypo (žemės sklypu Nr. 215, t. 6, el. b. l. 34), tačiau apie 1945 m. T. B. pradėjo naudotis tik žemės sklypu Nr. 215, o, tarsi kišenė, dabar atsakovams priklausantis žemės sklypas Nr. 178, liko nenaudojamas. Su šia nenaudojama žeme ribojosi ieškovo tėvo J. M. naudota žemė, kurioje yra ir statiniai, todėl ieškovui (ar jo tėvui) pradėjus naudotis ir didesniu žemės plotu, ginčas dėl to nebūtų kilęs. Tai, kad ieškovo prie pastatų naudojamas žemės plotas didėjo patvirtina ir aukščiau aptarti namų valdos techninės apskaitos byloje esantys 1989 m. vasario 13 d. ir 1991 m. vasario 12 d. žemės sklypų planai ir UAB ,,Geoforta“ sprendinių brėžinys. 2011 m. kovo 21 d. sprendimu Druskininkų miesto apylinkės teismui panaikinus Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus ir įsakymus dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdos žemės sklypą Z. M. (į 0,24 ha ploto), N. M., R. M. (į 0,09 ha ploto), J. M. (į 0,08 ha ploto), J. J. (į 0,08 ha ploto), liko 0,49 ha žemės plotas, būtent šiame plote ieškovas siekė suformuoti namų valdos žemės sklypą, todėl jo nurodomas 0,69 ha ploto namų valdos žemės sklypas, kurį jis siekia įgyti, yra žymiai didesnis. Esant šioms aplinkybėms, faktinis žemės sklypo naudojimas negali būti esminis kriterijus, į kurį turėtų būti atsižvelgta nustatant žemės sklypo ribą, nes suteiktų prioritetą ieškovui įteisinti be teisinio pagrindo naudojamą žemės sklypą atsakovų nuosavybės sąskaita, o tai pažeistų sąžiningumo principą.

Kadastriniai matavimai atlikti pagal 2000 m. Švendubrės kadastro vietovės žemėtvarkos projektą bei pagal J. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantį laikiną žemės sklypo planą (abrisą). Pažymėtina, kad šiame laikinajame žemės sklypo plane (abrise) yra pažymėti atsakovams tenkančio žemės sklypo kraštinių ilgiai, žemės sklypo konfigūracija ir jo padėtis kitų žemės sklypų atžvilgiu. Abrisas yra daikto kontūrinis brėžinys, skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti, tuo tarpu šis laikinas žemės sklypo planas yra žymiai informatyvesnis, nusako ne tik žemės sklypo kontūrus ir jo matmenis, tačiau ir žemės sklypo vietą kitų žemės sklypų atžvilgiu. Sugretinus šį žemės sklypo planą (abrisą) su 2000 m. Švendubrės kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, matyti, kad jų konfigūracija, padėtis kitų žemės sklypų atžvilgiu yra tokia pati. Lyginant šiuos pirminiu teritorijų planavimo dokumentus su IĮ ,,Žemata“ matininko D. R. kadastrinių matavimų metu žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatyta žemės sklypo riba matyti, kad pažymėtas žemės sklypas pagal konfigūraciją yra panašus į žemėtvarkos projekte ir laikinajame žemės sklype (abrise) atsakovams suformuotą žemės sklypą. Vizualiai matyti, kad šiaurinė žemės sklypo riba (taškas 1 ir 2) su (duomenys neskelbtini) g. riba (taškas 1 ir 4) sudaro šiek tiek mažesnį kampą, nei jis yra žemėtvarkos projekte ir laikinajame žemės sklypo plane (abrise). Vertinant šį neatitikimą, pažymėtina, kad pirminiuose teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatyti ar aprašyti tarp žemės sklypų kraštinių susidarančių kampų dydžiai (gyliai), vizualiai matomas kampų nuokrypis nedidelis, atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje atsižvelgiama ir į realiai susiformavusią ribą tarp sklypų, greta esančius žemės sklypus, kurių kadastriniai matavimai jau įregistruoti. Šiauriau atsakovų žemės sklypo esantys žemės sklypai (duomenys neskelbtini) g. 21, (duomenys neskelbtini) g. 23 įregistruoti pagal kadastrinius matavimus, lyginant šių žemės sklypų konfigūraciją kadastro žemėlapyje su kadastro vietovės žemėtvarkos projekte įbraižytais, vizualiai matyti tam tikras tarp žemės sklypų kraštinių susidarančių kampų nuokrypis, todėl, akivaizdu, kad tai sąlygoja ir kitų žemės sklypų tarp kraštinių susidarančių kampų nuokrypį. Ginčo tarp šalių dėl taško 1 ir 2 (IĮ ,,Žemata“ žemės sklypo plane) nėra, šalys sutinka, kad šie taškai realiai atitinka (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 19 esančių žemės sklypų ribas. Įvertinus tai, vien ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad IĮ ,,Žemata“ matininkas D. R. nukrypo nuo pirminiuose teritorijų planavimo dokumentuose (žemėtvarkos projekte, laikinajame žemės sklypo plane) įtvirtintos atsakovų žemės sklypo konfigūracijos.

Atliekant kadastrinius matavimus, IĮ ,,Žemata“ matininkas žemės sklypo plane iš esmės išlaikė kraštinių ilgius, nurodytus laikinajame žemės sklypo plane (abrise): šiaurinė žemės sklypo riba (taškai 1 ir 2) plane pažymėta 32 m (abrise – 33 m); rytinė žemės sklypo riba (taškai 2 ir 3) plane pažymėta 36,06 m (abrise – 37 m); pietinė žemės sklypo riba – 22,33 m (abrise – 33 m); vakarinė žemės sklypo riba (taškai 4 ir 1) – 28,95 m (abrise – 29 m); nė viena atsakovų žemės sklypo kraštinė nėra ilgesnė nei laikinajame žemės sklypo plane (abrise), dėl šių nedidelių nuokrypių atsakovų žemės ploto sąskaita, ieškovo teisė suformuoti jo pageidaujamo dydžio namų valdą nebuvo pažeista, o toks nuokrypis negali būti pripažintas esminiu, leidžiančiu pripažinti, kad žemės sklypo riba buvo nustatyta neteisingai. Nors ieškovas nesutinka būtent su IĮ ,,Žemata“ pažymėtomis atsakovų žemės sklypo ribomis vakarinėje ir pietinėje dalyse (kraštinė 2 ir 3 bei 3 ir 4), tačiau UAB ,,Geoforta“ sprendinių brėžinyje ieškovo vakarinė žemės sklypo riba (besiribojanti su atsakovų rytine žemės sklypo riba) bei šiaurinė žemės sklypo riba (besiribojanti su atsakovų pietine sklypo riba) susikirsdamos sudaro žymiai bukesnį vizualiai matomą kampą, nei jis yra kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, laikinajame žemės sklypo plane (abrise) bei namų techninės apskaitos byloje esančiame 1990 m. vasario 12 d. žemės sklypo plane, todėl tai leidžia spręsti, kad UAB ,,Geoforta“ sprendinių brėžinyje ši riba aiškiai nukrypusi nuo pirminių žemės sklypo planavimo dokumentų, iškreipia šiuose dokumentuose esančią sklypo konfigūraciją. Tuo atveju, jei UAB ,,Geoforta“ nustatyta riba būtų įteisinta, ieškovui sudarytų galimybę įteisinti didesnį namų valdos plotą ieškovo nuosavybės sąskaita. Tai, kad nustačius atsakovų žemės sklypo ribas pagal IĮ ,,Žemata“ atliktus kadastrinius matavimus, sumažėjo (iki 2,80 m) ieškovo naudojamas įvažiavimas į žemės sklypą, nėra pakankamas argumentas pripažinti, kad nustatyta žemės sklypo riba pažeidžia ieškovo teises, nes likęs įvažiavimas yra pakankamas tam, kad būtų galima naudotis sodyba ir į ją įvažiuoti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad įvažiavimas tikrai negali būti praplatintas ieškovui koreguojant tvorą dešiniau įvažiavimo vietos, įvertinus atsakovų suformuotą žemės sklypą. Be to, tai, kad ieškovas be teisėto pagrindo, valstybei priklausančioje žemėje, savininkei to neginčijant, įsirengė žymiai platesnį įvažiavimą, nesuteikia jam teisės šia apimti ir ieškovo nuosavybės sąskaita šį žemės sklypą ir įgyti.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad IĮ ,,Žemata“ matininkas D. R., atlikdamas atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) g. plotis 8 m, o ne 6 m, koks yra nurodytas 2000 m. Švendubrės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir kokį įvertino UAB ,,Geoforta“ formuodama ieškovo žemės sklypą. Sutiktina su ieškovo atstovo argumentu, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu pagal teritorijų planavimo dokumentus (duomenys neskelbtini) g. buvo suprojektuotas 6 m plotis ir toks jos plotis galėjo būti įvertintas kadastrinių matavimų atlikimo metu. Tai, kad UAB ,,Geoforta“ sprendinių brėžinyje įvertintas 6 m (duomenys neskelbtini) g. plotis nebuvo kliūtis tvirtinti projektuojamą ieškovo žemės sklypą patvirtina ir NŽT prie ŽŪM priimtas sprendimas dėl šio projekto patvirtinimo. Tačiau kadastro žemėlapio ištraukos (t. 6, el. b. l. 34,84) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. 21, (duomenys neskelbtini) g. 23, (duomenys neskelbtini) g. 3, (duomenys neskelbtini) g. 1 žemės sklypai, kurie įregistruoti pagal kadastrinius matavimus, buvo suprojektuoti įvertinus, kad (duomenys neskelbtini) g. plotis – 8 m, todėl analogiškai suprojektuota atsakovų žemės sklypo vakarinė pusė, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) g., sudarė vientisą liniją su kitais su (duomenys neskelbtini) g. besiribojančiais žemės sklypais. Šią aplinkybę patvirtina ir (duomenys neskelbtini) g. kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad gatvės plotis virš atsakovų žemės sklypo ir žemiau jo svyruoja nuo 8,01 m iki 8,11 m pločio. Toks reikalavimas vietinės reikšmės keliui įtvirtintas ir Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 punkte ir tik išimtinais atvejais suteikta galimybė šį plotį mažinti (kas padaryta aukščiau, į šiaurės vakarus besisukančioje (duomenys neskelbtini) g., virš šalių žemės sklypo). Šiuo metu (duomenys neskelbtini) g. kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl net ir pripažinus, kad kadastrinių matavimų metu IĮ ,,Žemata“ galėjo įvertini ne 8 m (duomenys neskelbtini) g. plotį, o 6 m, pakartotinai atliekant kadastrinius matavimus, ši riba negalėtų būti pažymėta kitoje vietoje, t. y. patraukta arčiau (duomenys neskelbtini) g. Druskininkų miesto savivaldybės administracijos pateikti (duomenys neskelbtini) g. kadastriniai matavimai patvirtina, kad ieškovo faktiškai naudojamą žemės plotą apibrėžianti tvora, pagal kurią ieškovas siekia suformuoti žemės sklypą, patenka į (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas, todėl UAB ,,Geoforta“ sprendinių brėžinyje pažymėta riba (taškai 23 ir 1) negali būti pripažinta teisėta ieškovo formuojamo žemės sklypo riba.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kokio dydžio turi būti žemės sklypas ir pagal kokius kriterijus nustatoma atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos. Ši norma numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdos išsidėstymo kriterijai nurodyti 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Nuomos ir pardavimo taisyklės). Nuomos ir pardavimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus. IĮ ,,Žemata“ atsakovų sklypui atlikti matavimai ir pagal juos nustatyta žemės sklypų riba tarp ieškovo naudojamos žemės ir atsakovų žemės sklypo, nepažeidžia ieškovo interesų ir sudaro galimybę suprojektuoti namų valdos žemės sklypą nepažeidžiant aukščiau aptartų įstatymo reikalavimų. Ta aplinkybė, kad pagal nustatytą vakarinę žemės sklypo ribą ieškovo pastatas, pažymėtas 7I1/m, yra arti atsakovų žemės sklypo ribos (pagal UAB ,,Geoforta“ situacijos brėžinį šiaurinis kampas 0,83 m atstumu, pietinis kampas – 1,28 m), nėra kliūtis tinkamai pastatą eksploatuoti. Kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškovo atstovo argumentas, kad ieškovo ūkio pastatui, plane pažymėtam 7I1/m, pagal IĮ ,,Žemata“ atliktus kadastrinius matavimus prie ginčo sklypo ribos esant arčiau nei 3 m, pažeidžiami Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 Vienbučiai gyvenamieji pastatai nustatyti minimalūs atstumai nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, nes šis teisės aktas nėra taikomas nustatant žemės sklypų ribas.

Ieškovų žemės ribą nustačius pagal IĮ ,,Žemata“ atliktus kadastrinius matavimus, abiejų sklypų naudojimas yra įmanomas, jis racionalus, žemės sklypo ribos yra tiesių ir aiškių linijų, todėl nesudaro prielaidų ginčui kilti ateityje, todėl pripažintina, kad ir pagal principines žemės sklypų naudojimo nuostatas, nustatyta žemės sklypo riba nepažeidžia nė vienos šalių teisių ir teisėtų interesų. Tai, kad nustačius atsakovų žemės sklypo ribas pagal IĮ ,,Žemata“ planą, atsakovų žemės sklype lieka ieškovo sena kriaušė, ąžuolas, nėra svarus argumentas pripažinti, kad nustatyta riba nėra sąžininga ieškovo atžvilgiu. Ieškovas be teisinio pagrindo naudodamasis savo nuožiūra jam priimtinu žemės plotu prisiėmė tam tikrą riziką, susijusią su galimu žemės sklypo ribų nuokrypiu jas įteisinant, todėl negali turėti teisėtų lūkesčių dėl šios ribos.

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja siekti teisingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovo teisių gynimas, kai jis siekia įgyti savo nuožiūra užimtą ir naudojamą kuo didesnį žemės plotą, būtų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu, nes jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o jų teisėtai įgytas 0,90 ha ploto žemės sklypas, realiai esantis 0,84 ha ploto, dar labiau sumažėtų.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, nes IĮ ,,Žemata“ 2015 m. kovo 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 nustatyta atsakovų žemės sklypo riba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinosios apsaugos priemonės

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1dalis).

Atsakovai turėjo 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos pridėtais skaičiavimais, sąskaitomis ir mokėjimo pavedimais (t. 3, el. b. l. 75,76; t. 4, e. b. l. 67,68; t. 6, el. b. l. 29,30). Šio išlaidos atsižvelgus į tai, kad atsakovų atstovas surašė atsiliepimus į ieškinį ir apeliacinį skundą, atstovavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teismuose, kai posėdžiai truko 22 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Šia išlaidas turėjo atsakovas A. M., todėl jos jam ir priteistinos.

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 74,47 Eur, kurios priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintinos sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti ir Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 662 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 74,47 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 47 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) – panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą

Teisėja Asta Vailionienė