Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir T. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir T. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir T. Š. (toliau ir ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir atsakovė), kuriuo prašė:

1.1. priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės 2300 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2. netenkinus pirmojo reikalavimo, priteisti ieškovui T. Š. iš atsakovės 2300 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3. priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4. priteisti ieškovui T. Š. iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2018 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. AM-VIL-ANR-N-35-2018 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. Š. skirta 440 Eur administracinė nuobauda už Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-11.29-1-17 neįvykdymą. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs T. Š. skundą, 2020 m. birželio 12 d. nutarimu skundą patenkino – panaikino nutarimą ir administracinės bylos teiseną nutraukė, priteisė iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 800 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą, 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, dėl procesinės teisės pažeidimų grąžino bylą nagrinėti iš naujo, netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą pakartotinai nagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutarimu panaikino 2018 m. sausio 30 d. nutarimą ir administracinės bylos teiseną nutraukė, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą, 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą, atmetė T. Š. prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, nurodant, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 666 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) nuostatas tokios išlaidos neatlyginamos. Ieškovių teigimu, Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas prašymą priteisti proceso išlaidas, nesilaikė ANK 563 straipsnio reikalavimų, pritaikė teisės aktą, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir Konstitucija) 30 straipsniui, 31 straipsnio 6 daliai, tokiu būdu priėmė neteisėtą teismo sprendimą, panaikindamas galimybę prisiteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 2300 Eur, o už menamą ANK 317 straipsnio pažeidimą buvo skirta 440 Eur bauda. Ieškovai, prašydami priteisti bylinėjimosi išlaidomis remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 pateiktu išaiškinimu, Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir EŽTT) 2020 m. vasario 18 d. sprendimu Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu, kuriuo BPK 106 straipsnis ir ANK 302¹ straipsnis pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijos 31 straipsnio 6 daliai ir teisinės valstybės principui. Pažymėjo, kad dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų netinkamo funkcijų atlikimo, ieškovas T. Š. kreipėsi į advokatą, jog būtų panaikinta paskirta nuobauda, todėl patyrė 2300 Eur išlaidų: 1000 Eur už pagalbą institucijoje ir pirmosios instancijos teisme, 600 Eur – apeliacinės instancijos teisme, 700 Eur už pakartotinį dalyvavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Papildomai nurodė, jog nors Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje nekonstatavo neteisėtų specialistų veiksmų, tačiau pripažino, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir tęsiama nepagrįstai. Ieškovių teigimu, tarp nekvalifikuoto specialistų sprendimo ir ieškovių patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų taikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnis), be to, taikytina ir atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teismo neteisėtų veiksmų, pritaikius Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą (CK 6.272 straipsnis). Pasak ieškovių, taip pat turi būti atlyginta ir neturtinė žala, nes nuobauda buvo skirta už gamtos niokojimą, todėl pablogėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reputacija, prestižas, o įmonės vadovas susidūrė su nežinomybe, neteisybe, išgyveno psichologinį stresą, dvasinį sukrėtimą, kai teisingumą vykdanti institucija formaliai surašiusi procesinį dokumentą sprendė, kad jokio nusižengimo nepadaręs vadovas vis tiek turi susimokėti atstovavimo išlaidas.

3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. Š. pažeidė ANK 317 straipsnio 1 dalį, nes neįvykdė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. AM-VIL-ANR-N-35-2018 ir jam buvo skirta bauda, vėliau baudos pagrįstumas pagal ieškovo T. Š. skundą buvo nagrinėjamas teisme. Pažymėjo, kad nors faktiškai už teisinę pagalbą advokatui sumokėjo ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau administracinė nuobauda skirta įmonės vadovui T. Š., kaip fiziniam asmeniui, taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra tinkama ieškovė, nes ji nėra materialinio teisinio santykio dalyvis ir jai nepriklauso reikalavimo teisė.

4. Ieškovės dublike nurodė, kad administracinė atsakomybė kilo vadovui, nes taip yra numatyta ANK 317 straipsnio 1 dalyje, tačiau juridinis asmuo veikia per savo organus – fizinius asmenis. Be to, keturi skirtingų sudėčių teismai atmetė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ne šiuo pagrindu.

5. Atsakovė triplike nurodė, kad tiek įstatymai, tiek teismų praktika įpareigoja bendrovės vadovą dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad įmonė veiktų pagal įstatymą ir kitus teisės aktus. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi netenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. Š. atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, likusiose dalyje (dėl neturtinės žalos atlyginimo) ieškinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-482-626/2020 yra įsiteisėjusi, o toks procesinis sprendimas turi res judicata galią. Teismas nesutiko su ieškovais, kad jiems nebeliko teisinės galimybės kreiptis į teismą ir kitu procesiniu būdu prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 365 straipsnis, tiek ANK 660 straipsnio 2 dalis įtvirtinta proceso atnaujinimo institutą. Ieškovėms teigiant, kad teismas netinkamai aiškino ir pritaikė teisę, teismas pabrėžė, kad ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindus, iš kurių vienas yra tuo atveju, kai yra padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti, o tokį prašymą nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (ANK 662 straipsnis). Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovams yra galimybė pasinaudoti nurodytu teisės gynimo mechanizmu, tačiau įrodymų, kad ieškovai būtų pasinaudoję tokiu teisių gynimo būdu, byloje nėra.

8. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas administracinio pažeidimo byloje, priimta 2020 m. gruodžio 28 d., t. y. nesant paskelbto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo ATPK 302¹ straipsnis ir BPK 106 straipsnis pripažinti prieštaraujančias Konstitucijai. Nurodė, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta išimčių, kada Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas galėtų turėti grįžtamąją galią, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas turėtų būti taikomas atgaline tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų kreipęsi su individualiu skundu į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ar prašę teismo kreiptis su skundu teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą administracinio pažeidimo byloje, pripažinimo antikonstitucinėmis.

9. Teismas akcentavo teismų praktikoje nurodytus išaiškinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-375-823/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018), pagal kuriuos advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ATPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, bei, kad išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Taip pat citavo kasacinio teismo išaiškinimus, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017 ir kitas).

10. Atsižvelgdamas į nurodytą jurisprudenciją, teismas priėjo prie išvados, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitoje (administracinio nusižengimo) byloje, kurioje buvo išspręstas šių išlaidų atlyginimo klausimas, yra procesinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl šis klausimas spręstinas toje pačioje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Dėl šios priežasties teismas nagrinėjamos bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

11. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad nors ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad buvo pabloginta įmonės reputacija, pažemintas prestižas dėl to, kad informacija apie tariamą nusižengimą (pelkės sunaikinimą) buvo paviešinta televizijos laidose, tačiau teismas savo ruožtu pabrėžė, kad nebuvo pateikti jokie šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, o vien deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie reputacijos pablogėjimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad aplinkybės dėl ieškovo T. Š. patirtų išgyvenimų dėl teismų tikėtinai neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat nėra pagrįstos įrodymais, todėl teismas neturi prielaidų įvertinti, kokio laipsnio neigiamas poveikis padarytas. Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovui T. Š. paskirta bauda teismo buvo panaikinta, buvo skundžiami pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, savaime nesuponuoja Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistų veiksmų neteisėtumo, be to, teisė skųsti teismo procesinius sprendimus garantuojama kiekvienam asmeniui. Apibendrinant teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė reiškiamų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, teisėjo kaltės), todėl šie reikalavimai netenkinami.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

13. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, nes tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.

14. Teigia, kad spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose buvo pasisakyta dėl visiškai kitų teisinių santykių reglamentavimo, kuomet asmuo teisminio proceso metu nepateikia bylinėjimosi išlaidų ir inspiruoja naują teisminį ginčą, kuriame dalyvauja ne valstybė, o tos pačios šalys. Pažymi, kad skundžiamame sprendime motyvuojama, jog asmuo negali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo iš valstybės, jeigu teismui nepateikė įrodymų, kad jis išmėgino kitus teisinius kelius, pavyzdžiui, kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Apeliantų įsitikinimu, minėti teismai yra išimtinę teisinę kompetenciją turintys teismai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai turėjo kreiptis į nurodytus teismus, prieštarauja Konstitucijai ir CK 1.138 straipsnio 6 daliai.

15. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo pasikeitė po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 28 d. priėmė nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021, kuriose konstatavo, kad proceso išlaidos priteistinos ne iš administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos, bet iš valstybės.

16. Papildomai nurodo, kad EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18) pripažino, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, kurią garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Apeliantai pažymi, kad nurodyto sprendimo pagrindu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 27 d. sprendime nurodo, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo bylose patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį: pareiškėjai privalo laikytis procesiniuose įstatymuose nustatytos tvarkos – pateikti prašymus atlyginti išlaidas, vadovaudamiesi BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.

17. Pasak apeliantų, iš skundžiamos sprendimo turinio visiškai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu teismas išskyrė ieškovų reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kodėl byla dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutrauktina, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėtinas.

18. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovių apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą.

19. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitoje (administracinio nusižengimo) byloje, kurioje buvo išspręstas šių išlaidų atlyginimo klausimas, yra procesinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl šis klausimas spręstinas toje pačioje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Teigia, kad apeliantai turi galimybę inicijuoti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą.

20. Anot atsakovės, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo svarbu atsižvelgti, kad apeliantai nurodė vien deklaratyvaus pobūdžio argumentus apie bendrovės reputacijos ir prestižo pablogėjimą, o tai negali būti įrodymais, kurie pagrindžia neturtinės žalos padarymo faktą. Taip pat deklaratyvios ir nurodytos aplinkybės apie T. Š. patirtus išgyvenimus, nes nėra pagrįstos įrodymais, todėl pirmos instancijos teismas ir negalėjo įvertinti, kokio laipsnio jam buvo padarytas neigiamas poveikis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta palikti nenagrinėtų, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir atmesti ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas M. S., 2018 m. sausio 30 d. posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. AM-VIL-ANR_N-35-2018, nusprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. Š. pažeidė ANK 317 straipsnio 1 dalį, nes neįvykdė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-11.29-1-17 ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VIL-ANR_N-35-2018, paskyrė T. Š. 440 Eur baudą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo tenkino T. Š. skundą ir nutarimą, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, panaikino, bei nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Teismas taip pat priteisė iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 800 Eur išlaidų už teisines paslaugas T. Š. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2020 m. spalio 26 d. nutarimu nusprendė T. Š. skundą tenkinti ir panaikino nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VIL-ANR_N-35-2018 bei nutraukė administracinę bylą, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimą, tačiau atmetė T. Š. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, motyvuojant, kad ANK 666 straipsniu ir BPK 104-106 straipsniais, pagal kuriuos, tuo atveju, kai yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, iš ikiteisminio tyrimo institucijų nepriteisiama išteisintojo turėtos išlaidos, tačiau, kaip byloje įrodinėjo ieškovės, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikė teisės normas, prieštaraujančias Konstitucijai.

25. Byloje ieškovai (apeliantai) laikosi pozicijos, jog nors Vilniaus apygardos teismui 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-482-626/2020 pripažino, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir tęsiama nepagrįstai, tačiau, taikydamas Konstitucijai prieštaraujančias ANK ir BPK nuostatas, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl egzistuojant priežastiniam ryšiui tarp nekvalifikuoto specialistų sprendimo ir ieškovų patirtos žalos, yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl teismo neteisėtų veiksmų, taikyti. Ieškovai taip pat reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl valstybės institucijų veiksmų nukentėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reputacija, prestižas, o įmonės vadovas T. Š. patyrė neigiamus išgyvenimus, kai teisingumą vykdanti institucija formaliai surašiusi procesinį dokumentą sprendė, kad jokio nusižengimo nepadaręs vadovas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas esminėmis motyvų grupėmis, apimančiomis reikalavimo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir teismo neteisėtų veiksmų, vertinimą, bei reikalavimo priteisti neturtinę žalą, vertinimą, teisėjų kolegija toliau įvertins ir pasisakys dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų grupių apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

27. Apeliantų teigimu, vadovaujantis EŽTT praktika, esant ilgam procesui preziumuojamas neturtinės žalos patyrimo faktas, o nagrinėjamos bylos atveju būtent dėl netinkamų valstybės institucijų pozityviųjų funkcijų vykdymo, ieškovai patyrė išgyvenimus, sukeliančius neteisingumo jausmą, negalėjimo apsiginti jausmą prieš valdžios įgalinimus turinčias institucijas ir reputacijos pablogėjimo pasekmes, kas ir sudaro neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes. Ieškovai teigia ilgą laiką nežinoję, kada galėtų baigtis prieš juos pradėtas procesas.

28. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai visuomet turėtų apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir tiek stipriai, kad proporcingumo aspektu būtina atsakovo atžvilgiu taikyti turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Neturtinė žala nėra be koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis: neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus bei emocijas arba sudaryti nesudėtingas bei nesunkiai įveikiamas kliūtis, bet gali būti kompensuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pažymėta, kad stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, sutinkamas kiekviename žingsnyje, jo niekada neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti asmens nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos, pavojų, todėl reikalauti neturtinės žalos dėl kiekvienoje stresinėje situacijoje patirtų nepatogumų yra neprotinga ir nesąžininga. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti egzistuoja tada, kai asmens rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, reikšmingas asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-154/2008 ir kitos).

30. Apeliantams teigiant, kad dėl valstybės institucijų pradėtos administracinės teisenos nukentėjo tiek ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinio asmens, reputacija, tiek įmonės vadovas ieškovas T. Š., patyręs visetą neigiamų dvasinių išgyvenimų, reikšminga pažymėti, kad remiantis aukščiau nurodytais teismų išaiškinimais, matyti, jog Lietuvos teismų praktikoje yra taikoma bei įgyvendinama teisės doktrinoje išplėtota „mažareikšmiškumo“ kategorija, leidžiant teismui atsisakyti tenkinti reikalavimą dėl nematerialios žalos atlyginimo, jeigu asmeniui padaryta skriauda yra minimali, mažareikšmė, pasireiškianti tik nežymiais fiziniais jutimais ar trumpalaikiais, momentiniais, ženklesnių pėdsakų nepaliekančiais, įprastai būdingais identiškoje situacijoje nemalonumais.

31. Nagrinėjamo klausimo faktiniame kontekste reikšminga atsižvelgti ir į tai, kaip ieškovai vykdė jiems tenkančią pareigą įrodyti patirtą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti, yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje ieškovai nepateikė jokių neturtinės žalos atsiradimą patvirtinančių įrodymų, o vien deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reputacijos pablogėjimą ar ieškovo T. Š. patirtus neigiamus išgyvenimus. Nagrinėjamu atveju, skųsdami pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, apeliantai iš esmės nenurodo pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimo pažeidimų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo klaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos išvadų, jog neturtinės žalos atsiradimo faktas šioje byloje neįrodytas. Nors apeliaciniame skunde ir toliau nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ieškovai dėl valstybės institucijų veiksmų patyrė tam tikrus išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantams nepateikus neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, vien abstraktaus, teorinio pobūdžio teiginiai neįrodo neturtinės žalos padarymo fakto, o apeliantams teigiant, kad dėl nepagrįstai pradėtos administracinės teisenos kilo neturtinė žala pažymėtina, kad tiek ikiteisminis, tiek teisminis procesas neretai pats savaime yra stresinis ir sukeliantis tam tikrus nepatogumus, tačiau vien tai nelaikytina pagrindu, sukuriančiu galimybę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

32. Pirmosios instancijos teismas nusprendė civilinės bylos dalį, dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitoje (administracinio nusižengimo) byloje, kurių priteisimo ieškovai siekia kaip turtinės žalos atlyginimo, nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui). Teismas motyvavo, kad byloje dėl administracinio nusižengimo patirtų išlaidų atlyginimo klausimas, yra procesinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl šis klausimas spręstinas toje pačioje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Apeliantai, ginčydami nurodytą teismo sprendimo dalį, nurodo, kad teismas nesivadovavo aukštesnių teismų suformuota ginčo klausimams spręsti aktualia praktika ir tokiu būdu pažeidė apeliantų teises į teisminę gynybą.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamo klausimo tinkamam išsprendimui bei atskleidimui, reikšminga aptarti tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teismų praktikos pokyčius, kurie reikšmingi sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą administracinio nusižengimo byloje, kai asmens, kuris buvo patrauktas/traukiamas administracinėn atsakomybėn, atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukiama, nenustačius šio asmens veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo.

34. ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.

35. BPK 106 straipsnis nenumatė galimybės atlyginti asmeniui, kuris išteisintas (o šios bylos atveju ieškovui, kuriuo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nesant ieškovo veiksmuose jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties) galimybės jam atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažinta, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimui įtakos turėjo ir EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame EŽTT dėl advokato išlaidų atlyginimo administracinėje byloje priminė, kad Konvencija yra skirta veiksmingoms ir praktiškai naudojamoms, o ne teorinėms ar iliuzinėms teisėms užtikrinti; sprendime pažymėta, jog teismas nesutinka su tuo, kad galimybės inicijuoti teisminį procesą ir apskųsti paskirtas baudas turėjimas savaime atitinka visus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (68 punktas). Šiame EŽTT sprendime konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (74 punktas).

36. Taip pat reikšmingas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020. Sprendime nurodoma, kad anksčiau administraciniuose teismuose nagrinėjant skundus, kuriais buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą, kildinamą iš išlaidų teisinėms paslaugoms teisminiuose ginčuose dėl pritaikytos administracinės atsakomybės, lemiamą reikšmę turėjo procesinės normos, reglamentavusios ginčų dėl administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimą teismuose. Prieš ginčo santykius iki 2016 m. gruodžio 31 d., tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reguliavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau ir ATPK), kuriame nebuvo įtvirtinta nuostatų, kuriomis vadovaujantis galėjo būti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad nebuvo specialaus įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimą. Nei administracinių teisės pažeidimų kodekse, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau ir ABTĮ) tokia galimybė nebuvo numatyta. Tačiau, remiantis Konstitucija, įstatymo nebuvimas negali atimti teisės reikalauti žalos, atsiradusios dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Konstatavus teisės spragą, dėl kurios asmenys neturėjo teisės pateikti prašymo atlyginti teismo nagrinėjimui patirtas išlaidas, administraciniai teismai, be kita ko, atsižvelgdami į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, ne kartą pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu. Taigi, Administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose, kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

37. Šiuo atveju tiek teisinio reguliavimo pakeitimai (ATPK pakeistas ANK, kuris jau įtvirtina blanketinę normą dėl proceso išlaidų priteisimo, nukreipiančią į BPK), tiek pasikeitę teismų praktikos išaiškinimai reikšmingi. Dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (šiuo atveju – argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje. Todėl ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, nagrinėjamoje byloje neturi privalomos galios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

38. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju ne mažiau reikšminga ir tai, kad tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad dabartinis teisinis reguliavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuomet teisės aktai nenumato asmens patirtų proceso išlaidų atlyginimo nutraukus administracinio nusižengimo bylą, nenustačius administracinio nusižengimo, yra ydingas. Pabrėžtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, jau buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai vadovavosi sprendime nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi jos buvo priimtos ženkliai anksčiau (2012-2018 m.) ir būtent tuo metu egzistavusio ydingo teisinio reglamentavimo bei ankstesnės teismų praktikos kontekste. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas netaikytinas atgaline tvarka, taigi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis, kuria buvo atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas administracinio pažeidimo byloje, buvo priimta dar nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo pripažinti minėtas teisės nuostatas prieštaraujančias Konstitucijai, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties priėmimo metu jau buvo priimti tiek EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020. Pažymėtina, kad šie nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose pateikti išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinėje byloje, (ne)priteisimo klausimus, todėl laikytini aktualia formuojama teismų praktika ir yra privalomi šių išlaidų atlyginimo klausimą sprendžiančiam teismui, kadangi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, jog žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

39. Iš aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išaiškinimų galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš CPK 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021 ir kitos).

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus tai, jog ieškovai savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sieja išimtinai tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis atstovavimo išlaidomis, į nurodytą teisinį reglamentavimą bei aktualią šiame kontekste formuojamą teismų praktiką, aukštesnių instancijų teismų bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 pateiktus išaiškinimus aktualiu šioje byloje nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas toje pačioje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, pažeidė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo motyvai dėl galimybės ieškovams kreiptis dėl proceso atnaujinimo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą bei atitinkami šiuos motyvus kritikuojantys apeliacinio skundo argumentai, laikytini teisiškai nereikšmingais, kadangi pripažinus, jog ieškovų reikalavimas dėl administracinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, nėra pagrindo spręsti dėl kitų galimų ieškovų pažeistų teisių gynimo būdų, kuomet asmens pasirinktas teisės gynimo būdas yra teisėtas ir įgyvendintinas. Priešingu atveju, egzistuoja grėsmė riboti teisminės gynybos prieinamumą ir pažeisti asmens teisę į teisminę gynybą, kurią garantuoja Konvencijos 6 straipsnis.

41. Taigi, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje nuspręsta nutraukti civilinę bylą dėl turtinės žalos priteisimo, naikintina. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo konkrečiu atveju reikšminga tai, jog ieškovai savo ieškinio reikalavimo priteisti turtinę žalą pagrįstumą sieja išimtinai tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms, taip pat svarbu atsižvelgti, kad nutraukdamas civilinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl egzistuoja pagrindas civilinės bylos dalį dėl ieškovų reikalavimo priteisti neturtinę žalą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).

43. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad ginčas išspręstas neteisingai, teismo sprendimas panaikintinas (CPK 330 straipsnis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nevertinus ir nepasisakius dėl civilinės atsakomybės sąlygų, lieka neatskleista bylos esmė ir bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 dalies 2 punktas), priešingu atveju galėtų būti pažeistos šalių įstatymo garantuojamos teisės būti išklausytoms, teikti byloje paaiškinimus, taip pat šalių teisė į apeliaciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria nuspręsta nutraukti civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo naikintina ir ši civilinės bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

44. Bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jame bus išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovų T. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta nutraukti civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos priteisimo panaikinti ir civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.