Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-15 · Civilinė byla Nr. eB2-1280-480/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-15
Bylos Nr.
eB2-1280-480/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00158-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Suinteresuotas asmuo
R. Š., V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1280-480/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00158-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Konstruktyvo montavimas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Juniver prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Konstruktyvo montavimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – R. Š. ir V. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. priėmė likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Konstruktyvo montavimas“ nemokumo administratorės UAB Juniver prašymą pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Konstruktyvo montavimas“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą, yra buvęs vadovas R. Š. ir akcininkas V. S..

Šalies argumentai

Administratorė prašyme nurodo, kad nuo 2020 m. kovo 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Konstruktyvo montavimas“ vadovu buvo R. Š., o akcininku nuo 2017 m. sausio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo – V. S.. Buvęs įmonės vadovas R. Š. per teismo nustatytus terminus ir iki prašymo teismui pateikimo dienos neperdavė administratorei nei įmonės, nei dokumentų.

Iš nemokumo administratorės gautos informacijos matyti, kad jau 2018 m. įmonės finansinė padėtis buvo prasta: įmonė turėjo turto 1 839 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 8 194 Eur. UAB „Konstruktyvo montavimas“ nuosavas kapitalas 2018 m. buvo neigiamas ir sudarė – 6 355 Eur, o grynieji nuostoliai 2018 m. – 2 677 Eur, 2019 m. – 2 936 Eur. 2019 m. įmonės padėtis buvo dar prastesnė: turto turėjo 234 Eur (kitas trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė net 9 561 Eur sumą, iš kurios 4 861 Eur buvo per vienerius metus mokėtinos sumos. Skolos valstybės biudžetui taip pat formavosi nuo 2019 m. Darytina išvada, kad jau nuo 2018 m. UAB „Konstruktyvo montavimas“ buvo nemoki, tačiau jos valdymo organai nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės valdymo organai (vadovas ir akcininkas), tvirtindami įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę, buvo supažindinti su įmonės finansine padėtimi, t. y. jie žinojo, kad įmonė yra nemoki.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į nemokumo administratorės prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka, ir prašo atmesti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atmesti prašymą pripažinti, kad V. S. yra asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iki 2020 m. V. S. neturėjo jokių duomenų, kad įmonė turi esminių pradelstų skolų, jog negali atsiskaityti su savo darbuotojais ir kitais asmenimis, ar kad yra nemoki. 2019 m. įmonė turėjo pakankamai apyvartinių lėšų, o visos skolos buvo einamosios ir susijusios su operatyvine veikla. 2019 m. finansinė atskaitomybė patvirtina, kad 2019 m. įmonė neturėjo pradelstų įsipareigojimų – turėjo 4 700 Eur po vienerių metų mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų bei 4 861 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų.

Po 2019 m. finansinės ataskaitos patvirtinimo, t. y. 2020 m. birželio mėn., įmonė vykdė veiklą, mokėjo mokesčius ir V. S. nežinojo bei objektyviai negalėjo žinoti, jog įmonės finansinė situacija gali būti blogesnė nei jam buvo nurodyta. 2020 m. antro ketvirčio pabaigoje, t. y. po 2019 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo, V. S. pasiekė kai kurių įmonės darbuotojų nusiskundimai dėl vėluojančio darbo užmokesčio, tačiau Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1074-480/2021 patvirtintas tik vieno darbuotojo V. M. kreditorinis reikalavimas, o tai patvirtina, jog 2020 m. antrą–trečią ketvirtį įmonės finansinė veikla stabilizavosi ir ji atsiskaitė su didžiąja dalimi darbuotojų. Minėta nutartis patvirtina, jog įmonė turi tik tris kreditorius, tarp kurių nėra nei vieno verslo subjekto.

V. S. tikėjosi, kad visą informaciją apie įmonės veiklą 2020 m. ir jos finansinę padėtį gaus tvirtinant 2020 m. finansinę ataskaitą, t. y. 2021 m. Susipažinus su bankroto bylos medžiaga, V. S. tapo žinoma, kad 2020 m. pareiškėjos finansinė ataskaita nebuvo tvirtinama todėl, kad 2021 m. vasario 1 d. įmonė buvo įspėta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2021 m. kovo 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl šių priežasčių vadovas ir nešaukė kasmetinio akcininkų susirinkimo.

Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė teigia, kad visus 2020 m. (iki 2020 m. birželio 30 d.) įmonės finansinius dokumentus perdavė buvusiam vadovui R. Š.. Nors V. S. ir negali patvirtinti šių aplinkybių, bet jos lemia, kad bent jau iki 2020 m. birželio 30 d. finansinė ataskaita buvo vykdoma tinkamai, o visi finansiniai dokumentai buvo tikrai ne pas V. S., o pas finansinę apskaitą tvarkančią įmonę arba pas buvusį direktorių R. Š.. Finansinę apskaitą tvarkanti įmonė 2020 m. liepos 20 d. pateikė įmonės finansinę ataskaitą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Administratorė neįrodė, kad įmonė 2019 m. jau buvo nemoki ir tiek buvęs jos vadovas, tiek akcininkas tą žinojo. Neįrodė nei vienos iš nemokumo sąlygų – nei aplinkybės, kad įmonė 2019 m. iš viso turėjo pradelstų mokėjimų, nei, kad ji 2019 m. nevykdė savo įsipareigojimų.

Suinteresuotas asmuo R. Š. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į nemokumo administratorės prašymą. Prašymas dėl UAB „Konstruktyvo montavimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo suinteresuotam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, laikomi įteiktais 2022 m. spalio 17 d.

Prašymas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi UAB „Konstruktyvo montavimas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB Juniver. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 29 d. 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarta UAB „Konstruktyvo montavimas“ likviduoti dėl bankroto, pavedant administratorei atlikti įmonės likvidatoriaus funkcijas. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 13 d.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Vadinasi, tyčinio bankroto bylose taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).

Šalies argumentai

Nemokumo administratorė prašyme dėl UAB „Konstruktyvo montavimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašo įvertinti buvusio „Konstruktyvo montavimas“ vadovo R. Š. ir akcininko V. S. veiksmus iki bankroto bylos iškėlimo (bankroto proceso neinicijavimo) ir įmonės dokumentų ir turto neperdavimo, nurodydama, jog įmonė nemoki buvo jau nuo 2018 m., t. y. nuo tada, kai dar galiojo ĮBĮ, todėl nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl UAB „Konstruktyvo montavimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ĮBĮ nuostatos.

Dėl ginčo esmės

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Tai reiškia, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019).

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašymą UAB „Konstruktyvo montavimas“ bankrotą pripažinti tyčiniu motyvuoja tuo, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė administratorei įmonės turto bei dokumentų, nuo 2018 m. UAB „Konstruktyvo montavimas“ buvo nemoki, tačiau jos valdymo organai nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi nemokumo administratorė UAB „Konstruktyvo montavimas“ bankrotą pripažinti tyčiniu prašo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad nepaisant to, jog bankroto byloje esantis viešasis interesas suponuoja teismo pareigą būti aktyviu, asmenys, reiškiantys reikalavimus, susijusius su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, turi įrodyti šias aplinkybes pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, t. y. pareikšti motyvuotus argumentus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus ar nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų pateikti ir kt. (CPK 12, 178 straipsnis). Kitaip tariant, teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia jo pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis Nr. e2-1466-464/2015).

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad UAB „Konstruktyvo montavimas“ dar 2018 m. buvo nemoki, nes įmonė turėjo turto už 1 839 Eur, o įsipareigojimai siekė 8 194 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal 2017 m. balanso duomenis UAB „Konstruktyvo montavimas“ 2017 m. turėjo turto už 730 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 4 408 Eur (1 200 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, 3 208 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiais įsipareigojimai). Iš 2017 m. pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė metus baigė turėdama 6 214 Eur nuostolį. 2018 m. balanso duomenis, UAB „Konstruktyvo montavimas“ 2018 m. turėjo turto už 1 839 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas (300 Eur atsargos ir 1 539 Eur kitas trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 8 194 Eur (3 300 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, 4 894 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš 2018 m. pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė metus baigė turėdama 2 677 Eur nuostolį. 2019 m. balanso duomenimis, UAB „Konstruktyvo montavimas“ 2019 m. turėjo turto už 234 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 9 561 Eur (4 700 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, 4 861 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš 2019 m. pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė metus baigė turėdama 2 936 Eur nuostolį. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020 m. Juridinių asmenų registrui pateikti nebuvo. Aptarti finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad UAB „Konstruktyvo montavimas“ finansinės padėties nestabilumą 2017–2018 m., tačiau įvertinus tai, jog įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. sausio 9 d., tai laikytina sunkumais naujam verslo subjektui bandant įsitvirtinti rinkoje. Juo labiau, kad laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m. įmonėje didėjo turimas turtas ir mažėjo patiriami nuostoliai.

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Teismų praktikoje, aiškinančioje ĮBĮ įtvirtintą nemokumo sąvoką, akcentuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 2599/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1511/2014).

Pareiškėja tvirtindama, kad UAB „Konstruktyvo montavimas“ jau 2018 m. atitiko nemokios įmonės sąvoką, nepateikė įrodymų apie jau tuo metu įmonės turėtus pradelstus finansinius reikalavimus, t. y. aplinkybė, jog 2018 m. balanse buvo įrašyta įsipareigojimų 8 194 Eur suma, dar nereiškia, jog visą šią sumą sudarė pradelsti įmonės įsipareigojimai. Administratorės su prašymu pateikti duomenys nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad įmonė jau 2018 m. atitiko nemokios įmonės sąvoką. Duomenų, kad įmonė 2017–2018 m. laikotarpiu būtų turėjusi įsiskolinimą VSDFV ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, byloje pateikta nėra. Įmonės finansinė padėtis pasikeitė 2019 m., kadangi ženkliai sumažėjo įmonės turimas turtas, didėjo patiriami nuostoliai.

Byloje nustatyti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad UAB „Konstruktyvo montavimas“ nuostolingai veikė ir jos finansinė padėtis iš esmės ženkliai blogėti pradėjo nuo 2019 m., t. y. UAB „Konstruktyvo montavimas“ nemokios įmonės statusą įgijo vėliausiai 2019 m. (CPK 185 straipsnis). Priešingų įrodymų į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teismas, pagal į bylą pateiktus duomenis, vienareikšmiškai spręsti, kad UAB „Konstruktyvo montavimas“ dar 2018 m. buvo nemoki, neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad teismo nustatytas įmonės nemokumo momentas savaime nereiškia UAB „Konstruktyvo montavimas“ tyčinio bankroto nurodytą datą, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, nurodytus ĮBĮ 20 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog ne bet kokie veiksmai yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115/915/2017).

Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020).

Šalies argumentai

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė.

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, todėl įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, tačiau kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju bankroto pripažinimas tyčiniu grindžiamas tuo, jog įmonei esant nemokiai nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymi, kad laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas visų pirma prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės tepatvirtina, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kad įmonė vėliausiai 2019 m. jau buvo nemoki, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad buvęs UAB „Konstruktyvo montavimas“ vadovas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąmoningai siekė dar labiau pabloginti jos finansinę padėtį ar privesti įmonę prie bankroto ir / ar tokiu būdu išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nemokumo administratorė nepateikė duomenų, patvirtinančių buvusio įmonės vadovo sąmoningai blogo valdymo ar neveikimo, kuriuo būtent ir buvo siekta įmonę privesti prie bankroto ir / ar apsunkinti jos padėtį, taip išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi esant nurodytų aplinkybių visumai, pagrindo daryti išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja įrodinėjami ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs administratorės pateiktų faktinių aplinkybių visumą dėl UAB „Konstruktyvo montavimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, sprendžia, kad šiuo atveju administratorė neįrodė tyčiniam bankrotui būdingų požymių egzistavimo, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl prašymai pripažinti UAB „Konstruktuvo montavimas“ bankrotą tyčiniu bei nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą, yra buvęs vadovas R. Š. ir akcininkas V. S., netenkinami (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo V. S. patyrė 280 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į nemokumo administratorės pareiškimą surašymą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.16 punkte numatytų dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos suinteresuotam asmeniui V. S. iš likviduojamos dėl bankroto UAB „Konstruktyvo montavimas“.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1669-302/2016, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1743-236/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė atsikirtinėjant į nemokumo administratorės UAB Juniver prašymą dėl UAB „Konstruktyvo montavimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė bankroto administratorės veiksmai, kurie susiję su bankroto proceso administravimu. Todėl suinteresuoto asmens naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir turi būti atlyginamos iš įmonės administravimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

atmesti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Juniver prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Konstruktyvo montavimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280 (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) Eur bylinėjimosi išlaidas iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Konstruktyvo montavimas“, juridinio asmens kodas 304442727, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Juniver, administravimui skirtų lėšų.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įpareigoti nemokumo administratorę su nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė