Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) ieškinį atsakovui S. U. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas A. P. ieškinį palaiko visiškai, patvirtino ieškinyje nurodytas faktines paramos suteikimo atsakovo vadovaujamai bendrovei (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Paaiškino, jog atsakovo S. U. vadovaujamai (duomenys neskelbtini) suteikus 16000 Eur paramą buvo išmokėtas 8000 Eur avansas, išaiškinta, jog per 9 mėnesius nuo sprendimo priėmimo (duomenys neskelbtini) turi pradėti veiklą ir iki nustatyto termino pateikti galutinį paramos gavimo prašymą bei pateikti visus dokumentus, patvirtinančias investicijas, po ko turėjo būti išmokėta likusi 8000 Eur paramos suma. Tačiau atsakovas S. U. su ieškove visiškai nebendradarbiavo, iki nustatyto termino mokėjimo prašymo ir išmokėtą paramą patvirtinančių įrodymų neteikė, taip pat neteikė ir prašymo pratęsti terminą mokėjimui pateikti. Teigia, jog ieškovei nebuvo ir nėra žinoma, ar atsakovo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) apskritai pradėjo plėtoti verslą, NMA negavo nei vieno dokumento iš atsakovo apie pradėtą veiklą ir paramos panaudojimą. Atstovas mano, jog tokie atsakovo veiksmai, neveikimas, nebendradarbiavimas su NMA tik patvirtina, jog buvo siekiama gauti ES fondų teikiamą paramą, o ne įgyvendinti projektą, todėl buvo priimtas sprendimas susigrąžinti paramą iš (duomenys neskelbtini), šią išregistravus – iš atsakovo S. U..

9. Civilinėje byloje iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės:

9.1. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė NMA paraišką dėl paramos ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse (iki 16 000 Eur skyrimo).

9.2. NMA 2019 m. vasario 19 d. sprendimu „Dėl paramos skyrimo“ (registracijos Nr. BRK-864) bendrovei (duomenys neskelbtini) skyrė iki 16 000,00 Eur dydžio paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų paramos „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Parama skirta (duomenys neskelbtini) projektui „Valymo ir kraštovaizdžio tvarkymo paslaugos“ įgyvendinti bei šioms išlaidoms: aukšto slėgio plovyklai (1 vnt.); dulkių siurbliui su plovimu (1 vnt.); garinei grindų valymo šluotai (1 vnt.); grandininiui pjūklui (1 vnt.); gyvatvorių žirklėms (1 vnt.); kopėčioms (2 vnt.); krūmapjovei (1 vnt.); lapų pūtikliui (1 vnt.); mechaninei šluotai (1 vnt.); priekabai su tentu (1 vnt.); slėginiui purkštuvui (1vnt.); sodo kultivatoriui su priedais (1vnt.); vakuuminiam dulkių siurbliui (1vnt.); vakuuminiam plaunančiajam siurbliui (1vnt.); valymo įrankių komplektui (1vnt.); vandens minkštinimo sistemai (1vnt.); vejapjovei (1vnt.); vejos traktoriaus priedui - buldozeriui (1vnt.); vejos traktoriaus priedui - priekabai (1 vnt.); vejos traktoriui (1vnt.); įrankių priežiūros priemonėms (1 vnt.); šakų smulkintuvui (1 vnt.); paraiškos ruošimui ir viešinimui. (duomenys neskelbtini) vadovas S. U., sutikdamas su paramos suteikimu, įsipareigojo paskutinį mokėjimo prašymą pateikti ne vėliau kaip pirmaisiais metais po verslo plano įgyvendinimo metų, tai yra 2020 m. sausio 30 d.

9.3. 2019 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) su UAB „Baltgiris“ sudarė paslaugų tiekimo sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti valymo paslaugas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už jas apmokėti.

9.4. 2019 m. kovo 8 d. NMA bendrovei (duomenys neskelbtini) išmokėjo 8 000,00 Eur dydžio avansinę paramos dalį.

9.5. 2019 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) su UAB „DPD Lietuva“ sudarė paslaugų tiekimo sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo tiekti UAB „DPD Lietuva“ terminalų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, vidaus ir išorės valymo paslaugas o UAB „DPD Lietuva“ įsipareigojo už jas apmokėti.

9.6. (duomenys neskelbtini) nei iki 2020 m. sausio 30 d., nei iki 2020 m. balandžio 27 d. paskutinio mokėjimo prašymo nepateikė, su NMA nebendradarbiavo.

9.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas.

9.8. 2020 m. birželio 2 d. apie 14 val. Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) sudegė medinis garažas bei jame buvęs turtas.

9.9. 2020 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) ir L. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ susitarė nutraukti 2019 m. kovo 5 d. sudarytą 2019 m. kovo 5 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 3.

9.10. NMA 2020 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. KK-06-05 įpareigojo bendrovę (duomenys neskelbtini) grąžinti jai avansu išmokėtą 8000 Eur paramą. (duomenys neskelbtini) negrąžinus paramą, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4363-279/2021 iš (duomenys neskelbtini) ieškovei NMA priteista 8000 Eur skola bei 5 procentų metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamos nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Vykdomasis raštas šioje byloje išduotas 2021 m. liepos 8 d., išieškojimas buvo vykdomas antstolės Oksanos Narbutienės kontoroje, skola neišieškota. 2023 m. lapkričio 24 d. antstolės patvarkyme konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi, buveinės nurodytu adresu veikla nevykdoma, skolininko vardu registruota transporto priemonė natūroje nerasta, pinigų judėjimas banko sąskaitose nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. nevyksta, išieškoti skolos nėra galimybės.

9.11. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre įregistruota 2018 m. lapkričio 23 d., išregistruota 2024 m. birželio 12 d. likvidavus bendrovę Registro tvarkytojo iniciatyva. (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2024 m. birželio 12 d. buvo S. U..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

10. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (generalinio delikto doktrina). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bendrovės vadovas taip pat turi pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos bendrovės kreditoriams, kurie, susiklosčius tam tikroms specifinėms aplinkybėms, gali pareikšti reikalavimus bendrovės vadovui dėl jiems individualiai padarytos žalos atlyginimo.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui, tačiau juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių ir negali būti aiškinama plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023, 37 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-7-30-969/2021, 53 punktas).

12. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organui (ar dalyviui) dėl jam asmeniškai padarytos žalos tik CK 6.263 straipsnyje įtvirtintu bendruoju deliktinės atsakomybės pagrindu, bet ne dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnis), ir tik dviem išimtinais atvejais: 1) kai atsakovo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik to vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusia žala; bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius, neteikia prielaidų kreiptis su tiesioginiu ieškiniu; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 23 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, 48 punktas; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023, 24 punktas).

13. Šioje civilinėje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), kurią įsteigė ir kuriai iki jos likvidavimo vadovavo S. U., viešajame registre įregistruota 2018 m. lapkričio 23 d., o prašymą dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų paramos „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ suteikimo pateikė 2018 m. gruodžio 20 d. Tai yra nepraėjus nei vienam mėnesiui nuo bendrovės įregistravimo. Duomenų, jog atsakovas S. U. iki bendrovės įkūrimo būtų vykdęs analogišką veiklą ar bent susijęs su tokių paslaugų teikimo, nėra.

14. Taip pat nustatyta, jog atsakovas S. U., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, neįvykdė jokių įsipareigojimų, prisiimtų paraiškoje kreipiantis į ieškovę NMA dėl paramos suteikimo ir ieškovei 2019 m. vasario 19 d. skyrus paramą iki 16 000 Eur: neinformavo NMA apie pradėtą įgyvendinti verslo planą ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklės, kai išmoka verslo planui įgyvendinti yra ne didesnė kaip 16 000 Eur, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (toliau – Taisyklių) 23.1 papunktis; netvarkė buhalterinės apskaitos (Taisyklių 23.5 papunktis), neužtikrino, kad su projektu susijusių buhalterinių operacijų įrašai būtų atskiriami nuo kitų, įprastinių paramos gavėjo operacijų (Taisyklių 23.6 papunktis); neviešino paramos pagal Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 „Dėl Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklių 23.7 papunktis); ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu pranešti NMA apie bet kurių duomenų, nurodytų pateiktoje ir užregistruotoje paramos paraiškoje, pasikeitimus (Taisyklių 23.8 papunktis); neteikė NMA visos informacijos, reikalingos statistikos tikslams, programos įgyvendinimo stebėsenai, viešinimui bei reikalingiems vertinimams atlikti (Taisyklių 23.10 papunktis); nesukūrė darbo vietų ir pradėti pelningai veikti, o iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – išlaikyti naują (-as) darbo vietą (-as) (Taisyklių 23.15 papunktis); neįsigijo visų verslo plane numatytas investicijų iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos ir nesaugojo patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentus (Taisyklių 23.17 papunktis); įvykus įvykiui, kurio metu sunaikinamas projekto lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, atkurti turtą ne mažesne negu atkuriamąja turto verte ir ne blogesnių techninių parametrų, ir apie tai raštu pranešti NMA ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokios informacijos sužinojimo (Taisyklių 23.18 papunktis); paskutinio mokėjimo prašymo nepateikė ne vėliau kaip pirmaisiais metais po verslo plano įgyvendinimo metų, t. y. 2020 m. sausio 30 d. (Taisyklių 47 punktas), jo nepateikė ir iki 2020 m. balandžio 27 d., ieškovei NMA vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 120 punktu pratęsus paskutinio mokėjimo prašymo terminą.

15. Visi šie neteisėti atsakovo S. U. veiksmai, ypač paskutinis veiksmas (galutinio mokėjimo prašymo nepateikimas) sąlygojo, jog ieškovė NMA 2020 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo bendrovę (duomenys neskelbtini) grąžinti jai avansu išmokėtą 8000 Eur paramą remdamasi Taisyklių 51 punktu, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondo priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1. papunkčiu. (duomenys neskelbtini) pinigų negrąžinus, ieškovė kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl skolos išieškojimo, teismas tokį ieškinį tenkino bei iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4363-279/2021 priteisė grąžintiną sumą bei procesines palūkanas. Tačiau ši suma nebuvo išieškota, nes (duomenys neskelbtini) turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, neturėjo, be to, pati mažoji bendrija įstatymo nustatyta tvarka buvo likviduota. Todėl pripažįstama, jog ieškovas įrodė, kad atsakovas S. U. savo neteisėtais veiksmais sukėlė tiesioginę žalą ieškovei, tarp šių veiksmų ir sukeltos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovas privalo atlyginti ieškovei NMA padarytą žalą, todėl visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę atsakovui S. U. yra nustatytos.

16. Atsakovas S. U. atsiliepime į ieškinį teigė, jog nėra atsakingas už padarytą žalą, nurodė, jog tas galutinis mokėjimo prašymo pateikimas buvo formalus žingsnis, visgi su tuo nesutinkama: šiame galutiniame mokėjimo prašyme turėjo būti nurodyta ir išdėstyta, kur buvo išleistos jam avansu suteiktos investicijos, po ko NMA būtų atlikta mokėjimo prašymo patikra vietoje (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 116, 121 punktai). To atsakovui nepadarius, be to, iki tol nebendradarbiavus su ieškove NMA, buvo padaryta išvada, jog yra pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka susigrąžinti visą avansu išmokėtą sumą. Atsakovas atsiliepime taip pat teigė, jog įsipareigojimų neįvykdė dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, apsunkintos ūkinės veiklos aplinkos, laikė tai aplinkybe, atleidžiančia jį nuo sutartinės atsakomybę (CK 6.212 straipsnyje numatyta aplinkybė), šie teiginiai nepagrįsti, nes terminas, iki kada atsakovas S. U. privalėjo pateikti paskutinį mokėjimo prašymą buvo 2020 m. sausio 30 d., likus pusantro mėnesio iki karantino paskelbimo pradžios. Ta aplinkybė, jog 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas karantinas, niekaip nėra susiję su atsakovo S. U. neteisėtais veiksmais.

17. Antra vertus, iš esmės ši aplinkybė dėl karantino, apsunkintos ūkinės veiklos, apskritai neturi įtakos nagrinėjant šį ieškinį, nes šioje civilinėje byloje nagrinėjami atsakovo veiksmai gaunant paramą ir ją panaudojant/nepanaudojant pagal paskirtį, o jokių įrodymų, kad apskritai gautą paramą atsakovas būtų naudojęs tam tikslui, kuriam ji ir buvo skirta (sprendimo 9.2 punkte nustatyta faktinė aplinkybė dėl paramos (išlaidų) tikslingumo), nepateikė, atsakovas S. U. teismo posėdyje nedalyvavo ir nepaaiškino, kaip jis naudojo jam suteiktą paramą (atsakovas nedalyvavimą teismo posėdyje motyvavo sveikatos sutrikimu, tačiau įvertinus diagnozę, kuri nurodyta jo paties pateiktame medicininiame pažymėjime (M54.5 – apatinės nugaros skausmas), nuotoliu dalyvauti šis sveikatos sutrikimo pobūdis neturėjo trukdyti.

18. Atsakovas S. U. taip pat pateikė įrodymus, jog 2020 m. birželio 2 d. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, sudegė medinis garažas, teigė, jog gaisro metu buvo sugadinta/sunaikinta iš esmės visa ten buvusi įranga. Tačiau vėlgi, gaisras kilo 2020 m. birželio 2 d., praėjus beveik 2 mėn. po to, kada pasibaigė pratęstas terminas paskutiniam mokėjimo prašymui pateikti, todėl sieti su atsakovo veiksmais, dėl kurių ieškovė nutarė susigrąžinti atsakovo vadovaujamai bendrovei išmokėtą paramą, nėra pagrindo. Juo labiau, jog nors atsakovas S. U. ir teigė, jog sudegė įsigyta įranga, tačiau bent dokumentai dėl daiktų, kuriems įsigyti buvo skirta parama, įsigijimo turėjo būti išlikę (dokumentai paprastai nelaikomi mediniame garaže). Juo labiau, jog pagal Taisyklių 46 punktą, paramos gavėjų atsiskaitymai su tiekėjais turi vykti tik per finansų įstaigas, tad tokių dokumentai bet kuriuo atveju galėjo būti atkuriami.

19. Tačiau visos šios aplinkybės ir atsakovo argumentai šioje stadijoje nebeturi reikšmės, nes atsakovas S. U. per savo atstovę advokatę V. Volkovienę po bylos nagrinėjimo pertraukos iš esmės ieškinį pripažino. Atsakovo atstovė V. Volkovienė prieš teismo posėdį bendravo su ieškovės atstovu A. P. dėl skolos mokėjimo išdėstymo, ieškovės atstovas iš esmės tokiam sprendimui dėl išdėstymo neprieštaravo, tačiau jeigu toks atsakovas prašymas būtų tenkintas, prašė terminą nenustatyti ilgesnį nei 24 mėnesiai bei suteikti ieškovei teisę atsakovui S. U. nesumokėjus bent trijų įmokų iš eilės kreiptis dėl priverstinio išieškojimo.

20. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

21. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės.

22. Šioje civilinėje byloje atsakovas S. U., per atstovę prašydamas išdėstyti sprendimo įvykdymą, pateikė įrodymus, jog yra dirbantis, jo darbo užmokestis pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį yra bazinis mėnesinis darbo užmokestis, jam 2024 m. spalio 15 d. į banko sąskaitą pervestas 652,73 Eur dydžio darbo užmokestis. Atsakovas S. U. taip pat pateikė įrodymus, jog jų šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra P., o (duomenys neskelbtini) – sūnus L.. Įrodymų apie kitas šeimos pajamas, turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą atsakovas S. U. nepateikė.

23. Kaip nurodyta sprendimo 21 punkte, sprendžiant tokio pobūdžio prašymus turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Ieškovo atstovas A. P. teigė, jog neprieštarautų sprendimo įvykdymo išdėstymui 24 mėnesių laikotarpiui, kas suponuoja pagrindą manyti, kad toks terminas nepažeidžia ieškovo teisėtų interesų ir iš esmės galėtų būti tenkinamas. Tačiau tame pačiame sprendimo 21 punkte, turi būti nustatyta, kad išdėsčius vykdymą bus užtikrintas sprendimo įvykdymas.

24. Atsakovui S. U. pateikus įrodymus apie gaunamas pajamas nustatyta, jog jo pajamas sudaro bazinis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas pagal įmonės patvirtintą darbo apmokėjimo sistemą, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur.

25. Jeigu atsakovo S. U. prašymas dėl sprendimo išdėstymo būtų tenkintas bei sprendimo įvykdymas išdėstytas per 24 mėnesius, jis kas mėnesį būtų įpareigotas mokėti ne mažiau kaip po 333,33 Eur (8000 Eur : 24 mėn.), kas sudaro 47 procentus viso gaunamo darbo užmokesčio. Tai yra 7 procentais viršija Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimosi nuostatų (nauja redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d.) 19 punkte nustatytą atsakovo skolinio įsipareigojimo (įpareigojimo) ir gaunamų pajamų leistiną santykį. Nors šie nuostatai yra labiau skirti detalizuoti su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimus, skatinti atsakingą kredito davėjų vykdomos skolinimo veiklos praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą, kad būtų sumažinta kredito davėjų keliama sisteminė rizika, užkirstas kelias pernelyg sparčiam kredito augimui, visgi sprendimo vykdymo išdėstymas ir įpareigojimas sumokėti ne mažesnę skolos dalį kas mėnesį periodinėmis išmokomis gali būti prilyginamas tam tikram kredito suteikimui ir skolininko galimybėms grąžinti suteiktą kreditą (skolą). Kadangi atsakovo grąžintina suma ieškovui (ne mažiau 333,33 Eur) per maksimalų 24 mėnesių terminą viršija 40 procentų gaunamų pajamų, tokio prašymo tenkinimas neužtikrintų tinkamo sprendimo įvykdymo ir būtų tik laiko klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo. Juo labiau, nežinomi kiti skoliniai atsakovo įsipareigojimai, Todėl atsakovo S. U. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinamas. Kita vertus, prašymo atmetimas nekliudo atsakovui sutarti su ieškove dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir sprendimo priverstinio vykdymo metu bei sudaryti taikos sutartį, jeigu atsakovas pateiktų papildomų įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad taikus sutarimas padės sklandžiau įvykdyti teismo sprendimą nei priverstine tvarka ir tam neprieštaraus ieškovė.

26. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo S. U. valstybės naudai priteisiamas 180 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui patyrė 7,93 Eur išlaidų. Kadangi jos yra mažesnės teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (8 Eur), jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 288739270, 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo S. U. prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. U. valstybės naudai 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) žyminį mokestį. Į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.