Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. (A. N. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą taip pat yra nuteistas A. M. (A. M. ), tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. vasario 28 d. iki 2016 m. kovo 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, apleistame pastate, esančiame Dariaus ir Girėno g. 86A, Vilniuje, veikdamas itin žiauriai bendrininkų grupe su A. M. , turėdami tikslą nužudyti B. G. (B. G. ), tyčia kartu su A. M. sudavė peiliais nukentėjusiajam 52 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami pastarajam durtines-pjautines žaizdas kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kaklo kairės pusės stambiųjų kraujagyslių bei ryklės užpakalinės sienelės pažeidimais, daugybines durtines-pjautines žaizdas kairės ausies kaušelio srityje, kaklo nugarinio paviršiaus ir pakaušio srityse su ryklės užpakalinės sienelės dešinės pusės ir liežuvio pažeidimais, abiejų pečių srityse, krūtinės ląstos priekiniame, dešiniame šoniniame ir nugariniame paviršiuose su dešinės krūtinplėvės ir dešinio plaučio pažeidimais, dešinio riešo nugariniame paviršiuje bei abiejose plaštakose, daugybines pjautines žaizdas kaktos dešinėje, abiejose smilkininėse srityse, kairio apatinio voko, dešinio skruosto, nosies, viršutinės lūpos, kairio žando, smakro, viršugalvio, pakaušio, kaklo priekinio paviršiaus, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus, kairio žasto, abiejų dilbių, kairio riešo, abiejų plaštakų srityse, po ko B. G. dėl durtinių-pjautinių kaklo sužalojimų su kaklo kairės pusės kraujagyslių pažeidimu bei dėl daugybinių durtinių ir pjautinių sužalojimų patyręs dideles fizines kančias mirė. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir sušvelninti bausmę – paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę, tačiau tuo pačiu nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Apeliantas teigia, kad jam buvo grasinama fiziniu susidorojimu ir taip jis buvo priverstas meluoti, jog dalyvavo nužudant B. G. . Ir šiuo metu jis nuogąstauja, kad teismo posėdyje balsu perskaičius apeliacinį skundą jis gali būti sumuštas. Nuteistasis A. N. nurodo, kad turi sveikatos problemų, yra neįgalus, naktimis jį kankina nemiga ir priepuoliai, o įkalinimo įstaigose nėra tinkamų gydymo sąlygų. Taip pat nuteistasis nurodo, kad turi mažametę dukrą, nori būti kartu su ja ir žmona, gydytis, dirbti ir gyventi normalų gyvenimą, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. N. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, A. N. veiksmus iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirti švelnesnę bausmę. Prokuroras prašė nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde teigė, kad B. G. nužudyme nedalyvavo. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis šį savo teiginį patikslino. Iš jo parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, turinio matyti, kad nuteistasis neneigia byloje nagrinėjamo įvykio metu buvęs įvykio vietoje ir sudavęs B. G. tris smūgius peiliu į krūtinės sritį. Kaip galima spręsti iš šio nuteistojo apeliacinio skundo bei pasisakymų turinio, pastarasis mano, kad apygardos teismas nepagrįstai jį nuteisė už B. G. nužudymą, nes jis nukentėjusiajam sudavė tik tris smūgius, be to, tai padarė verčiamas A. M. . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos nuteistojo teiginius, ginčijant jo nusikalstamų veiksmų teisinį vertinimą, atmeta kaip nepagrįstus. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Kaip matyti iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 312/2016(01), taip pat šią išvadą davusio teismo medicinos eksperto O. P. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, B. G. mirė nuo durtinių-pjautinių kaklo sužalojimų su kaklo kairės pusės kraujagyslių pažeidimu. Be nukentėjusiojo mirtį sukėlusių durtinių-pjautinių žaizdų kaklo kairiame šoniniame paviršiuje su kaklo kairės pusės stambiųjų kraujagyslių bei ryklės užpakalinės sienelės pažeidimais, vertinamų sunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusiajam buvo padaryti ir kiti sužalojimai, t. y. daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos kairės ausies kaušelio srityje, kaklo nugarinio paviršiaus ir pakaušio srityse su ryklės užpakalinės sienelės dešinės pusės ir liežuvio pažeidimais, abiejų pečių srityse, krūtinės ląstos priekiniame, dešiniame šoniniame ir nugariniame paviršiuose su dešinės krūtinplėvės ir dešinio plaučio pažeidimais, dešinio riešo nugariniame paviršiuje bei abiejose plaštakose, vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, daugybinės pjautinės žaizdos kaktos dešinėje, abiejose smilkininėse srityse, kairio apatinio voko, dešinio skruosto, nosies, viršutinės lūpos, kairio žando, smakro viršugalvio, pakaušio, kaklo priekinio paviršiaus, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus, kairio žasto, abiejų dilbių, kairio riešo, abiejų plaštakų srityse, vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu, daugybiniai odos nubrozdinimai veide, abiejų pečių, kairės alkūnės, abiejų kelių sąnarių ir kairės blauzdos srityse, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi šie sužalojimai padaryti netrukus iki mirties, jie yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti netrukus vienas paskui kitą. Mirtį sukėlę durtiniai-pjautiniai kaklo sužalojimai, taip pat daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos, vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytos aštriais, vienašmeniais, duriančių-pjaunančių savybių turinčiais daiktais, labiausiai tikėtina peiliais, mažiausiai dvidešimt trimis trauminiais poveikiais. Daugybinės pjautinės žaizdos, vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galimai peiliu, mažiausiai dvidešimt devyniais trauminiais poveikiais. Pjautinės ir durtinės-pjautinės žaizdos padarytos mažiausiai dviem skirtingais žalojančiais įrankiais, nes krūtinės ląstos dešinėje pusėje buvo nustatytos pjautinės-durtinės žaizdos, kurių ilgis svyruoja nuo 0,9 cm iki 1,9 cm, o kanalai yra mažiausiai 2,5 cm gylio, tuo tarpu kaklo kairiame šoniniame paviršiuje esančios durtinės-pjautinės žaizdos svyruoja nuo 3,9 iki 4,5 cm ilgio, jų kanalų ilgiai svyruoja nuo 6 iki 15 cm, kas rodo, kad keturi sužalojimai krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje bei nugaros krūtininės dalies dešinėje šoninėje pusėje, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti žymiai smulkesnę geležtę turinčiu įrankiu (t. 1, b. l. 126-139, 142-143, t. 4, b. l. 107-109).Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmiau aptarti sužalojimai B. G. buvo padaryti bendrais tyčiniais A. M. ir A. N. veiksmais, bei kad tiek A. M. , tiek ir A. N. yra atsakingi už kilusius padarinius – nukentėjusiojo mirtį. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis byloje surinktais ir teisme tiesiogiai ištirtais įrodymais, t. y. paties nuteistojo A. N. , kito nuteistojo šioje byloje A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvykio vietos apžiūros, A. N. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis, jau minėta teismo medicinos specialisto išvada, taip pat ją pateikusio teismo medicinos eksperto paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kita bylos medžiaga bei vadovaudamasis teismų praktika tokio pobūdžio bylose.Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). BK 25 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, t. y. asmens elgesiu, iš kurio matyti jo tyčia bendrai padaryti nusikalstamą veiką, pvz., rodant pritarimą kito asmens veiksmams gestais, mimika, prisidedant prie šių veiksmų, tęsiant nusikalstamą veiką gestu, mimika ir t. t., todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-444/2012, 2K-316/699/2015, 2K-129-976/2016 ir kt.). Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų asmenų yra nužudymo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jeigu smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012, 2K-68-942/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, atsižvelgiama į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2012, 2K-P-498-746/2015, 2K-587-697/2015, 2K-129-976/2016, 2K-7-193-895/2016, 2K-9-697/2017 ir kt.). Bylos duomenimis, nuteistasis A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną eidamas į parduotuvę išgirdo garsus, sklindančius iš apleisto pastato. Kažkoks žmogus šaukėsi pagalbos, todėl jis nusprendė užeiti. Apleistame pastate pamatė, kad A. M. smūgiuoja peiliu B. G. . Pastarasis jau buvo visas kruvinas, prašė jo – A. N. gelbėti. Tuo metu A. M. nustojo žaloti B. G. ir paprašė, kad jis – A. N. pribaigti nukentėjusįjį, bei padavė jam dar vieną peilį, kuris buvo mažas, atlenkiamas. A. M. perduodant peilį B. G. bandė pabėgti, tačiau A. M. jį pasivijo ir sustabdė. Tuomet jis – A. N. priėjo prie nukentėjusiojo, kurį stovintį laikė A. M. , ir sudavė 3 smūgius peiliu į pilvą. A. M. tuo metu taip pat smūgiavo nukentėjusiajam peiliu. Dar prieš jam suduodant šiuos 3 smūgius nukentėjusysis kraujavo, kruvina buvo jo galva, rankos, drabužiai. Kodėl jis taip pasielgė, negali paaiškinti. Mano, kad jei būtų gynęs nukentėjusįjį, tai pats būtų nužudytas, kaip ir šis. Sudavęs smūgius nukentėjusiajam jis numetė peilį ir pabėgo. Kas atsitiko nukentėjusiajam po to, nežino. Iš viso pastate jis išbuvo apie pusę valandos, sudavęs smūgius dar kurį laiką stovėjo ir žiūrėjo, kaip A. M. toliau žaloja nukentėjusįjį, t. y. suduoda apie 7 smūgius peiliu. Vienu metu jis – A. N. pradėjo šaukti A. M. , kad šis liautųsi, o pastarasis jam liepė bėgti iš to pastato ir jis pabėgo. Sutikęs A. M. įvykio dienos vakare klausė apie nukentėjusįjį, bet pastarasis jam nepasakė, kokioje būklėje paliko nukentėjusįjį, t. y. gyvą, ar ne, nepasakojo, kad jo kūną įmetė į angą. Taip pat A. M. nesakė jam, kur padėjo peilius. Tą dieną, prieš įvykį A. M. jam neskambino ir niekur nekvietė, taip pat nėra jam sakęs, kad reikia pašalinti nukentėjusįjį. Ikiteisminio tyrimo metu jis tokių aplinkybių nenurodė, nors jos ir užfiksuotos 2016 m. birželio 1 d. jo apklausos protokole. Iš pradžių, kai buvo sulaikytas, jis iš viso nieko nesakė, tuomet pareigūnai naudojo prieš jį fizinį smurtą, po ko jis prisipažino, bet jį apklausė lietuvių kalba, nebuvo vertėjo, todėl ne viską suprato (t. 4, b. l. 103-107, 109, 188-189). Vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis A. N. pakeitė parodymus ir nurodė kitokias įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad buvo susitaręs su A. M. nužudyti B. G. . Tai buvo jo paties iniciatyva, A. M. tiesiog jam padėjo. Tarp jo ir B. G. buvo įvykęs konfliktas, nuketėjusysis grasino, kad padegs jo namus, buvo atėjęs su pistoletu. Jis išsigando, kad B. G. gali jį nužudyti, todėl nusprendė pats nužudyti nukentėjusįjį ir paprašė A. M. , kad šį pašalintų. Įvykio dieną A. M. paskambino telefonu B. G. ir pasikvietė jį į apleistą pastatą. Ten A. M. su B. G. susileido heroino, po ko A. M. ėmė smūgiuoti nukentėjusiajam peiliu. Tuo metu jis pats stovėjo ir žiūrėjo, po to paėmė mažą peiliuką, dūrė nukentėjusiajam du ar tris kartus ir pabėgo. Po jo suduotų smūgių nukentėjusysis dar bandė bėgti, bet A. M. jį pasivijo ir toliau žalojo (t. 4, b. l. 189-190). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis smulkiau įvykio aplinkybių neaiškino, tačiau, kaip jau minėta, patvirtino sudavęs nukentėjusiajam tris smūgius peiliu (t. 5, b. l. 52-54). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju A. N. parodė, kad bendraujant su A. M., pastarasis pasakė, kad reikia pašalinti asmenį, pravarde „Belyj“, t. y. B. G. . Suprato, kad A. M. nori B. G. nužudyti. Priežasčių A. M. jam nenurodė, tik pasakė, kad tai padarys apleistame pastate, kuriame narkomanai leidžiasi narkotikus. Įvykio dieną jam paskambino A. M. ir pasiūlė ateiti į tą apleistą pastatą, pasakė, kad kartu su juo yra ir B. G. . Nuėjęs į apleistą pastatą pamatė, kad A. M. suduoda smūgius peiliu B. G. Pamatęs jį – A. N. , B. G. sušuko, prašydamas jam padėti, o A. M. pradėjo šaukti ant jo, kad taip pat papjaus, jei jis bandys pabėgti iš pastato. Po to A. M. padavė jam į rankas mažą peiliuką ir liepė sudavinėti smūgius B. G. . Pastarasis tuo metu gulėjo prie sienos, o jis – A. N. A. M. paduotu peiliu sudavė nukentėjusiajam du-tris smūgius į pilvą. Tuo metu A. M. sudavinėjo smūgius peiliu nukentėjusiajam į galvos, kaklo sritį. Jis pats, sudavęs smūgius, numetė peilį ir pabėgo iš to pastato. Vėliau A. M. jam pasakė, kad B. G. kūną numetė į angą. Kur paslėpė peilius, nesakė. Taip pat A. M. jam prasitarė, kad B. G. nužudė todėl, kad šis apie jį labai daug žinojo (t. 3, b. l. 19-21). Analogiškas aplinkybes, t. y. kad A. M. , dar anksčiau minėjusio, kad reikia pašalinti B. G. , nurodymu jis smūgiavo pastarajam peiliu į pilvą, šoną, taip pat kad A. M. tuo pačiu metu smūgiavo nukentėjusiajam peiliu į galvos, po to į kaklo sritį, o jis pats, sudavęs smūgius, numetė peilį ir pabėgo iš pastato, A. N. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 24-29). Nuteistasis A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną jis ir B. G. norėjo susileisti narkotikų, tuo tikslu nuėjo į apleistą pastatą. Kartu su jais buvo ir A. N. . B. G. pirmas susileido narkotikų, bet jam buvo per mažai, todėl prašė duoti dar. Jis atsisakė, nes reikėjo pačiam, ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu B. G. jam sudavė kelis smūgius rankomis. Po šių nukentėjusiojo veiksmų A. N. du ar tris kartus dūrė B. G. nedideliu peiliu, kurį pats turėjo su savimi, į krūtinės sritį. Kodėl jis taip padarė, nežino, gal gynė jį. Tuomet jis, būdamas šoke dėl abstinencijos, paėmė peilį, kurį B. G. buvo pasidėjęs ant palangės, ir ėmė nukentėjusįjį badyti. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti, bet jų buvo daug. Ką tuo metu, kai jis badė nukentėjusįjį, darė A. N. , nežino, bet kai pats aprimo ir nustojo žaloti B. G. , pamatė, kad A. N. tame pastate nebėra. Nukentėjusysis jau nebekvėpavo, todėl jo kūną numetė į pastate buvusią angą ir išėjo iš pastato, netrukus pasivijo netoli tenuėjusį A. N. . Peilį, kuriuo jis pats žalojo nukentėjusįjį, kartu su drabužiais namuose sudėjo į krosnį. Kur liko peilis, kuriuo nukentėjusiajam smūgiavo A. N. , nežino (t. 4, b. l. 112-116). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nuteistasis A. M. nurodė ir apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, tik pirmą kartą apklaustas įtariamuoju, taip pat tikrinant jo parodymus įvykio vietoje teigė, kad įvykio vietoje buvo tik jis bei B. G. ir kad konflikto, kilusio dėl narkotikų metu, nukentėjusįjį jis žalojo vienas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. M. parodė, kad po įvykio A. N. prašymu pastarojo peilį paslėpė krosnyje kartu su savo peiliu. Kai jį – A. M. sulaikė, A. N. , žinodamas, kur paslėptas jo peilis, greičiausiai jį iš ten paėmė, todėl antrasis peilis nebuvo surastas jo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 68-70). Taigi, nuteistųjų A. N. ir A. M. parodymai apie jiems inkriminuoto nusikaltimo motyvus, paties įvykio apleistame pastate, esančiame Dariaus ir Girėno g. 86A, Vilniuje, kurio duobėje-rūsio patalpoje vėliau buvo surastas B. G. lavonas su akivaizdžiais smurto požymiais (t. 1, b. l. 7-56), eigą, nusikaltimo įrankių atsiradimą įvykio vietoje, jų slėpimą po nusikalstamos veikos padarymo, proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaravo tarpusavyje. Kita vertus, tiek abiejų nuteistųjų parodymai apie B. G. sužalojimo aplinkybes, tiek objektyvūs bylos duomenys, t. y. specialisto išvada nustatytas nukentėjusiojo B. G. sužalojimo mechanizmas, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad įvykio metu smurtą, kuris pasireiškė smūgių sudavimu ne mažiau kaip dviem skirtingais peiliais, prieš nukentėjusįjį B. G. , naudojo tiek A. M. , tiek ir A. N. . Abu nuteistieji matė vienas kito veiksmus, pavojingus ne tik B. G. sveikatai, bet ir gyvybei, be to, sukeliančius nukentėjusiajam itin didelį fizinį skausmą, ir jiems ne tik kad neprieštaravo, bet pritarė savo aktyviais veiksmais, taip išreikšdami savo tikrąją valią padarinių atžvilgiu. Nors šiuo atveju byloje surinkti duomenys neleido teismui daryti kategoriškos išvados buvus išankstiniam A. M. ir A. N. susitarimui nužudyti B. G. , be to, aktyvesnis žalojant pastarąjį buvo A. M. , visgi, bylos duomenimis nustatytas panaudoto smurto pobūdis, lokalizacija ir intensyvumas sudarė pagrindą apygardos teismui konstatuoti vieningą ir bendrą abiejų nuteistųjų tyčią nužudyti B. G. – šiuo atveju abu nuteistieji panaudojo žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingus įrankius, t. y. peilius, jais smūgius sudavė ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą, krūtinę, kaklą), sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne mažiau kaip penkiasdešimt dviem trauminiais poveikiais. Be to, kaip matyti iš specialisto išvados ir teismo medicinos eksperto paaiškinimų, smulkesnę geležtę turinčiu peiliu, kurį pagal bylos duomenis nusikaltimo padarymui panaudojo A. N. , nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą ir taip pat pavojingi jo gyvybei. Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino A. N. tyčinio itin žiauraus B. G. nužudymo bendravykdytoju ir teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Perkvalifikuoti A. N. nusikalstamus veiksmus į BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kaip kad apeliacinės instancijos teisme prašė nuteistojo gynėja, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nuteistojo A. N. nurodyta aplinkybė, kad smūgius peiliu nukentėjusiajam jis sudavė bijodamas A. M. , esant pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumai, neturi reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui. Be to, byloje nėra jokių tokį A. N. teiginį patvirtinančių duomenų.Apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl A. N. paskirtos bausmės taip pat yra pagrįsta ir teisėta. BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kitokią bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-477-746/2015, 2K-68-942/2016, 2K-129-976/2016, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.). Konkretus teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš, pavyzdžiui, kaltininko pozicijų, bet ir atsižvelgiant į nubaudimo adekvatumą padarytai veikai, ja pažeistoms ir įstatymų saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2010, 2K-351-222/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. N. , pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų nuostatų nepažeidė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nusikaltimą žmogaus gyvybei, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir už jo padarymą numato tik labai griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų, arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teismas įvertino, kad A. N. padarytu nusikaltimu buvo sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė, nusikaltimo padarymui nuteistasis panaudojo žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingą įrankį – peilį, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Kita vertus, A. N. buvo mažiau aktyvus nei kitas nuteistasis šioje byloje – A. M. , nukentėjusiajam sudavė nedidelę dalį visų smūgių peiliu. Teismas taip pat atsižvelgė į A. N. charakterizuojančius duomenis – jis praeityje buvo vieną kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau teistumai už juos yra išnykę, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 100-101, 102-106). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. N. turi mažametį vaiką (t. 3, b. l. 84), niekur nedirbo. Nustatyta viena A. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. N. paskirta BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už nustatytą šios bausmės vidurkį, nėra per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima ją švelninti baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose. Juo labiau nėra pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką bei nuteistojo asmenybę, visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, taip pat nenustatyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtinti pagrindai.Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad turi rimtų sveikatos problemų, o įkalinimo įstaigose nėra tinkamų gydymo sąlygų, tačiau nepateikė teismui jokių savo teiginius apie sveikatos būklę patvirtinančių duomenų. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus teismui pateiktos A. N. asmens sveikatos istorijos bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytojos L. K. tarnybinio pranešimo dėl A. N. sveikatos matyti, kad pastarasis per jo suėmimo laikotarpį nuo 2016 m. birželio 3 d. jokių skundų dėl apeliaciniame skunde minimų sunkių sveikatos sutrikimų neišreiškė, epilepsijos priepuolių jam nebuvo. Dėl nemigos jis dar 2016 m. lapkričio 2 d. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, šiuo metu jo sveikatos būklė yra stabili, be pablogėjimo (t. 5, b. l. 32-50). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi mažametę dukrą, nori būti kartu su savo šeima, dirbti ir gyventi normalų gyvenimą, taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę, juolab, kad, kaip matyti iš bylos, pastarasis nei iki nusikaltimo padarymo, nei po to niekur nedirbo, o ir šeima, kurioje auga mažametė dukra, nesukliudė jam padaryti labai sunkų nusikaltimą.Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.