Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-18350-955/2022 pagal pareiškėjos R. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė individuali įmonė „Aujama-credit“ 2021 m. rugsėjo 27 d. inicijavo civilinę bylą atsakovės R. L. atžvilgiu dėl 1 438,86 Eur negrąžinto kredito skolos, 1 271,58 Eur nuostolių, po 105,90 Eur nuostolių per mėnesį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki kredito sumos visiško grąžino dienos, 160,17 Eur delspinigių priteisimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 2 870,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinė byla iškelta 2021 m. rugsėjo 29 d., jai suteiktas Nr. e2-23640-959/2021.

3. Pareiškėja R. L. 2022 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir, patikslinusi reikalavimus, prašė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23640-959/2021. Prašyme nurodė, kad po taikos sutarties sudarymo atsirado dokumentas – Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021, kurioje pripažinta, kad atsakovei kreditas negalėjo būti suteiktas dėl turimų skolų arba galėjo būti išduotas netinkamai įvertinus kreditingumą. Kadangi ieškovė jai išdavė kreditą, netinkamai įvykdžiusi teisės aktuose įtvirtintą pareigą dėl kredituojamo asmens kreditingumo įvertinimo, ieškovei turi būti taikoma atsakomybė už neatsakingai suteiktą kreditą. Pareiškėjos vertinimu, procesas atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, o taikos sutartis pripažintina negaliojančia, kadangi po jos sudarymo 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsirado naujas dokumentas, ištrauktas iš Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazės, patvirtinantis atsakovės įsipareigojimų neįvykdymą, kas reiškia, kad ieškovė suteikė atsakovei kreditą, žinodama apie atsakovės įsipareigojimų nevykdymą. Vadinasi, viena iš taikos sutarties šalių neturi teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi. Pareiškėja pažymėjo, kad terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo praleido, kadangi laukė kol įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021 (nežinojo kada baigsis ieškovės teisė teikti kasacinį skundą).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

11. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, nustatęs, kad pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti procesą praleidusi įstatyme nustatytą terminą tokiam prašymui pareikšti ir nėra jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą, kas sąlygotų jį atnaujinti. Be to, teismas nurodė, kad šiuo atveju neegzistuoja ir pareiškėjos nurodyti teismo proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėja, nesutikdama su teismo nutartyje išdėstytais argumentais, atskirajame skunde nurodo, jog teismas, padarydamas pirmiau minėtas išvadas ir atmesdamas jos prašymą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei įvertino ne visus byloje esančius įrodymus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti.

13. Prašymo atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtą bylą padavimo terminai yra reglamentuoti CPK 368 straipsnyje. Šios nuostatos 1 dalyje nurodyta, kad toks prašymas gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o jos 2 dalyje reglamentuota, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptariamos nuostatos taikymo yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, nustatė, jog, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus). Todėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, civilinė byla, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, buvo užbaigta Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi, kuria teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė bylą. Pareiškėja nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo žinoma, jog ieškovė netinkamai vertino jos kreditingumą, todėl nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida – ieškovė taikos sutartimi išsireikalavo tai, kas taikos sutartimi jai nepriklauso (delspinigius ir palūkanas). Taigi, sprendžiant ar pareiškėja įstatymo nustatytu terminu pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo jos nurodytais pagrindais, būtina nustatyti, kada pareiškėja sužinojo apie galimą kreditingumo vertinimo netinkamumą.

15. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja nurodė, kad aplinkybę apie galimai netinkamą jos kreditingumo vertinimą suteikiant kreditą ji sužinojo iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos įsiskolinimai kitiems kreditoriams egzistavo ir vartojimo kredito sutarties su ieškove sudarymo metu, apie juos buvo žinoma tiek ieškovei teikiant teismui ieškinį, tiek šalims sudarant taikos sutartį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo kokios nors esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Be to, vien tai, jog minėtoje byloje, buvo pasisakyta dėl atsakovės kreditingumo netinkamo vertinimo, atlikto kito asmens, šioje byloje ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukelia. Juolab, kad nagrinėjamu atveju byla apskritai nebuvo nagrinėjama iš esmės, ją nutraukus, kai teismas patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį.

16. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėja tvirtina, kad naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, paaiškėjo tik prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pareiškėjos versija apskritai yra nelogiška, nes ji būtent ir kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo kaip vieną iš pagrindų nurodydama naujai paaiškėjusią aplinkybę dėl netinkamo kreditingumo vertinimo (pareiškėja negalėjo sužinoti naujos aplinkybės vėliau, negu dėl jos kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo). Ir, nors prašymo nagrinėjimo metu buvo gauti papildomi dokumentai, galimai patvirtinantys netinkamą pareiškėjos kreditingumo vertinimą kredito suteikimo metu, tai jokiu būdu negali būti laikoma atskaitos tašku, nuo kurio turi būti skaičiuojamas trejų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Kaip minėta šios nutarties 13 punkte, prašymas gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantei šiuo atveju bent jau įtarimų apie galimai netinkamą jos kreditingumo vertinimą turėjo kilti ne vėliau nei susipažinus su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021. Tačiau į teismą dėl proceso atnaujinimo ji kreipėsi praėjus daugiau nei 7 mėnesiams, kas negali būti laikoma tinkamu savo teisių gynimu ir nesudaro pagrindo atnaujinti terminą peržiūrėti anksčiau priimtą įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą yra pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą jo netenkinti.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra įrodyti ir pareiškėjos nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, siekiantis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

18. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. L. su ieškove IĮ „Aujama-credit“ vartojimo kredito sutartį sudarė 2020 m. balandžio 23 d., tačiau atsakovei netinkamai vykdant sutarties sąlygas, sutartis buvo nutraukta nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. Ieškovė į teismą dėl ieškiniu reikalautų sumų priteisimo kreipėsi 2021 m. rugsėjo 27 d. Tuo tarpu į bylą pateikti duomenys apie kitą pareiškėjos įsiskolinimą, patvirtina, kad jos turėtas įsiskolinimas BIGBANK AS filialui egzistavo vartojimo kredito sutarties su atsakove sudarymo metu, apie juos atsakovei buvo žinoma tiek ieškovei teikiant teismui ieškinį, tiek šalims sudarant taikos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo kokios nors esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra galimas.

20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, susijusius su teisės taikymo klaida teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis. Sutiktina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, civilinė byla Nr. e2-21899-1160/2021 buvo baigta, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus ji nebuvo nagrinėjama iš esmės. Todėl visiškai sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, jog teismas turėjo vertinti tik taikos sutarties, bet ne vartojimo kredito sutarties, iš kurios kildinti ieškinio reikalavimai, nuostatas (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas šiuo atveju neturėjo pareigos vertinti faktines bylos aplinkybes, pasisakyti dėl jų teisinės reikšmės. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, reikšdama abejones dėl kreditingumo vertinimo, jokių konkrečių duomenų, kokią įtaką jos mokumui darė vartojimo kredito sutarties sudarymo metu jos turėti kiti kreditoriniai įsipareigojimai, teismui nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog procesas negali būti atnaujinamas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

22. Kitas pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl teritorinio teismingumo pažeidžia sąžiningumo principą, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad šiuo atveju tvirtinant taikos sutartį buvo padaryta akivaizdi teisės normų taikymo klaida. Kaip jau minėta ne kartą šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju civilinė byla šiuo atveju buvo užbaigta taikos sutartimi, todėl vartojimo kredito sutarties sąlygos, esant tokiai civilinės bylos baigčiai, nebuvo ir neturėjo būti vertinamos jokia apimtimi. Negana to, šiuo argumentu pareiškėja remiasi tik apeliacinės instancijos teisme, t. y. nebuvo jo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti procesą, todėl pareiškėja negali remtis šiuo argumentu teikdama atskirąjį skundą (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

23. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą. Pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.