- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-261-440/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- M. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Current auto“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Current auto“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Current auto“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Current auto“ 2024 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. R., juo prašė priteisti iš atsakovo 560,97 Eur skolą, 1 448,52 Eur nuostolių atlyginimą, 266,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 3,68 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2025 m. liepos 24 d. gautas šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-1667-1045/2025 nutraukė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 14 d.
3. 2025 m. spalio 24 d. gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą ieškovei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1667-1045/2025 patvirtintą taikos sutartį. Nurodė, kad atsakovas iki šiol nėra atlikęs nė vieno mokėjimo pagal taikos sutartį.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškovės prašymo netenkinti. Nurodė, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra itin sudėtinga. Nuolatines atsakovo pajamas per mėnesį sudaro apie 1 500 Eur, kurie yra skiriami būtinosioms pragyvenimo išlaidoms padengti: 400 Eur antstoliams, 650 Eur būsto nuomai, 120 Eur komunalinėms paslaugoms, 250 Eur maistui ir 250 Eur transporto išlaidoms. Atsižvelgus į šias patiriamas išlaidas, atsakovas neturi finansinių galimybių vykdyti papildomų mokėjimų kreditoriams. Atsakovo bendra skolų suma šiuo metu viršija 25 000 Eur, planuoja inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą. Dėl sveikatos problemų ir esamo darbo krūvio negali dirbti papildomo darbo ir gauti papildomų pajamų. Vykdomojo rašto išdavimas pablogintų atsakovo finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1667-1045/2025 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą dėl 1 231,21 Eur sumos iš atsakovo ieškovei išieškojimo.
6. Nustatė, kad Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2FB-42789-877/2025 yra gautas atsakovo prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir šios bylos nagrinėjimo metu pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo priėmimo klausimas dar neišspręstas.
7. Pažymėjo, kad teisinės pasekmės, be kita ko, išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, atsiranda tik nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalis). Kartu atkreipė dėmesį, kad neatsižvelgus į tai, jog būtų sustabdytas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo, teismui priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, FABĮ nėra įtvirtinto apribojimo išduoti teismui vykdomuosius raštus atsakovo kreditoriams pagal iki bankroto bylos iškėlimo patvirtintus reikalavimus. Nurodė, kad vykdomojo rašto išdavimu savaime priverstinio išieškojimo procesas nėra pradedamas, vykdomasis raštas turi būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 590 straipsnio 1 dalis), kuris priima vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jį vykdo, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, be kita ko, draudimą vykdyti priverstinį išieškojimą, esant FABĮ 5 straipsnio 6 dalies pagrindui (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
8. Nurodė, kad aplinkybė, jog skolininko turtinė padėtis yra bloga, nelaikytina savarankišku pagrindu atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą kreditoriui.
9. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas tinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį ir sumokėjo ieškovei nurodytą skolos sumą ir nenustatęs aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad vykdomojo rašto išdavimas pagal ieškovės prašymą yra negalimas nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl 1 231,21 Eur sumos pagal taikos sutarties 3 punktą iš atsakovo išieškojimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas M. R. (toliau – ir apeliantas) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti išduoti ieškovei vykdomąjį raštą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių faktinių aplinkybių dėl atsakovo finansinės padėties ir tik formaliai nurodė, kad bloga skolininko finansinė padėtis nėra pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Atsakovo patiriamos išlaidos viršija galimybes, todėl papildomų finansinių įsipareigojimų vykdymas yra objektyviai neįmanomas.
10.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į proporcingumo principą ir nevertino, ar vykdomojo rašto išdavimas nepažeidžia atsakovo teisių labiau nei yra būtina.
10.3. Nors pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dar nepriimtas, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti bankroto bylos iškėlimo realumą ir tikėtiną poveikį vykdymo procesui. Nutartis visiškai ignoruoja bankroto proceso tikslus – sudaryti sąlygas atkurti mokumą ir apsaugoti skolininką nuo nekontroliuojamos skolų naštos.
10.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalį. Pagal teismų praktiką, vykdomasis raštas pagal taikos sutartį gali būti išduodamas tik nustačius akivaizdų ir nepagrįstą įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovo atveju įsipareigojimų nevykdymą lėmė ne atsakovo nenoras, o objektyvios finansinės aplinkybės, be to, teismas nevertino galimybės nukelti mokėjimo terminų ar pakeisti vykdymo tvarką.
10.5. Vykdomojo rašto išdavimas šiuo metu prieštarauja proceso ekonomiškumo ir efektyvumo principams. Jeigu teismas artimiausiu metu priims atsakovo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, išieškojimas bus sustabdytas. Tai reikštų, kad išduotas vykdomasis raštas neturėtų jokio faktinio poveikio, o jo išdavimas būtų perteklinis procesinis veiksmas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
13. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė bylai naujus įrodymus: duomenis apie asmeninę kredito istoriją, 2023 m. spalio 10 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, banko sąskaitos išrašo kopiją 2025 m. kovo 1 d. – 2025 m. rugsėjo 30 d. apie gaunamas pajamas iš darbo užmokesčio, banko sąskaitos išrašo kopiją 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. rugsėjo 30 d. apie sumokėtą nuomą, duomenis apie atsakovo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas ir antstolio D. Š. 2025 m. lapkričio 20 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylai pateiktais naujais įrodymais pažymi, kad apeliantui pakartotinai teikiant duomenis apie asmeninę kredito istoriją, banko sąskaitos išrašo kopiją 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. rugsėjo 30 d. apie sumokėtą nuomą, šiuos prašomus duomenis atsisakytina priimti nes jie bylai buvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Dėl kitų teikiamų duomenų apeliantas nenurodė dėl kokių priežasčių negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgus į CPK 314 straipsnyje įtvirtintus naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimo ribojimus, taip pat į įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, apelianto teikiamus papildomus įrodymus atsisakytina priimti. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą remdamasis nutarties priėmimo metu ištirtais ir įvertintais duomenimis. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga yra pakankama įvertinti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde keliamais aspektais.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-1667-1045/2025 nutraukė. Pagal taikos sutarties 2 punktą šalys sutarė, kad atsakovo M. R. įsiskolinimas yra 1 231,21 Eur, iš jų – 560,97 Eur skola, 400 Eur transporto priemonės remonto išlaidos, 266,56 Eur sutarties sudarymo mokestis, 3,68 Eur delspinigiai. Susidariusį 1 231,21 Eur įsiskolinimą atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. spalio 23 d. (taikos sutarties 3 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
18. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.
19. Remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pažymėtina, kad nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio klausimą dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto išdavimo (neišdavimo) pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, pagrindžiančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Taigi esminis dalykas, kurį turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis vykdoma, jei nevykdoma, kokia yra neįvykdytos prievolės pagal taikos sutartį dalis.
20. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas nutartyje formaliai nurodė, kad bloga skolininko finansinė padėtis nėra pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, tačiau nevertino, jog jo atveju egzistuoja ekstremali, objektyviai pagrįsta finansinė situacija, nes jo gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 1500 Eur, privalomi mokėjimai antstoliams – 450 Eur, būsto nuoma yra 650 Eur, komunalinės išlaidos yra 120 Eur, maisto išlaidos yra 250 Eur, transporto išlaidos – 250 Eur. Dėl patiriamų išlaidų, papildomų finansinių įsipareigojimų vykdymas yra objektyviai neįmanomas.
21. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ar vykdomojo rašto išdavimas nepažeidžia jo teisių labiau nei būtina, nevertino galimybės nukelti mokėjimo terminų ar pakeisti vykdymo tvarką, nepagrįstai taikė formalų kriterijų, neatsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, vykdomojo rašto išdavimas šiuo metu prieštarauja proceso ekonomiškumo ir efektyvumo principams ir kt. Apeliacinės instancijos teismas minėtus atskirojo skundo ir argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Apeliantas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi teismo patvirtinta taikos sutartimi susidariusį 1231,21 Eur įsiskolinimą, iš jų 560,97 Eur skolą, 400 Eur transporto priemonės remonto išlaidas, 266,56 Eur sutarties sudarymo mokestį, 3,68 Eur delspinigius įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. spalio 23 d. Be to šalys susitarė, kad, M. R. nevykdant arba netinkamai vykdant šios taikos sutarties 3 punkte numatytus įsipareigojimus, jis moka UAB „Current auto“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo atitinkamo 3 punkte numatyto įsipareigojimo nevykdymo dienos iki visiško prievolės įvykdymo.
22. Pažymėtina, kad apeliantas sudarydamas 2025 m. liepos 23 d. taikos sutartį ir prisiimdamas konkrečius įsipareigojimus privalėjo įvertinti savo finansines galimybes tinkamai vykdyti prisiimamus įsipareigojimus ir siekdamas padengti įsiskolinimus imtis atitinkamų veiksmų. Taikos sutarties 10 punkte sutarties šalys nurodė, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. Taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad, M. R. ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų vėluojant vykdyti bent vieną šioje taikos sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą, UAB „Current auto“ įgyja teisę reikalauti įvykdyti visus šioje taikos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų taikos sutartyje numatytų sumų sumokėjimo prieš nurodytus terminus) ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai neapmokėtai taikos sutarties sumai.
23. Pastebėtina, kad apeliantas jokių duomenų, kad ketino vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėjo aktyvias pastangas, siekdamas įvykdyti taikos sutarties sąlygas, nepateikė. Apelianto nurodytos aplinkybės, argumentai sudaro pagrindo daryti tikėtiną išvadą, kad įsipareigojimų nevykdymą lėmė ne objektyvios finansinės aplinkybės, o apelianto vengimas mokėti įsiskolinimus. Apelianto nurodyti argumentai dėl jo gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų nepaneigia apelianto pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2FB-42789-877/2025 yra gautas atsakovo prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir šios bylos nagrinėjimo metu pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo priėmimo klausimas dar neišspręstas. Pažymėjo, kad teisinės pasekmės, be kita ko, išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, atsiranda tik nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalis). Kartu atkreipė dėmesį, kad neatsižvelgus į tai, jog būtų sustabdytas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo, teismui priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, FABĮ nėra įtvirtinto apribojimo išduoti teismui vykdomuosius raštus atsakovo kreditoriams pagal iki bankroto bylos iškėlimo patvirtintus reikalavimus.
25. Apelianto vertinimu vykdomojo rašto išdavimas šiuo metu prieštarauja proceso ekonomiškumo ir efektyvumo principams. Jeigu teismas artimiausiu metu priims bankroto pareiškimą, išieškojimas bus sustabdytas. Tai reikštų, kad išduotas vykdomasis raštas neturėtų jokio faktinio poveikio, o jo išdavimas būtų perteklinis procesinis veiksmas. Tai apelianto vertinimu nesuderinama su proceso ekonomiškumu.
26. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-42789-877/2025 pareiškėjo M. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsisakyta priimti. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų pvz. FABĮ nuostatų ir kitų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsitiesėja nuo jos priėmimo dienos.