- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-401-779/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01359-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- S. U.
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo S. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) ieškinį atsakovui S. U. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė priteisti iš atsakovo S. U. 8000 Eur dydžio žalą. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė 2019 m. vasario 19 d. sprendimu „Dėl paramos skyrimo atsakovo S. U. vadovaujamai mažajai bendrijai „Valymo grupė“ (toliau – MB „Valymo grupė“) skyrė 16 000 Eur paramą, 2019 m. kovo 8 d. bendrovei išmokėta 8 000 Eur avansinė paramos dalis. Atsakovas, atstovaudamas MB „Valymo grupė“, įsipareigojo įgyvendinti projektą „Valymo ir kraštovaizdžio tvarkymo paslaugos“ (toliau – Projektas) pagal 2018 m. gruodžio 20 d. pateiktą NMA paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. 2019 m. vasario 19 d. sprendime „Dėl paramos skyrimo“ MB „Valymo grupė“ vykdant projektą buvo nustatyti įsipareigojimai, tarp jų buvo ir įsipareigojimas paskutinį mokėjimo prašymą pateikti ne vėliau kaip pirmaisiais metais po verslo plano įgyvendinimo metų, tai yra iki 2020 m. sausio 30 d.
2. Bendrovei MB „Valymo grupė“ nepateikus mokėjimo prašymo, ieškovė 2020 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą susigrąžinti visą MB „Valymo grupė“ išmokėtą 8000 Eur paramą bei įpareigojo paramą grąžinti MB „Valymo grupė“, tačiau bendrovei paramos negrąžinus, buvo kreiptasi į Regionų administracinį teismą, šis 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4363-279/2021 ieškovės prašymą tenkino, 2021 m. liepos 8 d. išduotas vykdomasis raštas, tačiau skola nebuvo išieškota. Ieškovė nustatė, kad MB „Valymo grupė“ 2024 m. birželio 12 d. sprendimu likviduota pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, jog per visą MB „Valymo grupė“ veiklos laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. birželio 12 d. bendrovei vadovavo atsakovas S. U., kuris pasirašė Projekto paraišką bei ieškovei pateikė verslo planą. Ieškovės vertinimu, atsakovas S. U. įsteigė bendrovę, siekdamas pasisavinti Europos Sąjungos paramos lėšas, nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų ir nepradėdamas įgyvendinti Projekto. Šie atsakovo veiksmai prieštaravo paramos tikslams ir sukėlė žalą NMA bei Europos Sąjungos finansiniams fondams.
Atsiliepimas
4. Atsakovas S. U. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo vadovaujama bendrovė, gavusi paramą iš ieškovės, vykdė ūkinę – komercinę veiklą kaimo vietovėje, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantino režimą, dėl nustatytų apribojimų bendrovei tapo neįmanoma vykdyti savo veiklą bei sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Atsakovas prašė atleisti nuo sutartinės atsakomybės.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje atsakovas sutiko su ieškiniu, neprieštaravo jo tenkinimui, tačiau sprendimo vykdymą prašė išdėstyti ne mažiau 24 mėnesiams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo S. U. ieškovei 8 000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą atmetė.
7. Teismas vertino, kad S. U. pateikė įrodymus, jog yra dirbantis, jo darbo užmokestis pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį yra bazinis mėnesinis darbo užmokestis, jam 2024 m. spalio 15 d. į banko sąskaitą pervestas 652,73 Eur dydžio darbo užmokestis; vertino, jog S. U. šeimoje 2021 m. birželio 15 d. gimė dukra P., o 2023 m. sausio 22 d. – sūnus L.; jog įrodymų apie kitas šeimos pajamas, turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą atsakovas S. U. nepateikė.
8. Teismas nurodė, jog nors ieškovo atstovas neprieštaravo sprendimo įvykdymo išdėstymui 24 mėnesių laikotarpiui, kas suponuoja pagrindą manyti, kad toks terminas nepažeidžia ieškovo teisėtų interesų ir iš esmės galėtų būti tenkinamas, tačiau reikalinga nustatyti, kad išdėsčius sprendimo vykdymą, bus užtikrintas sprendimo įvykdymas. Teismas nustatė, kad jeigu atsakovo S. U. prašymas dėl sprendimo išdėstymo būtų tenkintas bei sprendimo įvykdymas išdėstytas per 24 mėnesius, jis kas mėnesį būtų įpareigotas mokėti ne mažiau kaip po 333,33 Eur (8000 Eur : 24 mėn.), kas sudaro 47 procentus viso gaunamo darbo užmokesčio, o tai 7 procentais viršija Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimosi nuostatų (nauja redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d.) 19 punkte nustatytą atsakovo skolinio įsipareigojimo (įpareigojimo) ir gaunamų pajamų leistiną santykį.
9. Teismas sprendė, kad kadangi atsakovo grąžintina suma ieškovui (ne mažiau 333,33 Eur) per maksimalų 24 mėnesių terminą viršija 40 procentų gaunamų pajamų, tokio prašymo tenkinimas neužtikrintų tinkamo sprendimo įvykdymo ir būtų tik laiko klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl atsakovo S. U. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas S. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir priimti naują sprendimą - apelianto S. U. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėn. terminui tenkinti. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti tenkinti prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat neužtikrina bylos šalių interesų pusiausvyros.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiuoja ir sistemiškai neįvertina apelianto į bylą pridėtų įrodymų. Teismas pažymėjo, jog apeliantas iš savo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)““ 2024 m. spalio 15 d. gavo tik 652,73 Eur dydžio darbo užmokestį. Nurodė, jog jis darbo sutartį su nurodyta įmone sudarė tik 2024 m. rugsėjo 11 d., pradėjo dirbti tik 2024 m. rugsėjo 12 d., todėl galima pagrįstai teigti, kad apeliantui 2024 m. spalio 15 d. pervestą 652,73 Eur dydžio darbo užmokestį sudaro darbo užmokestis tik už pusę rugsėjo mėnesio. Pažymėjo, kad pagal darbo sutartį apeliantui mokami ir dienpinigiai, kurie taip pat prisideda prie apelianto gaunamų pajamų. Apelianto darbo užmokestis objektyviai gali siekti 1 305,46 Eur, atskaičius mokesčius (652,73 Eur x 2).
10.3. Išdėstyto sprendimo vykdymo išlaidos sudarytų ne 47 procentus viso apelianto gaunamo darbo užmokesčio, kaip nurodo teismas, bet apie 26 proc. apelianto darbo užmokesčio (333,33 / 1305,46 x 100). Atsakingų skolinimosi nuostatų Priedo lentelės 2 eilutėje maksimalus skolininko galimas pajamų ir skolinių įsipareigojimų santykis - 40 procentų, todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismui teisingai ir objektyviai nustačius apelianto pajamas, prašymas išdėstyti sprendimą turėjo būti tenkinamas.
10.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į reikšmingą ieškovės, kaip kreditorės, materialinį ir finansinį pranašumą prieš apeliantą. Ieškovė yra iš valstybės lėšų finansuojama valstybinė įstaiga, turinti objektyviai didelius finansinius, žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius. Apeliantas yra 2 mažamečius vaikus auginantis, pagal įprastą darbo sutartį dirbantis asmuo, gaunantis šiek tiek mažesnes pajamas, nei Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnyje yra nustatytas vidutinis šalies darbo užmokestis VSD įmokų bazei apskaičiuoti.
10.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino fakto, kad pati ieškovė išreiškė sutikimą su sprendimo išdėstymu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodo su skundu nesutinkanti, prašė apelianto skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovės atstovas posėdžio metu išreiškė nuomonę, jog neprieštarautų sprendimo įvykdymo išdėstymui 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau teismas sprendime aiškiai nurodė, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.
11.2. Teismas turi teisę, bet ne pareigą, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.
11.3. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus apie atsakovo (jo šeimos) pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei atsakovo argumentus dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 24 mėn. terminui, sprendime konstatavo, jog atsakovo grąžintina suma ieškovei (ne mažiau 333,33 Eur) per maksimalų 24 mėnesių terminą viršija 40 procentų gaunamų pajamų, tokio prašymo tenkinimas neužtikrintų tinkamo sprendimo įvykdymo ir būtų tik laiko klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Šalies argumentai
11.4. Ieškovė mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus bei byloje esančius dokumentus. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo teisiniai argumentai
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (ne)taikymo
3. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
4. Vadinasi teismas, gavęs prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įvertinti turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes. Šalių turtinę padėtį teismas įvertina pagal jam šalių pateiktus duomenis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo pateiktus įrodymus: darbo sutartį, pagal kurią atsakovui mokamas bazinis mėnesinis darbo užmokestis; įrodymus, jog 2024 m. spalio 15 d. darbdavys į atsakovo banko sąskaitą pervedė 652,73 Eur dydžio darbo užmokestį. Duomenų, kad atsakovas gautų kitokį (didesnį) darbo užmokestį, atsakovas į bylą nepateikė, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jo darbo užmokesčio dydį, dėl to neteisingai paskaičiavo procentus dėl sprendimo vykdymo išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, jog atsakovas augina du mažamečius vaikus, jog nepateikė įrodymų apie kitas šeimos gaunamas pajamas. Tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, jog gauna kitas pajamas ar turi turto, kurį pardavęs, galėtų sumokėti skolą, atsakovas nepateikė. Kadangi tikslius duomenis apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir kitas aplinkybes, galinčias teismui padėti nustatyti skolininko turtinę padėtį ir jo galimybę įvykdyti teismo sprendimą, turi rinkti ne teismas, o prašymą išdėstyti teismo sprendimą pateikęs asmuo, tai tokių duomenų nepateikus, pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pagal turimus duomenis. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino apelianto į bylą pateiktų įrodymų.
6. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovė turi pranašumą prieš apeliantą, jog neįvertino teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų turinio ir jų taikymo šio ginčo kontekste.
7. Nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino visas prašymui išspręsti reikalingas aplinkybes. Faktas, kad ieškovė yra finansiškai pranašesnė, nėra ta aplinkybė, kuri visais atvejais leidžia teismui tenkinti silpnesnės šalies prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
8. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas, nes tokio prašymo pateikimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
9. Nagrinėjamu atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė tuo, jog atsakovas yra vienintelis šeimos išlaikytojas, t. y. iš esmės sunkia finansine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininko nurodyta aplinkybė dėl turtinės padėties paprastai nelaikoma išimtinėmis aplinkybėmis. Be to, skolininkas neįrodė savo sunkios finansinės padėties fakto, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą, turtinius įsipareigojimus. Taigi apeliantas nepagrindė aplinkybių, jog egzistuoja sąlygos dėl sunkios finansinės padėties išdėstyti teismo priimto sprendimo vykdymą, t. y. nepagrindė būtinybės šiuo konkrečiu atveju nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos ir vertinti, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
10. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Nesant duomenų nei apie esamą skolininko turtinę padėtį, nei duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, nėra pagrindo teismo sprendimo vykdymo išdėstymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).
11. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).
12. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjamu atveju išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, skolininkui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė yra geresnėje finansinėje padėtyje, kadangi net 2 metus ieškovė neatgautų visos jai iš apelianto priteistos sumos. Apeliantas niekaip nepagrindė tokio ilgo teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo laikotarpio būtinybės, jo nesiejo su kitais konkrečiais apelianto turimais turtiniais įsipareigojimais ar kitomis reikšmingomis aplinkybės, kurios turėtų tęstis visą teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė aplinkybių, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą apelianto nurodytam laikotarpiui, ieškovės, kaip kreditorės apelianto atžvilgiu, teisėti interesai nebus pažeisti bei bus tinkamai įgyvendintas teismo sprendimo privalomumo imperatyvas (CPK 178 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovės teismo posėdžio metu duotas sutikimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nėra įpareigojantis teismą, sprendžiantį skolininko prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su tuo, jog ieškovė buvo davusi tokį sutikimą.
13. Akcentuotina ir tai, kad net ir apeliacinio skundo pateikimo bei bylos apeliacines tvarka nagrinėjamai dienai apeliantas net nebandė pradėti vykdyti teismo sprendimo, nėra sumokėjęs jokios priteistos sumos dalies, t. y. į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas savo noru ir gera valia pradėtų mokėti bent dalį priteisto įsiskolinimo ieškovei. Be to, vertinant situaciją perspektyviai, taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog atsakovo finansinė padėtis pagerės, kad jis gaus papildomų pajamų / pelno, tam, kad galėtų atsiskaityti su ieškove.
14. Apibendrinus išdėstytus argumentus, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei jas išplėtojančią kasacinio teismo praktiką, pagrįstai nusprendė, jog apelianto nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
15. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 336 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto atsakovo S. U. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.